Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Paulius Veršekys, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs P. M. gynėjo advokato Andriaus Baranskio (toliau tekste – ir gynėjas) skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. sausio 3 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. P. M. Norvegijos Karalystės Borgartingo apygardos teismo 2020 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pakeistu Norvegijos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 24 d. sprendimu, buvo nuteistas pagal Norvegijos Karalystės baudžiamojo įstatymo § 232 antrojo skirsnio pirmosios baudžiamosios alternatyvos, žr. § 231 pirmąjį skirsnį, žr. § 15, pažeidimą, jam paskiriant laisvės atėmimą 14 (keturiolikai) metų 6 (šešiems) mėnesiams. Nuosprendis įsiteisėjo (duomenys neskelbtini) ir šiuo metu yra vykdomas Norvegijos Karalystėje.

2. P. M. Norvegijos Karalystėje nuteistas už tai, kad jis, 2019 m. birželio 20 d. apie 9.45 val., kelyje (duomenys neskelbtini) kirto (duomenys neskelbtini) ir Norvegijos Karalystės sieną iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) ir į Norvegijos Karalystę įvežė 19,94 kg heroino bei 17,09 kg kokaino. Narkotinės medžiagos buvo paslėptos (duomenys neskelbtini) registruotos puspriekabės, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), grindyse įrengtoje ertmėje. Puspriekabė buvo prikabinta prie (duomenys neskelbtini) registruoto vilkiko MERCEDES, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo P. M..

3. (duomenys neskelbtini) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams persiuntė iš Norvegijos Karalystės (duomenys neskelbtini) gautą prašymą ir dokumentus dėl Norvegijos Karalystės Borgartingo apygardos teismo 2020 m. lapkričio 17 d. nuosprendžio, kuris pakeistas Norvegijos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 24 d. sprendimu, P. M. atžvilgiu pripažinimo ir jam paskirtos likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje.

4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. sausio 3 d. nutartimi pripažintas Norvegijos Karalystės Borgartingo apygardos teismo 2020 m. lapkričio 17 d. nuosprendis, pakeistas Norvegijos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 24 d. sprendimu, nutariant jį vykdyti Lietuvos Respublikoje pagal galiojančius įstatymus. Skundžiamoje nutartyje P. M. paskirta laisvės atėmimo 14 (keturiolikai) metų 6 (šešiems) mėnesiams bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalimi, nustatant P. M. suderintą bausmę – laisvės atėmimą 14 (keturiolikai) metų 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant (duomenys neskelbtini). Bausmės pradžia skaičiuotina nuo P. M. perėmimo iš Norvegijos Karalystės dienos, į bausmės laiką įskaitytinas kardomojo kalinimo laikas iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir visas Norvegijos Karalystėje atliktas laisvės atėmimo bausmės laikas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki asmens perėmimo iš Norvegijos Karalystės dienos.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir aukštesniojo teismo išvados

5. Gynėjas skunde prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. sausio 3 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – nepripažinti Norvegijos Karalystės Borgartingo apygardos teismo 2020 m. lapkričio 17 d. nuosprendžio, pakeisto Norvegijos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 24 d. sprendimu, ir neperimti P. M. laisvės atėmimo bausmei vykdyti Lietuvos Respublikoje.

6. Pasak gynėjo, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neteisingai ir formaliai įvertino bylos aplinkybes bei nesikreipė į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją dėl konsultacijų su Norvegijos Karalystės kompetentingomis institucijomis.

7. Skunde teigiama, kad pripažįstant nuosprendį ir perduodant nuteistąjį atlikti likusios laisvės atėmimo bausmės, visais atvejais turi būti atsižvelgta į nuteistojo socialinės reabilitacijos ir reintegracijos į visuomenę sąlygas. Be to, BK 41 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad bausmės paskirtis – paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

8. Iš į bylą pateiktų Vilniaus apygardos teismo 2002 m. balandžio 18 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos apeliacinio teismo 2002 m. rugpjūčio 7 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad tik P. M. parodymų dėka buvo atskleisti labai sunkūs rezonansą visuomenėje sukėlę nusikaltimai ir nustatyti juos padarę asmenys. Vienas iš asmenų – pavojingas recidyvistas J. O., kuris iki šiol atlieka laisvės atėmimo bausmę.

9. Skunde akcentuojama, kad akivaizdu, jog P. M. negali pateikti konkrečių, grasinimus patvirtinančių duomenų – grasinančio pobūdžio laiškų ar garso įrašų. Vien aplinkybė, kad daug metų laisvės atėmimo bausmę atliekantis P. M. parodymų dėka dėl labai sunkių nusikaltimų padarymo nuteistas pavojingas recidyvistas (past. – iki (duomenys neskelbtini) teistas (duomenys neskelbtini) kartus), leidžia pagrįstai manyti, jog P. M. perkėlus į Lietuvos Respubliką su juo bus susidorota arba jam bus sukeltos nepakeliamos bausmės atlikimo sąlygos. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad sėkmingesnė asmens socialinė reabilitacija ne tik nebus užtikrinta, bet manytina, jog jos tikslai apskritai nebus pasiekti.

10. Apylinkės teismas, atmesdamas gynėjo argumentus, formaliai įvertino nagrinėjamos bylos aplinkybes ir gynybos surinktus duomenis, kurie leidžia pagrįstai teigti, kad P. M. gyvybei ir (ar) sveikatai gresia realus pavojus. Apylinkės teismas padarė neteisingas išvadas, nes sprendimas P. M. perkelti atlikti likusios laisvės atėmimo bausmės į Lietuvos Respubliką gali sukelti negrįžtamas pasekmes, todėl nuosprendis negali būti pripažintas ir vykdytinas Lietuvos Respublikoje.

11. Skunde nurodoma ir tai, kad 2021 m. gruodžio 15 d. apylinkės teismui buvo pateiktas gynėjo atsiliepimas, kuriame be kitų prašymų taip pat buvo prašoma kreiptis į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, kuri įvertintų atsiliepime nurodytas faktines aplinkybes ir pateiktų argumentuotą nuomonę Norvegijos Karalystės kompetentingoms institucijoms dėl P. M. palankesnės reintegracijos ir socialinės reabilitacijos bausmę atliekant Norvegijos Karalystėje. Skundžiamoje nutartyje dėl šio prašymo nepasisakyta ir nenurodyta jokių argumentų, dėl ko nebuvo kreiptasi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją. Pažymėtina, kad nuosprendis ir liudijimas gali būti perduodami, kai išduodančiosios valstybės kompetentinga institucija, prireikus išduodančiosios ir vykdančiosios valstybės kompetentingoms institucijoms pasikonsultavus, įsitikina, kad bausmės vykdymas vykdančiojoje valstybėje užtikrins siekį palengvinti nuteistojo asmens socialinę reabilitaciją.

12. Teikimas perduoti P. M. likusios bausmės atlikimui į Lietuvos Respubliką buvo priimtas neįvertinus ir neįsigilinus į labai reikšmingas aplinkybes, kad asmeniui gresia realus pavojus. Šios aplinkybės nebuvo įvertintos, nes Norvegijos Karalystės (duomenys neskelbtini) nebuvo žinomos. Egzistuojant šioms objektyvioms aplinkybėms, Lietuvos Respublikos ir Norvegijos Karalystės kompetentingų institucijų konsultacijos buvo būtinos.

13. Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimų ar kitų prašymų iki nutarties priėmimo negauta.

Gynėjo skundas atmestinas

14. Susipažinus su gynėjo skundu, skundžiama nutartimi ir rašytine bylos medžiaga, darytina išvada, kad apylinkės teismas išsamiai išnagrinėjo Norvegijos Karalystės kompetentingos institucijos prašymą pripažinti ir Lietuvos Respublikoje vykdyti P. M. atžvilgiu priimtą Norvegijos Karalystės Borgartingo apygardos teismo 2020 m. lapkričio 17 d. nuosprendį (pakeistas Norvegijos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 24 d. sprendimu), teisės taikymo klaidų nepadarė ir pagrįstai paskirtą laisvės atėmimo bausmę suderino su Lietuvos Respublikos baudžiamuoju įstatymu. Skundą nagrinėjantis teismas skundžiamos nutarties išvadoms neprieštarauja ir su jomis sutinka, todėl nėra pagrindo tenkinti skundą bei panaikinti skundžiamą nutartį ir priimti naują sprendimą – neperimti P. M. laisvės atėmimo bausmės vykdymo Lietuvos Respublikoje.

15. Gynėjas skunde neginčija Norvegijos Karalystės Borgartingo apygardos teismo 2020 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu P. M. paskirtos bausmės rūšies ir jos dydžio, taip pat skundžiamoje nutartyje atlikto teisinio kvalifikavimo suderinimo su Lietuvos Respublikos baudžiamuoju įstatymu ir į bausmę įskaitytino laiko, todėl šie pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje išspręsti klausimai plačiau nebus aptariami.

16. Kita vertus, gynėjas nesutinka su pačiu skundžiamos nutarties sprendimu pripažinti Norvegijos Karalystės Borgartingo apygardos teismo 2020 m. lapkričio 17 d. nuosprendį vykdytinu Lietuvos Respublikoje. Pasak gynėjo, P. M., atliekant laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikoje, gręstų realus pavojus, t. y. asmens gyvybei ir (ar) sveikatai. Skunde nurodoma, kad P. M. Lietuvos Respublikoje yra davęs parodymus, kurių dėka buvo atskleisti labai sunkūs ir rezonansą visuomenėje sukėlę nusikaltimai, t. y. asmuo padėjo nustatyti nusikaltimus padariusius asmenis. Vienas iš nustatytų asmenų – pavojingas recidyvistas J. O., kuris šiuo metu atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikoje, kas tariamai patvirtina realią grėsmę P. M. – su juo bus susidorota arba jam bus sukeltos nepakeliamos bausmės atlikimo sąlygos.

17. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 365 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad užsienio valstybių teismų nuosprendžiai ir Tarptautinio baudžiamojo teismo sprendimai Lietuvos Respublikoje vykdomi Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių pagrindu pagal jose ir BPK VII dalyje nustatytas taisykles.

18. Nagrinėjamu atveju vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Norvegijos Karalystės Vyriausybės susitarimu (toliau – Susitarimas) dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose, kuriais paskirtos laisvės atėmimo bausmės ar su laisvės atėmimu susijusios priemonės, pripažinimo ir vykdymo, kurio 7 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vykdančiosios valstybės (valstybė, kuriai perduodamas nuosprendis, siekiant jį pripažinti ir vykdyti) kompetentinga institucija pripažįsta nuosprendį, kuris buvo perduotas šio Susitarimo nustatyta tvarka, ir nedelsdama imasi visų būtinų priemonių bausmei vykdyti, išskyrus atvejus, kai pritaikomas vienas iš 8 straipsnyje nurodytų nepripažinimo ir nevykdymo pagrindų. Susitarimo 8 straipsnyje numatytas baigtinis sąrašas sąlygų, kurioms esant vykdančios valstybės kompetentinga institucija gali atsisakyti pripažinti nuosprendį ir vykdyti bausmę.

19. Pažymėtina, kad skunde nurodytas pagrindas dėl kurio, gynėjo teigimu, nėra galimas Norvegijos Karalystės Borgartingo apygardos teismo 2020 m. lapkričio 17 d. nuosprendžio pripažinimas ir jo vykdymas Lietuvos Respublikoje, nepatenka į Susitarimo 8 straipsnyje numatytą baigtinį sąrašą. Apygardos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju nėra nei vieno Susitarimo 8 straipsnyje numatyto pagrindo, kad būtų galima nepripažinti nuosprendžio ir atsisakyti vykdyti juo paskirtą P. M. laisvės atėmimo 14 metų 6 mėnesiams bausmę. Taip pat byloje nėra objektyvių duomenų, kad pripažinus P. M. paskirtą laisvės atėmimo bausmę, nutarus ją vykdyti Lietuvos Respublikoje ir perdavus asmenį Lietuvos Respublikai, bus pabloginta jo teisinė padėtis.

20. Nors skunde teigiama, kad P. M., atliekant laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikoje, iškils realus pavojus, su šiuo teiginiu nesutiktina ir jis laikytinas siekiu, jog asmuo toliau atliktų bausmę Norvegijos Karalystėje ir nebūtų perduotas Lietuvos Respublikai.

21. Iš byloje esančio P. M. pareiškimo Norvegijos Karalystės kompetentingai institucijai matyti, jog jis nesutiko su tuo, kad nuosprendis ir liudijimas būtų persiunčiami į Lietuvos Respubliką tolimesniam bausmės atlikimui. Iš šiame pareiškime esančios grafos, kurioje prašoma detaliau paaiškinti, kodėl nesutinkama su tuo, kad Norvegijos Karalystės valdžia kreiptųsi į Lietuvos Respubliką dėl bausmės atlikimo perkėlimo ir prašant nurodyti kokias nors ypatingas priežastis, į kurias reikėtų atsižvelgti, nes tai, kas bus nurodyta, bus persiųsta Lietuvos Respublikos valdžios institucijoms, P. M. absoliučiai nieko nenurodė, t. y. pareiškime tik pažymėjo grafą dėl nesutikimo būti perduotam Lietuvos Respublikai, pasirašė ir nurodė pareiškimo datą (b. l. 68). Akcentuotina, kad asmeniui buvo suteikta teisė išsamiai nurodyti išimtines aplinkybes, dėl kurių nuosprendžio vykdymas Lietuvos Respublikoje nebūtų galimas, būtų akivaizdžiai neproporcingas, jo gyvybei ir sveikatai grėstų akivaizdus pavojus ir panašiai, tačiau asmuo nieko nenurodė, todėl papildomas kreipimasis į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją būtų perteklinis.

22. Akcentuotina, kad nei gynėjas, nei P. M. tiek apylinkės teismui, tiek apygardos teismui nepateikė jokių duomenų, jog J. O. nuo 2002 m. iki dabar būtų bandęs susisiekti su P. M. ar jam artimais žmonėmis, bandęs grasinti susidorojimu, daręs psichologinį spaudimą ar apskritai kontaktavęs. Be to, Lietuvos Respublikoje bausmes vykdo ne viena ar dvi pataisos įstaigos, todėl išlieka didelė tikimybė, jog P. M. ir J. O. jiems paskirtas bausmes atliks skirtinguose (duomenys neskelbtini).

23. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad P. M. atitinkamą aplinkybę dėl tariamo bandymo susidoroti ar siekio pakenkti, gali nurodyti tiek Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, tiek bausmę vykdančioms įstaigoms, kad būtų eliminuotos menkiausios galinčios kilti grėsmės asmens sveikatai ar gyvybei.

24. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta šioje nutartyje, konstatuotina, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai, pripažindami vykdytinu Lietuvos Respublikoje ir suderindami P. M. Norvegijos Karalystės Borgartingo apygardos teismo 2020 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu, pakeistu Norvegijos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 24 d. sprendimu, paskirtą laisvės atėmimo bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamųjų įstatymų reikalavimais, nepažeidė Lietuvos Respublikos įstatymų bei tarptautinių teisės aktų, todėl nėra pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti P. M. gynėjo advokato Andriaus Baranskio skundą ir palikti galioti nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. sausio 3 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimą dieną ir yra neskundžiama.