Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsiskyręs, 8 klasių išsilavinimo, nedirbantis (darbingas 50 proc.), gyv. (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

2010-03-02 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 284 str. 1 d., jam susitaikius su nukentėjusiąja;2014-07-08 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK ) 140 str. 2 d. - 6 mėn. laisvės apribojimo bausme, įpareigojant be teismo ar bausmę vykdančios institucijos leidimo nekeisti gyvenamosios vietos bei nuo 22 vai. iki 6 vai. būti namuose. Vadovaujantis LR BK 64 ' str. paskirta galutinė 4 mėn. laisvės apribojimo bausmė; 2014-10-27 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 str. 2 d. - 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį nuo 22 vai. iki 6 vai. būti namuose, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. Vadovaujantis LR BK 64¹ str., bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 8 (aštuoni) mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant jį nuo 22 vai. iki 6 vai. būti namuose, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d., prie šios bausmės pridėta Kauno apylinkės teismo 2014-07-08 baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis ir skirta galutinė bausmė - 9 (devyni) mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant nuo 22 vai. iki 6 vai. būti namuose bei baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje (LR BK 72² str.). kurią privaloma įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius; 4. 2015-08-20 Kauno apylinkės teismo-nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK ) 140 str. 2 d. - 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę - 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 6,7,9 p., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant neišvykti iš deklaruotos gyvenamosios vietos nuo 23 val. iki 7 val., ryto, jei tai nesusiję su darbu, nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini) bei uždrausti prisiartinti prie nukentėjusiosios N. M., dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose 6 mėnesius,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Š. 2016-08-14 apie 17.30 val. namuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, smurtavo prieš savo šeimos narę - sugyventinę N. M., tai yra tyčia stūmė į duris, o jai parkritus ant žemės, sudavė kumščiais ir tuščia alaus skardine ne mažiau septynių smūgių į galvos sritį, taip smurtaudamas N. M. sukėlė fizinį skausmą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d.

Kaltinamasis A. Š. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) kartu su sugyventine N. M. 11 metų. Butas nuosavybės teise priklauso jai.

2016-08-14 buvo išgėręs alkoholio- 1 butelį vyno ir alaus. Būnant namuose, apie 17.30 val. tarp jo ir sugyventinės kilo konfliktas, kurio metu jis, nesuvaldęs pykčio, pastūmė N. į duris ir ši nukrito ant žemės. Viso konflikto gerai neatsimena, nes buvo per daug išgėręs alkoholio, bet galėjo būti, kad N. sudavė ne mažiau septynių smūgių į galvą kumščiais ir alaus skardine. Jeigu N. sako, kad taip elgėsi, reiškiasi taip ir buvo. Sugyventinė niekada nemeluoja.

Savo tokį elgesį vertina blogai. Pripažįsta, kad jam „užplaukia“, kai jis išgeria alkoholio. Ankstesniu nuosprendžiu paskirtą įpareigojimą vykdė, t.y. dalyvavo smurtinį elgesį keičiančiose programose. Nuo alkoholio nesigydė. Dabar sutiktų gydytis. Sakė nukentėjusiai, kad nutraukia gėrimą ir eis gydytis.

Kadangi kaltinamasis A. Š. kaltu prisipažino visiškai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, todėl baudžiamoji byla nagrinėjama, sutrumpinus įrodymų tyrimą, vadovaujantis BPK 273 str., 291 str.

Nukentėjusioji N. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-08-14 apie 17.30 vai. adresu (duomenys neskelbtini), įvykus konfliktui su sugyventiniu A. Š.. gim. 1949 m., Šis stūmėją į svetainės duris ir jai parkritus ant žemės pradėjo daužyti jai galvą rankų kumščiais, o vėliau ir alaus skardine, taip sužalodamas ir sukeldamas fizinį skausmą. Sugyventinis smurtauja ne pirmą kartą. Taip pat kai stūmė į duris, šiek tiek jas apgadino (b.l. 4-5).

Papildomai apklausta nukentėjusioji N. M. parodė, kad pilnai tvirtina savo pirminius parodymus, kad 2016-08-14 įvykio metu kūno sužalojimų sugyventinis nepadarė, tik sukėlė jai fizinį skausmą. Pagal jai išduotą užduotį pas teismo medicinos ekspertus nesikreips ir neketina kreiptis. ] jokius kitus gydytojus nesikreips ir neketina kreiptis, niekur nesigydė. Patikslina, kad A. skardine į gaivą jai trenkė 1-ą kartą. Su sugyventiniu gyvena kartu 11 metų, kartu veda bendrą šeimos ūkį. Jai yra pranešta apie teisę pareikšti civilinį ieškinį, tačiau jo nereikš, kadangi duris, kurias įvykio metu sugyventinis buvo apgadinęs, suremontavo jos sūnus nemokamai. Sutinka, kad baudžiamoji byla būtų užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu ir jos sugyventinis būtų nubaustas įstatymų numatyta tvarka (b.l. 8-9).

Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji N. M. paaiškino, kad ji nori, jog kaltinamasis negertų, ji jam atleido, tačiau bijo gyventi su kaltinamuoju, gyvena ir bijo. Kai kaltinamojo nebuvo, tai dvi naktis išsimiegojo kaip žmogus.

Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad priimtas N. M. pareiškimas, kuriame ji parodė, kad 2016-08-14 apie 17.30 val. adresu (duomenys neskelbtini), įvykusio konflikto metu sugyventinis A. S., gim. (duomenys neskelbtini) m., stūmė į duris, rankų kumščiais ir tuščia alaus skardine 6 ar 7 kartus trenkė į galvą, taip sužalodamas ir sukeldamas fizinį skausmą (b.l. 4-6).

Iš tarnybinio pranešimo dėl galinio smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad jame užfiksuotas galimo smurto artimoje aplinkoje prieš N. M., adresu (duomenys neskelbtini), faktas (b.l. 13-14).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrima alaus skardinė su užrašu „Tauras pilsneris", kuri yra tuščia. Skardinė yra sulankstyta. Objektų, turinčių reikšmės nusikalstamos veikos aplinkybėms nustatyti nematyti (15-18).

Iš pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 2209 matyti, kad 2016-08-14 18.08 val. A. Š. nustatytas 3,35 promilių girtumas 9b.l. 21).

Motyvuojamoji dalis

Veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas

Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nusikaltimo sudėtis, esanti kaltinamojo A. Š. veikoje, visiškai įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 str. 2 d., nes kaltinamasis panaudojo fizinį smurtą prieš savo sugyventinę, sukeldamas jai fizinį skausmą

Pagal BK 140 str. 2 d. atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo jį ar trumpam susargdino. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, plakant, spaudžiant, stumiant, tempiant, laužant, šaldant, kaitinant, veikiant dujomis ar panaudojant gyvūnus ar gyvius ir pan. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Išnagrinėjus bylą nustatyta, jog A. Š. 2016-08-14 apie 17.30 val. nukentėjusiajai N. M. priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), kuriame jis gyveno su N. M. kaip sugyventinis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, smurtavo prieš savo šeimos narę - sugyventinę N. M., ją pastumdamas, o šiai parkritus ant žemės, suduodamas kumščiais ir tuščia alaus skardine ne mažiau septynių smūgių į galvos sritį, taip smurtaudamas prieš N. M. ir jai sukeldamas fizinį skausmą. Šį nusikaltimą A. Š. pripažino, nusikaltimo padarymo aplinkybes visiškai patvirtino ir nukentėjusioji N. M., daiktinio įrodymo (alaus skardinės) apžiūros protokolas.

Kaltinamasis A. Š. kaltas ir baustinas.

Kaltinamojo A. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltu padaręs nusikaltimą prisipažino, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikaltimą padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimų padarymui.

Dėl bausmės

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, jo stadijas, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis BK 54-61 str. nuostatomis.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 str.. Šio straipsnio 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis A. Š. kaltu prisipažino, padarė vieną nesunkų nusikaltimą, psichiatrijos ar priklausomybės ligų centre neužregistruotas (b.l. 31-33), baustas administracine tvarka (b.l. 35-36).

Nors valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras, siūlydamas A. Š. terminuotą laisvės atėmimo bausmę, nurodė, kad nors A. Š. šį nusikaltimą padarė per ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtos bausmės-laisvės atėmimo atidėjimo laikotarpį, bet dar galima juo patikėti ir dar kartą atidėti bausmės vykdymą.

Teismas su tokia valstybinio kaltintojo pozicija nesutinka ir ypatingą dėmesį atkreipia į tai, kad kaltinamasis A. Š. anksčiau teistas tris kartus už analogiškų nusikalstamų veikų-BK 140 str. 2 d. padarymą, t.y. visus tris kartus teistas už smurto panaudojimą prieš sugyventinę N. M..

Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2010-03-02 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi A. Š. buvo teisiamas už nusikaltimą, numatytą BK 284 str. 1 d. ir buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiąja.

2014-07-08 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu A. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 1 d. ir jam paskirta bausmė-laisvės apribojimas 4 mėnesiams. Tačiau praėjus vos trims mėnesiams, A. Š. vėl padaro nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d. ir jam baudžiamuoju įsakymu paskiriama 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė.

2015-08-20 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu A. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 1 d. ir jam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Teismas įvertino A. Š. prisipažinimą, gailėjimąsi padarius nusikalstamą veiką, taip pat tai, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą, turi pastovią gyvenamąją vietą, todėl, skirdamas bausmę-laisvės atėmimą, dar kartą suteikė A. Š. galimybę pasitaisyti ir paskirtosios bausmės vykdymą, vadovaujantis BK 75 str., atidėjo vieneriems metams.

Tai yra teismai, A. Š. pripažinus kaltu pagal BK 140 str. 2 d. juo patikėdavo ir skirdavo bausmes, nesusijusias su realiu laisvės atėmimu. Tačiau A. Š. nepateisino teismo jam parodyto pasitikėjimo ir, neatlikęs jam paskirtosios 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, jos vykdymą atidėjus, vėl padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d., t.y. toliau daro nusikalstamas veikas, kas rodo, kad jis teigiamų išvadų dėl savo poelgių nedaro ir nėra linkęs keistis, yra linkęs pažeidinėti įstatymus, nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, elgtis tinkamai. Teismo nuomone, šiuo nuosprendžiu aptariama A. Š. nusikalstama veika yra neatsitiktinio pobūdžio veika, o dėsningas nusikalstamas elgesys, todėl daro išvadą, kad bausmės tikslams pasiekti – sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti galimybę daryti naujas veikas bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str. 2 d.), jam už padarytą nusikalstamą veiką gali būti skirtina vienintelė BK 140 str. 2 d. sankcijoje numatyta bausmė-realus terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.).

Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 64¹ str. 2 d.), šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra sumažintina vienu trečda0liu.

Dėl advokato darbo apmokėjimo

Byloje 2016-08-17 buvo gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos elektroniniu paštu atsiųsta pažyma Nr. NTP-7-8578 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad šios tarnybos koordinatoriaus parinkimu advokatė Ingrida Maldeikienė teikė antrinę teisinę pagalbą A. Š. šioje byloje, dėl ko antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokatės užmokesčiui sudaro 52,11 ?.

LR BPK 106 str. 2 d. nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 d. 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Kadangi šioje byloje kaltinamajam gynėjas advokatas privalomai buvo paskirtas BPK 51 str. 1 d. 9 p. numatytu pagrindu, kuris numato, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka, tai tokio advokato darbo apmokėjimui valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos galėtų būti priteisiamos iš kaltu pripažinto A. Š., vadovaujantis jau minėtomis BPK 106 str. nuostatomis.

Tačiau nagrinėjamu atveju minėtų išlaidų priteisti nėra pagrindo. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos rašte (pažymoje) nėra suformuluotas prašymas priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas valstybės naudai, todėl tokia pažyma traktuojama kaip informacinio pobūdžio ir jokiu būdu neįpareigojanti teismą šias išlaidas priteisti iš nuteistojo. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Ikiteisminio tyrimo metu A. Š. paskirta kardomoji priemonė–rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki bausmės vykdymo pradėjimo nekeistina, pradėjus bausmės vykdymą panaikintina.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016-08-14 18.05 val. iki 2016-08-16 14.50 val., t.y. 2 (dvi) paros (b.l. 19, 22).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 301-302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 307 str. 1 d., 308 str. 1 d.,

nusprendžia:

A. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d. ir nuteisti jį laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Paskirtąją bausmę, vadovaujantis BK 64¹ str., sumažinti 1/3 ir paskirti bausmę-laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Šiuo nuosprendžiu paskirtąją bausmę, vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., subendrinti su 2015-08-20 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtąja bausme, taikant dalinį bausmių sudėjimo principą ir paskirti galutinę bausmę-laisvės atėmimą 7 (septyniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti laikinėjame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016-08-14 18.05 val. iki 2016-08-16 14.50 val., t.y. 2 (dvi) paras.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokatės darbui apmokėti iš A. Š. nepriteisti.

Ikiteisminio tyrimo metu A. Š. parinktos kardomosios priemonės–rašytinio pasižadėjimo neišvykti iki bausmės vykdymo pradėjimo nekeisti, pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.