Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-05-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-104-312/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-05-07
Bylos Nr.
1S-104-312/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė
Nuteistasis
P. O.
Kategorijos
Skundas Nr. 1S-104-312/2020
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo P. O. (P. O.) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. kovo 3 d. nutarimą Nr. 59-26 taikyti nuteistajam P. O. lygtinį paleidimą, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2020 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 59-26 taikė nuteistajam P. O. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartimi toks nutarimas nepatvirtintas. Savo sprendimą žemesnės instancijos teismas motyvavo nusikalstamos veikos, už kurios padarymą nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, pavojingumo pobūdžiu, teistumų skaičiumi, finansiniu nestabilumu, nekintančia pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika.

Šalies argumentai

3. Skundu nuteistasis P. O. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartį ir patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. kovo 3 d. nutarimą Nr. 59-26.

4. Skunde nurodoma, kad žemesnės instancijos teismas nepagrįstai vertina nuteistojo padaryto nusikaltimo sunkumą ir jam paskirtos bausmės griežtumą, nes tai jau buvo įvertinta teismo, priėmusio nuosprendį, o sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą šio nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas nėra tikrinamas. Nuteistojo nuomone, teismo pareiga yra Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo teisėtumo patikrinimas, pagrįstumo tikrinimo įstatymas nenumato. Netvirtindamas šio nutarimo, teismas turėjo nurodyti, kokias klaidas komisija padarė, priimdama tokį nutarimą, kokias teisės normas taikė netinkamai. BVK 157 straipsnis numato aiškius kriterijus, nagrinėjant lygtinio paleidimo klausimą - pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą ir individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą. P. O. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra 37 balai (žema), individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones jis įvykdė. Nuteistojo teigimu, skundžiama nutartimi žemesnės instancijos teismas jį diskriminuoja atžvilgiu tų asmenų, kuriems lygtinis paleidimas buvo taikytas. P. O. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, yra net 13 kartų skatintas, galiojančių nuobaudų neturi, 2/3 laisvės atėmimo bausmės nuteistasis yra atlikęs 2019 m. kovo 29 d., pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra sumažėjusi 5 balais, todėl jis atitinka visus formalius kriterijus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui. Prokuratūra tam taip pat neprieštarauja, kadangi nei skundo, nei atsiliepimo nagrinėjamu klausimu nepateikė. Lygtinis paleidimas yra viena iš nuteistojo teisinę padėtį švelninančių procedūrų, tačiau tai nėra atleidimas nuo bausmės - lygtinai paleistas asmuo ir toliau atlieka visą teismo paskirtą bausmę.

5. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad skundžiamoje nutartyje nurodomi pertekliniai duomenys apie nuteistojo asmenybę, kas ne tik nėra vertinamaisiais kriterijais, sprendžiant Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo tvirtinimo klausimą, bet nėra ir negali būti laikomi nei aiškiais, nei racionaliais motyvais (argumentais), pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintą visų asmenų lygybės principą. Turi būti vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, o ne jo biografijos faktai, kurie niekada nepasikeis. Padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas nekinta viso bausmės atlikimo laikotarpiu ir netgi neišnyksta pilnai atlikus bausmę, todėl padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas taip pat nėra ir negali būti vertinamuoju kriterijumi, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą. Su apkaltinamojo nuosprendžio priėmimu susiję klausimai jau buvo išnagrinėti teismų, skyrusių bausmę, todėl pakartotinis šių klausimų kėlimas pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintą non bis in idem principą. Nuteistojo vertinimu, teismo teiginys, kad jo tėvai nedarė jam teigiamos įtakos, nebuvo jam autoritetais, skatinančiais gyventi nepažeidinėjant įstatymų, prieštarauja psichologų išvadai dėl to, kad nuteistasis jaučiasi turintis pakankamą šeimos ir artimųjų palaikymą, todėl iškilus sunkumams, teigia galintis sulaukti pagalbos iš jų, tėvai sutinka jį priimti gyventi, kas vertinama, kaip apsauginiai, nusikalstamo elgesio riziką mažinantys veiksniai. Žemesnės instancijos teismas nemotyvuotai nurodo, kad nuteistajam trūksta motyvacijos dirbti. Vis dėlto, P. O. įkalinimo įstaigoje atliko savanoriškus, neatlygintinus darbus, remontuojant būrio virtuvę, o duomenų apie tai, kad pataisos namuose buvo laisvų darbo vietų, tačiau nuteistasis nerodė noro įsidarbinti, nėra. Tai, kad būdamas įkalintu nuteistasis susirado darbo vietą laisvėje, taip pat paneigia teismo deklaratyvius teiginius.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimų, nušalinimų ar kitokių prašymų negauta.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

7. Kaip matyti iš nuteistojo asmens bylos, P. O. Panevėžio apygardos teismo 2019 m. liepos 8 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos Apeliacinio teismo 2013 m. liepos 22 d. nutartimi, paskirta bausme ir P. O. paskirta galutinė 10 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės atlikimo laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nuosprendį (šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę P. O. šiuo metu atlieka). Panevėžio apygardos teismo 2019 m. liepos 8 d. nuosprendis dar neįsiteisėjęs, baudžiamoji byla šiuo metu nagrinėjama apeliacine tvarka.

8. Bausmės vykdymo pradžia: 2012 m. kovo 29 d.

Bausmės vykdymo pabaiga: 2020 m. rugsėjo 20 d.

9. BVK 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą kompetentingos institucijos gali, įvertinusios klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padariusios išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

10. Nuteistasis šiuo metu yra atlikęs daugiau nei 2/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės, 2/3 bausmės faktiškai atliko 2019 m. kovo 29 d. Jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikęs prašymą Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai dėl lygtinio paleidimo jam taikymo. Atlikus nuteistojo nusikalstamumo rizikos vertinimą, naudojant OAsys metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso žemai rizikos grupei (37 balai). Taigi, sutiktina, kad P. O. atitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytus formaliuosius kriterijus. Vis dėlto, formaliųjų kriterijų atitikimas, skirtingai nei teigiama skunde, nereiškia, kad teismas turi pareigą vienareikšmiškai taikyti asmeniui lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą. Įstatymas aiškiai numato, kad tokie asmenys gali būti (bet ne turi būti) lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Skirtingai nei teigia nuteistasis, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pagal OAsys metodiką rezultatai ir individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas nėra vieninteliai kriterijai, reikšmingi svarstant lygtinio paleidimo klausimą. Kaip nurodoma BVK 164 straipsnio 2 dalyje, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, apsvarstomas nuteistojo prašymas ir socialinio tyrimo išvada, nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įgyvendinimo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytas nukentėjusiojo atsiliepimas, jeigu jis buvo gautas, ir yra priimamas motyvuotas nutarimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tas pačias aplinkybes įvertina ir teismai, svarstydami tokio nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą. Socialinio tyrimo išvados vertinimas neišvengiamai įgalina pasisakyti dėl nuteistojo asmenybės, nes socialinio tyrimo išvadoje yra pateikiama informacija apie jo mąstymą ir elgesį, nuostatas, emocinę gerovę ir kt., todėl visiškai nepagrįstas skundo teiginys, kad žemesnės instancijos teismo nutartyje pateikiami duomenys apie P. O. asmenybę yra pertekliniai. Nors skunde nurodoma, kad teismas turi įgaliojimus vertinti tik Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo teisėtumą, bet ne pagrįstumą, BPK 360 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs, ar Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti. Išvadų atitikties faktinėms aplinkybėms ir lygtinio paleidimo sąlygų taikymo tinkamumo vertinimas neabejotinai reiškia, kad teismui įstatymų leidėjas yra suteikęs kompetenciją pasisakyti ne tik dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo teisėtumo, bet ir dėl jo pagrįstumo.

11. Iš teismui pateiktoje nuteistojo P. O. asmens byloje esančių duomenų matyti, kad išėjęs į laisvę, jis turės gyvenamąją vietą – gyvens pas tėvus, pateikė duomenis dėl jo įdarbinimo UAB „M. a.“ vairuotoju. P. O. yra vidurinio išsilavinimo, pataisos įstaigose įgijo staliaus, apdailininko ir suvirintojo elektra rankiniu būdu specialybes, atlikinėjo gerbūvio darbus, remontuojant būrio virtuvę, laisvėje dirbo mašinisto padėjėju ir mašinistu, vertėsi automobiliu perpardavinėjimu. Finansinių įsipareigojimų neturi. Atlikinėdamas bausmę, palaiko socialinius ryšius su tėvais ir seserimi bei drauge, su kuria, išėjęs į laisvę, ketina tuoktis. Nors nuteistasis jaučia tėvų palaikymą, jie suteiks jam gyvenamąją vietą laisvėje, tai niekaip nepaneigia teismo išvados, kad praeityje tėvai jam nebuvo autoritetais, kadangi nusikalstamo elgesio modelį jis buvo pasirinkęs dar gyvendamas su jais. Kaip yra nurodyta socialinio tyrimo išvadoje, nuteistasis geba pakankamai save realizuoti socialiai priimtinais būdais ir priemonėmis, užmegzti įvairias socialines sąveikas, nepatiria socialinio funkcionavimo sunkumų, jam nėra būdingos psichologinės problemos, savikontrolės sunkumai, jis nevengia argumentuotai išsakyti savo nuomonės, išsikelia socialiai priimtinus ateities tikslus, veikia kryptingai, jam būdingi tvirti įsitikinimai ir nuostatos, duomenų apie priklausomybę nuo alkoholio ar narkotikų negauta, nusikalstamo elgesio motyvacija nestebima, nestebimos ir neigiamos nuostatos į priežiūrą ir apribojimus. Nuteistasis yra išklausęs paskaitą apie sveiką gyvenseną ir rūkymo žalą, aktyviai dalyvavo sportiniuose renginiuose, buvo trylika kartų skatintas, dvylika kartų išleistas trumpalaikėms išvykoms į namus, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Šios aplinkybės aukštesnės instancijos teismo vertinamos teigiamai, tačiau, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, neapsiribotina tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinės reabilitacijos programomis ar nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra paskatinamoji priemonė, kuri skiriama nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą ar mokymąsi.

12. P. O. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, kuri jam paskirta už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti, ir jų kontrabandą, nuosprendžiu, kuris dar nėra įsiteisėjęs, jis nuteistas už analogišką nusikalstamą veiką, susijusią su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis. Nors nusikalstamų veikų, už kurias asmuo yra nuteistas, pavojingumo pobūdis ir laipsnis, kaip teisingai nurodoma skunde, buvo įvertinti pirmosios instancijos teismo, skiriant bausmę, šios aplinkybės apibūdina nuteistojo asmenybę ir visumoje yra reikšmingos. Praeityje P. O. yra teistas dar penkis kartus, pirmasis teistumas 18 metų, nusikaltimai sunkėja. Nuteistajam praeityje jau buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kas reiškia, kad praeityje jau atlikinėtos laisvės atėmimo bausmės faktas bei valstybės išreikštas pasitikėjimas, paleidžiant lygtinai, nuo nusikalstamo elgesio asmens nesulaikė. Tai leidžia daryti išvadą, kad nuteistajam sunku laikytis įstatymo reikalavimų, materialinę gerovę jis užsitikrindavo nusikalstamu būdu. Didelis teistumų skaičius, socialinės struktūros ir atsakingumo stokojantis gyvenimo stilius laisvėje yra išskiriami kaip nuteistojo kriminogeniniai veiksniai. Nors nuteistasis, išėjęs iš įkalinimo įstaigos, planuoja dirbti, vis dėlto, pataisos namuose jis nedirba, yra išlaikomas artimųjų, laisvėje nevengdavo pajamų gauti nelegaliais būdais, mokslus ir darbo stabilumą nutraukdavo baudžiamieji procesai. Nors P. O. nurodo, kad įkalinimo įstaigoje nebuvo darbų pasiūlos, tačiau dėl įdarbinimo jis nesikreipė. Nuteistasis pripažįsta, kad dalį nusikaltimų praeityje padarė neapgalvotai, dalį – veikiamas bendrininkų įtakos, dažniausiai veikdavo spontaniškai, neįvertindamas galimų tolesnių neigiamų pasekmių, todėl nepakankamas savo veiksmų pasekmių įvertinimas yra įvardinamas kaip vienas iš kriminogeninių veiksnių. Vertindamas savo asmenybę, P. O. labiau įvardina teigiamus savo bruožus, nors pripažįsta, kad turi trūkumų, bet nėra linkęs jų išskirti, nėra linkęs įžvelgti probleminių sričių, vengia emociškai atsiskleisti, jam būdingas aukštas savęs vertinimo lygis, kuris gali būti susijęs su poreikiu užsitikrinti sau aukštą statusą pabrėžiančias gyvenimo sąlygas. Finansinės naudos siekimas neteisėtais būdais yra dar vienu nuteistojo kriminogeniniu veiksniu. Taigi, šios aplinkybės leidžia aukštesnės instancijos teismui daryti išvadą, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vis dar nėra pakankama, po paskutiniojo rizikos vertinimo jos rezultatai nėra pasikeitę (37 balai), yra nustatyti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, jie sudaro 17 balų, t. y. yra galimybė juos keisti. Toliau vykdant Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos rekomendacijas, nusikalstamo elgesio rizika gali būti sumažinta, o asmens galimybės prisitaikyti prie gyvenimo laisvėje, pasirenkant nenusikalstamą gyvenimo būdą, padidintos. Nagrinėjamu atveju abejotina, kad būdamas lygtinai paleistas, P. O. sugebės laikytis įstatymų ir visuomenėje nusistovėjusių moralės normų. Taigi, žemesnės instancijos teismas, atsižvelgęs į šių aplinkybių visumą, padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo metu nuteistajam taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą nėra pagrindo. Svarbu atkreipti dėmesį, kad kiekvienu konkrečiu atveju teismas individualiai vertina visumą aplinkybių, siekdamas nustatyti, ar ateityje asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals. Dėl šių priežasčių lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos instituto P. O. taikymui neturi įtakos nuteistojo skundo argumentai dėl kitų nuteistųjų lygtinio paleidimo ir iš to neva sekančio lygybės principo pažeidimo.

13. Tokiu būdu, šiuo atveju, vertinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, specialistų nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo asmenybę, darytina išvada, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos instituto taikymas pažeis visuomenės interesą. Lygtinai paleidus nuteistąjį P. O., būtų pažeisti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, tarp jų nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas ir teisingumo principo įgyvendinimas, kuris pasireiškia ne tik tinkamu nusikaltusio asmens nuteisimu, bet ir visuomenės interesų gynimu. Taigi, konstatuotina, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos (Nr. (2003) 22) dėl lygtinio paleidimo (parolio) reikalavimų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo P. O. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė