Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Vitalijos Lukšienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, šešių klasių išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, gyvena (duomenys neskelbtini), teistas, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis T. M., esant 2009-02-15 Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimui priteisti jam sūnaus A. L., gim. 2005 m., išlaikymą periodinėmis išmokomis po 250 Lt kas mėnesį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki jo pilnametystės, ir 2000,00 Lt išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2008-05-01 iki 2009-01-01, nuo 2009-02-15 iki 2013-12-31 vengė pareigos mokėti lėšas sūnaus A. L. išlaikymui, dėl ko 2014-01-01 susidarė 12000,00 Lt įsiskolinimas.

Kaltinamojo T. M. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, įrodyta šiais duomenimis:

T. M., apklaustas įtariamuoju, kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir parodė, kad jis žino, jog turi išlaikyti savo sūnų A. L., kuris gyvena su savo motina, jo buvusia žmona L. L., kuri po skyrybų pasiliko savo mergautinę pavardę. Jis po skyrybų sūnaus išlaikymui nėra nei karto davęs pinigų, tik septinto gimtadienio proga sūnui buvo padaręs nedidelę šventę, bet supranta, kad per tiek laiko, to negalima vadinti kaip alimentų dalis, nes šventė yra švente, o pinigų sūnaus išlaikymui reikia kasdien. Iš tiesų alimentų nemokėjo dėl to, kad neturėjo darbo, o vėliau su Laura buvo apsipykęs ir nebendravo, todėl neteko apie tai ir pakalbėti, nes kažkaip buvo įsitikinęs, kad ji yra atsisakiusi alimentų, nes žodžiu buvo apie tai užsiminusi, tačiau dokumentaliai tai įforminta nebuvo ir supranta, kad to nepadarius, negalima teigti, kad ji yra atsisakiusi alimentų visiškai ir todėl sutinka su įtarimu, kad sūnui yra skolingas 12000,00 Lt. Šiai dienai neturi nei kiek lėšų skolos padengimui, bet dabar turės tai omeny ir ateityje pasistengs nors po kiek mokėti. Pernai rudenį buvo išvykęs dirbti į Vokietiją ir trumputį užsidirbo, tai pavyko sumokėti alimentus vyriausiajai dukrai, tačiau apie sūnų tuo metu nepagalvojo, tai gal kažkiek būtų ir jam sumokėjęs. Dar sunkumas yra tas, kad L. keičia gyvenamąsias vietas ir jis nežino kur reikėtų siųsti pinigus, jeigu jų turėtų. Šiai dienai, skolos neneigia, viską pripažįsta, tik nelabai norėtų sutikti su tuo, kad vengia tai daryti, nes kiek išgali, duoda pinigų vyriausios dukros išlaikymui, be to, dabar su sugyventine augina užpernai gimusią dukrytę, todėl ir šiai šeimai reikia pinigų. Dėl to, kad neskyrė pinigų sūnaus išlaikymui, labai gailisi (37-38 b. l.);

nukentėjusysis A. L. parodė, kad jis žino, jog jo tėtis yra T. M., tačiau jis net nebeprisimena kaip su juo gyveno. Tėtis jam nei karto nėra davęs pinigų ar dovanų, tik per septintą gimtadienį kažką buvo nupirkęs ir iškėlė gimtadienį, tačiau ką jis buvo pirkęs ir ką dovanojo, jis jau net nebeprisimena. Po šio gimtadienio tėtis daugiau su juo nėra bendravęs. Iš mamos taip pat nėra girdėjęs, kad ji gautų iš tėčio kokių pinigų, už kuriuos ji būtų pirkusi jam drabužių, priemonių mokyklai ar dar ko nors (13-14 b. l.);

liudytoja L. L. parodė, kad 2009-10-15 Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimu ji oficialiai išsituokė su buvusiu vyru T. M., su kuriuo jau negyveno apie 8 mėnesius. Tuo pačiu kartu buvo priteistas išlaikymas jų sugyventam sūnui A. L., kurio jis iš pradžių nenorėjo pripažinti kaip sūnaus, tačiau DNR tyrimai įrodė, kad jis yra tėvas ir priteisė kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės mokėti po 250 litų. Be to, dar priteisė įsiskolinimą 2000,00 Lt nuo 2008-05-01 iki 2009-01-01 už laikotarpį, kai jie jau kartu nebegyveno. Nuo priteisimo dienos T. M. nėra nei karto mokėjęs alimentų, dėl to ji kreipėsi į Vaikų išlaikymo fondą ir gaudavo iš ten kas mėnesį išmokas, tačiau jos buvo nutrauktos mokėti, kai antstolė Vaiva Šimkienė atsiuntė patvarkymą dėl alimentų išieškojimo iš T. M., nes jis tuo kartu išvyko į užsienį ir iš Lietuvos išsiregistravo. Kai grįžo, tai per sūnaus 7 gimtadienį Tomas sūnui nupirko kažkokį robotą, gal už 100 litų ir iškėlė jam gimtadienį, nes Tomas buvo prašęs atvežti jam sūnų. Tuo kartu jis nupirko tortą ir užkandžių, tačiau ji nemano, kad per septynis metus vieną kartą pamaloninus vaiką prisidedama prie jo išlaikymo. Ji mano, kad alimentai turi būti mokami ne dovanomis, o konkrečiai vaiko išlaikymui, nes sūnus dabar jau lanko mokyklą, jam reikia priemonių mokymuisi, jį reikia aprengti, augančio vaiko poreikiams tenkinti reikalingos konkrečios lėšos, kurios atitiktų jo poreikius. Antrą kartą į Vaikų išlaikymo fondą ji nebesikreipė. 2014 m. sausio 1 dienai T. M. alimentų įsiskolinimas sudarė dvylika tūkstančių litų. Be to, dar liko nesumokėta ir priteista konkreti 2000 litų suma. T. M., sūnui A. L. viso sausio 1 dienai yra įsiskolinęs 14000,00 (keturiolika tūkstančių) litų. Tomas gyvena iš pašalpų, neieško darbo, kad galėtų mokėti lėšas sūnaus išlaikymui (19-20 b. l.);

iš Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009-10-15 sprendimo matyti, kad iš T. M. buvo priteistas išlaikymas sūnui A. L., gim. 2005 m. (21-24 b. l.);

iš 2014-01-10 antstolės Vaivos Šimkienės rašto Nr. 0071/09/00791/2S(P0-129 matyti, kad Mažeikio rajono apylinkės teismo 2009-10-22 išduotas vykdomasis raštas dėl išlaikymo išieškojimo iš skolininko T. M. išieškotojos L. M. (L.) naudai, grąžintas išieškotojai ir išieškojimas pagal šį dokumentą nevykdomas (32-33 b. l.).

Kaltinamojo T. M. veika pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį kvalifikuota teisingai, nes jis esant 2009 m. vasario 15 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimui, vengė pareigos mokėti lėšas sūnaus A. L. išlaikymui.

Kadangi už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, gali būti skiriama viešųjų darbų bausmė, prokurorė nusprendė kreiptis į teismą su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis T. M. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, byloje civilinio ieškinio nėra, todėl procesas užbaigtinas surašant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Prokurorė už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, kaltinamąjį T. M. siūlė nubausti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per 4 (keturis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir galutinę bausmę paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per 4 (keturis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis..

Kaltinamasis T. M. su prokurorės siūlymu užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu sutiko, su siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu taip pat sutiko.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo T. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę kaltinamajam T. M., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje.

Kaltinamasis T. M. nusikalstamos veikos padarymo metu (2009 m. vasario 15 d., kada prasidėjo jo trunkamoji nusikalstama veika), buvo teistas, tačiau teistumas buvo išnykęs, šiuo metu teistas du kartus, bausmes atlikęs (42-44, 46-48, 49-53, 55 b. l.), padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), administracine tvarka metų laikotarpyje nebaustas (56-57 b. l.), P. seniūnijoje T. M. šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių trūkumo (59 b. l.), į Pakruojo PSPC psichikos sveikatos centro psichiatro įskaitą ir į priklausomybių įskaitą neįrašytas (61 b. l.), nedirba (62 b. l.), darbo biržoje neregistruotas (63 b. l.), yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tiek prokurorė, tiek kaltinamasis prašė skirti laisvės apribojimo bausmę, todėl, įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai (BK 41 str.) T. M. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalyje, prokurorės siūlomą bausmę – 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per 4 (keturis) mėnesius, nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Kadangi byla užbaigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis T. M. prisipažino esantis kaltas, todėl, paskyrus jam bausmę, ji tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (39-40 b. l.), kaltinamajam T. M. paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., 422 str., teismas

T. M. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, ir jį nubausti laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant per 4 (keturis) mėnesius, nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio taisyklėmis, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per 4 (keturis) mėnesius, nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

T. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

T. M., nesutikdamas su laisvės apribojimo bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei T. M. per nurodytą terminą tokio prašymo nepaduoda, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.