Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Astos Urbonienės ir Jolantos Medvedevienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. R. skundą atsakovui Alytaus pataisos namams, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje ginčas kilo dėl Alytaus pataisos namų 2016-11-02 rašto Nr. 363-1529 „Dėl informacijos pateikimo“ bei Kalėjimų departamento 2016-11-24 rašto Nr. 2S-6192 „Dėl Alytaus pataisos namų administracijos sprendimo“, kuriuo pareiškėjo prašymas buvo išnagrinėtas išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo. Minėtais aktais buvo netenkintas pareiškėjo prašymas išduoti jam prašomus duomenis – Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose posėdžio protokolą, garso įrašą, komisijos nario raštiškos nuomonės kopiją bei dokumentą, patvirtinantį šios raštiškos nuomonės pateikimo datą. Pareiškėjas prašo panaikinti ginčijamus aktus ir įpareigoti atsakovą išduoti prašyme nurodytus dokumentus (b. l. 47).

Faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas 2016-10-24 prašymu kreipėsi į Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisiją Alytaus pataisos namuose, prašydamas: 1) pateikti išrašą iš Komisijos posėdžio protokolo, kuriame būtų nurodyta, koks buvo Komisijos narių balsų pasiskirstymas vykdant balsavimą, koks komisijos narys kaip balsavo; 2) pateikti Komisijos nario F. P. raštiškos nuomonės kopiją bei dokumentą, patvirtinantį šios raštiškos nuomonės pateikimo datą; 3) Komisijos svarstymo, kuriame buvo priimtas 2016-10-19 nutarimas Nr. 357-447, garso įrašą ir balsavimo metu darytą garso įrašą; 4) Prašymo ar jo dalies netenkinimą motyvuoti bei pagrįsti įstatymais (b. l. 47).

Alytaus pataisos namai 2016-11-02 sprendimu Nr. 363-1529 atsisakė pateikti pareiškėjui prašomus duomenis, atsisakymą motyvuodami tuo, kad Komisijos sprendimo motyvai bei rekomendacijos yra išdėstyti 2016-10-19 Komisijos nutarime Nr. 357-447, bei, kad teisės aktai neįpareigoja prašome nurodytų duomenų teikti nuteistiesiems, be to, garso įraše yra duomenų, susijusių su kitais asmenimis, todėl prašomi duomenys negali būti išduoti (b. l. 18, 169).

Pareiškėjas Alytaus pataisos namų 2016-11-02 atsakymą apskundė Kalėjimų departamentui, kuris 2016-11-24 sprendimu Nr. 2S-6192 pareiškėjo skundo netenkino. Kalėjimų departamentas sprendime nurodė, kad Komisijos posėdžio garso įrašo išdavimas pažeistų kitų nuteistųjų teises, be to, Komisijos nuostatai nenumato nuteistojo dalyvavimo sprendimo priėmimo metu, todėl ir protokolo dalys su sprendimų priėmimo aprašymu, komisijos narių balsų pasiskirstymais, neturėtų būti išduoti nuteistajam (b. l. 19-20).

Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, ar pagrįstai Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Alytaus pataisos namuose 2016 m. spalio 19 d. nutarimu Nr. 357-447 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos“ netaikė pareiškėjui lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Nesutikdamas su šiuo nutarimu pareiškėjas turėjo teisę jį ginčyti kreipdamasis į Alytaus rajono apylinkės teismą.

Šiuo atveju byloje svarbu nustatyti, ar pagrįstai Alytaus pataisos namai ir Kalėjimų departamentas pareiškėjo ginčijamais sprendimais atsisakė suteikti prašomus duomenis, susijusius su Komisijos posėdžiu, kuriame buvo svarstomas pareiškėjo lygtinio paleidimo klausimas.

Sąlygas ir tvarką gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų disponuojamą informaciją reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas (toliau - Teisės gauti informaciją įstatymas). Pagal Teisės gauti informaciją įstatymo (akto redakcija nuo 2014-07-01 iki 2017-04-01) 2 straipsnio 8 dalį, prašymas yra apibrėžiamas kaip asmens kreipimasis į valstybės ar savivaldybių instituciją ar įstaigą, pateiktas žodžiu ar raštu, įskaitant elektroninę formą, šio įstatymo nustatyta tvarka. Dokumentas – bet kokia valstybės, savivaldybių institucijos ar įstaigos sukurta ar gauta teiktina informacija ar jos dalis, išreikšta rašytine, įskaitant elektroninę, grafine, garsine ir (ar) vaizdine forma (Teisės gauti informaciją įstatymo 2 str. 1 d.).

Pagal Teisės gauti informaciją įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, pareiškėjas turi teisę gauti privačią informaciją apie save, išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytus atvejus, kai tokia informacija neteikiama. Teisė gauti privačią informaciją apie kitus asmenis šiame įstatyme nėra numatyta. Privačios informacijos sąvoka įtvirtinta minėto įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje, numatančioje jog privati informacija tai – ypatingi fizinio asmens duomenys, kaip juos nustato Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas, informacija apie asmenį ir jo šeimos gyvenimą, su fizinio asmens garbe ir orumu susijusi informacija. Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje nurodyta, jog ypatingi asmens duomenys – duomenys, susiję su fizinio asmens rasine ar etnine kilme, politiniais, religiniais, filosofiniais ar kitais įsitikinimais, naryste profesinėse sąjungose, sveikata, lytiniu gyvenimu, taip pat informacija apie asmens teistumą.

Teisės gauti informaciją įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įstaigos privalo teikti pareiškėjams informaciją. Atsisakyti suteikti informaciją galima šio įstatymo nustatytais atvejais. Teisės gauti informaciją įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įstaiga gali atsisakyti teikti informaciją, jeigu: 1) pagal pareiškėjo prašymą reikėtų sukurti dokumentus ar informacijos rinkmenas ir tai būtų susiję su neproporcingai didelėmis darbo ir laiko sąnaudomis; 2) prašymo turinys yra nekonkretus; 3) tas pats pareiškėjas pakartotinai prašo tos pačios informacijos; 4) prašoma informacija jau buvo viešai paskelbta; tokiu atveju įstaiga per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo įstaigoje dienos nurodo pareiškėjui jos paskelbimo šaltinį; 5) įstaiga tam tikros informacijos rinkimą ir tvarkymą nutraukia pasikeitus įstaigos funkcijoms.

Pagal nurodytą teisinį reglamentavimą, atsakovo pareiga buvo tenkinti pareiškėjo prašymą ir pateikti prašomą informaciją arba atsisakyti pateikti prašomą informaciją Teisės gauti informaciją įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje numatytais pagrindais. Tačiau, kaip matyti iš skundžiamo atsakymo turinio, jame nėra konkretaus Teisės gauti informaciją įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje numatyto atsisakymo teikti informaciją pareiškėjui teisinio pagrindo. Ginčijamame sprendime atsakovo atsisakymas išduoti prašomus duomenis, visų pirma, motyvuojamas tuo, kad Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatai neįpareigoja atsakovo išduoti šiuos duomenis nuteistajam.

Remiantis Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatų (toliau – Nuostatai), patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. IR-154 „Dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatų patvirtinimo“ 2 punktu, Komisija yra Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu sudaryta kolegiali, visuomeniniais pagrindais veikianti institucija, priimanti sprendimus dėl nuteistųjų prašymų lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Komisija vykdo šias funkcijas: 1) nagrinėja nuteistųjų prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvadas, taip pat teismo nutartis atsisakyti patvirtinti komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, vertina nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką ir jos pokyčius, nukentėjusiojo atsiliepimą, jei jis buvo gautas; 2) priima sprendimą taikyti arba netaikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos; 3) teikia motyvuotas rekomendacijas teismui dėl lygtinai paleidžiamam iš pataisos įstaigos nuteistajam auklėjamojo poveikio ar baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų nustatymo, laiko, per kurį nuteistasis privalo jas įvykdyti, ir (ar) intensyvios priežiūros nustatymo; 4) teikia rekomendacijas pataisos įstaigai ir (ar) nuteistajam dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir (ar) nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo, nustato šių rekomendacijų įgyvendinimo terminus ir pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų datą; 5) teisės aktų nustatyta tvarka teikia komisijos nutarimus ir kitą informaciją teismui (Nuostatų 17.5 p.); 6) informuoja nukentėjusįjį apie teisę pateikti atsiliepimą dėl nuteistojo prašymo lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, jeigu pataisos įstaiga yra gavusi pažymą, kad nukentėjusysis pageidauja, jog jam būtų pranešta apie būsimą nuteistojo paleidimą į laisvę (Nuostatų 17.1 – 17.6 p.). Remiantis Nuostatų 36, 40 punktais, Komisija priėmusi sprendimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam, surašo motyvuotą nutarimą, kuris ne vėliau kaip kitą darbo dieną pateikiamas pataisos įstaigai, o jų kopijos – nuteistiesiems. Pataisos įstaiga, gavusi komisijos nutarimą, ne vėliau kaip kitą darbo dieną pateikia jo nuorašą prokurorui ir nuteistajam, taip pat įgyvendina ir (arba) padeda nuteistajam įgyvendinti šiame nutarime numatytas rekomendacijas (Nuostatų 43 p.). Pagal Nuostatų 45 punktą, pataisos įstaiga taip pat yra atsakinga už Komisijos dokumentų saugojimą.

Teismas pažymi, kad pagal Nuostatų 33 punktą, nuteistieji gali dalyvauti Komisijai įvertinant nuteistojo socialinio tyrimo išvados, jam taikytų socialinės reabilitacijos priemonių ir jų įgyvendinimo rezultatų, nusikalstamo elgesio rizikos ir jos pokyčių, nukentėjusiojo atsiliepimo, jei jis buvo gautas, taip pat komisijos rekomendacijų įgyvendinimo, kai pakartotinai svarstoma dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, įvertinimą (Nuostatų 30.1, 33 punktai). Bylos duomenys patvirtina aplinkybę, kad pareiškėjas dalyvavo Komisijos svarstyme dėl lygtinio paleidimo (b. l. 36-37). Tačiau, remiantis minėtu reglamentavimu, nuteistojo dalyvavimas posėdyje, Komisijai priimant Nuostatų 30.2, 30.3, 30.4 punktuose nurodytus sprendimus, nenumatytas. Kadangi teisės aktai nesuteikia nuteistajam teisės dalyvauti Komisijos sprendimo priėmime, atitinkamai sprendžiama, jog Komisijos posėdžio garso įrašas dalyje, kurioje buvo priimamas sprendimas ir balsuojama, neturėjo būti teikiamas pareiškėjui, todėl atsakovo atsisakymas išduoti prašomus duomenis šioje dalyje yra pagrįstas.

Kita vertus, minėti Nuostatai nenustato, kad duomenys, susiję su Lygtinio paleidimo komisijos posėdžiu, nuteistiesiems negali būti pateikti, juo labiau, kad, bylos duomenimis, pats pareiškėjas Komisijos posėdyje, kuriame buvo svarstomas jo lygtinio paleidimo klausimas, dalyvavo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas neprašė suteikti jam jokių ypatingų duomenų ar informacijos apie kitus asmenis. Pareiškėjas kreipėsi dėl pateikimo duomenų, susijusių su jo teisių ir interesų, Komisijai svarstant jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, galimu pažeidimu. Įvertinus nustatytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, teismui nekyla abejonių, jog atsakovas nepagrįstai atsisakė pateikti pareiškėjui komisijos posėdžio protokolo išrašą, komisijos nario F. P. raštiškos nuomonės kopiją (nurodant šios nuomonės pateikimo datą), bei komisijos posėdžio garso įrašą dalyje dėl S. R. lygtinio paleidimo svarstymo (ne sprendimo priėmimo).

Ginčijamame sprendime atsakovo atsisakymas išduoti prašomus duomenis motyvuojamas tuo, kad Komisijos posėdžio garso įraše yra duomenų, susijusių su kitais asmenimis. Kalėjimų departamentas 2016-11-24 sprendime nurodo, kad komisijų posėdžių garso įrašai daromi nuo posėdžio pradžios iki pabaigos nepertraukiamai, neišskiriant atskirai kiekvieno nuteistojo prašymo svarstymo, todėl tokio garso įrašo ar jo skaitmeninės kopijos pateikimas pareiškėjui pažeistų kitų nuteistųjų teises bei Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nuostatas. Teismo vertinimu, minėta aplinkybė, jog Komisijos posėdžio garso įrašas yra daromas nepertraukiamai, nepaneigia Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareiškėjo teisės gauti informaciją apie save. Pažymėtina, kad pats pareiškėjas 2016-10-19 Komisijos posėdyje dalyvavo, kartu su pareiškėju vienu metu kitų nuteistųjų prašymai nebuvo svarstomi, todėl atsakovo atsisakymas išduoti Komisijos posėdžio garsą įrašą, dalyje dėl pareiškėjo S. R. lygtinio paleidimo svarstymo, motyvuojant tuo, kad tai pažeistų kitų nuteistųjų teises bei Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nuostatas, nepagrįstas. Pažymėtina, kad nei Alytaus pataisos namai nei Kalėjimų departamentas atsisakymo išduoti pareiškėjui garsą įrašą, dalyje dėl pareiškėjo lygtinio paleidimo svarstymo, negrindė aplinkybėmis, kad to negalėjo padaryti dėl techninių galimybių, todėl teismas šių aplinkybių detaliau neanalizuoja.

Viešojo administravimo įstatymo (toliau - VAĮ) 3 straipsnio 1 punkte apibrėžtas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Vadovaujantis objektyvumo principu, administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs (VAĮ 3 str. 2 p.). VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Atsakovas, nepagrįstai ir nemotyvuotai atsisakydamas pateikti pareiškėjui prašomus duomenis, pažeidė viešojo administravimo principus ir Teisės gauti informaciją įstatymo 16 straipsnio imperatyvias nuostatas.

Nagrinėjamu atveju, atsakovo Alytaus pataisos namų atsisakymas išduoti pareiškėjui komisijos posėdžio protokolo išrašą, komisijos nario raštiškos nuomonės kopiją (nurodant šios nuomonės priėmimo ir pateikimo datą) bei komisijos posėdžio garso įrašą dalyje dėl S. R. lygtinio paleidimo įvertinimo, yra nemotyvuotas ir neatitinka teisės aktų reikalavimų, todėl Alytaus pataisos namų 2016-11-02 sprendimas Nr. 363-1529 šioje dalyje naikintinas. Atitinkamai dalyje naikintinas ir Kalėjimų departamento 2016-11-24 sprendimas Nr. 2S-6192, priimtas išnagrinėjus pareiškėjo skundą išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka. Atsakovas Alytaus pataisos namai įpareigotini išduoti pareiškėjui komisijos posėdžio, kuriame buvo svarstomas S. R. lygtinio paleidimo klausimas, protokolo išrašą, komisijos nario F. P. raštiškos nuomonės kopiją (nurodant šios nuomonės priėmimo, pateikimo datą) bei komisijos posėdžio garso įrašą dalyje dėl S. R. lygtinio paleidimo svarstymo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo S. R. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Alytaus pataisos namų 2016-11-02 sprendimą Nr. 363-1529 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2016-11-24 sprendimą Nr. 2S-6192 dalyje, kurioje buvo netenkintas pareiškėjo S. R. 2016-10-24 prašymas išduoti jam Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2016-10-19 posėdžio protokolo išrašą (dalyje dėl S. R.), komisijos nario raštiškos nuomonės kopiją (įskaitant šios nuomonės priėmimo ir pateikimo datą) bei komisijos posėdžio garso įrašą dalyje dėl S. R. lygtinio paleidimo svarstymo (išskyrus posėdžio dalies, kurioje buvo balsuojama ir priimamas sprendimas).

Įpareigoti Alytaus pataisos namus išduoti pareiškėjui S. R. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2016-10-19 posėdžio protokolo išrašą (dalyje dėl S. R.), komisijos nario F. P. raštiškos nuomonės kopiją (įskaitant šios nuomonės priėmimo ir pateikimo datą), bei komisijos posėdžio garso įrašą dalyje dėl S. R. lygtinio paleidimo svarstymo (išskyrus posėdžio dalies, kurioje buvo balsuojama ir priimamas sprendimas).

Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiog Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.