Šiaulių apylinkės teismo nutartis

2023-03-27 · Baudžiamoji byla Nr. T-324-766/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-03-27
Bylos Nr.
T-324-766/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-16254-2022-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Daiva Šabanskienė
Kategorijos
Teikimas Nr. T-324-766/2023
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16254-2022-7Procesinio sprendimo kategorija 2.5.16. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. kovo 27 d.Radviliškis

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėja Daiva Šabanskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktą prašymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų baudžiamojoje byloje Nr. 1-1066-948/2022,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1066-948/2022 G. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 6 mėnesiams ir 81 MGL piniginė bauda.

Nuosprendis įsiteisėjo 2022 m. spalio 20 dieną.

2023 m. kovo 23 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose buvo gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo teikiant antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam G. D.. Teikime nurodyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu kaltinamojo G. D. interesus atstovauti buvo paskirtas advokatas V. S.. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 26,68 eurai. Prašo išspręsti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų priteisimo klausimą.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas atmestinas.

Iš teisme gauto prašymo matyti, kad prašoma išspręsti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų atlyginimo klausimą, iš nuteistojo G. D. priteisiant 26,68 Eur už advokato V. S. suteiktą teisinę pagalbą, nagrinėjant bylą teisme.

LR BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį, kurio 3 dalies c punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir LR BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtiną gynėjo dalyvavimą tais atvejais, kurie yra išvardinti LR BPK 51 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos K. T. 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Siekiant šios konstitucinės teisės užtikrinimo, baudžiamojo proceso įstatyme numatyta teisė įtariamiesiems, kaltinamiesiems ir nuteistiesiems, neturintiems pakankamai lėšų pasikviesti savo norimą gynėją, prašyti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio advokato dalyvavimo užtikrinimo.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad remiantis LR BPK 51 str. 1 d. 7 p. (kaltinamajam buvo paskirta kardomoji priemonė - suėmimas), G. D. buvo parinktas gynėjas advokatas V. S.. Tokios aplinkybės rodo, kad šioje byloje, siekiant įgyvendinti kaltinamojo teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios (LAT 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–322/2014). Esant šioms aplinkybėms, o taip pat atsižvelgiant ir į kaltinamojo turtinę padėtį (nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje), išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą šioje byloje iš G. D. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361 str., 362 str.,

nutaria:

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistojo G. D. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų baudžiamojoje byloje Nr. 1-1066-948/2022 atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja Daiva Šabanskienė