Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

2010-12-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-709-106-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Data
2010-12-09
Bylos Nr.
1A-709-106-2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Rasa Valentinienė (pirm.), Linas Pauliukėnas, Stasys Valužis
Nuteistasis
R. K., G. G.
Advokatai
Jovita Usonytė
Kategorijos

Pranešėja R. Valentinienė Teisėja L. Bajorinienė Baudžiamoji byla Nr. 1A–709-106/2010 Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.4.5.1, 1.2.14.1, 2.1.7.4. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

nutartis

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. gruodžio 9 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rasos Valentinienės,

teisėjų Lino Pauliukėno, Stasio Valužio,sekretoriaujant Jūratei Dužinskienei,dalyvaujant prokurorei Vaidai Pužauskienei,gynėjams advokatams Jovitai Usonytei, Antanui Jonušui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. K. ir G. G. apeliacinius skundus dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžio, kuriuo R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu dėl nusikalstamų veikų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 str. 4 d., 178 str. 1 d. ir nuteistas:

pagal BK 178 str. 4 d. - 40 parų arešto,

pagal BK 178 str. 1 d. - laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 2 d. 5 d. 2 p., 65 str., bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir nustatyta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. 4 d. 9 d., 65 str., ši bausmė subendrinta bausmių apėmimo būdu su Jurbarko rajono apylinkės teismo 2010-03-23 nuosprendžiu ir nustatyta galutinė bausmė laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2010 m. kovo 8 d. iki 2010 m. rugsėjo 8 d.

G. G., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu dėl nusikalstamų veikų pagal BK 178 str. 4 d., 178 str. 1 d. ir nuteistas:

pagal BK 178 str. 4 d. - 40 parų arešto,

pagal BK 178 str. 1 d. - laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 2 d. 5 d. 2 p., 65 str., bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir nustatyta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Priteista iš R. K. ir G. G. solidariai 242,96 Lt UAB „RIMI Lietuva“.

Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. ir G. G. nuteisti už tai, kad jie 2010 m. kovo 3 d., apie 12 val. 15 min., Tauragės mieste, Gedimino g. 28, veikdami kartu, iš UAB „Rimi Lietuva“ PC 64 „Supernetto“ pavogė du butelius 700 ml talpos bendros 87,98 Lt vertės tekilos „Morenos Tequila Bianco“, ir du butelius 750 ml talpos bendros 154,98 Lt vertės konjako „Gautier“, padarydami UAB „Rimi Lietuva“ 242,96 litų turtinę žalą.

Be to, R. K. ir G. G. nuteisti už tai, kad jie 2010 m. kovo 7 d., apie 1 val. 30 min., Tauragės mieste, veikdami kartu, iš automobilio „Fiat Ducato“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio automobilių stovėjimo aikštelėje prie Donelaičio g. 64 namo, pavogė V. J. individualiai įmonei priklausančius baldus: 2 vnt. po 520 Lt, bendros 1040 Lt vertės išskleidžiamus stalus, 12 vnt. po 130 Lt, bendros 1560 Lt vertės kėdes, 4 vnt. po 90 Lt, bendros 360 Lt vertės virtuvines kėdutes, 2 vnt. po 500 Lt, bendros 1000 Lt vertės virtuvinius kampus, 350 Lt vertės žurnalinį staliuką, 200 Lt vertės virtuvinį ovalų staliuką, 200 Lt vertės virtuvinį staliuką, 210 Lt vertės virtuvinį staliuką, 4 vnt. po 110 Lt, bendros 440 Lt vertės kėdutes, 3 vnt. po 60 Lt, bendros 180 Lt vertės lentynas žurnaliniam staliukui, 60 Lt vertės trikampę kėdutę, 4 vnt. po 30 Lt, bendros 120 Lt vertės virtuvines taburetes, tuo padarė V. J. 5720 Lt turtinę žalą.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde nuteistasis R. K. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl neteisingai paskirtos bausmės ir bausmę sušvelninti. Nurodo, kad nesutinka su veikos kvalifikavimu pagal BK 178 str. 4 d., Teigia, kad veikas padarė vienas, be G. G.. Jis paprašė G. G. padėti ir jį klaidingai informavo. Todėl neteisingai jam inkriminuotas veikimas bendrai. Teigia, kad G. G. negalėjo žinoti apie baldų vagystę. Taip pat nurodo, kad teismas neatsižvelgė, jog jis nuoširdžiai prisipažino dėl nusikalstamų veikų.

Apeliaciniame skunde nuteistasis G. G. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir jį išteisinti. Dėl vagystės iš parduotuvės nurodo, kad jis atisitiktinai į parduotuvę užėjo kartu su R. K., tačiau jis vienas nusprendė pavogti brangiausią butelį tekilos ir konjako, su R. K. nesitarė, veiksmų nederino. Jis iš parduotuvės pavogė tik du butelius, kurių vertė atitinkamai 43,99 Lt ir 77,99 Lt. Taip pat nurodo, kad nėra įrodymų, kad jie veikė vogdami baldus. Tvirtina, kad R. K. jo paprašė iškrauti baldus, tačiau nežinojo ir nesuprato, kad R. K. daro vagystę. Kad jis nežinojo, jog R. K. daro nusikaltimą, gali patvirtinti liudytojai, tačiau jie teisme nebuvo apklausti

Nuteistųjų gynėjai prašo apeliacinius skundus patenkinti.

Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis BPK 20 str. 5 d. reikalavimais, išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, pagrįstai R. K. ir G. G. pripažino kaltais dėl nusikalstamų veikų padarymo, o jų veikos tinkamai pripažintos kaip padarytos veikiant bendrai.

Dėl vagystės iš parduotuvės

Nuteistieji R. K. ir G. G. neginčija, kad pavogė iš parduotuvės alkoholinių gėrimų, tačiau teigia, kad jie po parduotuvę vaikščiojo atskirai, nusikalstamų veiksmų nederino. Tačiau tokie jų teiginiai nepagrįsti, paneigiami bylos įrodymais.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 str. 1 d.). Taigi bendrininkavimas iš esmės yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis.

Nors abu nuteistieji neigia bendrininkavimo faktą, tačiau tokius jų argumentus paneigia liudytojo S. A. parodymai, vaizdo įrašas. Liudytojas S. A. patvirtino, kad jis dirba apsaugos darbuotoju parduotuvėje. Peržiūrėjęs vaizdo įrašą, jis pamatė, kad 2010-03-03, apie 12 val. 15 min. į parduotuvę kartu įėjo nuteistieji, ir nuėję prie alkoholinių gėrimų lentynos paėmė iš jos po dėžutę konjako, kurį išsiėmę užsikišo už rūbų, o dėžutes padėjo atgal į lentyną. Be to, jie dar paėmė po butelį tekilos, užsikišo už rūbų ir išėjo iš parduotuvės nesusimokėję (t. 2, b. l. 133-134). Vaizdo įrašas patvirtina, kad R. K. ir G. G. kartu įeina į prekybos centrą, kartu ateina į alkoholinių gėrimų skyrių, stovėdami vienas šalia kito, paima po dėžutę su alkoholiniu gėrimu, jas atidaro, butelius užsikiša už rūbų, po to paima dar po butelį, užsikiša juos už rūbų ir kartu išeina iš alkoholio skyriaus (t. 1, b. l. 49).

Tokios nustatytos aplinkybės rodo, kad nuteistieji veikė suderintais veiksmais, nes abu iš lentynų paėmė butelius alkoholinių gėrimų, paskui faktiškai tuo pačiu metu iš dėžučių išėmė butelius, kuriuos užsikišo už rūbų, dėžutes abu sudėjo atgal į lentynas. Apeliantai abu darė analogiškus veiksmus, būdami vienas šalia kito, matė, ką darė kitas ir akivaizdu, kad tokiems veiksmams pritarė.

Kadangi abu nuteistieji turėjo tikslą pavogti alkoholinių gėrimų, todėl abu tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, atlikdami tokius pačius veiksmus, būdami vienas šalia kito parduotuvėje, kur yra didelė tikimybė, kad juos stebi parduotuvės darbuotojai, taip pat ir parduotuvės klientai, bei matydami vienas kito neteisėtus veiksmus ir taip elgdamiesi, sustiprina pasitikėjimą vienas kitu, sutvirtina pasiryžimą tęsti neteisėtus veiksmus, tuo pačiu dviese dalyvaudami darant vagystę, palengvina jos vykdymą. Liudytojas S. A. patvirtino, kad nuteistieji kiekvienas butelius paėmė ne per vieną kartą, o per kelis kartus. Tokia aplinkybė rodo, kad jie žinojo, kaip reikia elgtis ir saugojo vienas kitą nuo pašalinių asmenų ir nuo parduotuvės darbuotojų ir suderintai veikdami atliko neteisėtus veiksmus. Nuteistieji vogdami analogiškas prekes suprato, kad vienu metu veikdami kartu palengvina neteisėtos veikos įvykdymą, kartu sumažina tikimybę būti užkluptiems. Darant vagystę abu nuteistuosius vienijo bendras tikslas veikiant kartu įgyvendinti savo nusikalstamus sumanymus. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė visiškai pagrįstą ir teisingą išvadą, kad vagystė padaryta bendrininkų grupe, teisingai šią aplinkybę pripažino atsakomybę sunkinančia aplinkybe ir nusikalstamą veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 178 str. 4 d.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad abu nuteistieji yra gerai pažįstami, ankščiau taip pat yra padarę analogiškas veikas, veikdami bendrininkų grupe (Klaipėdos apygardos teismo nutartys Nr. 1A-478-462/2010, 1A-575-107/2010). Nuteistųjų apeliacinių skundų teiginiai dėl bendrininkavimo atmestini.

Dėl baldų vagystės

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė kaltinamųjų parodymus, kad R. K. baldų vagystę padarė vienas. Faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad baldus iš automobilio paėmė R. K. ir G. G.. Liudytoja A. J. patvirtino, kad matė, kaip nakties metu apie 4 val. 30 min. baldus kraustė du vyriškiai, iš kurių vienas buvo R. K.. Abu nuteistieji taip pat neginčija šios aplinkybės, tačiau tvirtina, kad G. G., kad baldai vagiami nežinojo.

R. K. teigia, kad jis pamatė atrakintą automobilį ir sugalvojo iš jo pavogti sukrautus baldus, G. G. pasakė, kad baldai yra jo ir jam reikia šiuos baldus laikinai sandėliuoti (t. 2, b. l. 130-131). Analogiškos gynybos versijos laikosi ir G. G. (t. 2, b. l. 131-132).

Byloje nustatyta, kad R. K. neturi vairuotojo pažymėjimo, neturi automobilio, niekur nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio. Jis buvo neseniai iki padarytos vagystės (t. y. 2010-02-22) paleistas iš laisvės atėmimo įstaigos (t. 2, b. l. 92). Be to, iš minėtų Klaipėdos apygardos teismo nutarčių matyti, kad per tą laiką toliau darė nusikalstamas veikas, taip pat nusikaltimus darė kartu ir su G. G., o skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už nusikaltimą, kurį padarė 2010 m. kovo 3 d. Todėl kaltinamųjų versija, jog R. K. G. G. teigė buvęs užsienyje ir iš užsienio parsivežęs baldus, o G. G. šiuo jo teiginiu patikėjo, pagrįstai atmesta. Vagystė padaryta nakties metu, kaltinamieji vienas kitą gerai pažinojo, G. G. kartu su R. K. sistemingai darė nusikalstamas veikas, todėl be abejonės žinojo R. K. gyvenimo būdą ir kad jokiu baldų prekybos verslu neužsiima. Kaip matosi iš bylos, R. K. net nežinojo kur sandėliuoti baldus, todėl kartu su savo tariamai pagalbininku G. G. ėjo pas A. L. paprašyti leisti pasidėti pavogtus baldus pastarojo bute. Kaltinamųjų iškelta versija, jog G. G. nežinojo, jog kartu su R. K. daro vagystę akivaizdžiai išgalvota ir paneigta byloje surinktais įrodymais. Apygardos teismas šią nuteistųjų versiją vertina kaip apeliantų pasirinktą gynybos būdą, siekiant padėti išvengti G. G. baudžiamosios atsakomybės bei sušvelninti R. K. baudžiamąją atsakomybę, siekiant, kad nebūtų atsakomybę sunkinančios aplinkybes, jog nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupe.

Dėl bausmės

Paskirta bausmė nuteistajam R. K. atitinka BK 54 str. reikalavimus. Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę.

R. K. padarė baudžiamąjį nusižengimą ir nesunkų nusikaltimą. Jis anksčiau teistas ne vieną kartą, naujas nusikalstamas veikas padarė neseniai paleistas iš laisvės atėmimo įstaigos, esant neišnykusiam teistumui, todėl jis laikytinas recidyvistu, jam pagrįstai skirta laisvės atėmimo bausmė (BK 27 str. 1 d., 56 str. 1 d.).

R. K. tik paleistas iš laisvės atėmimo vietos, vėl sistemingai ėmė daryti nusikalstamas veikas. Jis nesistengia keisti savo asocialaus gyvenimo būdo, nenori laikytis visuomenėje priimtinų elgesio normų, o anksčiau taikytos poveikio priemonės nedaro jam jokios teigiamos įtakos.

Skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 str. 2 d.).

Apylinkės teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, tinkamai nustatė bausmės rūšį ir jos dydį, neperžengdamas BK 61 str. 2 d. įtvirtintų nuostatų. BK 178 str. 1 d. numato laisvės atėmimo bausmę nuo 3 mėnesių (BK 50 str. 2 d.) iki trejų metų. Paskirta apeliantui bausmė už šį tyčinį nusikaltimą, taip pat ir už baudžiamąjį nusižengimą yra artima šios bausmės vidurkiui. Todėl nėra pagrindo laikyti, kad bausmės paskirtos už atskiras nusikalstamas veikas yra aiškiai per griežtos. Paskirtos bausmės apeliantui subendrintos palankiausiu bausmių bendrinimo būdu, švelninti bausmę, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, nėra pagrindo.

R. K. prašo pripažinti atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis kaltu visiškai prisipažino, tačiau šis prašymas atmestinas. Kaip matosi iš bylos, R. K., nors ir pripažino vagystės faktus, tačiau, siekdamas sušvelninti savo, o tuo pačiu ir G. G., baudžiamąją atsakomybę, neigė bendrininkavęs su G. G.. BK 59 str. 1 d. 2 p. nustatyta, jog lengvinanti aplinkybė yra kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ir joje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tada, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais- kai atskleidžia ir bendrininkų padarytas veikas. Taip pat nėra jokio pagrindo daryti išvadą, jog R. K. dėl padarytų nusikalstamų veikų nuoširdžiai gailisi.

Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 320 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistųjų R. K. ir G. G. apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkė Rasa ValentinienėKolegijos teisėjai Linas PauliukėnasStasys Valužis