Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Aušrelė Mažrimienė, sekretoriaujant Jurgitai Žvilauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R. K. , institucijos paskyrusios administracinę nuobaudą – VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ atstovui Juliui Paulikui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. K. skundą dėl VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ 2010-07-21 nutarimo pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ pareigūno (toliau – ir Institucija) 2010-07-21 nutarimu R. K. patraukta administracinėn atsakomybėn už tai, kad ji 2010-07-21 18.05 val. Klaipėdos mieste važiavo 4 maršruto autobusu, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) turėdama pažymėtą bilietą, kurio žymėjimo žymos neatitiko komposterio žymių varianto ir taip pažeidė Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklių reikalavimus. Tokiais savo veiksmais R. K. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 142 straipsnio 4 dalyje, ir jai paskirta 60 litų bauda.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. K. prašo tenkinti skundą jame išdėstytų motyvų pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Atsakomybė pagal ATPK 142 straipsnio 4 dalį iškyla už keleivių važiavimą be bilieto keleivinėmis transporto priemonėmis arba važiavimą įsigijus važiavimo bilietą su nuolaida, neturint teisės į transporto priemonės lengvatas.

Pareiga turėti važiavimo bilietą nustatyta Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklių, patvirtintų 1997 m. balandžio 15 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymo Nr. 130 9.2.2. punktu, kuris nustato, jog keleivis privalo saugoti bilietą ir bagažo kvitą (bilietą) iki kelionės pabaigos, pateikti juos ekipažui ar kontroliuojančiam asmeniui pareikalavus. Pareigą turintis keleivis privalo elgtis sąžiningai, rūpestingai, todėl akivaizdu, jog įlipęs į autobusą jis privalo nedelsdamas pasižymėti vienkartinį važiavimo bilietą, suteikiantį teisę važiuoti keleivine transporto priemone. Keleivių vežimo autobusais ir maršrutiniais taksi Klaipėdoje tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas), patvirtinto 2007 m. vasario 15 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-41, 31 punktas nustato, jog važiuodamas vietinio susisiekimo (miesto) autobusu, keleivis privalo turėti vienkartinį bilietą ir įlipęs į autobusą nedelsdamas tinkamai jį pažymėti. Aprašo 54 punktas nustato atvejus, kai keleivis laikomas važiuojančiu be bilieto: 1) jeigu kontrolės metu keleivis neturi pažymėto vienkartinio bilieto, 2) pažymi bilietą kontrolės metu, 3) turi bilietą, kurio žymės neatitinka komposterio žymių, 4) parodo du kartus žymėtą bilietą, 5) turi bilietą su nuolaida, bet neturi dokumento, suteikiančio teisę į transporto lengvatą, 6) jeigu paima pažymėtą bilietą iš išlipančio iš autobuso keleivio. Byloje nustatyta, jog R. K. važiavo autobusu turėdama bilietą, kurio žymės neatitinka komposterio žymių.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga (b.l. 12-14). R. K. nutarimo dalyje dėl veikos apimties ir kvalifikacijos neskundžia. Teismas aplinkybių, keliančių abejonių veikos kvalifikacija ar pačio pažeidimo įvykdymu, nenustatė, todėl nutarime konstatuotos aplinkybės laikomos įrodytomis. Veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 142 straipsnio 4 dalį. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą buvo laikytasi įstatymų nustatytos šių bylų teisenos tvarkos.

R. K. prašo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos.

Mažesnės, nei įstatymo numatytos, administracinės nuobaudos skyrimas, t.y. ATPK 30¹ straipsnio taikymas yra specialioji norma, nustatanti išimtį iš bendrųjų nuobaudos skyrimo taisyklių. ATPK 31 straipsnyje numatytų bei įstatyme nenumatytų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatymas, ATPK 30 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių įvertinimas yra teisinė prielaida, vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais, nuspręsti dėl švelnesnės arba mažesnės, nei numatyta sankcijoje, nuobaudos skyrimo arba jos neskyrimo. Įstatymų leidėjas, formuluodamas ATPK 30¹ straipsnio 1 dalį, ir esant galiojančioms taisyklėms, numatytoms ATPK 30 straipsnyje ir 30² straipsnio 1 ir 2 dalyse, tikėjosi, jog švelnesnė nuobauda, nei numatyta sankcijoje, būtų skiriama arba administracinė nuobauda nebūtų skiriama tik išimtinais atvejais.

Teismų praktikoje taip pat paprastai laikomasi taisyklės, kad administracinės nuobaudos švelninimas, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, galimas tik nustačius išskirtines aplinkybes, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N-62-509/2008; N-756-578/2009 ir kt.).

Prašymas dėl administracinės nuobaudos švelninimo argumentuojamas pažeidimo padarymo aplinkybėmis bei sunkia materialine padėtimi. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skunde nurodyta, kad ji važiuodama autobusu pažymėjo vienkartinį važiavimo bilietą, tačiau kontrolierei jo nepateikė, nes galimai jos vaikas žaisdamas autobuse jį pametė. Tačiau teismo posėdžio metu ji pati pripažino faktinę aplinkybę, jog tinkamai pažymėto vienkartinio bilieto ji neturėjo ir dėl to gailisi (b.l. 27). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymi, kad pagal ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktą lengvinančia aplinkybe laikytinas kaltininko nuoširdus gailestis ir padėjimas išaiškinti pažeidimą. Nuoširdus gailestis nėra savitikslis dalykas – jis turi rodyti aiškų asmens požiūrį (smerkimą) į padarytą pažeidimą, kaltės pripažinimą, be to, nuoširdus gailėjimasis gali būti pripažintas lengvinančia aplinkybe tik tada, kai asmuo tai daro savo noru iki pažeidimo nagrinėjimo Institucijoje, o ne po to, kai kaltė patvirtinama surinktais įrodymais (2008-04-10 LVAT nutartis Nr. N-444-365/2008). Nagrinėjamu atveju R. K. gailėjimasis dėl padaryto pažeidimo laikytinas nenuoširdžiu ir nepripažįstamas jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nes pažeidimo nustatymo metu ji nepripažino savo kaltės. Pažeidimo padarymo aplinkybės nepripažįstamos išskirtinėmis, nes neįrodyta, jog R. K. įlipusi į autobusą pažymėjo vienkartinį važiavimo bilietą taip, kad jo žymos atitiktų komposterio žymes. Pažeidėja paaiškino, jog viena augina vaiką, kuriam nėra 3 metų (b.l. 20). Iš pateiktų duomenų apie pajamas matyti, jog pažeidėjai paskirta socialinė pašalpa (b.l. 21-23), per 2010 m. liepos – rugsėjo mėnesius išmokėta 344,76 Lt. Sodros duomenimis nustatyta, jog pažeidėja iki 2009 m. lapkričio mėnesio gaudavo motinystės pašalpą, vėliau gautos pajamos kaip ligos pašalpa (b.l. 24-25), tačiau nuo 2010 m. sausio mėnesio nėra duomenų apie jos gaunamas pajamas. R. K. paaiškinimu nustatyta, jog ji gauna 650 Lt bedarbio pašalpą, gyvena dviejų kambarių bute su vaiku, todėl darytina išvada, jog nutarimu paskirtos baudos sumokėjimas neigiamai atsilieps R. K. šeimos biudžetui. Šiuo atveju sunki materialinė padėtis pripažįstama išskirtine aplinkybe, sąlygojančia ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymą.

ATPK 30 straipsnis reglamentuoja nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo bendrąsias taisykles. Jame numatyta, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

ATPK 30² straipsnio 1 dalis nustato, jog skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. ATPK 142 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta bauda nuo 60 iki 100 litų. Institucija, atsižvelgusi į tai, kad pirmą kartą padarė administracinį teisės pažeidimą, paskyrė sankcijoje numatytos baudos minimumą, t.y. 60 litų baudą.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant prevencinių tikslų (ATPK 20 straipsnis). Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.

ATPK 30¹ straipsnio taikymą sąlygoja veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, kelių lengvinančių aplinkybių buvimas ir panašiai. Įvertinus pažeidėjos turtinę padėtį, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą (b.l. 11), teisingumo ir protingumo kriterijus, manytina, kad administracinei nuobaudai keliami tikslai galės būti pasiekti skiriant švelnesnę administracinės nuobaudos rūšį – įspėjimą.

Esant šioms teisinėms ir faktinėms aplinkybėms, nutarimas keistinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

nutaria:

skundą tenkinti.

VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ 2010 m. liepos 21 d. nutarimą, kuriuo R. K. pagal 142 straipsnio 4 dalį paskirta 60 litų bauda, pakeisti. Taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir R. K. pagal ATPK 142 straipsnio 4 dalį skirti įspėjimą.

Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.