- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-12
- Bylos Nr.
- 2S-1799-123/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01762-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Nijolė Griškevičienė
- Atsakovas
- S. G.
- Ieškovas
- G. R.
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2S-1799-123/2014
NUTARTIS
2014 m. lapkričio 12 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Nijolė Griškevičienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo S. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo G. R. ieškinį atsakovui S. G. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-08-13 sprendimu ieškovo G. R. ieškinį patenkino: priteisė iš atsakovo S. G. 7 500 Lt skolos, 1 191,36 Lt palūkanų ir 527 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui G. R., išdėstant priteistos sumos išieškojimą sprendime nurodytu būdu.
Šalies argumentai
Atsakovas S. G. pateikė apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-08-13 sprendimo dalies panaikinimo, prašė grąžinti dalį bylos pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Atsakovas apeliaciniu skundu prašo atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Nurodo, kad jo turtinė padėtis yra itin sunki, nes atsakovas yra sunkios sveikatos būklės, pensininkas, gauna labai mažą pensiją, t. y. 850 Lt, iš kurios daromi išskaitymai jo dviejų nepilnamečių vaikų išlaikymui. Jam liekanti pragyvenimui suma sudaro tik 226 Lt per mėnesį, o tai nesudaro net 2 MGL dydžių sumos.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-09-18 nutartimi nustatė atsakovui S. G. 10 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties įteikimo dienos, pašalinti nutartyje nurodytą apeliacinio skundo trūkumą ir sumokėti 20 Lt dydžio žyminį mokestį. Teismas nustatė, kad už pateiktą apeliacinį skundą mokėtinas 72 Lt žyminis mokestis, atsakovas paduodamas apeliacinį skundą nesumokėjo jokios žyminio mokesčio dalies ir prašo jį atleisti nuo viso žyminio mokesčio mokėjimo. Teismas darė išvadą, kad atsakovo finansinė padėtis neleidžia sumokėti viso žyminio mokesčio, ir tai yra kliūtis įgyvendinti teisę į apeliaciją, tačiau teismas negali visiškai atleisti asmens nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Dėl nurodytų aplinkybių teismas įpareigojo atsakovą sumokėti dalį, t. y. 20 Lt žyminio mokesčio, o nuo likusios 52 Lt žyminio mokesčio sumos mokėjimo atsakovą atleido.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas S. G. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-09-18 nutartį panaikinti ir klausimą dėl žyminio mokesčio dydžio ir mokėjimo termino perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismas nepagrįstai įpareigojo atsakovą per 10 dienų sumokėti 20 Lt, nes mano, jog teismas galėjo įpareigoti sumokėti mažesnę sumą, t. y. 10 Lt ar 5 Lt. Teismas neįrodė, kad dėl atsakovo nesumokėto žyminio mokesčio pablogės teismo ir valstybės materialinė padėtis. Mano, kad teismo nustatytas 10 dienų terminas yra akivaizdžiai per trumpas, nutartis be motyvų, 20 Lt suma atsakovui yra per didelė. Nurodo, kad teismas turėjo pasiūlyti atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, tačiau to nepadarė. Mano, kad byla nepagrįstai buvo išnagrinėta atsakovui neturint valstybės garantuojamo advokato.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria atsakovui (apeliantui) nustatytas 10 dienų terminą pašalinti nutartyje nurodytą apeliacinio skundo trūkumą ir sumokėti 20 Lt dydžio žyminį mokestį, teisėtumo ir pagrįstumo.
Teisę kreiptis į teismą užtikrina Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, taip pat CPK 5 straipsnis, garantuojantis kiekvienam suinteresuotam asmeniui teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Tačiau teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą įstatymo nustatyta tvarka. Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminį mokestį, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti kelią nepagrįstiems reikalavimams, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo dalies mokesčio sąlygas ir tvarką, žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo tvarką, kuri visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės, procesinės ar kitokios padėties, užtikrina vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Įstatymas taip pat užtikrina teisę kreiptis teisminės gynybos nepasiturintiems ar mažas pajamas gaunantiems asmenims, kurių finansinė padėtis sunki.
CPK 80 straipsnio 4 dalis nustato, kad už apeliacinius skundus mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį. Turtiniuose ginčuose už apeliacinius skundus CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti žyminio mokesčio dydžiai skaičiuojami nuo ginčijamos sumos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsižvelgiant į tai, jog atsakovas pateiktu apeliaciniu skundu ginčija teismo sprendimo dalį, kuria iš atsakovo priteista 1 191,36 Lt palūkanų, už pateiktą apeliacinį skundą mokėtinas 72 Lt žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 82 str.). Skundžiama nutartimi teismas įpareigojo atsakovą sumokėti dalį, t. y. 20 Lt žyminio mokesčio, o nuo likusios 52 Lt žyminio mokesčio sumos mokėjimo atsakovą atleido.
Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad visiškas atleidimas nuo viso žyminio mokesčio mokėjimo reglamentuojamas CPK 83 straipsnio 1 dalyje. Spręsdamas dėl asmens visiško atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo, teismas turi nustatyti, ar egzistuoja bent vienas iš CPK 83 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų, kuriam esant asmuo turi būti visiškai atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Įstatyme nustatyta, kad asmens turtinės padėties lygis, kuo nagrinėjamu atveju remiasi apeliantas, gali būti tik dalinio, bet ne visiško atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagrindas (CPK 83 str. 3 d.).
Apeliantas nenurodė jokių įstatymuose numatytų atvejų, dėl kurių jis turėtų būti atleistas nuo viso žyminio mokesčio už paduotą apeliacinį skundą mokėjimo, todėl, pirmosios instancijos teismas pagristai netenkino atsakovo prašymo atleisti jį nuo viso žyminio mokesčio mokėjimo. Pažymėtina, kad teismas atleido atsakovą nuo 72 proc. už apeliacinį skundą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, o 20 Lt suma, kurią už paduodamą apeliacinį skundą buvo įpareigotas sumokėti apeliantas, atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, yra proporcinga apelianto turtinei padėčiai. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad teismas neįrodė, jog dėl atsakovo nesumokėto žyminio mokesčio pablogės teismo ir valstybės materialinė padėtis, nes įstatymas tokios pareigos teismui nenumato, tačiau numato pareigą prašančiam atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo asmeniui teikti motyvuotą prašymą ir įrodinėti būtinybę dėl turtinės padėties atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 str. 3 d., 178 str.). Apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismo nustatytas 10 dienų terminas yra akivaizdžiai per trumpas, nes toks terminas yra pakankamas ir protingas 20 Lt dydžio žyminiam mokesčiui sumokėti, nepažeidžia CPK 115 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto minimalaus termino trūkumams pašalinti reikalavimo. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad teismas turėjo pasiūlyti atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą (CPK 84 str.), toks klausimas gali būti sprendžiamas tik esant šalies prašymui, todėl teismas pagrįstai sprendė tik atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo klausimą. Pažymėtina, kad teikdamas atskirąjį skundą apeliantas taip pat neprašo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimo. Nesutiktina su apelianto argumentu, kad byla nepagrįstai buvo išnagrinėta atsakovui neturint valstybės garantuojamo advokato, nes CPK 51 straipsnio 1 dalis numato, kad asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus, todėl kreiptis dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos yra paties atsakovo, o ne teismo pareiga.
Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, pagrindo keisti ar naikinti teismo nutartį atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.