Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Gintaro Pečiulio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos M. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. liepos 1 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės J. S. individualios įmonės ,,Jomava“ bankroto byloje (bylos Nr.B2-1259-41/05).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teismas 2005 m. liepos 1 d. nutarties dalimi areštavo M. S. nuosavybės teise priklausantį turtą: ½ dalį buto, esančio Vilniuje, Fabijoniškių g. 59-64, ½ dalį pastato, esančio (neskelbtini duomenys), ½ dalį pastato, esančio (neskelbtini duomenys), ¼ dalį žemės sklypo, esančio (neskelbtini duomenys), keleivinį automobilį FORD SIERRA, valstybinis Nr. XXXXXXXX pinigines lėšas, esančias banko sąskaitoje. Turto arešto mastas apima draudimą areštuotą turtą parduoti, įkeisti, išnuomoti ar kitokiu būdu perleisti tretiesiems asmenims. Nutartyje nurodyta, kad taikant bankrutuojančiai J. S. įmonei „Jomava“, jos savininkui J. S. ir jo sutuoktinei M. S. priklausančio turto areštą atsižvelgtina į tą aplinkybę, jog būtina apsaugoti bankrutuojančios įmonės ir visų jos kreditorių turtines teises bei interesus. Individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, todėl esant grėsmei, kad tokios įmonės kreditorių reikalavimai negalės būti patenkinti vien iš įmonės turto, areštuotinas ir tam tikras įmonės savininkui J. S. bei jo sutuoktinei M. S. asmeninės ir (ar) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis turtas.

Atskiruoju skundu pareiškėja M. S. skundžia teismo nutarties dalį, kuria areštuotas jai nuosavybės teise priklausantis turtas, prašo šią nutarties dalį panaikinti. Nurodo, kad įmonę įsteigė jos vyras J. S. Sutikimo šios įmonės veiklai ji nedavė. Sutuoktinio įmonės pajamos buvo naudojamos tik įmonės, o ne sutuoktinių bendriems interesams, todėl apeliantė nėra atsakinga už sutuoktinio įmonės skolas. Apeliantė teigia, kad neatsako nei solidariai, nei subsidiariai už įmonės skolas, kurios gali būti išieškomos tik iš įmonininko asmeninio turto. Trijų kambarių butas, esantis (neskelbtini duomenys), buvo įsigytas iki įmonės įsteigimo. Be to, teismas pats nurodė, kad butas yra įgytas ne jungtinės, o dalinės nuosavybės teise. Apeliantė akcentuoja, kad nesuteikė sutuoktiniui įgaliojimo įmonės sandoriais apsunkinti jos asmeninio turto ir niekada nėra patvirtinusi įmonės sandorių, todėl laikytina, kad visi sandoriai, kurių pasekmės liečia jos turtą, yra sudaryti be jos sutikimo. Apeliantė taip pat aiškina, kad į jos asmeninę sąskaitą yra pervedamas tik jos darbo užmokestis, iš kurio yra išlaikoma šeima. Pasak apeliantės, ji nėra dalyvaujantis byloje asmuo, todėl ši aplinkybė taip pat yra pagrindas panaikinti skundžiamos nutarties dalį.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bankroto bylų nagrinėjimo ypatumus nustato Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau nutartyje - ĮBĮ). Vienas tokių ypatumų yra tas, kad bankrutuojančios įmonės turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja, o taip pat užtikrina šio turto apsaugą teismo paskirtas administratorius (ĮBĮ 11 str. 3 d. 3 ir 4 p.). Bankroto bylos esmė - maksimaliai patenkinti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimus. Kad būtų užtikrintas tokių reikalavimų patenkinimas, įmonės administratorius privalo kontroliuoti visą bankrutuojančios įmonės turtą, iš kurio galimas kreditorių reikalavimų tenkinimas. Nagrinėjamoje byloje tokio turto specifiką apsprendžia bankrutuojančios įmonės statusas. Individualios įmonės statusą turinčios įmonės turtas neatskirtas nuo jos savininko (įmonininko) turto ir šis atsako už įmonės prievoles visu savo turtu (CK 2.50 str. 4 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2001 m. gruodžio 21 d. nutarime Nr. 33 išaiškino, kad tais atvejais, kai bankroto byla iškeliama įmonei, kurios turtas neatskirtas nuo įmonininko ar jos narių turto, įmonės savininkas (savininkai) administratoriui privalo pateikti viso turimo turto sąrašą, įskaitant ir esančio bendrąja jungtine nuosavybe, o teismas turi imtis priemonių, kad šis turtas būtų išsaugotas iki bylos išnagrinėjimo ir prireikus būtų galima į jį nukreipti išieškojimą (senato nutarimo 11p., žr. „Teismų praktika“ Nr. 16, 296 p.).

Apeliacinės instancijos teismui pateiktas įsiteisėjęs Vilniaus miesto I apylinkės teismo 2005 m. liepos 15 d. sprendimas (civilinė byla Nr. 2-02762-392/2005), kuriuo nustatyta, kad M. S. neatsakinga nei solidariai, nei subsidiariai už įmonės „Jomava“ skolas, kurios gali būti išieškomos tik iš įmonininkui J. S. priklausančio asmeninio turto ar dalies bendrojoje nuosavybėje. Esant tokiems nustatytiems faktams, bankrutuojančios įmonės „Jomava“ kreditorių reikalavimai gali būti tenkinami tik iš pačios įmonės „Jomava“ turto, o įmonės turto neužtenkant, - iš įmoninko J. S. asmeninio turto ar jam tenkančios dalies bendroje su kitais asmenimis nuosavybėje. Pagal CPK 145 straipsnio 5 dalį, tais atvejais, kai yra laikinai apribojamos nuosavybės teisės į daiktą, priklausantį bendrosios nuosavybės teise, gali būti areštuota tik asmeniui, kuriam taikomos laikinosios apsaugos priemonės, priklausanti turto dalis. Jei turto dalis bendrojoje nuosavybėje nenustatyta, laikinai, kol bus nustatyta šio asmens turto dalis bendrojoje nuosavybėje, gali būti areštuotas visas turtas. Pagal bylos duomenis butas, esantis (neskelbtini duomenys), lygiomis dalimis (po ½ dalį) priklauso J. S. ir M. S. . Tokį faktą šioje byloje yra konstatavęs ir pirmosios instancijos teismas (2005 m. sausio 24 d. nutartis, b. l. 31-32). Bendroji dalinė J. S. ir M. S. nuosavybės teisė į minėtą butą įregistruota ir viešame registre (b. l. 175-176). Nurodytos aplinkybės reiškia, kad sutuoktinių J. S. ir M. S. dalys buto (neskelbtini duomenys )bendrojoje nuosavybėje yra padalintos, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones M. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiai ½ buto daliai.

Pagal CK nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą, sutuoktiniai gali turėti tiek bendrą, tiek ir asmeninį turtą. CK 3.87 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 str. 2 d.). CK 3.87 straipsnyje įtvirtinta bendra įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinį režimą reguliuojanti taisyklė. Kaip jau minėta, sutuoktiniai J. S. ir M. S. yra pasidalinę nuosavybės teises į butą. Kitam po santuokos sudarymo įgyto sutuoktinių turto, kuris nėra pasidalytas ar kitaip nenustojo būti bendrosios nuosavybės teisės objektu, teisiniam režimui apibūdinti gali būti taikoma bendra CK 3.87 straipsnio taisyklė. Tačiau kitose CK normose tam tikrų rūšių turto nuosavybės teisinio režimo atžvilgiu nustatytos atitinkamos išimtys bei ypatumai. Visi nekilnojamieji daiktai, taip pat kai kurių rūšių kilnojamieji daiktai (pavyzdžiui, transporto priemonės) registruojami viešuose registruose. Teisės aktų nustatyta tvarka atliktas turto teisinis registravimas viešame registre patvirtina nuosavybės teisę į konkrečios rūšies turtą. Aiškinant CK 3.87 straipsnio ir CK 3.88 straipsnio 1 dalies bendrųjų normų turinį, būtina atsižvelgtina ir į CK 3.88 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą specialią taisyklę, jog kuomet turtas viešame registre įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre turtas nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Laikytina, kad turtas, viešame registre įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, laikomas asmenine jo nuosavybe, kol neįrodyta kitaip. Pirmosios instancijos teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ½ daliai pastato, esančio (neskelbtini duomenys), ½ daliai pastato, esančio (neskelbtini duomenys), ¼ daliai žemės sklypo, esančio (neskelbtini duomenys). Šie nekilnojamieji daiktai viešame Nekilnojamojo turto registre yra įregistruoti kaip M. S. nuosavybė, bendra su kitais asmenimis, tačiau ne su sutuoktiniu J. S. (b. l. 177-181). Viešame registre nėra nuorodų į tai, kad šie nekilnojamieji daiktai yra bendroji jungtinė sutuoktinių M. S. ir J. S. nuosavybė. Kadangi šių nekilnojamųjų daiktų nuosavybės dalis viešame registre yra įregistruota tik vieno sutuoktinio – M. S. vardu, todėl jie yra asmeninės M. S. nuosavybės dalis, kol neįrodyta kitaip. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių viešame registre M. S. vardu įregistruotų asmeninės nuosavybės teise priklausančiai nekilnojamųjų daiktų daliai. Tas pat pasakytina ir apie vien M. S. vardu viešame registre įregistruoto automobilio FORD SIERRA nuosavybės teisinį režimą (b. l. 184).

Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad piniginės lėšos, esančios banko sąskaitoje (neskelbtini duomenys), yra bendroji jungtinė sutuoktinių J. S. ir M. S. nuosavybė. Kaip nurodė apeliantė ir kaip nustatyta minėtame Vilniaus m. I apylinkės teismo 2005 m. liepos 15 d. sprendime, į šią asmeninę sąskaitą pervedamas tik M. S. darbo užmokestis.

Daiktinės teisės prasme individuali (personalinė) įmonė yra nuosavybės objektas (CK 4.38 str., 1.110 str.). Analogiškas teisinis statusas taikomas ir individualios (personalinės) įmonės balanse apskaitomam turtui. Dėl individualios įmonės priklausymo nuosavybės teise turi būti sprendžiama pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas, apsprendžiančias, jog įmonė pripažįstama bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, jeigu įmonės verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Individuali (personalinė) įmonė, nors registruota vieno iš sutuoktinių vardu, pagal CK 3.88 straipsnio pirmosios dalies 4 punktą pripažįstama bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Vadovaujantis CK 4.86 straipsnio 1 dalimi bendraturčiai turi vienodas teises į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo solidariai apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms, jeigu jie nėra susitarę kitaip ar įstatymai nenustato ko kita. Tačiau kaip jau pažymėta, įsiteisėjusiu Vilniaus m. I apylinkės teismo 2005 m. liepos 15 d. sprendimu nustatyta, kad M. S. nesivertė sutuoktinio J. S. individualios įmonės verslu, ji nėra susijusi su šia statybų verslu užsiimančia įmone, todėl nėra atsakinga už J. S. įmonės ,,Jomava“ skolas. M. S. negali atsakyti savo turtu už įmonininko J. S. prievoles, taigi nėra įstatyminio pagrindo J. S. įmonės skolas sieti su M. S. asmeniniu turtu.

Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis teisėjų kolegija sprendžia, kad areštas apeliantei M. S. priklausančiam turtui uždėtas neteisėtai ir nepagrįstai, todėl naikintinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi, turto arešto aktų registre registruojami teismų, teisėjų turto arešto aktai, kuriais įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka laikinai priverstinai apribojamos teisės į Lietuvos Respublikoje esantį turtą, jį areštuojant. Todėl ši apeliacinės instancijos teismo nutartis siųstina Turto arešto aktų registro tvarkytojui (Centrinei hipotekos įstaigai, Tilto g. 17/4, LT-2001, Vilnius).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,

nutaria:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2005 m. liepos 1 d. nutarties dalį, kuria areštuoti M. S. nuosavybės teise priklausantys nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai bei piniginės lėšos banko sąskaitoje (neskelbtini duomenys). Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartį siųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui (Centrinei hipotekos įstaigai, Tilto g. 17/4, LT-2001, Vilnius).