Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Danguolė Urbanavičienė

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Arūno Juknevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo medžiagą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-24110-19, kurioje

K. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, vedęs, nedirbantis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neturintis galiojančio teistumo,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis K. L. 2019 m. birželio 9 d. apie 19.15 val. buto, esančio (duomenys neskelbtini), koridoriuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį – podukrą K. R., o būtent sugriebė ją už pečių ir pakratė bei, suėmęs už abiejų rankų dilbių, stūmė ją į buto duris, dėl ko nukentėjusioji atsitrenkė į duris, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai K. R. fizinį skausmą.

Kaltinamasis K. L. bylos ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino iš dalies, nurodydamas, kad K. R. už pečių nebuvo suėmęs ir nenorėjo sukelti jai fizinį skausmą. Kaltinamasis paaiškino, kad K. R. yra jo sutuoktinės duktė, jie visi gyvena bute (duomenys neskelbtini). Kaltinamojo tarpusavio santykiai su K. R. buvo geri, anksčiau jokių konfliktų tarp jų nėra buvę. 2019 m. birželio 9 d. jis grįžo namo neblaivus, K. R. tuo metu irgi buvo namie. Tarp jo ir K. kilo žodinis konfliktas dėl mobiliojo telefono. Konflikto metu kaltinamasis buto koridoriuje pastūmė K. R., suėmęs jai už rankų, ir ji tuo momentu galėjo į kažką atsitrenkti. Po to, kai ją pastūmė, kaltinamasis pasiėmė iš nukentėjusiosios mobilųjį telefoną ir išėjo iš namų. Dėl įvykusio konflikto labai gailisi (b. l. 37–38).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio S. T. surašytame pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, jog 2019 m. birželio 9 d. 19.52 val. priimtas K. R., gim. (duomenys neskelbtini), pareiškimas dėl to, kad tą pačią dieną apie 19.15 val. į namus grįžęs patėvis K. L. šaukė ant jos, vartodamas necenzūrinius žodžius, po to suėmė jai už rankų ir stūmė į duris, dėl tokių patėvio veiksmų ji jautė fizinį skausmą. Apklausta policijos pareigūno, pareiškėja K. R. nurodė, kad patėvis K. L. be jokios priežasties keikė ją necenzūriniais žodžiais, sakė, kad ji šiuose namuose nereikalinga. Ji kelis kartus sakė patėviui nurimti, nes iškvies policijos pareigūnus, tačiau tai išgirdęs patėvis elgėsi dar agresyviau, suėmęs jai už pečių pakratė ir stūmė į buto duris, dėl ko ji jautė didelį fizinį skausmą (b. l. 1–5).

Apžiūros protokolu ir nuotraukomis fiksuota įvykio vietos (duomenys neskelbtini), apžiūra; nurodyta, kad vaizdas užfiksuotas mobiliuoju telefonu „CAT“; tyrimui reikšmingų daiktų ar pėdsakų nerasta (b. l. 12–16).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta nukentėjusioji K. R. parodė, kad jos motina prieš metus susituokė su K. L. ir nuo tada pastarasis gyvena jų bute (duomenys neskelbtini). 2019 m. birželio 9 d. apie 19.15 val. K. L. sugrįžo namo neblaivus. Jis ėmė triukšmauti, šaukė, kad šiuose namuose ji nereikalinga, keikė ją necenzūriniais žodžiais, elgėsi agresyviai. Tuo metu ji buvo buto balkone. Siekdama išvengti konflikto su patėviu, ji išėjo iš balkono ir nuėjo į koridorių, tačiau K. L. paskui ją atėjo į koridorių, kur sugriebė ją už pečių ir pakratė, po to, suėmęs už abiejų rankų dilbių, stūmė ją į buto duris ir ji nugara atsitrenkė į duris. Po šių K. L. veiksmų ji iš karto nubėgo į savo kambarį. Dėl patirto smurto ji jautė fizinį skausmą, buvo išsigandusi ir verkė, nežinojo ką daryti, dėl streso net nepamena, kaip iškvietė policijos pareigūnus. Į teismo medicinos ekspertus nesikreipė, nes akivaizdžių sužalojimų nepatyrė, civilinio ieškinio ikiteisminio tyrimo metu nereikš (b. l. 19–20).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs aukščiau aptartų duomenų visumą, daro išvadą, kad kaltinamojo K. L. kaltė yra įrodyta.

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia), arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia).

Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad kaltinamasis K. L. tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – podukrą K. R., t. y. sugriebė ją už pečių ir papurtė, po to, suėmęs už abiejų rankų dilbių, stūmė ją, dėl ko ji nugara atsitrenkė į duris ir susimušė, dėl to nukentėjusioji jautė fizinį skausmą. Nors kaltinamasis kaltę pripažino iš dalies, teigdamas, kad jis nenorėjo nukentėjusiosios sužaloti ar sukelti jai fizinį skausmą, nebuvo suėmęs jai už pečių, tačiau teismas tokius jo paaiškinimus vertina kaip gynybinius ir atmeta, o remiasi nukentėjusiosios K. R. nuosekliais parodymais, kad ji konflikto metu prašė patėvį nusiraminti, tačiau jis nereagavo į jos prašymus, elgėsi dar agresyviau, suėmė ją už pečių ir pakratė, po to, suėmęs už abiejų rankų dilbių, pastūmė ją į duris, taip sukėlė jai fizinį skausmą. Tokių veiksmų pobūdis leidžia pagrįstai manyti, jog kaltinamasis suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad dėl tokių jo veiksmų gali kilti padariniai ir sąmoningai leido jiems atsirasti. Tarp kaltinamojo tyčinių smurtinių veiksmų ir kilusių padarinių, t. y. fizinio skausmo nukentėjusiajai sukėlimo, yra tiesioginis priežastinis ryšys. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmuose yra visi BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnis numato prokuroro teisę nuspręsti užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, tokiu atveju nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti.

Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, gali būti skiriamos keturios alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Tai įvertinus, pripažintina, kad nagrinėjamoje byloje gali būti taikomas supaprastintas bylos procesas, t. y. procesas gali būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnis). Pranešus kaltinamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir išaiškinus jam BPK 418–425 straipsniuose numatytą šio proceso tvarką ir pasekmes, kaltinamasis tam neprieštaravo, sutiko su prokuroro siūloma laisvės apribojimo bausme ir jos dydžiu (b. l. 63).

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 41 straipsnio nuostatomis, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kaltinamasis K. L. padarė tyčinį baigtą nusikaltimą, pagal pavojingumą priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis buvo teistas, bet šiuo metu teistumas išnykęs (b. l. 42–44), todėl asmuo laikomas neteistu (BK 97 straipsnio 6 dalis). Baustas administracine tvarka (b. l. 45–54), nedirba (b. l. 59–60). Į Psichikos sveikatos centro psichikos–priklausomybių stebimų pacientų tarpą neįrašytas (b. l. 57). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui. Siekiant BK 41 straipsnyje nustatytų bausmės tikslų, kaltinamajam skirtina 1 metų laisvės apribojimo bausmė, kuri šiuo atveju atitinka bausmės skyrimo paskirtį bei pagrindus, pagal nustatytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes tokia bausmė yra teisinga, ji proporcinga kaltinamojo asmenybei ir padarytos veikos pavojingumui. Pagal BK 64¹ straipsnio nuostatas, kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis visiškai pripažino kaltę, jam skiriama bausmė sumažinama vienu trečdaliu. Kaltinamasis K. L. savo kaltę pripažino tik iš dalies, todėl BK 64¹ straipsnio nuostatos šiuo atveju netaikytinos.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4, 6 dalimis, kaltinamajam skirtini įpareigojimai būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., taip pat neatlygintinai išdirbti 70 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Šiuo atveju, kai skiriami BK 48 straipsnio 6 dalyje nurodyti įpareigojimai, prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu siūlomas įpareigojimas per visą bausmės laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų neskirtinas, nes pagal BK 48 straipsnio 7 dalies nuostatas kiti baudžiamajame įstatyme nenumatyti draudimai ar įpareigojimai gali būti asmeniui skiriami vietoj šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytų draudimų ar įpareigojimų, o ne kartu su jais.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 39–40) paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Prie bylos pridėtas kompaktinis diskas su vaizdo įrašu paliktinas saugoti prie bylos (Baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

K. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir nubausti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės laiką būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. ir per 5 (penkis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 70 (septyniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Prie bylos pridėtą kompaktinį diską su vaizdo įrašu palikti saugoti prie bylos.

Išaiškinti, kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Kaltinamajam padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise paduoti prašymą dėl bylos nagrinėjimo teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.