- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-14
- Bylos Nr.
- 1A-404-133-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Romualdas Lincevičius (pirm.), Arūnas Paštuolis, Regina Majauskienė
- Nuteistasis
- R. T.
- Advokatai
- Vida Kebečienė
Teisėja Rimantas Grigas Teisėjas Rimantas Grigas (ProcesoNr.20-1-00492-08)
2010 m. birželio 14 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Romualdo Lincevičiaus, teisėjų Arūno Paštuolio, Reginos Majauskienės, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, nuteistajam R. T., jo gynėjui advokatei Vidai Kebečienei,
teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo R. T. apeliacinį skundą dėl 2010 m. kovo 26 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo R. T. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 260 str. 1 d. ir nuteisti jį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Į R. T. bausmės atlikimo laiką įskaitytas laikotarpis, jį sulaikius nuo 2008 m. liepos 21 d. iki 2008 m. liepos 23 d.
Kardomoji priemonė R. T. - rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikta nepakeista.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. T. nuteistas už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, turėdamas tikslą realizuoti iš tyrimo metu nenustatyto asmens, ne vėliau kaip 2008-05-27, neteisėtai įgijo 0,95 g narkotinės medžiagos-kanapių ir jų dalių, šią narkotinę medžiagą, sudėtą į du plastmasinius maišelius, neteisėtai laikė su savimi ir 2008-05-27 apie 20¹⁵ val., neteisėtai atgabenęs prie Marių g. namo Nr. 16, šią narkotinę medžiagą už 40 Lt neteisėtai pardavė liudytojui Nr. 1, veikusiam pagal nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo apylinkės teismo nuosprendį pakeisti ir paskirti jam švelnesnę bausmę. Apeliantas skunde nurodo, kad apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas liudytojo „Nr.1“ parodymais, kuris teigia, kad apeliantas šiam liudytojui 2008 metų pradžioje pasiūlęs pirkti įvairių narkotikų ir psichotropinių medžiagų, o 2008-05-27 pardavęs narkotinę medžiagą – kanapes. Teismas nevertino jo aiškinimo, kad jis buvo kurstomas (provokuojamas) padaryti nusikalstamą veiką, todėl nusikalstamos veikos imitavimo metu gauti duomenys negalėjo būti pripažinti įrodymais. Be to , pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino jį teisinančių aplinkybių, neatsižvelgė į narkotinės medžiagos – kanapių, kurias jis perleidęs liudytojui „Nr.1“ kiekį. Apeliantas nurodo, kad jis neturėjo tikslo parduoti kanapių liudytojui „Nr. 1“. Kanapes vartojęs jis pats. Apeliantas supranta, kad pasielgė negerai, todėl savo kaltę pilnai pripažįsta ir gailisi, todėl teismas galėjo jo atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnyje numatytas taisykles. Jo nuomone bausmės tikslai gali būti paskirti ir paskyrus švelnesnę bausmė. Apelianto nuomone teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybę tai, kad jis visiškai savo kaltę pripažino ir gailisi ir tai, kad po įvykio praėjo du metai, o jis jokių nusikaltimų nepadarė, augina ir išlaiko du nepilnamečius vaikus.
Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėją, prašiusią apeliacinį skundą patenkinti, prokurorą, prašiusį apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo R. T. nusikalstamą veiką, paskyrė bausmę, laikantis bausmių skyrimo pagrindų (LR BK 54 str.). Esminių Lietuvos Respublikos BPK pažeidimų nenustatyta.
Šalies argumentai
Nuteistasis R. T., nors ir iš dalies ginčija kaltės klausimą dėl nusikaltimo padarymo, apeliaciniu skundu prašė paskirtąją bausmę švelninti, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 str.).
Narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekis yra vertinamasis požymis, kuri konstatuojant būtina vadovautis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 (įsigaliojo nuo 2003 m. gegužės 1 d.) patvirtintomis rekomendacijomis dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika. Šiose rekomendacijose numatyta, jog nedidelis kiekis kanapių ir jų dalių yra ne daugiau kaip 5 gramai. R. T. inkriminuota, kad pardavė 0.95 g narkotinės medžiagos, todėl šis kausimas apylinkės teismo nuosprendyje išspręstas tinkamai, veiką kvalifikuojant pagal BK 260 str. 1 dalį.
Nuteistojo teigimas, kad jis buvo kurstomas padaryti nusikalstamą veiką nėra pagrįstas bylos duomenimis. Nusikalstamos veikos imitavimo metus surinkti įrodymai pagrįstai pripažinti įrodymais, jie gauti teisėtu būdu. Pats nuteistasis teigia, kad liudytojui Nr.1 narkotinę medžiagą – kanapes pardavęs už tą pačią kainą, už kurią buvo įsigijęs savo reikmėms. Baudžiamojo kodekso 260 straipsnio dispozicijoje nurodyta, kad tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas yra baudžiamas. Pardavimo faktas yra įrodytas.
Šalies argumentai
Apeliantas mano, kad apylinkės teismas nepagrįstai netaikė jo atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio nuostatų ir neskyrė bausmės švelnesnės nei įstatymo numatyta bausmė. Šis apelianto teiginys nepagrįstas.
Pagal baudžiamąjį įstatymą už nusikalstamos veikos padarymą skiriama tik tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, kokia numatyta BK straipsnio, pagal kurį asmuo teisiamas, sankcijoje ( BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 62 straipsnio 1, 2, 4 dalyse numatytos išimtys iš šios bendros taisyklės ir nurodyta sąlygų visuma, kuriai esant nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui gali būti paskirta švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė. Jei asmuo yra padaręs kelias nusikalstamas veikas, už kiekvieną iš šių veikų gali būti paskirta švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė. Kartu pabrėžtina, kad pagal baudžiamąjį įstatymą dėl kiekvienos veikos turi būti sprendžiama, ar yra BK 62 straipsnio 1 ar 2 arba 4 dalyse numatyta sąlygų visuma.
Pagal BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punktą teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, o kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl įstatyme numatytos paskirtos bausmės nebūtų kam prižiūrėti. Esant visoms šioms sąlygoms teismas gali paskirti ir švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką ( BK 62 straipsnio 3 dalies 3 punktas). Vadinasi, sprendžiant BK 62 straipsnio 2 dalies taikymo klausimą, dėl kiekvienos veikos, visų pirma turi būti nustatytos bent dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Apylinkės teismas pagrįstai nenustatė R. T. atžvilgiu atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nes jų nėra. Apelianto argumentas, kad jis pilnai prisipažino ir gailisi padaręs nusikaltimą nepagrįstas. Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p. nustatyta, jog atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Šis punktas apima tris savarankiškas lengvinančias aplinkybes. Viena jų yra kaltininko prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis. Tai reiškia, kad kaltininkas prisipažįsta esąs kaltas dėl padarytų nusikalstamų veikų ir neigiamai vertina savo poelgius. Kaip matyti iš kaltinamojo R. T. parodymų, nors jis ir pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, tačiau iš jo parodymų turinio matyti, kad jis nepripažino tos aplinkybės, kad narkotinę medžiagą jis įgijo tolesnio jos pardavimo tikslu, todėl teismas pagrįstai nelaikė jo prisipažinimą atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
Taip pat, teisėjų kolegija pažymi, kad gramatiškai BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punkto aiškinimas reikštų, jog skiriant švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę BK 62 straipsnio 2 punktu gali būti remiamasi tik tada, kai kaltininkas išlaiko, rūpinasi ne mažiau kaip dviem mažamečiais vaikais. Nustatyta, kad šeimoje kaip teigia apeliantas yra du mažamečiai vaikai, kuriuos jis išlaiko. Tačiau, šeimoje gyvena ir vaikų motina A. G., kurios pareiga rūpintis vaikais. Byloje nėra kitokių duomenų, kad atliekant bausmę R. T. nebus kam prižiūrėti vaikų.
Atsižvelgiant į išdėstytą, į tai, kad byloje surinkti ir ištirti įrodymai nepažeidžiant esminių baudžiamojo proceso įstatymo normų, nuosprendis laikomas teisėtu ir pagrįstu.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo R. T. apeliacinį skundą atmesti.