Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Jonas Abraitis

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė „Turto bankas“, Šakių rajono 1-ojo notaro biuro notarė Rita Vasiliauskienė, R. B. ir R. J..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y., juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y., ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Palikimo priėmimo faktą tvirtina teismas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja kitokiu būdu gauti įrodymų, kad buvo priimtas palikimas, kaip tik kreipiantis į teismą su prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, neturi galimybės, todėl pareiškėjos reikalavimas yra teisėtas. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjai sukels teisines pasekmes, kadangi, neturėdama teismo sprendimo dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, negali paveldėti mirusios motinos turto, jį įregistruoti viešame registre savo vardu ir juo disponuoti (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Faktas nustatytinas turto paveldėjimo tikslu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445, 448 straipsniai).

Pareiškėjos pateiktais ir teismo papildomai išreikalautais rašytiniais įrodymais nustatyta: mirties liudijimas AA Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad E. B. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 4); ); Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu nustatyta, kad po jos mirties liko paveldėtino turto – E. B. D. asmeninės nuosavybės teise priklausė butas Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 5); Gyventojų registro išrašai patvirtina, kad pareiškėja N. B. ir suinteresuotas asmuo R. J. yra E. B. D. dukros, E. B. D. sūnus R. D. yra miręs (duomenys neskelbtini) (b. l. 6, 32, 33); suinteresuoto asmens R. B. gimimo liudijimu nustatyta, kad pareiškėja N. B. yra jo motina (b. l. 8); pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą patvirtina, kad pareiškėja nuo 1997 m. rugsėjo 18 d. yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) (b. l. 9); 2010 m. lapkričio 5 d. testamentu, liudijimu priėmus saugoti oficialiems testamentams prilyginamą testamentą bei Testamentų registro išrašu nustatyta, kad E. B. D. minėtu testamentu visą jai priklausantį turtą po savo mirties paliko savo anūkui R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), testamentas nepanaikintinas; mirusiosios E. B. D. palikimas nepriimtas (b. l. 27, 34-35); Šakių rajono 1-ojo notaro biuro notarės Ritos Vasiliauskienės ir R. B. elektroniniais laiškais nustatyta, kad R. B. yra informuotas apie E. B. D. testamentą, tačiau jis yra išreiškęs atsisakymą nuo E. B. D. palikimo (b. l. 30-31).

Pareiškėja N. B. yra mirusiosios E. B. D. dukra, todėl ji turi teisę paveldėti šios turtą kartu kaip pirmos eilės mirusiosios įstatyminė įpėdinė pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktą – nors mirusioji visą savo turtą testamentu po savo mirties paliko anūkui R. B., tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad jis E. B. D. palikimo nėra priėmęs ir jokių pretenzijų į paveldėtiną turtą nereiškia.

Tam, kad paveldėti motinos turtą, pareiškėja turėjo per 3 mėnesius nuo motinos mirties priimti jos palikimą teisės aktų nustatyta tvarka, t. y., faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti arba paduodama palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 1-3 dalys). Pareiškėja į notarą dėl mirusios motinos palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau pareiškėja įrodinėja, kad ji savo motinos E. B. D. palikimą priėmė faktiniu valdymu.

Pareiškėja pareiškime nurodė, kad iš karto po motinos mirties ji faktiškai motinos paliktą turtą pradėjo valdyti, juo naudotis ir juo rūpintis kaip savo turtu, t. y., naudojosi ir naudojasi paliktu butu ir paliktais namų apyvokos daiktais, visa tai daro viešai ir atvirai. Byloje jokio ginčo dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nėra, suinteresuoti asmenys pareiškimui neprieštarauja, pareiškėjos nurodytų aplinkybių neginčija. Taigi, teismui nėra jokio pagrindo netikėti pareiškėjos teiginiais, kuriuos netiesiogiai patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai, dėl ko konstatuojama, kad pareiškėja N. B. savo motinos E. B. D. palikimu rūpinosi kaip savo, nepraėjus 3 mėnesiams nuo jos mirties. Kadangi pareiškėja negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų, o šio fakto nustatymas pareiškėjai turės juridinę reikšmę – ji įgis galimybę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į mirusiajai motinai E. B. D. priklausiusį turtą, pareiškimas tenkintinas visiškai – paveldėjimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja N. B. priėmė savo motinos E. B. D., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, pradėdama faktiškai valdyti ir tvarkyti savo interesams paveldėtą E. B. D. turtą (CK 5.50 straipsnio 1-3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445, 448 straipsniai).

Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dydį bei apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministras ir finansų ministras (CPK 92 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411 „Dėl Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 8 Eur, o nagrinėjamu atveju procesinių dokumentų siuntimo išlaidos yra 9,93 Eur, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš pareiškėjos valstybei.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, 275, 445, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė savo motinos E. B. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, pradėdama faktiškai valdyti ir tvarkyti savo interesams paveldėtą E. B. D. turtą.

Faktą nustatyti turto paveldėjimo tikslu.

Priteisti iš pareiškėjos N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 9,93 Eur (devynis eurus devyniasdešimt tris centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei (mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vieną iš pasirenkamųjų biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Swedbank, akcinė bendrovė Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AS Citadele banka Lietuvos filialas Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, akcinė bendrovė SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, uždaroji akcinė bendrovė Urbo bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5662, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos civilinėje byloje Nr. 2YT-2166-1021/2025, pareiškėjos asmens kodą).

Šio teismo sprendimo kopijas ne vėliau kaip per 3 (tris) darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos pasiųsti pareiškėjos atstovui bei suinteresuotiems asmenims.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.