- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-04-30
- Bylos Nr.
- e2-1283-221/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00116-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Lozoraitytė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Glansa“
- Atsakovas
- N. T.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo teisėja Virginija Lozoraitytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Glansa“ ieškinį atsakovui N. T., trečiajam asmeniui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Transekma investiciniai projektai“ dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė pareiškė ieškinį, kuriame prašo priteisti iš atsakovo trečiojo asmens naudai 101 380 Eur žalai atlyginti, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodo, kad Kauno apygardos teismas 2017 m. gruodžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2863-324/2017 iškėlė bankroto bylą UAB „Transekma investiciniai projektai“ (toliau – ir bendrovė). UAB „Glansa“ yra bendrovės kreditorė, kurios finansinis reikalavimas yra patvirtintas įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo nutartimi. Nuo bendrovės įsteigimo iki pat bankroto bylos iškėlimo atsakovas ėjo bendrovės vadovo pareigas. Bankroto administratorius į bankroto bylą pateikė UAB „Transekma investiciniai projektai“ banko sąskaitų išrašus, iš kurių matyti, jog atsakovas iš banko sąskaitų išsiėmė 101 380 Eur bendrovės piniginių lėšų. Bankroto administratorius nesiėmė veiksmų iš atsakovo reikalauti žalos atlyginimo dėl neperduoto bendrovės turto ir/ar neaiškiais tikslais panaudotų bendrovės piniginių lėšų. Dėl to ieškovė pateikė netiesioginį ieškinį. Atsakovas bankroto administratoriui nėra perdavęs bendrovės turto ir apskaitos dokumentų. Dėl to bankroto administratorius neturi dokumentų, kuriais galėtų būtų pagrįstos bendrovės vykdytos finansinės operacijos, taip pat neegzistuoja duomenys apie nuimtų piniginių lėšų panaudojimą. Prieigą prie bendrovės banko sąskaitų turėjo ir už bendrovės piniginių lėšų apskaitą, naudojimą iki bendrovės bankroto bylos iškėlimo buvo atsakingas atsakovas. Laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki bendrovės bankroto bylos iškėlimo iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios Luminor Bank AS banke, buvo išimta 37 320 Eur suma. Laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. sausio 31 d. iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios Luminor Bank AS banke, buvo išimta 53 590 Eur suma. Laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2017 m. liepos 31 d. iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios Luminor Bank AS banke, buvo išimta 10 470 Eur suma. Šių piniginių lėšų panaudojimas nėra pagrįstas bendrovės apskaitos dokumentais. Juridinio asmens valdymo organas, nevykdantis arba netinkamai vykdantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose numatytas pareigas, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. Administracijos vadovas negali painioti bendrovės turto su savo turtu, jis turi pareigą rūpintis tinkamu bendrovės lėšų valdymu ir apskaitymu, o netinkamas šių pareigų vykdymas, reiškia neteisėtus veiksmus ir sudaro pagrindą reikalauti administracijos vadovo civilinės atsakomybės. Užtikrinti tinkamą bendrovės lėšų administravimą (panaudojimą, apskaitymą) buvo atsakovo, kaip bendrovės vadovo, pareiga. Bendrovei priklausančių lėšų išgryninimas ir nepateisinamas panaudojimas, pasisavinimas ar iššvaistymas yra laikytinas neteisėtais veiksmais (tam tikrais atvejais galinčiais turėti ir nusikalstamos veikos požymių), bendrovės, jos kreditorių teisių ir teisėtų interesų pažeidimu. Išgryninus bendrovės lėšas ir panaudojus jas neaiškiais tikslais (ne bendrovės interesais), buvo padaryta žala bendrovei ir jos kreditoriams, nes bendrovė neteko jai nuosavybės teise priklausiusio turto (piniginių lėšų), kuris galėjo būti panaudotas bendrovės interesais uždirbant pelną, taip pat atsiskaitant su bendrovės kreditoriais. Žalos dydis yra pagrįstas banko sąskaitos išrašais, kurie įrodo išgrynintų piniginių lėšų sumas. Jei atsakovas būtų vykdęs įstatymines pareigas ir būtų tinkamai administravęs bendrovės turtą, bendrovės piniginių lėšų būtų pakakę atsiskaityti su bendrovės kreditoriais, bendrovė nebūtų praradusi turėto turto, taigi nebūtų kilusi žala dėl turto netekimo. Nustačius bendrovės vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, bendrovės administracijos vadovo kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė neprieštarauja dėl sprendimo už akių priėmimo Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytais atvejais.
Kauno apygardos teismas 2019 m. vasario 18 d. priėmė ieškinį, nustatė 14 dienų terminą atsiliepimams į ieškinį pateikti, 2019 m. vasario 19 d. išsiuntė atsakovui ir trečiojo asmens atstovui bankroto administratoriui J. U. ieškinio su priedais kopijas, pranešimus dėl atsiliepimų į ieškinį pateikimo. Trečiojo asmens atstovui išsiųsti procesiniai dokumentai buvo įteikti 2019 m. vasario 20 d. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 175¹ straipsnio 10 dalis), tačiau jis nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini), atsakovui du kartus siųsti procesiniai dokumentai grįžo neįteikti su žyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“. Patikrinus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis, nustatyta, kad atsakovas dirba UAB (duomenys neskelbtini). Šios įmonės buveinės adresu: (duomenys neskelbtini), atsakovui du kartus siųsti procesiniai dokumentai taip pat grįžo neįteikti su žyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“. Ieškovei ieškinyje nurodžius, kad, nesant galimybės atsakovui įteikti procesinius dokumentus ieškinyje nurodytu adresu, procesinius dokumentus jam įteikti viešo paskelbimo būdu, neprašant skirti kuratoriaus, Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 9 d. nutartimi nutarta atsakovui procesinius dokumentus įteikti viešo paskelbimo būdu, pranešimą paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje (CPK 130 straipsnis). Šis pranešimas buvo paskelbtas 2019 m. balandžio 9 d., per nustatytą 14 dienų terminą atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl, vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, priimtinas sprendimas už akių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Pagal įstatymą įmonės vadovas privalo būti lojalus, tinkamai organizuoti įmonės kasdienę veiklą, veikti rūpestingai, sąžiningai ir protingai, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, nepainioti juridinio asmens turto su savo turtu bei laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų, vadovautis bendrovės įstatais (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalis, 37 straipsnio 12 dalis; CK 2.87 straipsnio 1–6 dalys). Juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo visiškai atlyginti padarytą žalą juridiniam asmeniui, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį (CK 6.246–6.249 straipsniai). Nustačius, kad įmonės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).
Ieškinys dėl žalos atlyginimo šioje byloje pareikštas CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu. Ieškovė nurodė, kad šios normos taikymą sąlygoja apskaitos dokumentais nepagrįstas BUAB „Transekma investiciniai projektai“ 101 380 Eur lėšų panaudojimas ne bendrovės interesais.
Bylos nagrinėjimo metu iš Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo nustatyta, kad atsakovas UAB „Transekma investiciniai projektai“ vadovu buvo nuo 2016 m. rugsėjo 15 d. iki bankroto bylos iškėlimo UAB „Transekma investiciniai projektai“ iškėlimo. Bankroto byla UAB „Transekma investiciniai projektai“ iškelta Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nutartimi. Ieškovė pateikė įrodymus, kad iš UAB „Transekma investiciniai projektai“ priklausančių banko sąskaitų iki bankroto bylos iškėlimo UAB „Transekma investiciniai projektai“ buvo išimta 101 380 Eur bendrovės lėšų suma. Atsakovas, kaip UAB „Transekma investiciniai projektai“ vadovas, buvo atsakingas už tinkamą bendrovės veiklos organizavimą, taip pat ir bendrovės turto naudojimą. Atsakovas BUAB „Transekma investiciniai projektai“ bankroto administratoriui neperdavė bendrovės dokumentų, pagrindžiančių nuimtų lėšų panaudojimą. Atsakovas nepateikė įrodymų, jog nuimtos lėšos buvo panaudotos bendrovės interesais, atsakovas laikėsi lojalumo BUAB „Transekma investiciniai projektai“ pareigos ir nepažeidė įstatymų reikalavimų. Ieškovės teigimu, dėl neteisėtų atsakovo veiksmų BUAB „Transekma investiciniai projektai“ patyrė 101 380 Eur dydžio žalą. Atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, nepaneigė ieškovės nurodytų aplinkybių, BUAB „Transekma investiciniai projektai“ padarytos žalos dydžio.
Dėl to teismas yra įsitikinęs, kad, pasitvirtinus byloje esančių dokumentų turiniui, būtų pagrindas priimti ieškinį tenkinantį sprendimą (CK 6.68, 2.87, 6.246–6.249 straipsniai, 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl valstybei iš atsakovo priteistinas 1 735 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 1 dalis), taip pat 6,58 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285–286 straipsniais,
nusprendžia:
Patenkinti ieškinį.
Priteisti trečiajam asmeniui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Transekma investiciniai projektai“ (įmonės kodas 304392797) iš atsakovo N. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 101 380 Eur (šimtą vieną tūkstantį tris šimtus aštuoniasdešimt eurų) žalai atlyginti, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. vasario 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti valstybei iš atsakovo N. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 1 735 Eur (tūkstantį septynis šimtus trisdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio, 6,58 Eur (šešis eurus 58 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, sumokant šias sumas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas – 5660.
Per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo atsakovas turi teisę paduoti teismui CPK 287 straipsnio reikalavimus atitinkantį pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Sprendimą per 20 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali apskųsti ieškovė.
Sprendimo už akių kopiją per tris darbo dienas išsiųsti šalims.