Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis R. G. parodė, kad sausio mėnesį atėjo kvietimas priimti K. į svečius internetinėje pokalbių svetainėje, kad būtų galima bendrauti, jis prisistatė, kad yra iš Kaliningrado ir turi galimybę pateikti gintarinius pusgaminius už gerą kainą. Pradėjo bendrauti. Minėjo, kad gali atvykti į Lietuvą su žmona ir parodyti pavyzdžius. Sausio 20 dieną jis su kaltinamuoju susitiko viešbutyje Comfort, kaltinamasis parodė pavyzdžius ir jis iš jo įsigijo gal 6 rutuliukus, apie 40 g, rutuliukai buvo gintaro, jie juos apdirbo. Kadangi jie buvo susitarę, kad jeigu bus kas blogai, I. K. pakeis, jis pranešė, kad viskas gerai, tik vienas rutuliukas apdirbimo metu įtrūko. Jis nieko neatsakė. Praėjo keletas dienų, sausio 24 dieną jis pradėjo su juo vėl bendrauti, atsiuntė rutulių nuotraukas ir jie pradėjo derinti susitikimą. Pasakė, kad sausio 27 dieną jis gali atvykti, sutarė, kokį kiekį gintaro jis atveš. Kaltinamasis norėjo atvežti daugiau ir didesnio diametro, bet jam nereikėjo. Susitarė mokėti po 14 eurų už gramą. Jis (nukentėjusysis) pasiteiravo dėl dokumentų. I. K. minėjo, kad jo tėvai verčiasi gintaru, o jis atsakingas už gintaro dirbinių pardavimą, atsiuntė keletą dokumentų, tuščių sąskaitų-faktūrų pavyzdžių internetu. Sausio 27 dieną apie 7 val. ryto pranešė, kad jau atvyko, bet nori pamiegoti, sutarė, kad susitiks apie pietus. Jis į viešbutį atvažiavo su pažįstamu V. O., kuris turėjo daugiau patirties su gintaru, jis važiavo kaip draugas, nes pirkti gintaro žadėjo už nemažus pinigus. Su kaltinamuoju susitiko fojė, jis pasiūlė eiti į kavinę, nes jau išsiregistravo iš viešbučio. Nukentėjusysis pasiūlė važiuoti į savo dirbtuves, tačiau tada kaltinamasis nutarė eiti į savo kambarį, nes dar nebuvo atidavęs rakto. Kambaryje buvo tamsu, jie nuėjo prie lango, kad būtų šviesiau, natūrali šviesa, kaltinamasis iš rankinės išėmė juodą medžiagą, pradėjo rodyti maišelius, padavė vieną maišelį, gintarą išpylė ant tos medžiagos ir jie apžiūrinėjo tą gintarą. Rutuliukai jau buvo sudėti į maišelius pagal diametrą. Jis apžiūrėjo vieną, kitą rutuliuką, diametras atitiko, pasvėrė, vėl sudėjo į maišelį. Tada kaltinamasis paėmė tą maišelį ir paslėpė, kad jei kažkas ateitų, nepamatytų. Paėmė antrą maišelį, jį tikrinant, kažkas pradėjo stuksenti į duris, kaltinamasis nuėjo pakalbėti, pasakė, kad reikia greičiau palikti kambarį. Iš antro taip pat paėmė kelis rutuliukus, visų rutuliukų nematavo, matėsi ant medžiagos, kad daugmaž rutuliukai vienodi, pasvėrė. Kai kurių rutuliukų maišeliuose skyrėsi spalvos, Vladimiras pasakė, kad galimai tai skaidrus gintaras, kadangi jam skaidraus nereikėjo, tai tuos rutuliukus išėmė, jų buvo apie 150 gramų, jis jų nesvėrė, bet maždaug tiek turėjo gautis iš to bendro svorio, dėl kurio jie susitarė su kaltinamuoju, atmetus bendrą gintaro, kurį pasvėrė atskirai maišeliuose, svorį. Tikrinimas truko apie 30 minučių. Taip pat parodė, kad su savimi turėjo slankmatį, svarstykles, žibintuvėlį, gaminius svėrė ir vizualiai apžiūrėjo. Gintarą tikrino labiau jis, V. O. buvo daugiau morališkai palaikyti, be to, jis buvo paėmęs gintarą, sakė, kad lyg tikras. Kaltinamojo atvežtuose dokumentuose buvo nurodytas šratų svoris, bet atrinkus, svoris sumažėjo, be to, juose buvo nurodyta kita kaina, todėl jis pasakė, kad jam reikia normalių dokumentų už realią sumą ir kiekį, todėl pasiūlė pasirašyti savo sutartį, kur jis įrašė, koks šratų svoris, įrašė jo duomenis iš dokumentų, be to, nufotografavo jo pasą, o kaltinamasis – jo; surašius duomenis, sutartis buvo pasirašyta. Tada jis pasakė, kad pinigų su savimi neturi ir kad reikės važiuoti į Erfurto gatvę, jis (nukentėjusysis) sėdo į savo mašiną, o pažįstamas Vladimiras su kaltinamuoju į kitą mašiną. Nuvažiavus, Vladimiras nuėjo pinigų, o jis su kaltinamuoju – į parduotuvę. Tada grįžo į mašiną, atidavė kaltinamajam pinigus, jis juos paėmė, atsisveikinant buvo kalbama, kad jei bus problemų dėl gintaro, tai jis jį pakeis ir jei bus poreikis, jie susitiks, tačiau dėl konkretaus susitikimo jie nesitarė. Kaltinamasis pasakė, kad nenori vežtis to atrinkto gintaro, pasiūlė jį nupirkti už mažesnę kainą, susitarė dėl kainos ir jis nupirko ir tą atrinktą gintarą. Tada jie atsisveikino ir jis su Vladimiru nuėjo į dirbtuves. Paprašė Vladimiro pabandyti apdirbti gintarą, jis pradėjo šlifuoti, vieną pabandė apdirbti, nebuvo gintaro kvapo, antrą pabandė – tas pats. Kitas patikrinimas buvo - įdėjo šratus į sūrų vandenį, šratai paskendo, nors gintaras neturi skęsti. Tada dar padegė gintarą, tačiau nebuvo specifinio kvapo – tik cheminis kvapas. Tada jis suprato, kad šratai ne gintariniai. Jis paskambino nukentėjusiajam, pasakė, kad turi abejonių dėl gintaro ir reikia susitikti, kaltinamasis pasakė, kad važiuoja link oro uosto, kad reikia paimti žmoną, jie sutarė, kad kaltinamasis paims žmoną ir jie susitiks tame pačiame viešbutyje. Jis su V. O. nuvažiavo į viešbutį, po 10 minučių vėl skambino kaltinamajam, jis pasakė, kad tuoj atvažiuos, kad dar nusprendė po Vilnių pasivažinėti. Jie laukė viešbutyje 10 minučių, tačiau kaltinamasis neatvažiavo, jis dar skambino daug kartų, gal 30, ir paprastai, ir per internetą, tačiau kaltinamasis nebeatsiliepė. Tada suprato, kad yra apgautas, paskambino į 112, nuvyko į policiją ir parašė pareiškimą. Gintaras buvo su jais, nes gintarą vežė į viešbutį, norėdami susitikti su kaltinamuoju, o po to iš karto važiavo į policiją. Komisariate tyrėjas gintarą svėrė, kai jis svėrė, paprašė iš kiekvieno maišelio leisti pasiimti rutuliukų, galvojo paprašyti Probavimo rūmuose atlikti tyrimus, todėl pas jį yra dar 10 rutuliukų. Taip pat dar paaiškino, kad kai tikrino gintarą dirbtuvėse, kai kuriuos rutuliukus įdėjo atgal į maišelius, o kažkas jam irgi liko. Teisiamojo posėdžio metu pateikė apžiūrai gintaro rutuliukus, dėl kurių paaiškino, kad jie skirtingo diametro, nes paėmė juos iš skirtingų maišelių.

Taip pat nukentėjusysis parodė, kad po kelių dienų po to, kai kaltinamasis buvo sulaikytas, su juo susisiekė kaltinamojo advokatas ir pasakė, kad reikia pasirašyti sutartį, pagal kurią kaltinamasis atlygins žalą; jie pasirašė, žala jam atlyginta – dėl gintaro ir dėl advokato paslaugų. Nukentėjusysis nurodė, kad jis kaltinamajam pretenzijų neturi, kai atlygino žalą, laiko, kad kaltinamasis įsipareigojimus savo įvykdė.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. O. parodė, kad R. G. yra jo draugas, pažįstami apie dvejus metus. Paaiškino, kad nurodytą dieną ryte paskambino jam Ruslanas, pasakė, kad nori pirkti gintaro ir prašė važiuoti kartu. Jis atvažiavo pas jį ir jie kartu nuvažiavo į viešbutį, kur susitiko jaunuolį Ruslanas pasakė, kad nori apžiūrėti gintarą, kaltinamasis pasakė, kad jau išsiregistravo ir galima apžiūrėti kavinėje, tačiau jie pasiūlė važiuoti į kitą viešbutį, į jo (liudytojo) dirbtuves, tačiau kaltinamasis atsisakė ir pasakė, kad dar neatidavė rakto, todėl jie nuėjo į jo kambarį. Kaltinamasis išėmė parodyti gintarą, apie 6 maišelius. Liudytojas paaiškino, kad jo darbo su gintaru patirtis yra apie 20 metų, jis skulptorius, todėl Ruslanas norėjo, kad jis tiek jį (nukentėjusįjį) palaikytų susitikimo metu, tiek ir mechaninius trūkumus pažiūrėtų. Viešbutyje jis įrankių neturėjo gintaro apžiūrai, viskas buvo dirbtuvėse, gintarą apžiūrėjo vizualiai, vizualiai viskas buvo gerai. Apžiūrinėjo daugiau Ruslanas, o jis (liudytojas) buvo labiau dėl kompanijos, pastoviai kažkas beldėsi į duris, skambino kaltinamajam, pastoviai buvo toks skubinimas, jie užtruko apie 20 minučių. Su žibintuvėliu žiūrėjo, kad nebūtų įtrūkimų, slankmačiu matavo diametrą, svėrė svarstyklėmis. Ruslanas su kaltinamuoju tvarkė popierius. Ruslanas buvo palikęs pas liudytoją pinigus, todėl jie važiavo pas jį į dirbtuves, kad galėtų atsiskaityti. Liudytojas važiavo su kaltinamuoju, jis (liudytojas) užsegė maišelį, kad nesukeistų, nuvažiavus, liudytojas nuėjo pinigų, o Ruslanas su kaltinamuoju buvo parduotuvėje. Kai atnešė pinigus, atsisėdo į mašiną, Ruslanas atskaičiavo pinigus ir atidavė kaltinamajam. Dėl rutuliukų, kurie netiko pagal kokybę, kaltinamasis pasakė, kad kam jis veš juos atgal, todėl susitarė ir dėl jų. Tada jis su R. G. nuvažiavo į dirbtuves, norėjo pažiūrėti spalvą, išrinko keletą šratų, pradėjo apdirbti ir pajuto, kad kvapas ne toks, todėl pasakė Ruslanui, kad kažkas ne taip. Tada jie paėmė šratų iš kitų maišelių, pabandė dėti juos į sūrų vandenį, nes tikras gintaras vandeny plaukioja, tačiau įdėti šratai nuskendo. Paskutinė priemonė buvo padegti, todėl padegė ir buvo cheminis kvapas. Tada Ruslanas paskambino kaltinamajam ir paprašė susitikti, jis pasakė, kad važiuoja į oro uostą žmonos paimti, ir susitarė susitikti tame pačiame viešbutyje. Po to paskambinus kaltinamajam, jis pasakė, kad dar kažkur užvažiavo su žmona, o vėliau jis nebeatsiliepė. Ruslanas paskambino policijai. Parodė, kad įvykusių pokalbių atsimena pirmą ir antrą pokalbį, gal ir trečias kartas buvo. Gintaro tikrinimo dirbtuvėse metu, 2016 m. gruodžio ir 2017 m. sausio mėnesį tokių pat šratų pas jį dirbtuvėse nebuvo, kai tikrino gintarą patalpinant į sūrų vandenį, patikrinimui įdėjo ir savo gintarą, tačiau įdėjo poliruotus šratus, sumaišyti nukentėjusiojo atneštų gintaro gaminių su savo negalėjo, nes pas jį buvo poliruoti, o nukentėjusiojo – matiniai. Atsimena, jog viešbutyje buvo kalbėta, kad jei neatitiks kokybė, tai bus galima atsiimti. Taip pat atsimena, kad kaltinamasis kalbėjo, kad jo tėvai užsiima gamyba, o jis tik platina,

Liudytojas M. L. parodė, kad kaltinamasis jam matytas jo darbo metu, paaiškino, kad tada dirbo darbo vietoje, privažiavo automobilis prie langelio, priėjo asmuo, kurio buvo paklausta, kokias prekes jis turi deklaruoti, jis pasakė, kad gabena tik kurą – tai ir buvo žodinė deklaracija, kuri buvo įvesta į sistemą. Buvo vertinta rizika, ar varyti automobilį į angarą, nuspręsta nevaryti ir asmuo buvo praleistas į Lietuvos teritoriją. Paaiškino, kad vertinant riziką, žiūrima į žmogaus veiksmus, ar jaudinasi, į važinėjimo dažnumą, automobilio vertę ir pan., šiuo atveju asmuo ir mašina nebuvo apžiūrėti, todėl sprendžia, kad asmuo nesijaudino. Asmenys, vežantys prekes, privalo jas deklaruoti ir sumokėti muitą. Yra atskiriamos prekės savoms reikmėms ir komerciniais tikslais. Paaiškino, kad apklausos metu jam buvo nurodyta tik vardas ir pavardė, o teisiamojo posėdžio metu, kai pamatė asmenį vizualiai, jam lengviau atsiminti, kas buvo; be to, atsimena, kad buvo BMW automobilis, 5 klasės, lyg šviesus. Paaiškino, kad jei žmonės prašo lapelio, kad užrašyti spidometro parodymus ar kiek bake yra kuro, tai duoda, nuo jo nurašo duomenis ir išmetą jį.

Liudytojas A. M. parodė, kad yra matęs kaltinamąjį. Paaiškino, kad tą naktį per postą jis vienintelis važiavo, kažkur tarp 0.00 ir 3.00 val., jis paprašė asmens patiekti dokumentu, juos sutapatino, patikrino valstybinį numerį, apžiūrėjo saloną ir bagažinę, ten nieko nebuvo; paklausė, kur asmuo vyksta, jis pasakė, kad važiuoja į Jurbarką paimti merginos ir vyks į Lenkijos pusę; įtarimų jam nesukėlė, todėl atidavė dokumentus ir palinkėjo geros kelionės. Taip pat paaiškino, kad viskas truko apie 15 minučių, nors keista buvo, kad nieko žmogus nesivežė, bet kai jis pasakė, kad važiuoja pasiimti merginos ir išvyksta, tai didesnių įtarimų nesukėlė. Nurodė, kad jų funkcijos yra dokumentai, ar nėra nelegalių žmonių, sprogmenų, ginklų, o dėl prekių atsakingi muitininkai, jie neužduoda klausimų apie prekes, tačiau jei būtų kritę kažkas ar įtartina, jie kviečia vyresnį pareigūną ir tada kartu su muitininkų sprendimu siunčia automobilį į angarą

Apklausta liudytoja A. S. parodė, kad ji paskolino automobilį kaltinamajam, nes paprašė kaltinamojo žmona, nurodžiusi, kad jam reikia nuvažiuoti į Lietuvą darbo reikalais. Automobilį duodavo ir anksčiau, kai jis būdavo laisvas, nes nors kaltinamasis su žmona turi ir savo automobilį, bet jo žmonai reikalingas automobilis vaikui į darželį vežti. Duodavo automobilį gal du kartus per savaitę, dienai ar kelioms, o šiuo atveju buvo lyg penktadienis, po to buvo išeiginės, ir ji paklausė, kur mašina, nes turėjo planų, tačiau Igorio žmona pasakė, kad jis sulaikytas Lietuvoje su mašina. Parodė, kad kaltinamąjį pažįsta apie metus, žino, kad jis turi tėvus, tačiau kuo tėvai užsiima, nežino, kuo užsiima kaltinamasis, taip pat nežino, kaltinamąjį pažįsta per jo sutuoktinę, kiek žino, I. K. ir jo žmona su gintaru nėra susiję. Paaiškino, kad automobilį įsigijo 2016 metais, jis yra užstatytas.

Bendrojo pagalbos centro informacijoje užfiksuota, kad R. G. telefonu 112 apie įvykį pranešė 2017 m. sausio 27 d., 15.06 val. (t. 1, b. l. 7).

Parduotuvės „Aibė“ adresu Erfurto g. 1 pateikti vaizdo įrašai iš stebėjimų kamerų buvo apžiūrėti ir surašytas 2017 m. vasario 7 d. apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 20-24), taip pat surašytas 2017 m. vasario 1 d. apžiūros protokolas peržiūrėjus vaizdo įrašus, pateiktus viešbučio „Comfort Hotel“ (t. 1, b. l. 25-27; 38-42).

R. G. 2017 m. sausio 27 d., surašant savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolą, perdavė 7 polietileninius įpakavimus su geltonos spalvos rutuliukais: Nr. 1 – 293,8 g, Nr. 2 – 261 g., Nr. 3 – 290,6 g., Nr. 4 – 237,2 g., Nr. 5 - 312,7 g., Nr. 6 – 182,8 g., Nr. 7 – 141,4 g., taip pat važtaraščius ir čekius, I. K. paso kopiją ir pirkimo-pardavimo sutartį (t. 1, b. l. 99-124).

Ištyrus minėtus R. G. perduotus kaip gintaro gaminius pirktus geltonos spalvos rutuliukus, Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017 m. vasario 15 d. specialisto išvadoje Nr. 11-213(17), atsakant į užduotyje pateiktus klausimus, padaryta išvada:1. Specialiame pakete Nr. 302503 plastiko maišeliuose Nr. 1-Nr. 7 pateikti geltonos spalvos rutuliukai (461 vnt.) yra iš epoksidinės dervos pagaminti plastiko gaminiai; 2. Specialiame pakete Nr. 302503 plastiko maišeliuose Nr. 1 - Nr. 7 pateiktų plastiko gaminių skersmuo nuo 15.9 mm iki 21,3 mm, jų bendras svoris 1 697,5 g. (t. 1, b. l. 127-129).

Nepaisant šios kaltinamojo pozicijos – t. y. kad tarp jo ir nukentėjusiojo susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, ir šiuo metu jie yra pasibaigę, nes kaltinamasis visus savo įsipareigojimus pagal sutartį yra įvykdęs – grąžino visus pinigus, kurie jam buvo perduoti už parduotus gaminius, kurių kokybė netenkino nukentėjusiojo, ir pastarasis jam pretenzijų neturi, visgi, teismo nuomone, nagrinėjamu atveju duomenys, surinkti byloje, leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis, panaudodamas apgaulę, sukčiavimo būdu įgijo svetimą, t. y. nukentėjusiajam priklausantį didelės vertės turtą, ir tai, jog nukentėjusiajam padaryta žala šiuo metu jau yra atlyginta, nekeičia jo atliktų veiksmų baudžiamojo pobūdžio.

Be jau minėtų aplinkybių, pažymėtina, kad nustatytos tokios aplinkybės, kiek tai aktualu nagrinėjamoje byloje: I. K. su nukentėjusiuoju R. G. susipažino internetinėje programoje „We Chat“, jie bendravo apie galimybę I. K. parduoti, o R. G. – pirkti tam tikrus gintaro gaminius; taip pat nustatyta, kad I. K. 2017 m. sausio 20 d. buvo atvykęs į Lietuvą, apsistojo tame pačiame viešbutyje „Comfort“ ir, susitikęs su nukentėjusiuoju, pabandymui pardavė jam tam tikrą kiekį gintaro gaminių, kurie, kaip nurodė kaltinamasis, buvo paimti iš tos pačios gintaro gaminių partijos; minėti gintaro gaminiai, kaip paaiškino nukentėjusysis, buvo tikri, jie jam tiko, todėl jis nusprendė įsigyti iš I. K. didesnį kiekį šių gaminių, kuriuos turėjo kaltinamasis. Kaip minėta, I. K. į Vilnių atvyko 2017 m. sausio 27 d., apsistojo viešbutyje „Comfort hotel“, į Lietuvą jis vyko automobiliu, pasiskolintu iš pažįstamos A. S., pranešė nukentėjusiajam, kad atvyko, ir kad pamiegojęs galės susitikti su nukentėjusiuoju dėl gintaro (šios aplinkybės nustatytos tiek iš kaltinamojo, tiek iš nukentėjusiojo parodymų, be to, liudytojos A. S. parodymų, kad ji paskolino savo automobilį kaltinamajam vykti į Lietuvą). Iš viešbučio „Comfort hotel“ pateiktų vaizdo įrašų (t. 1, b. l. 25-27, apžiūros protokolo priedai (fotolentelės), t. 1, b. l. 38-42), taip pat kaltinamojo, nukentėjusiojo bei liudytojo V. O. parodymų nustatyta, kad nukentėjusysis R. G. su pažįstamu V. O., kurio paprašė vykti su juo dalyvauti gintaro pirkimo metu, į viešbutį atvyko 2017 m. sausio 27 d., apie 12.52 val., o į viešbučio kambarį jie su kaltinamuoju įėjo 12.54 val., iš minėto viešbučio kambario jie išėjo 13.37 val. Minėtame viešbučio kambaryje kaltinamasis parodė atsivežtus gaminius, kurių buvo 6 maišeliai, ir jie buvo apžiūrimi.

Dėl tam tikrų aplinkybių, susijusių su parduodamų gaminių tikrinimu, parodymai tam tikrais aspektais skiriasi – nukentėjusysis parodė, kad tikrinant gintaro gaminius, kambaryje apšvietimas nebuvo geras, jiems visą laiką kažkas trukdė – arba kaltinamajam skambino, kaip jis nurodė, žmona, arba beldė į duris, ir tuo metu kaltinamasis uždengdavo gaminius, kad įėjusieji jų nepamatytų, todėl viskas vyko skubinimo atmosferoje; dėl to gaminius tikrino apie pusvalandį, bei kad kiekvieno rutuliuko jis nematavo – iš maišelio kelis paimdavo, pamatuodavo diametrą, ir po to jau svėrė visą maišelį. Savo ruožtu kaltinamasis parodė, kad kambaryje apšvietimas buvo labai geras, kad nukentėjusysis matavo visus rutuliukus (jų diametrą), kad viskas truko apie valandą. Dėl pastarųjų aplinkybių teismas, įvertinęs tai, kad iš esmės nukentėjusiojo parodymai yra nuoseklūs ir išsamūs, tokie buvo viso proceso metu, be to, juos patvirtino ir liudytojas V. O., sprendžia, kad vadovaujasi būtent nukentėjusiojo parodymais apie gaminių tikrinimo aplinkybes – o būtent, kad buvo tam tikra skuba. Be to, pažymėtina, kad iš vaizdo įrašų nustatyta, kad minėtame kambaryje kaltinamasis, nukentėjusysis ir liudytojas V. O. buvo nuo 12.54 iki 13.37 val., t. y. 43 minutes, ir pastaroji aplinkybė taip pat iš esmės patvirtina nukentėjusiojo parodymus – laiko aspektu šis laiko tarpas artimas nukentėjusiojo nurodytai aplinkybei, kad gaminius tikrino apie pusvalandį (minėta, kad kaltinamasis parodė, kad tikrino apie valandą). Be to, įvertinus, koks buvo minėtų gaminių (rutuliukų) kiekis (pagal specialisto išvadą – 461 vnt.), akivaizdu, jog per minėtą laiko tarpą, kurį jie buvo kambaryje, įvertinus ir kitas reikšmingas aplinkybes, užtrukusias atitinkamą laiko tarpą, kurių neneigė ir kaltinamasis – t. y. kad jam skambino žmona telefonu, kad į kambarį beldėsi ir norėjo įeiti viešbučio darbuotojai, be to, aplinkybes, kad akivaizdu, jog tam tikrą laiko tarpą užtruko ir gaminių išėmimas, įdėjimas atgal, tam tikri pasiruošimo tikrinimui veiksmai (kad ir kaip jie greitai galėjo būti atlikti), be to, sutarties pildymas (duomenų įrašymas rankas), nukentėjusysis, kaip kad teigė kaltinamasis, objektyviai negalėjo išmatuoti visų rutuliukų diametro, dėl ko kaltinamojo parodymai šiuo aspektu taip pat vertinami kritiškai.

Taip pat neginčijamai nustatyta, kad nukentėjusysis atrinko tam tikrą kiekį gaminių, kurių spalva jam netiko, ir jie sutarė, kad jų nepirks. Dėl šių gaminių kiekio, pažymėtina, jog jis nebuvo tiksliai pamatuotas – nukentėjusysis parodė, kad jo nurodytas svoris – apie 150 gramų – buvo gautas iš bendro gintaro svorio, dėl kurio pirkimo jis tarėsi su kaltinamuoju, ir kurį kaltinamasis turėjo atvežti, atėmus jo realiai pasvertų ketinamų pirkti gaminių bendrą svorį. Minėtame viešbučio kambaryje, užpildžius ir pasirašius sutartį, minėti asmenys – kaltinamasis, nukentėjusysis ir liudytojas nuvyko į Erfurto gatvę, Vilniuje; nukentėjusysis su kaltinamuoju nuėjo į parduotuvę Aibė, o liudytojas V. O. – į savo dirbtuves, kur, kaip parodė nukentėjusysis ir šis liudytojas, buvo padėti pinigai, skirti už gintaro gaminius, kadangi nukentėjusysis bijojo su visa pinigų suma vykti į viešbutį (aplinkybes dėl šių asmenų atvykimo nurodytu adresu patvirtina ir vaizdo įrašai, pateikti parduotuvės „Aibė“ (t. 1, b. l. 17-19, apžiūros protokolas b. l. 20-23). Iš kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo V. O. parodymų taip pat nustatyta, kad automobilyje, kuriuo atvyko kaltinamasis į Lietuvos Respubliką, nukentėjusysis, V. O. iš dirbtuvių atnešus pinigus, sumokėjo už nusipirktus gintaro gaminius iš viso 23 275 eurus (22 293,60 eurų už pagal sutartį įsigytą kiekį gintaro gaminių – 1 592,4 g, ir 1 125 eurų už minėtus gaminius, kuriuos jis atrinko kaip jam netinkančius viešbučio kambaryje, ir dėl kurių pirkimo už mažesnę kainą jie susitarė minėtame automobilyje). Be to, iš minėtų vaizdo įrašų nustatyta, kad šie asmenys išsiskiria – kaltinamasis išvyksta savo automobiliu, o nukentėjusysis su liudytoju V. O., kaip išplaukia iš jų parodymų, nueina link dirbtuvių su įsigytais gaminiais, 13.57 val.

Iš nukentėjusiojo ir liudytojo parodymų nustatyta, kad nuėjus į liudytojo V. O. dirbtuves, jie iš karto norėjo pabandyti, kaip atrodo apdirbtas gintaras, tačiau tikrinant, kilo įtarimų dėl jo tikrumo, kadangi poliruojant nebuvo juntamas specifinis kvapas, po to tikrino panardinant į sūrų vandenį – minėti gaminiai paskendo, nors gintaras neturi skęsti, ir taip pat padegus kelis rutuliukus, nebuvo juntamas specifinis gintaro kvapas. Nustatyta, kad nukentėjusysis skambino kaltinamajam, tačiau parodymai tam tikrais aspektais irgi išsiskiria. Kaltinamasis parodė, kad nukentėjusysis nieko nesakė, kad gintaras netikras, todėl jis ir išvyko, savo ruožtu nukentėjusysis parodė, kad jis informavo kaltinamąjį, kad yra abejonių dėl gintaro, kad jiems reikia susitikti, ir kad nukentėjusysis iš pradžių sutiko, jie susitarė susitikti tame pačiame viešbutyje, antrą kartą paskambinus, taip pat sakė, kad dar žmona nori apsipirkti, tačiau nuvykus į viešbutį ir laukiant, kaltinamasis nepasirodė, ir po to jau nebeatsiliepė į jo skambučius, nors jis skambino daug kartų. Apie įvykį Bendrojo pagalbos centro telefonu R. G. pranešė 2017 m. sausio 27 d., 15.06 val. (t. 1, b. l. 7). Taip pat nustatyta, kad kaltinamasis I. K. prie Lietuvos Respublikos sienos, t. y. Kybartų rinktinės Kybartų užkardoje buvo jau 16.32 val. – tuo metu buvo tikrinami jo dokumentai (t. 2, b. l. 23,25) ir buvo sulaikytas.

Pastaruoju aspektu pirmiausia pažymėtina, kad pirmosios apklausos metu 2017 m. sausio 28 d. (t. 2, b. l. 73-74) kaltinamasis I. K. dėl sutarties sudarymo aplinkybių parodė, be kita ko, kad R. G. su savimi turėjo jau atsispausdinęs sutartį, kuri nebuvo užpildyta, paprašė, kad jis (t. y. kaltinamasis) pasirašytų; duomenis „diametras“ grafoje nukentėjusysis užpildė jo akivaizdoje, jis (kaltinamasis ) pasirašė pirmame ir trečiame lape, o sutartis buvo iš trijų lapų ir vieno priedo; bendras gaminių svoris ir suma į sutartį nebuvo įrašyta; jis pardavė apie 1 580 g „gero“ gintaro po 30 000 rublių už 1 kg, tai maždaug 500 eurų už kg, o dėl likusio gintaro jie pasiūlė sumokėti dar 50 eurų, ir jis sutiko; parodė, kad pradžioje Ruslanas jam davė 920 eurų, o po to, kai nutarė pirkti likusį gintarą – dar sumokėjo 50 eurų, tokiu būdu jis iš Ruslano gavo 970 eurų; parodė, kad jam paskambino Ruslanas ir pasakė, kad yra problemų dėl mažų rutulių, jie sutarė, kad jis privažiuos prie to paties viešbučio „Comfort“, tačiau jis pasiklydo, o Ruslanas pradėjo jam skambinėti ir grasinti, kad paskelbs jo paiešką, tuomet jis išsigando, kad yra svetimoje šalyje, nekėlė ragelio ir išvažiavo namo; Ruslanas jam skambino daug kartų, jis buvo pakėlęs ragelį 3 kartus, nenorėjo su juo susitikti, nes jis jam grasino (t. 2. b. l. 73). Taigi vertinant pastaruosius parodymus, akivaizdu, jog esmines sudarytos sutarties sąlygas, o būtent – dėl už gaminius sumokėtos sumos, jis neigė, juolab atkreiptinas dėmesys, kad šiuose parodymuose jo nurodyta suma, kurią nukentėjusysis, pasak jo, jam sumokėjo, iš esmės atitiko jo nukentėjusiajam pateiktuose važtaraščiuose ir kvituose nurodytą kainą – t. y. 30 000 Rusijos rublių už kilogramą (t. 1, b.l. 106-117). Taigi pastarosios aplinkybės liudija, kad nukentėjusiajam būtų buvusi apsunkinta galimybė įrodyti tikrąsias sutarties pasirašymo aplinkybes (vieną iš esminių sąlygų – prekių kainą), atsižvelgiant ir į tai, kad, kaip minėta, kaltinamasis taip pat parodė, kad jis sutartyje pasirašė, jai nesant užpildytai, t. y. nenurodžius kainos. Be to, pažymėtina ir tai, kad kaltinamojo ir jo automobilio apžiūros, jį sulaikius prie Lietuvos Respublikos sienos metu, nebuvo rasta minėta iš nukentėjusiojo gauta pinigų suma, o rasta 2 565 eurų suma (t. 2, b. l. 31), dėl kurios kaltinamasis jau minėtos pirmosios apklausos metu parodė, kad ši suma ir susidarė iš 970 eurų, gautų iš nukentėjusiojo, ir savo turėtos apie 1 400 eurų sumos.

Dėl pastarųjų parodymų pažymėtina, be kita ko, kad kaltinamasis nurodė ir kitokias aplinkybes dėl nukentėjusiojo skambinimo jam – pirmosios apklausos metu jis neneigė, kad nukentėjusysis jam skambino daug kartų, tačiau, kaip parodė, nukentėjusysis jam grasino, jis išsigando, todėl ir išvažiavo namo, savo ruožtu teisiamojo posėdžio metu jis parodė, kad kitų, išskyrus kelis skambučius, į kuriuos jis atsiliepė, jis negirdėjo, nes buvo įsijungęs navigatorių. Be to, parodė, kad nukentėjusysis jam sakė, kad yra problemų dėl rutulių. Taigi nepaisant to, jog, kaip parodė kaltinamasis, pirmosios paklausos metu jis buvo išsigandęs, todėl ir davė tokius parodymus, vis dėlto tai nevertintina kaip logiškas jo duotų parodymų paaiškinimas, juolab, kad tuo metu jam jau buvo pareikštas įtarimas, taigi iš esmės jis žinojo, kuo įtariamas, be to, buvo apklausiamas dalyvaujant jo dviem gynėjams.

Pasisakytina taip pat ir dėl kaltinamojo išvykimo iš Lietuvos aplinkybių. O būtent, nors, kaip parodė nukentėjusysis, ką patvirtino ir liudytojas V. O., kaltinamasis sutiko susitikti viešbutyje, kad nurodė, jog iš pradžių važiuoja pasiimti žmonos iš oro uosto, po to, kad žmona dar nori apsipirkti, tačiau viešbutyje nepasirodė, ir daugiau į skambučius nebeatsiliepė. Nepaisant kaltinamojo parodymų, kad jis išsigando, kad nukentėjusysis jam grasino ir pan., dėl ko jis nusprendė išvažiuoti namo, nes, kaip nurodė, tarp jų buvo susiklostę civiliniai santykiai ir jie buvo susitarę vėliau susitikti, visgi tokia pozicija vertintina kritiškai – o būtent, net jei jis nusprendė galiausiai nevažiuoti į susitikimą, pažymėtina, kad nukentėjusiajam apie tai jis nepranešė, net jei darant prielaidą, kad jis išsigando; be to, kaip minėta, jis nukentėjusiajam minėtų dviejų pokalbių metu nurodė, kad reikia iš oro uosto pasiimti žmoną ir pan., nors jo žmona nebuvo Lietuvoje (kaltinamasis pripažino, kad apie žmonos atvykimą į Lietuvą jis melavo, tačiau, pastebėtina, to niekaip nepaaiškino). Taigi pastarosios aplinkybės vertintinos kaip siekis įgauti laiko pranašumą, siekiant pasišalinti iš Lietuvos Respublikos teritorijos. Kaip nustatyta iš byloje esančių duomenų, 16.32 val. kaltinamasis jau buvo prie Lietuvos Respublikos sienos, norėdamas ją kirsti, tačiau buvo sulaikytas.

Kaltinamasis iškėlė abejones dėl gaminių – geltonos spalvos rutuliukų – kuriuos pateikė nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu ir kuriuos ištyrus, buvo surašyta jau minėta Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017 m. vasario 15 d. specialisto išvada Nr. 11-213(17), kurioje konstatuota, kad šie gaminiai – tai plastiko gaminiai, pagaminti iš epoksidinės dervos. I. K. nurodo, kad skiriasi minėtų gaminių, kuriuos jis pardavė nukentėjusiajam, kiekis ir diametras nuo to, kurį nurodė specialistas savo išvadoje. Vis dėlto teismui nekyla abejonių, jog būtent kaltinamojo nukentėjusiajam perduoti gaminiai, kuriuos nukentėjusysis nupirko kaip gintaro gaminius, ir buvo perduoti tyrėjams ikiteisminio tyrimo metu, buvo ištirti ir dėl jų buvo surašyta specialisto išvada. Dėl perduotų maišelių su geltonos spalvos rutuliukais svorio neatitikimų – tarp to, kuris buvo nurodytas sutartyje, pačiam nukentėjusiajam viešbučio kambaryje juos pasvėrus, ir tarp nustatyto pasvėrus ikiteisminio tyrimo įstaigoje, teismas vadovaujasi nukentėjusiojo parodymais, kad jis tyrėjų paprašė leisti iš kiekvieno maišelio pasiimti rutuliukų, norėdamas galbūt pats užsakyti jų tyrimą. Dėl neatitikimo tarp svorio, užfiksuoto perdavimo ikiteisminio tyrimo įstaigai metu ir svorio, kuris nurodytas specialisto išvadoje, pažymėtina, kad neatitikimai iš esmės kiekvieno maišelio yra panašūs – apie 3 gramus (priklausomai nuo maišelio svorio – kuo maišelis sunkesnis, tuo neatitikimas sąlyginai didesnis), tačiau toks neatitikimas, teismo nuomone, gali būti paaiškintas tuo, jog sverta buvo skirtingomis svarstyklėmis – t. y. kaip nurodyta specialisto išvadoje, buvo sverta metrologiškai patikrintomis ir kalibruotomis svarstyklėmis, savo ruožtu duomenų apie tai dėl svarstyklių, kuriomis buvo sverta policijos įstaigoje, byloje nėra. Nukentėjusysis taip pat parodė, jog galimai iš tų rutuliukų, kuriuos jie išėmė su V. O. dirbtuvėse, siekiant patikrinti, kai kuriuos jis įdėjo atgal į maišelius, o kai kuriuos galbūt ir pasiliko, nebuvo dėl to tikras. Kita vertus, iš minėtų plastiko gaminių, kurie buvo pateikti teismui apžiūrai, nustatyta (pažymėta ir specialisto išvadoje), kad tarp jų yra su degimo žymėmis, taip pat yra su skaidriu paviršiumi, be to, 7 maišelyje plastiko gaminiai buvo drėgni, todėl buvo išdžiovinti. Šios aplinkybės iš esmės atitinka nukentėjusiojo ir liudytojo V. O. parodymus dėl minėtų gaminių tikrinimo – tiek poliruojant, tiek patalpinant į sūrų vandenį, tiek ir deginant kelis rutuliukus.