- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-10-29
- Bylos Nr.
- 1-409-999/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-11110-2019-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Daina Dyburienė
- Kaltinamasis
- M. S.
- Nukentėjusysis
- I. T., V. T.
- Kategorijos
dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorui Mindaugui Stonkui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje
M. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis pagal verslo liudijimą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas
- 2013 m. kovo 26 d. Šilalės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnį - 10 MGL bauda;
- 2013 m. gegužės 30 d. Šilalės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį - laisvės apribojimu 1 metams;
- 2013 m. rugpjūčio 19 d. Šilalės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį - laisvės apribojimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, bausmė subendrinta su 2013 m. kovo 26 d. Šilalės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 10 MGL bauda, galutinė bausmė – laisvės apribojimas 6 mėnesiams ir 10 MGL bauda. 2013 m. gruodžio 10 d. Šilalės rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi 65 straipsnio 2 dalimi, subendrintos pagal 2013 m. gegužės 30 d. Šilalės rajono apylinkės teismo nuosprendį ir 2013 m. rugpjūčio 19 d. Šilalės rajono apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą paskirtos bausmės, galutinė bausmė – laisvės apribojimas 1 metams 4 mėnesiams ir 10 MGL bauda. 2014 m. kovo 7 d. Šilalės rajono apylinkės teismo nutartimi, 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista 60 parų arešto. 2014 m. liepos 7 d. arešto bausmę atliko;
- 2015 m. birželio 25 d. Šilalės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį - 16 MGL (602,56 Eur) bauda, baudos nesumokėjęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. S. sukėlė žmogui fizinį skausmą bei nežymiai sužalojo sveikatą.
Jis, 2019 m. kovo 18 d., apie 11 val., nuvykęs į I. ir V. T. namus, esančius (duomenys neskelbtini), bei įsiveržęs į gyvenamojo namo vidų, įvykusio konflikto metu, tyčia - kumščiu trenkė vieną kartą V. T. į veido sritį bei toliau bandė smūgiuoti V. T., dėl ko, besistumdydami nugriuvo ant žemės, taip nukentėjusiajam V. T. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Be to, M. S. buvo kaltinamas tuo, jog grasino nužudyti žmogų, tai yra, kad 2019 m. kovo 18 d., apie 10 val. 30 min. paskambinęs I. T. plūdo ją necenzūriniais žodžiais, pradėjo ant jos šaukti sakydamas „žiurke, žertva, ką tu kalbi? Aš tuo atvažiuosiu pas tave ir tave užmušiu“, šitaip žodžiu ją grasino nužudyti, baigęs pokalbį su I. T., iš karto apie 11 val. nuvyko pas ją į namus, esančius (duomenys neskelbtini), bei įsiveržė į gyvenamojo namo vidų, ir šaukdamas „kur ta kūrva yra“ puolė iškeltomis rankomis link I. T. norėdamas jai suduoti, dėl ko nukentėjusiajai I. T. buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Kaltinamasis M. S. kaltu neprisipažino ir parodė, jog nukentėjusioji I. T. yra jo teta, o V. T. yra tetos vyras. Iki įvykio su jais buvo labai geri santykiai, dažnai susitikdavo, bendravo. 2019 m. kovo 18 d. buvo namuose ir apie 10:00 val. ryto jam brolis D. S. parašė žinutę, kad susipyko su I. T., nes pastaroji juos išvadino ubagais, vagimis, todėl D. S. išvažiavo iš jų namų, kur laikinai gyveno grįžęs iš Anglijos. Praėjus 20 minučių jis bandė paskambinti I. T., nes norėjo paklausti, kas ten įvyko. I. T. atsiliepė po trečio jo skambučio. Teta pasakė, kad D. S. telefonu negražiai šneka su savo drauge, pykstasi ir jai nepatinka, kad tai vyksta jos namuose. Jis paklausė, kodėl tada iš viso priėmė D. S. gyventi. I. T. matyt susinervino ir pradėjo sakyti, kad jie naudos ieškotojai, atvažiuoja naudos ieškoti, išvadino vagimis, narkomanais, ubagais, sakė, kad nieko neturi. Jis susinervino ir padėjo ragelį. Papusryčiavęs, už kokio pusvalandžio, jis nuvažiavo pas T. ir įžengė į jų namus. Jis neturėjo jokių piktų kėslų, tikrai nevažiavo kažko užmušti, tačiau buvo supykęs. Jis atvažiavęs neskambino į T. namų duris, nes buvo ten visada laukiamas. V. T. kalbėjo telefonu, o I. T. sėdėjo svetainėje. V. T. patylomis paklausė, kur yra teta. V. T. tuo metu padėjo telefoną ant spintelės kampo ir jam šaukdamas pasakė, „kad ko tu čia kurva atvažiavai“ ir pradėjo smūgiuoti. Jis paaiškino, kad atvažiavo ne muštis, o pasikalbėti, sakė, kad parašys pareiškimą. Tada V. T. pradėjo šaukti, kad I. T. skambintų į policiją. Jis bandė nuo V. T. pasprukti, nes jį mušė, todėl jie susikibo. Virtuvėje susikibo ir bandant sprukti viskas nusitęsė į koridorių prie laukinių durų. Tada V. T. jam dar sykį smūgiavo, susikibo ir V. T. suplėšė striukę, V. T. jį grūdo į tą spintelę. Po to dar du ar tris kartus trenkė smūgius į veidą ir jam apsvaigo galva. Jis V. T. iš impulsyvumo trenkė vieną smūgį į galvą. Smūgį trenkė su kakta, todėl V. T. kliuvo į lūpą, kuri skilo. Jis sudavė tik šį vieną smūgį. V. T. apsvaigo galva, todėl jis priklaupė ant kelio. Praėjo kelios sekundės ir V. T. atsistojo, išsprogo jo akys, čiupo už televizoriaus, kuris buvo darbo kambaryje ir du kartus jam smūgiavo su televizoriumi, o dar trečią kartą metė televizorių. Po to atvyko policija ir pareigūnų iš karto paprašė nufotografuoti visus įkalčius, įrodymus. Policijos automobilyje jis tetos ir jos vyro atsiprašė, bandė išvengti konflikto, norėjo, kad V. T. nerašytų pareiškimo. V. T. parašė pareiškimą, o jis pasakė, kad jam sudavė daugiau smūgių, todėl ir jis rašys pareiškimą. Jį sulaikė ir išvežė į policiją. Kai atvyko pareigūnai, televizorius gulėjo prie laukinių durų. Byloje yra nufotografuotas ne tas televizorius, nes darbo kambaryje buvo trys televizoriai. Policijos pareigūnai atvyko nufotografuoti tik 16:00 val., o viskas įvyko 11:00 val. Televizorius buvo ant žemės ir buvo įrodymas, kurį turėjo iš karto nufotografuoti. Trečio televizoriaus jau nebėra, tą matė iš bylos medžiagos. Spintelės prieš kelis metus jau buvo sulūžusios. Su civiliniais ieškiniais nesutinka visiškai. Jam taip pat buvo nustatytas sužalojimas, nustatė žastikaulio lūžimą, smegenų sutrenkimą, jam buvo sužalota ranka ir 6 savaites vaikščiojo su langete, savaitę buvo reabilitacijoje. Jis po dviejų dienų policijai parašė pareiškimą dėl jo sužalojimo. Brolis D. S. po įvykio išvyko į užsienį.
Nukentėjusioji I. T. parodė, jog kaltinamasis M. S. yra jos brolio sūnus. 2019 m. kovo 18 d., apie 10:00 val., ryto paskambino M. S., kuris ją išplūdo necenzūriniais žodžiais „žertva“, „kurva“, „ką tu čia kalbi“, „aš atvažiuosiu ir tave užmušiu“. Pokalbis baigėsi ir maždaug po 15 minučių M. S. atvažiavo į jos namus, kurie yra (duomenys neskelbtini). Ji buvo svetainėje ir įpuolė M. S. šaukdamas „kur ta kurva yra“. Įpuolė nesibeldęs, šaukdamas, labai įsiutęs, įpykęs prie jos. Namuose buvo jos vyras V. T. ir jis stojo į tarpą, todėl vyras gavo smūgį į veidą iš M. S.. Jie susigrūmė. Vyras pradėjo šaukti, kad kviestų policiją. Ji iškvietė policiją, o M. S. norėjo vyrą išsitempti į lauką, kad namuose nevyktų grumtynės. Ji užrakino duris, kad M. S. nepabėgtų. Atvažiavo policija ir viską jiems papasakojo. Vyras policijai parašė pareiškimą. Ji buvo į namus priėmusi gyventi pas save M. S. brolį D. S., kuris grįžo iš Anglijos ir savaitę laiko gyveno pas ją. Su D. S. sukonfliktavo dėl to, kad jis namuose garsiai kalbėjo telefonu, keikė savo draugę. Jam pasakė, kad taip negalima kalbėti, todėl D. S. įsižeidė, kad jį norėjo pamokyti. Jis susirinko daiktus ir išvažiavo. Praėjo 15 minučių ir tada paskambino M. S., kuris pasakė „ką tu čia žertva kalbi“, buvo labai įsiutęs. Anksčiau M. S. jai nebuvo grasinęs. Patikėjo jo žodžiais, kad atvažiuos ir užmuš, iš jo balso, įniršio, M. S. yra neprognozuojamas jos atžvilgiu, ji pastarojo bijo, yra ne vieną kartą teistas. Iki įvykio jis kartais atvažiuodavo į svečius, tačiau nedažnai ir su juo nesipykdavo, santykiai nebuvo šilti. Pagalvojo, kad M. S. atvažiavęs užmuš, nes nesisveikino, puolė iš karto prie jos šaukdamas. Suprato, kad tai geruoju nesibaigs. M. S. pakėlė ranką, tačiau ji smūgio negavo, o smūgis teko jos vyrui V. T.. Su kumščiu sudavė jos vyrui ir po to jie stumdėsi. Televizorius nėra sudaužytas. Niekas M. S. nedaužė, vyras tik gynėsi. Televizorius yra plonas ir jis būtų sudaužytas, jeigu vyras būtų jį daužęs. Pareiškė civilinį ieškinį, nes M. S. visam gyvenimui sugadino sveikatą, ir dabar neatsigauna, nes ne kiekvieną dieną atvažiuoja ir grasina užmušti. Nemiegojo naktimis, bijo dėl vaikų ir savo gyvybės, nes nežino, kas bus toliau. Pas gydytojus nesikreipė. Jaučia nerimą, stresą. 1500 eurų yra tinkama suma, tačiau pasipelnyti nenori, nemano, kad tie pinigai atpirks sveikatą. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, juos patvirtino.
Nukentėjusioji I. T. apklausta ikiteisminio tyrimo pareigūno parodė, kad 2019 m. kovo 18 d., 9 val., grįžo į namus, kuriuose buvo jos sūnėnas D. S., kuris apie savaitę laiko gyvena pas ją, nes jis grįžo iš Anglijos ir trumpam pas ją apsistojo. Sūnėnas kalbėjo telefonu, kaip suprato, jis kalbėjo su savo mergina. D. S. šaukė, koliojosi ir panašiai. Tai išgirdusi ji pasakė, kad jos namuose nesikeiktų, netriukšmautų. D. S. tai nepatiko ir žodis po žodžio jie galima sakyti susipyko. Ji tiesiogiai D. S. iš namų neišvarė, bet pastarasis iš jos pokalbio suprato, kad jos namuose yra nepageidaujamas. Tada D. S. išvažiavo iš jos namų. Po kokių 15 min., apie 10.30 val., jai į „Messenger“ paskambino kitas sūnėnas M. S., kuris iš karto pradėjo ją kolioti, šaukti ant jos. Šaukė jai „žiurke, žertva, ką tu kalbi? aš tuoj atvažiuosiu pas tave ir tave užmušiu“. Dar buvo išvadinta įvairiais necenzūriniais žodžiais, bet dėl patirto streso, išgąsčio dabar jau tiksliai visko atkartoti negali. Tada M. S. padėjo ragelį. Po tokio pokalbio ji labai išsigando, nes M. S. buvo labai įsiutęs ir piktas. Tai suprato iš jo kalbos, šaukimo, pakelto tono. Netrukus į namus grįžo jos vyras V. T., kuriam pasakė, kad jai skambino M. S. ir pasakė, kad atvažiuoja jos užmušti. Jai kalbantis su vyru į kiemą įvažiavo M. S. ir iš karto įėjo į namus. Durys namo buvo neužrakintos. Iš karto M. S. įėjęs į namo vidų pradėjo šaukti „kur ta kūrva yra“ ir iš karto puolė prie jos iškeltomis rankomis. Kaip suprato, M. S. norėjo jai suduoti, tačiau šalia buvęs jos vyras V. T. ją užstojo, t. y. stojo į jų tarpą ir smūgis kliuvo vyrui tiesiai į veidą. M. S. vyrui ranka trenkė į veidą, nes vyras atsistojo į tarpą tarp jos ir M. S.. Tada jie susikibo vienas su kitu ir pradėjo stumdytis. M. S. ir toliau bandė suduoti jos vyrui, vyko sustumdymas, muštynės, kurių metu galėjo ir jos vyras kur tai suduoti M. S.. M. S. buvo tiesiog įsiutęs. Visa tai matydama ji paskambino 112 ir pranešė apie įvykį. Besistumdydami jie atsidūrė prieškambaryje ir koridoriuje, kuriuose yra spintos ir kurios buvo grumtynių metu sugadintos. Prieškambaryje esančios spintos buvo sulaužyta lentynėlė ir nuskilęs veidrodis, kurį reikės pakeisti visą jau, o koridoriuje esančios spintos buvo sugadintos durų bėgeliai, kuriuos reikės pakeisti naujais, nes jie nebesivažinėja. Taip pat grumtynių metu M. S. suplėšė vyro striukę. Kai ji iškvietė policiją tai M. S. norėjo iš jų namų pabėgti, tačiau ji iš karto užrakino namo duris, kad M. S. nepasišalintų iki atvažiuos policijos pareigūnai. Netrukus atvyko policijos pareigūnai. Pareigūnai priėmė iš V. T. pareiškimą ir kartu su jais išvažiavo M. S.. Ji to įvykio metu jokių smūgių nuo sūnėno negavo. Fiziškai nukentėjo tik jos vyras V. T., kuris dėl sužalojimo kreipėsi į medikus. Tačiau ji patyrė labai didelį išgąstį ir sukrėtimą. Bijo net pagalvoti, kas būtų nutikę, jeigu tuo metu kai atvažiavo M. S., nebūtų namuose buvę jos vyro. Jis buvo toks persiutęs ir agresyviai nusiteikęs, kad galėjo jai padaryti bet ką. M. S. į jų namus atvažiavo niekieno nekviečiamas ir tikrai ne ramiai pasikalbėti, o tikrai visą pyktį ant jos išlieti. Yra įsitikinusi, kad tikrai būtų gavusi nuo M. S., nes pastarasis atvažiavo jau su tokiu tikslu, kad išsilieti ant jos. Ir pamačiusi tokį įtūžusį M. S. tikrai prisiminė pastarojo jai pasakytus žodžius „aš tuoj atvažiuosiu pas tave ir tave užmušiu“. Ir kai pamatė, kad M. S. puola link jos iškėlęs rankas ir ketina jai suduoti tikrai persigando ir tikrai manė, kad M. S. ketinimai buvo jai realūs. Pastarasis tikrai norėjo su ja susidoroti. Ji patyrė tikrai didelį išgąstį, išgyvenimus. Iki pat šiol negali ramiai būti, bijo ne tik dėl savęs, bet ir dėl savo nepilnamečių vaikų (1 t., b. l. 57-59, 87-88).
Nukentėjusysis V. T. parodė, jog pažįsta kaltinamąjį M. S., nes jo žmona yra M. S. teta. 2019 m. kovo 18 d., 10:45 val., žmona papasakojo, kad M. S. jai paskambino ir grasino necenzūriniais žodžiais „kurva užmušiu“. Tuo metu buvo svetainėje ir įsiveržė M. S. nepasibeldęs, šaukdamas iškėlęs ranką „kurva kur tu esi“. Jis ėjo iškėlęs ranką, todėl pagalvojo, kad gali suduoti žmonai, todėl šoko į tarpą ir tada gavo smūgį į lūpą. Su M. S. susiėmė, pradėjo grumtis, ar su kojomis veidrodį apgadino. Žmonai šaukė, kad skambintų į policiją. Matė, kad jį sudaužys, sumuš. M. S. jį tempėsi į lauką norėdamas sumušti. Žmona užrakino duris, kad M. S. neišsitemptų į lauką. Atvažiavo policija ir tuo viskas baigėsi. Jam smarkiai praskėlė lūpą ir dantis, dabar viskas tebėra tvarkoma. Ant lūpos tebėra iškilimas. Jam trenkė kumščiu į lūpą. Ant kūno buvo nubrozdinimai. Ant M. S. kūno sužalojimų nematė, nors jis buvo pareiškime parašęs, kad gavo apie 70 smūgių. Mano, kad viskas įvyko dėl D. S., kad jam žmona nebeleido gyventi pas juos, o M. S. atvažiavo „pamokyti“. Žmona atrodė išsigandusi. M. S. niekas nekvietė atvažiuoti. Reiškia civilinį ieškinį 1500 eurų. Dantys dabar yra tvarkomi, ant lūpos yra gumulas ir dabar dar nieko negali daryti. Patyrė sveikatos sužalojimą, yra stresas. M. S. prašė atleisti, susitaikyti, sakė, kad pasikarščiavo. Pas juos namuose M. S. yra buvęs iki to įvykio su drauge, tuo metu jo nebijojo. Buvo visas veidas ištinęs, nosis pakelta, lūpą susiuvo, buvo žandikaulis ištinęs, todėl negalėjo kalbėti, valgyti savaitę laiko. Lūpos gijimas truko ilgiau negu savaitę laiko. Šilalės poliklinikoje susiuvo lūpą, o paskui kreipėsi pas stomatologą ir ten plovė lūpą, tepė su tepalais. Jam buvo nuskeltas ne vienas dantis. Pas stomatologą lankosi vieną kartą per mėnesį. Jautė nepatogumus, nemalonumus eidamas į darbą su sužalota lūpa. M. S. suplėšė striukę, kai jį tempė į lauką. Žmona striukę susiuvo. Namuose buvo su striuke, nes tuo tarpu parėjo į namus iš garažo, kai žmona paskambino. Užkliuvo už televizoriaus, kai jį M. S. tempė į lauką. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, juos patvirtino.
Nukentėjusysis V. T. apklaustas ikiteisminio tyrimo pareigūno parodė, jog 2019 m. kovo 18 d., ryte grįžo į namus. Namuose rado žmoną I. visą sutrikusią, išsigandusią, kuri pasakė, kad jai skambino jos sūnėnas M. S. ir pasakė, kad atvažiuoja ją užmušti. Netrukus į jų namus įsiveržė M. S., kuris vos tik įėjęs per duris pradėjo rėkti, kolioti jo žmoną I., keiksmažodžiais šaukė „kur ta kūrva I.“. M. S. matyt pagalvojo, kad žmona namuose yra viena, nes iš pradžių jo dar nematė. Ir iš karto puolė prie I. iškeltomis rankomis. Pamatęs tokį įsiutusį M. S. iškeltomis rankomis ir agresyviai nusiteikusį puolant link jo žmonos I., jis puolė į tarpą. Ir smūgio I. pavyko išvengti, tačiau M. S. jam ranka, tik negali tiksliai pasakyti ar kumščiu, bet greičiausiai, kad kumščiu, tyčia trenkė į veidą, ko pasėkoje prakirto lūpą ir taip ją sužalojo. Kreipėsi į medikus ir lūpą susiuvo. Taip pat po suduoto smūgio jam negerai yra su priekiniu dančiu, ketina apsilankyti pas stomatologą. Po to, kai gavo smūgį nuo M. S., jis jį sulaikė ir liepė ramintis, tačiau M. S. buvo toks įsiutęs, toks sužvėrėjęs, kad ir toliau bandė jam smūgiuoti. Jie besistumdydami atsidūrė prieškambaryje, koridoriuje, griuvinėjo, ritosi ant žemės. Neneigia, kad galėjo ir M. S. suduoti kur tai besigindamas, bet tyčia niekur jokių smūgių nesudavė. To konflikto metu jis pats šaukė žmonai, kad toji skambintų policiją, kad M. S. yra sužvėrėjęs. Grumtynių metu buvo sugadintos prieškambaryje esančios spintos lentynėlė ir nuskilęs veidrodis. Koridoriuje esančios spintos buvo sugadintos durų bėgeliai, jie nebesivažinėja. Taip pat grumtynių metu M. suplėšė jo striukę, kurią įvertina 50 eurų. Po įvykio jam labai skaudėjo veidą, gavo kreiptis į medikus. Buvo susiūta lūpa. Iki pat šiol geria vaistus, nes skauda. Negali normaliai valgyti, kalbėti. Netrukus atvyko pareigūnai, kuriems nurodė įvykio aplinkybes. M. S. buvo pasodintas į tarnybinį automobilį, kuriame pastarasis sėdėdamas jo atsiprašė. Sakė „V. atsiprašau, ant karštųjų aš čia buvau įpykęs“, kažkaip tai panašiai kalbėjo. Jis patyrė labai didelį išgąstį ir sukrėtimą. Kai pagalvoja, kas būtų nutikę jo žmonai, jeigu pastaroji būtų buvusi namuose viena. M. S. įsiveržė tiesiog į jų namus kaip sužvėrėjęs, atvažiavo turėdamas tikslą muštis, o ne pasikalbėti, nes įėjo į namus jau iškeltomis rankomis pasiruošęs pulti jo žmoną. Buvo toks persiutęs ir agresyviai nusiteikęs, kad galėjo padaryti bet ką. Jeigu nebūtų stojęs į jų tarpą, tai būtų nuo M. S. gavusi jo žmona (1 t. b. l. 1-3, 40-42, 52-53).
Specialisto išvada Nr. 517/2019(03) nustatyta, kad V. T. nustatytas burnos sumušimas su kirstine žaizda lūpos vidiniame paviršiuje, viršutinių 11, 21 1/4 vainikų lūžimu, 12, 11, 21, 22 dantų sumušimu, kaktos nubrozdinimas virš kairės akies. Jam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 48-49).
Liudytojas V. V., dirbantis Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono policijos komisariate, reagavimo skyriuje tyrėju, parodė, jog 2019 m. kovo mėnesį, tikslios dienos nepamena, dirbo su kolega D. G., kai iš budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), pas V. T. atvažiavo M. S. ir puolė muštis. Nuvykę į įvykio vietą pamatė M. S., V. T. ir jo žmoną I. T. prie įėjimo. Namo laukinės durys buvo pradarytos, nesimatė viduje pro pradarytas duris sudaužyto televizoriaus, šukių. V. T. buvo praskelta lūpa, jis pageidavo rašyti pareiškimą. Neatsimena, ar sakė, dėl ko įvyko konfliktas. Pamena, kad nukentėjusysis sakė, kad M. S. jam praskėlė lūpą, sakė, kad M. S. atvyko į jų namus ir pradėjo muštis. Grasinimų negirdėjo. I. T. atrodė kažkiek išsigandusi. M. S. buvo patalpintas į tarnybinį automobilį, kur būdamas jis prašė V. T., kad nerašytų pareiškimo ir negadintų M. S. gyvenimo. Ant M. S. akivaizdžių sumušimo žymių, sužalojimų, nematė. Iš pradžių jie į namo vidų nėjo, o paskui dar kartą atvyko ir tada apžiūrėjo įvykio vietą. Jis apžiūrėjo įvykio vietą. Kiek pamena, televizorius buvo padėtas kažkokiame kambariuke, buvo pastatytas, nesudaužytas. Kambaryje šukių nematė, o televizorių matė tik vieną. Neprisimena, ar buvo įėję į namo vidų, kai buvo atvykę pirmą kartą.
Iš įvykio vietos apžiūros protokolų matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), esantis gyvenamasis namas. Apžiūros metu nustatyta, kad koridoriaus dešinėje pusėje prie įėjimo yra rūbų spinta su stumdomomis durimis, kurių bėgiukai sugadinti, miegamajame kambaryje esančio televizoriaus ekranas apibraižytas, koridoriuje esančios prieškambario spintos kairės pusės durų stiklas apačioje įskilęs, apatinė lentyna sugadinta, virtuvėje ant kėdės yra mėlynos spalvos striukė, kurios kairė pusė suplyšusi ties pažastimi (1 t. b. l. 1-3, 17-19).
Akistatos protokolu nustatyta, jog atlikus akistatą tarp nukentėjusiojo V. T. ir įtariamojo M. S. metu, prieštaravimų pašalinti nepavyko, abu pasiliko prie savo duotų parodymų (2 t., b. l. 40-42).
Akistatos protokolu nustatyta, jog atlikus akistatą tarp nukentėjusiosios I. T. ir įtariamojo M. S. metu, prieštaravimų pašalinti nepavyko, abu pasiliko prie savo duotų parodymų (2 t., b.l. 36-38).
Savanoriško daiktų pateikimo protokolu nustatyta, kad I. T. pateikė striukę (1 t., b. l. 69-70).
Daiktų apžiūros protokolu nustatyta, kad buvo apžiūrėta striukė. Apžiūros metu nustatyta, kad vyriška mėlynos spalvos striukė su gobtuvu, striukės kairėje pusėje po rankove 9x10 cm plote matyti plyšimas ir išlindęs pamušalas (1 t., b. l. 72-74).
Byloje gautas įrašas iš policijos tarnybinio automobilio, kuris įrašytas į kompaktinį diską (1 t., b. l. 147) ir kuris peržiūrėtas teisiamojo posėdžio metu.
Iš kompaktinio disko (turinio) apžiūros matyti, kad įrašo trukmė 10 min. 03 s. Matosi tarnybiniame automobilyje esanti sulaikymo kamera, joje sėdi M. S.. Jis kalbasi su kitais asmenimis, kurių nesimato, girdisi keli balsai. M. S. pokalbio pradžioje pasako, kad jis yra kaltas dėl to, kad atsirado toje vietoje. Jis kelis kartus pamini, kad jis buvo mušamas, kad jam buvo sudaužyta galva televizoriumi, kad ne tokiu būdu turi būti priimami sprendimai. Kitų balsų kalba nesuprantama. Vėliau pareigūnai M. S. alkotesteriu patikriną girtumą. Vėliau M. S. prašo V. būti protingam, sako, kad jį visą laiką gerbė ir kelis kartus atsiprašo, kad taip pasielgė, prašo, kad jam negadintų gyvenimo. M. S. sako, kad atvažiavo ant karštųjų, ir taip gavosi, kad giminės taip nesielgia. M. S. dar kartą atsiprašo ir sako, kad nieko jiems blogo nenorėjo padaryti, kad viską išspręstų taikiai (1 t., b .l. 155-157).
Specialisto išvada Nr. G 478/2019 (03) nustatyta, jog M. S. buvo nustatyti sužalojimai: galvos sumušimas su kraujosruvomis kairio smilkinio odoje ir poodyje bei poodine kraujosruva viršugalvio-pakaušio riboje. Kliniškai gydytojų taip pat diagnozuotas krūtinės ląstos kairės pusės sumušimas, dešinės rankos alkūnės, dilbio bei riešo sumušimas (išoriniai sužalojimai neužfiksuoti). 2019 m. kovo 18 d. Šilalės ligoninėje M. S. nustatyta dešinio žastikaulio šoninio antkrumplio lūžio diagnoze ekspertas remtis negali, nes ši diagnozė nepagrįsta objektyviais duomenimis: atliktose pirminėse rentgenogramose įtartas lūžis vėliau nepasitvirtino. Sužalojimai atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo mastą. Nustatant sveikatos sutrikdymo mastą, ekspertas negali remtis M. S. ilgalaikio gydymo trukme, nes ilgalaikis gydymasis neadekvatus nustatytoms diagnozėms (krūtinės ląstos sumušimas, dešinės rankos alkūnės, dilbio bei riešo sumušimas), o šeimos gydytoja nedarbingumo pažymą tęsė dėl žastikaulio šoninio antkrumplio lūžio, kurio nebuvo (2 t., b. l. 176-178).
Iš nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą nustatyta, jog 2019 m. rugpjūčio 30 d. priimtas Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą pradėtą pagal M. S. pareiškimą dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo, kuriame įtarimas buvo pareikštas V. T., nustačius V. T. veiksmuose būtinosios ginties sąlygas (3 t., b. l. 1-3).
Dėl grasinimo nužudyti pagal BK 145 straipsnio 1 dalį
M. S. idealiąja sutaptimi buvo pareikštas kaltinimas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį.
Motyvuojamoji dalis
Atskiriant kaltinimą pagal BK 145 straipsnio 1 dalį nustatyta, jog M. S. buvo pareikštas kaltinimas dėl to, kad jis, 2019 m. kovo 18 d., apie 10 val. 30 min. paskambinęs I. T. plūdo ją necenzūriniais žodžiais, pradėjo ant jos šaukti sakydamas „žiurke, žertva, ką tu kalbi? Aš tuo atvažiuosiu pas tave ir tave užmušiu“, šitaip žodžiu ją grasino nužudyti, baigęs pokalbį su I. T., iš karto apie 11 val. nuvyko pas ją į namus, esančius (duomenys neskelbtini), bei įsiveržė į gyvenamojo namo vidų, ir šaukdamas „kur ta kūrva yra“ puolė iškeltomis rankomis link I. T. norėdamas jai suduoti, dėl ko nukentėjusiajai I. T. buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, kurios padarymu kaltinamas M. S., objektyvieji požymiai pasireiškia žodžiu, raštu, telefonu ar kitokia forma pranešant žmogui, kad jis gali būti nužudytas ar sunkiai sutrikdyta sveikata. Grasinimas kaip teisinė sąvoka – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-238-699/2016). Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Taigi, taikant baudžiamąją atsakomybę pagal šią BK normą, būtina nustatyti tiek konkretų grasinimo turinį, t. y. kad buvo grasinama būtent atimti gyvybę ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, o ne kokiais nors kitais neigiamais padariniais, tiek ir pakankamą pagrindą bijoti jo įgyvendinimo (realumą). Tokiais atvejais svarbu įvertinti, kaip grasinančiojo žodžius ir elgesį suprato nukentėjusysis, tačiau pažymėtina, kad nukentėjusio asmens suvokimas nėra vienintelis grasinimo fakto, turinio ir realumo nustatymo kriterijus. Nukentėjusiojo manymas turi būti pagrįstas ir objektyviais duomenimis, iš kurių galima spręsti, jog šis asmuo iš tikrųjų buvo bauginamas mirtimi ar sunkiu sveikatos sutrikdymu. Nors grasinimo realumui konstatuoti nėra būtina, jog grasinantysis realiai ketintų įgyvendinti grasinimą, tačiau visada reikia įsitikinti, kad nukentėjusysis turėjo objektyvų pagrindą bijoti dėl savo gyvybės ar sveikatos, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-347/2014, 2K-410-693/2015, 2K-238-699/2016 ir kt.).
Pagal konstrukciją nusikaltimo sudėtis formalioji – baigtumo momentas siejamas su grasinimo pareiškimo paskelbimu apie kurį sužino nukentėjusysis. Subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia, kurios esmė tokia: grasinantysis supranta, kad pavojingai psichiškai veikia kitą žmogų, keldamas jam baimę, kad priverstų jį paklusti savo valiai, ir nori taip elgtis. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas.
Baudžiamojoje teisėje laikomasi nuostatos, kad juridinę reikšmę turi tik realūs grasinimai. Grasinimas nužudyti gali būti padarytas tik tiesiogine tyčia, kaltininkas supranta, kad grasinimą nužudyti ar padaryti sunkų kūno sužalojimą išsako taip, kad tie veiksmai realiai gali būti įvykdyti.
Nagrinėjamu atveju tarp kaltinamojo M. S. ir nukentėjusiosios I. T. kilo konfliktas. Nukentėjusioji nurodė, jog konfliktas kilo dėl to, kad ji pareikalavo, jog kaltinamojo M. S. brolis D. S. jos namuose telefonu nekalbėtų negražiais žodžiais. Po ko telefonu paskambinęs M. S. išplūdo ją necenzūriniais žodžiais „žertva“, „kurva“, „ką tu čia kalbi“, „aš atvažiuosiu ir tave užmušiu“. Kaltinamasis M. S. parodė, jog konfliktas kilo dėl to, kad jis susinervino, jog nukentėjusioji I. T. juos su broliu išvadino „naudos ieškotojais“, „vagimis“, „narkomanais“, „ubagais“, todėl jis po kurio laiko nuvyko pas nukentėjusiąją į namus tik pasišnekėti. Nukentėjusioji parodė, jog po pokalbio su M. S., ji labai išsigando, nes pastarasis buvo įsiutęs, piktas ir tai ji suprato iš M. S. kalbos, šaukimo, pakelto tono. Kai po kurio laiko M. S. įėjo į jos namo vidų, kur ji buvo kartu su savo vyru V. T., pradėjo šaukti „kur ta kūrva yra“ ir iš karto puolė prie jos iškeltomis rankomis, tačiau jos ginti stojo vyras V. T., ji pamanė, kad M. S. telefonu išsakytus grasinimus gali įvykdyti. Po įvykio ji nemiegojo naktimis, bijo dėl vaikų ir savo gyvybės, jaučia nerimą, stresą.
Taigi, šioje byloje nustatyta, jog nukentėjusiajai I. T. grasinimai užmušti buvo išsakyti telefonu ir tik nukentėjusioji I. T. gali patvirtinti M. S. telefonu išsakytus grasinimus ją užmušti. Kitų duomenų, kurie patvirtintų apie šiuos nukentėjusiosios atžvilgiu išsakytus grasinimus, byloje nėra. Nukentėjusysis V. T. išsakytų grasinimų negirdėjo, apie tai žino tik iš sutuoktinės žodžių. Nukentėjusysis V. T. tik patvirtino, jog atvykęs į namus, M. S. paklausė „kur ta kurva yra“ ir suprato, kad M. S. gali panaudoti fizinį smurtą sutuoktinės atžvilgiu, tačiau grasinimų užmušti negirdėjo. Liudytojas policijos pareigūnas V. V., atvykęs į įvykio vietą, apie grasinimus nieko negirdėjo ir negalėjo šios aplinkybės paliudyti.
Nukentėjusioji parodė, jog atvykęs į namus ir pavartojęs necenzūrinį žodį jos atžvilgiu M. S. ėjo link jos iškeltomis rankomis, dėl ko ji manė, kad gali įvykdyti savo grasinimus. Tačiau nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nesurinkta jokių duomenų, kad kaltinamasis M. S. ginčo su nukentėjusiąja metu būtų turėjęs rankose kokius nors ginklus, peilius ar kitokius įrankius ar daiktus, kuriais galima būtų sužaloti žmogų ir dėl to galėtų teigti, jog grasinimas galėjo būti realus. Be to, byloje taip pat nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamasis M. S. anksčiau būtų pykęsis su savo teta, grasinęs jai ar naudojęs prieš ją psichologinį ar fizinį smurtą ar kaip nors kitaip būtų bauginęs ją ar kitus asmenis. Priešingai, byloje nustatyta, kad nukentėjusioji I. T. ir jos vyras V. T. bendravo su kaltinamuoju M. S., jis lankydavosi jų namuose, ką patvirtino abu nukentėjusieji ir nors nukentėjusioji I. T. parodė, jog bijojo M. S. ir dėl to, kad pastarasis anksčiau teistas kelis kartus, tačiau, kaip matyti, tai netrukdė jiems bendrauti iki šio įvykio.
Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad M. S. telefonu išsakytas pasakymas „užmušiu“ buvo vienkartinis, nesukonkretintas, jis išsakytas bendrame keiksmažodžių kontekste, todėl tokie išsakyti žodžiai negali būti traktuojami kaip realus pavojus I. T.. Grasinimai turi būti realūs, t. y. turi būti konstatuotas pakankamas pagrindas manyti, kad jie gali būti realizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-542/2011).
BK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. To pačio įstatymo ketvirtojoje dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Taigi, siekiant patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn, reikia nustatyti, ar kaltininko veika padaryta ta kaltės forma, kuri numatyta baudžiamajame įstatyme. Taip pat privalu nustatyti baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių visumą.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu nustačius, kad kaltinamojo M. S. išsakyti žodžiai tetos atžvilgiu nebuvo realūs grasinimai, nes kaltininkas neturėjo nei tyčios, nei realios galimybės nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą nukentėjusiajai, kaltinamasis M. S. dėl kaltinimo pagal BK 145 straipsnio 1 dalį išteisintinas, nes nepadarė veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajam V. T. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį
M. S. kaltinamas tuo, jog 2019 m. kovo 18 d., apie 11 val., nuvykęs į I.ir V. T. namus, esančius (duomenys neskelbtini), bei įsiveržęs į gyvenamojo namo vidų, įvykusio konflikto metu, tyčia - kumščiu trenkė vieną kartą V. T. į veido sritį bei toliau bandė smūgiuoti V. T., dėl ko, besistumdydami nugriuvo ant žemės, taip nukentėjusiajam V. T. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais - fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai - tiesiogine ar netiesiogine tyčia - suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto - pavojingos veikos - gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.
Kaltinamasis M. S. dėl jam inkriminuoto nusikaltimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kaltu neprisipažino. Paaiškino, jog 2019 m. kovo 18 d. nuvyko į I. T. ir V. T. namus, esančius (duomenys neskelbtini), ne muštis, o pasikalbėti. Tačiau jį V. T. pradėjo mušti, jis bandė pasprukti, nes jį mušė, todėl jie susikibo. V. T. vis jam smūgiuojant, M. S. gindamasis iš impulsyvumo trenkė vieną smūgį į galvą V. T. su kakta. Matė, kad kliuvo į lūpą, kuri skilo. Jis sudavė tik šį vieną smūgį ir gindamasis. Jis taip pat parašė pareiškimą, jam taip pat buvo nustatytas sužalojimas, nustatė žastikaulio lūžimą, smegenų sutrenkimą, jam buvo sužalota ranka ir 6 savaites vaikščiojo su langete, savaitę buvo reabilitacijoje.
Nukentėjusysis V. T. parodė, jog, kai M. S. nepasibeldęs įsiveržė į jų namų svetainę ir, šaukdamas iškėlęs ranką „kurva kur tu esi“, ėjo link jo žmonos I. T., jis pagalvojo, kad M. S. gali suduoti žmonai, todėl šoko į tarpą ir tada gavo smūgį į lūpą. Tokiu būdu jie su M. S. susigrūmė. Jam trenkė kumščiu į lūpą ir smarkiai ją praskėlė, ant kūno buvo sužalojimai. Ant M. S. kūno išorinių sužalojimų nematė, tačiau neneigia, kad grumtynių metu, M. S. taip pat galėjo patirti kūno sužalojimus.
Pagal BK 28 straipsnio 2 dalį būtinoji gintis – tai tokia situacija, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei tuo neperžengiamos būtinosios ginties ribos. Pagal baudžiamojoje teisėje nusistovėjusią būtinosios ginties sampratą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis atitinkamai formuojamą teismų praktiką būtinąja gintimi pripažįstamas tam tikras atkirtis pavojingam kėsinimuisi į baudžiamojo įstatymo ginamas vertybes. Kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus, t. y. objektyviai egzistuoti, būti prasidėjęs ar tiesiogiai grėsti besiginančiojo teisėms.
Nagrinėjamu atveju objektyvių duomenų, kurie patvirtintų kaltinamojo versiją, kad pirmas fizinį smurtą pradėjo naudoti nukentėjusysis, o kaltinamojo veiksmai buvo tik atsakas į neteisėtus nukentėjusiojo veiksmus, byloje nėra. Priešingai, byloje yra nustatyta, kad kaltinamasis M. S. atvyko į I. ir V. T. namus, nepasibeldęs įsiveržė į svetimus jam namus ir šaukdamas necenzūrinius žodžius iškėlęs ranką ėjo link I. T.. Tokias aplinkybes patvirtino ne tik nukentėjusysis V. T., bet ir I. T.. Objektyvių aplinkybių, dėl kurių reikėtų abejoti minėtų asmenų parodymais, nagrinėjant bylą nustatyta nebuvo. Be to, pažymėtina, jog bylos medžiagoje yra duomenys, kad kaltinamasis M. S. tai pat parašė pareiškimą policiją dėl jo atžvilgiu panaudoto fizinio smurto. Tačiau iš nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą nustatyta, jog 2019 m. rugpjūčio 30 d. buvo priimtas Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą pradėtą pagal M. S. pareiškimą dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo, kuriame įtarimas buvo pareikštas V. T., nustačius, būtent, pastarojo būtinosios ginties sąlygas (3 t., b. l. 1-3). Šis nutarimas yra įsiteisėjęs. Iš šio nutarimo ir į bylą pateiktos specialisto išvados Nr. G 478/2019 (03) dėl M. S. padaryto sveikatos sutrikdymo masto matyti, jog tiek M. S., tiek nukentėjusiajam V. T. buvo nustatyti analogiški sveikatos sutrikdymo mastai. Kaltinamojo M. S. teigimas, kad jam įvykio metu buvo sulaužyta ranka yra paneigtina minėta specialisto išvada Nr. G 478/2019 (03), kurioje teismo ekspertas paaiškina, kad žastikaulio šoninio antkrumplio lūžio nebuvo. Taigi, būtinosios ginties ribų peržengimo ribų nebuvo.
Atsižvelgiant į šias byloje nustatytas aplinkybes pripažinti, kad kaltinamasis veikė būtinosios ginties sąlygomis, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, todėl atmetama kaltinamojo versija, kad jis veikė būtinosios ginties būklėje. Kaltinamojo nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę.
Kaltinamojo M. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). M. S. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. M. S. anksčiau teistas keturis kartus, teistumas neišnykęs, administracine tvarka baustas (2 t., b. l. 88-90). Matyti, kad ankstesni nuteisimai ir švelnesnės bausmės nepaveikė jo taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, išvadų nepadarė, todėl darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti M. S. paskyrus laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant artimą straipsnio sankcijoje nustatytam bausmės vidurkiui.
BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl, net ir esant BK 75 straipsnio 1 dalyje numatytiems formaliems pagrindams, esminė taikymo sąlyga yra teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su kaltinamojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jo polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir panašiai.
Šioje byloje teismas mano, kad yra galimas BK 75 straipsnio taikymas, tokiu būdu suteikiant galimybę kaltinamajam pasitaisyti ir neatliekant realios laisvės atėmimo bausmės. Jis yra jauno amžiaus, dirba, nors anksčiau teistas keturis kartus, tačiau po paskutinio nuosprendžio priėmimo yra praėję keturi metai, padaryti nusikaltimai nėra sunkūs. Įvertinus visas šias aplinkybes, teismas turi pagrindą manyti, jog kaltinamojo M. S. padarytas nusikaltimas ir jo asmenybė visgi nėra dar tiek pavojingi, jog leistų suabejoti tuo, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai negalės būti pasiekti neatidėjus jam skirtos bausmės vykdymo, todėl darytina išvada, kad teisingumo principas bus įgyvendintas ir bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir skiriant jam 75 straipsnio 2 dalies 6, 7 punktuose numatytas pareigas – nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos šešis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki nuosprendžio vykdymo pradžios paliktina nepakeista (2 t., b. l. 14-16).
Dėl civilinių ieškinių
Klaipėdos teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 92,68 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 114-116).
Baudžiamajame procese civilinio ieškinio institutas skirtas ne tik tiesiogiai nuo nusikalstamos veikos nukentėjusio asmens turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo užtikrinimui, bet ir viešojo intereso apsaugai. M. S. baudžiamojoje byloje kaltinamas tyčiniais nusikalstamais veiksmais sužalojęs V. T., kuris dėl patirtų sužalojimų gydėsi gydymo įstaigoje, jam buvo suteiktos medicinos paslaugos, todėl akivaizdu, kad padaryta žala ne tik nukentėjusiajam, bet ir valstybei - privalomojo sveikatos draudimo fondui (PSDF). Byloje nustatyta, kad kaltinamasis M. S. savo tyčiniais kaltais veiksmais tiesioginę žalą padarė nukentėjusiojo V. T. sveikatai, o Valstybinė ligonių kasa apmokėjo nukentėjusiojo gydymo išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, civilinis ieškinys yra pagrįstas ir teisėtas, jis tenkintinas ir iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už nukentėjusiajam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas sumokėta suma – 92,68 Eur – priteistina iš M. S..
Nukentėjusysis V. T. ir nukentėjusioji I. T. byloje pareiškė civilinį ieškinį, pašydami priteisti po 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 164-165). V. T. civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti tenkinamas visiškai.
Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių, kaip sveikata, yra ypač dideli. Neturtinės žalos įvertinti pinigais neįmanoma, todėl teismas siekia kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala gali pasireikšti tiek fizinio pobūdžio (fizinis skausmas, kūno sužalojimas, juos lydintys nepatogumai ir pan.), tiek dvasinio pobūdžio (dvasiniai išgyvenimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan.) padariniais. Tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kokią įtaką jie turės nukentėjusiojo asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai, šeiminiams santykiams ir pan. Asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju įvertinamas ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai ir kt. (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-560/2008; 2K-200/2010, 2K-410/2013). Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, kaip vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų, yra šalies ekonominio gyvenimo rodiklis, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobūdžio faktoriai (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2007).
Nustatyta, kad dėl kaltinamojo M. S. nusikalstamos veikos nukentėjusiajam V. T. buvo padarytas sužalojimas: burnos sumušimas su kirstine žaizda lūpos vidiniame paviršiuje, viršutinių 11, 21 1/4 vainikų lūžimu, 12, 11, 21, 22 dantų sumušimu, kaktos nubrozdinimas virš kairės akies. Jam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 48-49). Šie sužalojimai nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą. Nukentėjusysis neabejotinai patyrė stiprų fizinį skausmą, didelius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą ir nepatogumus. Nukentėjusysis V. T. paaiškino, jog jo buvo visas veidas ištinęs, nosis pakelta, lūpą susiuvo, buvo žandikaulis ištinęs, todėl negalėjo kalbėti, valgyti savaitę laiko. Lūpos gijimas truko ilgiau negu savaitę laiko. Be to, jis kreipėsi pas stomatologą ir ten plovė lūpą, tepė su tepalais, buvo nuskeltas ne vienas dantis, o pas stomatologą lankosi vieną kartą per mėnesį. Jis jautė nepatogumus, nemalonumus eidamas į darbą su sužalota lūpa. Kaltinamasis kaltės nepripažino, nesigaili dėl nusikalstamos veikos padarinių, nukentėjusiojo neatsiprašė ir neatlygino net dalies padarytos žalos, taip nesistengdamas sušvelninti nusikaltimo padarinių.
Pagal pastaruoju metu besiformuojančią teismų praktiką matyti, kad bylose, kurių aplinkybės panašios į nagrinėjamą atvejį (asmenys nuteisti už viešosios tvarkos pažeidimą, kurio metu nukentėjusiajam padaromas ir nežymus sveikatos sutrikdymas), neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas nuo 500 Lt iki 6000 Lt (145 Eur - 1 738 Eur). Teismas sprendžia, jog, esant nagrinėjamoje byloje nustatytoms aplinkybėms, 1500 Eur suma yra pakankama nukentėjusiajam V. T. neturtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiosios I. T. pareikštas civilinis ieškinys 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti paliekamas nenagrinėtu (BPK 115 straipsnio 2 dalies 1 punktas), kadangi kaltinamasis M. S. pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, išteisinamas.
Dėl advokato darbo apmokėjimo
Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusieji V. T. ir I. T. prašė iš kaltinamojo M. S. priteisti turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, susijusias su nukentėjusiųjų atstovavimu ikiteisminio tyrimo metu, konsultacijų teikimu, civilinio ieškinio surašymu, susipažinimu su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir atstovavimu pirmosios instancijos teisme, kurios sudaro 1000,00 Eur. Iš teismui pateikto pinigų priėmimo kvitų Nr. 1012257 ir Nr. 1012291 (2 t., b. l. 166-167) matyti, kad nukentėjusieji už aukščiau išvardintas suteiktas teisines paslaugas advokatei S. J. sumokėjo viso 1000 Eur (sumokėjo I. T.). Prašo šias išlaidas pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš kaltinamojo. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.
Atsižvelgiant į tai, kad M. S. pagal BK 145 straipsnio 1 dalį yra išteisinamas, todėl tik nukentėjusiojo V. T. turėtos atstovavimo išlaidos yra pripažintinomis proceso išlaidomis ir iš kaltinamojo M. S. priteistina 500 Eur suma advokato išlaidų apmokėti už nukentėjusiojo V. T. atstovavimą.
Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - elektroninė laikmena (CD), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti baudžiamojoje byloje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 297-305 straipsniais ir 307-308 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
M. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 6, 7 punktus, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams, įpareigojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos 6 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį M. S. išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Bausmės vykdymo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikti nepakeistą.
Tenkinti Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį ir iš M. S. Valstybinės ligonių kasos prie SAM naudai priteisti 92,68 Eur turtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiojo. V. T. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš M. S. V. T. naudai 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimui.
Nukentėjusiosios I. T. pareikštą civilinį ieškinį 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti palikti nenagrinėtu.
Priteisti iš M. S. nukentėjusiajam V. T. 500 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Elektroninę laikmeną (CD), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.