Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis M. S. kaltu neprisipažino ir parodė, jog nukentėjusioji I. T. yra jo teta, o V. T. yra tetos vyras. Iki įvykio su jais buvo labai geri santykiai, dažnai susitikdavo, bendravo. 2019 m. kovo 18 d. buvo namuose ir apie 10:00 val. ryto jam brolis D. S. parašė žinutę, kad susipyko su I. T., nes pastaroji juos išvadino ubagais, vagimis, todėl D. S. išvažiavo iš jų namų, kur laikinai gyveno grįžęs iš Anglijos. Praėjus 20 minučių jis bandė paskambinti I. T., nes norėjo paklausti, kas ten įvyko. I. T. atsiliepė po trečio jo skambučio. Teta pasakė, kad D. S. telefonu negražiai šneka su savo drauge, pykstasi ir jai nepatinka, kad tai vyksta jos namuose. Jis paklausė, kodėl tada iš viso priėmė D. S. gyventi. I. T. matyt susinervino ir pradėjo sakyti, kad jie naudos ieškotojai, atvažiuoja naudos ieškoti, išvadino vagimis, narkomanais, ubagais, sakė, kad nieko neturi. Jis susinervino ir padėjo ragelį. Papusryčiavęs, už kokio pusvalandžio, jis nuvažiavo pas T. ir įžengė į jų namus. Jis neturėjo jokių piktų kėslų, tikrai nevažiavo kažko užmušti, tačiau buvo supykęs. Jis atvažiavęs neskambino į T. namų duris, nes buvo ten visada laukiamas. V. T. kalbėjo telefonu, o I. T. sėdėjo svetainėje. V. T. patylomis paklausė, kur yra teta. V. T. tuo metu padėjo telefoną ant spintelės kampo ir jam šaukdamas pasakė, „kad ko tu čia kurva atvažiavai“ ir pradėjo smūgiuoti. Jis paaiškino, kad atvažiavo ne muštis, o pasikalbėti, sakė, kad parašys pareiškimą. Tada V. T. pradėjo šaukti, kad I. T. skambintų į policiją. Jis bandė nuo V. T. pasprukti, nes jį mušė, todėl jie susikibo. Virtuvėje susikibo ir bandant sprukti viskas nusitęsė į koridorių prie laukinių durų. Tada V. T. jam dar sykį smūgiavo, susikibo ir V. T. suplėšė striukę, V. T. jį grūdo į tą spintelę. Po to dar du ar tris kartus trenkė smūgius į veidą ir jam apsvaigo galva. Jis V. T. iš impulsyvumo trenkė vieną smūgį į galvą. Smūgį trenkė su kakta, todėl V. T. kliuvo į lūpą, kuri skilo. Jis sudavė tik šį vieną smūgį. V. T. apsvaigo galva, todėl jis priklaupė ant kelio. Praėjo kelios sekundės ir V. T. atsistojo, išsprogo jo akys, čiupo už televizoriaus, kuris buvo darbo kambaryje ir du kartus jam smūgiavo su televizoriumi, o dar trečią kartą metė televizorių. Po to atvyko policija ir pareigūnų iš karto paprašė nufotografuoti visus įkalčius, įrodymus. Policijos automobilyje jis tetos ir jos vyro atsiprašė, bandė išvengti konflikto, norėjo, kad V. T. nerašytų pareiškimo. V. T. parašė pareiškimą, o jis pasakė, kad jam sudavė daugiau smūgių, todėl ir jis rašys pareiškimą. Jį sulaikė ir išvežė į policiją. Kai atvyko pareigūnai, televizorius gulėjo prie laukinių durų. Byloje yra nufotografuotas ne tas televizorius, nes darbo kambaryje buvo trys televizoriai. Policijos pareigūnai atvyko nufotografuoti tik 16:00 val., o viskas įvyko 11:00 val. Televizorius buvo ant žemės ir buvo įrodymas, kurį turėjo iš karto nufotografuoti. Trečio televizoriaus jau nebėra, tą matė iš bylos medžiagos. Spintelės prieš kelis metus jau buvo sulūžusios. Su civiliniais ieškiniais nesutinka visiškai. Jam taip pat buvo nustatytas sužalojimas, nustatė žastikaulio lūžimą, smegenų sutrenkimą, jam buvo sužalota ranka ir 6 savaites vaikščiojo su langete, savaitę buvo reabilitacijoje. Jis po dviejų dienų policijai parašė pareiškimą dėl jo sužalojimo. Brolis D. S. po įvykio išvyko į užsienį.

Nukentėjusioji I. T. parodė, jog kaltinamasis M. S. yra jos brolio sūnus. 2019 m. kovo 18 d., apie 10:00 val., ryto paskambino M. S., kuris ją išplūdo necenzūriniais žodžiais „žertva“, „kurva“, „ką tu čia kalbi“, „aš atvažiuosiu ir tave užmušiu“. Pokalbis baigėsi ir maždaug po 15 minučių M. S. atvažiavo į jos namus, kurie yra (duomenys neskelbtini). Ji buvo svetainėje ir įpuolė M. S. šaukdamas „kur ta kurva yra“. Įpuolė nesibeldęs, šaukdamas, labai įsiutęs, įpykęs prie jos. Namuose buvo jos vyras V. T. ir jis stojo į tarpą, todėl vyras gavo smūgį į veidą iš M. S.. Jie susigrūmė. Vyras pradėjo šaukti, kad kviestų policiją. Ji iškvietė policiją, o M. S. norėjo vyrą išsitempti į lauką, kad namuose nevyktų grumtynės. Ji užrakino duris, kad M. S. nepabėgtų. Atvažiavo policija ir viską jiems papasakojo. Vyras policijai parašė pareiškimą. Ji buvo į namus priėmusi gyventi pas save M. S. brolį D. S., kuris grįžo iš Anglijos ir savaitę laiko gyveno pas ją. Su D. S. sukonfliktavo dėl to, kad jis namuose garsiai kalbėjo telefonu, keikė savo draugę. Jam pasakė, kad taip negalima kalbėti, todėl D. S. įsižeidė, kad jį norėjo pamokyti. Jis susirinko daiktus ir išvažiavo. Praėjo 15 minučių ir tada paskambino M. S., kuris pasakė „ką tu čia žertva kalbi“, buvo labai įsiutęs. Anksčiau M. S. jai nebuvo grasinęs. Patikėjo jo žodžiais, kad atvažiuos ir užmuš, iš jo balso, įniršio, M. S. yra neprognozuojamas jos atžvilgiu, ji pastarojo bijo, yra ne vieną kartą teistas. Iki įvykio jis kartais atvažiuodavo į svečius, tačiau nedažnai ir su juo nesipykdavo, santykiai nebuvo šilti. Pagalvojo, kad M. S. atvažiavęs užmuš, nes nesisveikino, puolė iš karto prie jos šaukdamas. Suprato, kad tai geruoju nesibaigs. M. S. pakėlė ranką, tačiau ji smūgio negavo, o smūgis teko jos vyrui V. T.. Su kumščiu sudavė jos vyrui ir po to jie stumdėsi. Televizorius nėra sudaužytas. Niekas M. S. nedaužė, vyras tik gynėsi. Televizorius yra plonas ir jis būtų sudaužytas, jeigu vyras būtų jį daužęs. Pareiškė civilinį ieškinį, nes M. S. visam gyvenimui sugadino sveikatą, ir dabar neatsigauna, nes ne kiekvieną dieną atvažiuoja ir grasina užmušti. Nemiegojo naktimis, bijo dėl vaikų ir savo gyvybės, nes nežino, kas bus toliau. Pas gydytojus nesikreipė. Jaučia nerimą, stresą. 1500 eurų yra tinkama suma, tačiau pasipelnyti nenori, nemano, kad tie pinigai atpirks sveikatą. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, juos patvirtino.

Nukentėjusioji I. T. apklausta ikiteisminio tyrimo pareigūno parodė, kad 2019 m. kovo 18 d., 9 val., grįžo į namus, kuriuose buvo jos sūnėnas D. S., kuris apie savaitę laiko gyvena pas ją, nes jis grįžo iš Anglijos ir trumpam pas ją apsistojo. Sūnėnas kalbėjo telefonu, kaip suprato, jis kalbėjo su savo mergina. D. S. šaukė, koliojosi ir panašiai. Tai išgirdusi ji pasakė, kad jos namuose nesikeiktų, netriukšmautų. D. S. tai nepatiko ir žodis po žodžio jie galima sakyti susipyko. Ji tiesiogiai D. S. iš namų neišvarė, bet pastarasis iš jos pokalbio suprato, kad jos namuose yra nepageidaujamas. Tada D. S. išvažiavo iš jos namų. Po kokių 15 min., apie 10.30 val., jai į „Messenger“ paskambino kitas sūnėnas M. S., kuris iš karto pradėjo ją kolioti, šaukti ant jos. Šaukė jai „žiurke, žertva, ką tu kalbi? aš tuoj atvažiuosiu pas tave ir tave užmušiu“. Dar buvo išvadinta įvairiais necenzūriniais žodžiais, bet dėl patirto streso, išgąsčio dabar jau tiksliai visko atkartoti negali. Tada M. S. padėjo ragelį. Po tokio pokalbio ji labai išsigando, nes M. S. buvo labai įsiutęs ir piktas. Tai suprato iš jo kalbos, šaukimo, pakelto tono. Netrukus į namus grįžo jos vyras V. T., kuriam pasakė, kad jai skambino M. S. ir pasakė, kad atvažiuoja jos užmušti. Jai kalbantis su vyru į kiemą įvažiavo M. S. ir iš karto įėjo į namus. Durys namo buvo neužrakintos. Iš karto M. S. įėjęs į namo vidų pradėjo šaukti „kur ta kūrva yra“ ir iš karto puolė prie jos iškeltomis rankomis. Kaip suprato, M. S. norėjo jai suduoti, tačiau šalia buvęs jos vyras V. T. ją užstojo, t. y. stojo į jų tarpą ir smūgis kliuvo vyrui tiesiai į veidą. M. S. vyrui ranka trenkė į veidą, nes vyras atsistojo į tarpą tarp jos ir M. S.. Tada jie susikibo vienas su kitu ir pradėjo stumdytis. M. S. ir toliau bandė suduoti jos vyrui, vyko sustumdymas, muštynės, kurių metu galėjo ir jos vyras kur tai suduoti M. S.. M. S. buvo tiesiog įsiutęs. Visa tai matydama ji paskambino 112 ir pranešė apie įvykį. Besistumdydami jie atsidūrė prieškambaryje ir koridoriuje, kuriuose yra spintos ir kurios buvo grumtynių metu sugadintos. Prieškambaryje esančios spintos buvo sulaužyta lentynėlė ir nuskilęs veidrodis, kurį reikės pakeisti visą jau, o koridoriuje esančios spintos buvo sugadintos durų bėgeliai, kuriuos reikės pakeisti naujais, nes jie nebesivažinėja. Taip pat grumtynių metu M. S. suplėšė vyro striukę. Kai ji iškvietė policiją tai M. S. norėjo iš jų namų pabėgti, tačiau ji iš karto užrakino namo duris, kad M. S. nepasišalintų iki atvažiuos policijos pareigūnai. Netrukus atvyko policijos pareigūnai. Pareigūnai priėmė iš V. T. pareiškimą ir kartu su jais išvažiavo M. S.. Ji to įvykio metu jokių smūgių nuo sūnėno negavo. Fiziškai nukentėjo tik jos vyras V. T., kuris dėl sužalojimo kreipėsi į medikus. Tačiau ji patyrė labai didelį išgąstį ir sukrėtimą. Bijo net pagalvoti, kas būtų nutikę, jeigu tuo metu kai atvažiavo M. S., nebūtų namuose buvę jos vyro. Jis buvo toks persiutęs ir agresyviai nusiteikęs, kad galėjo jai padaryti bet ką. M. S. į jų namus atvažiavo niekieno nekviečiamas ir tikrai ne ramiai pasikalbėti, o tikrai visą pyktį ant jos išlieti. Yra įsitikinusi, kad tikrai būtų gavusi nuo M. S., nes pastarasis atvažiavo jau su tokiu tikslu, kad išsilieti ant jos. Ir pamačiusi tokį įtūžusį M. S. tikrai prisiminė pastarojo jai pasakytus žodžius „aš tuoj atvažiuosiu pas tave ir tave užmušiu“. Ir kai pamatė, kad M. S. puola link jos iškėlęs rankas ir ketina jai suduoti tikrai persigando ir tikrai manė, kad M. S. ketinimai buvo jai realūs. Pastarasis tikrai norėjo su ja susidoroti. Ji patyrė tikrai didelį išgąstį, išgyvenimus. Iki pat šiol negali ramiai būti, bijo ne tik dėl savęs, bet ir dėl savo nepilnamečių vaikų (1 t., b. l. 57-59, 87-88).

Nukentėjusysis V. T. parodė, jog pažįsta kaltinamąjį M. S., nes jo žmona yra M. S. teta. 2019 m. kovo 18 d., 10:45 val., žmona papasakojo, kad M. S. jai paskambino ir grasino necenzūriniais žodžiais „kurva užmušiu“. Tuo metu buvo svetainėje ir įsiveržė M. S. nepasibeldęs, šaukdamas iškėlęs ranką „kurva kur tu esi“. Jis ėjo iškėlęs ranką, todėl pagalvojo, kad gali suduoti žmonai, todėl šoko į tarpą ir tada gavo smūgį į lūpą. Su M. S. susiėmė, pradėjo grumtis, ar su kojomis veidrodį apgadino. Žmonai šaukė, kad skambintų į policiją. Matė, kad jį sudaužys, sumuš. M. S. jį tempėsi į lauką norėdamas sumušti. Žmona užrakino duris, kad M. S. neišsitemptų į lauką. Atvažiavo policija ir tuo viskas baigėsi. Jam smarkiai praskėlė lūpą ir dantis, dabar viskas tebėra tvarkoma. Ant lūpos tebėra iškilimas. Jam trenkė kumščiu į lūpą. Ant kūno buvo nubrozdinimai. Ant M. S. kūno sužalojimų nematė, nors jis buvo pareiškime parašęs, kad gavo apie 70 smūgių. Mano, kad viskas įvyko dėl D. S., kad jam žmona nebeleido gyventi pas juos, o M. S. atvažiavo „pamokyti“. Žmona atrodė išsigandusi. M. S. niekas nekvietė atvažiuoti. Reiškia civilinį ieškinį 1500 eurų. Dantys dabar yra tvarkomi, ant lūpos yra gumulas ir dabar dar nieko negali daryti. Patyrė sveikatos sužalojimą, yra stresas. M. S. prašė atleisti, susitaikyti, sakė, kad pasikarščiavo. Pas juos namuose M. S. yra buvęs iki to įvykio su drauge, tuo metu jo nebijojo. Buvo visas veidas ištinęs, nosis pakelta, lūpą susiuvo, buvo žandikaulis ištinęs, todėl negalėjo kalbėti, valgyti savaitę laiko. Lūpos gijimas truko ilgiau negu savaitę laiko. Šilalės poliklinikoje susiuvo lūpą, o paskui kreipėsi pas stomatologą ir ten plovė lūpą, tepė su tepalais. Jam buvo nuskeltas ne vienas dantis. Pas stomatologą lankosi vieną kartą per mėnesį. Jautė nepatogumus, nemalonumus eidamas į darbą su sužalota lūpa. M. S. suplėšė striukę, kai jį tempė į lauką. Žmona striukę susiuvo. Namuose buvo su striuke, nes tuo tarpu parėjo į namus iš garažo, kai žmona paskambino. Užkliuvo už televizoriaus, kai jį M. S. tempė į lauką. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, juos patvirtino.

Nukentėjusysis V. T. apklaustas ikiteisminio tyrimo pareigūno parodė, jog 2019 m. kovo 18 d., ryte grįžo į namus. Namuose rado žmoną I. visą sutrikusią, išsigandusią, kuri pasakė, kad jai skambino jos sūnėnas M. S. ir pasakė, kad atvažiuoja ją užmušti. Netrukus į jų namus įsiveržė M. S., kuris vos tik įėjęs per duris pradėjo rėkti, kolioti jo žmoną I., keiksmažodžiais šaukė „kur ta kūrva I.“. M. S. matyt pagalvojo, kad žmona namuose yra viena, nes iš pradžių jo dar nematė. Ir iš karto puolė prie I. iškeltomis rankomis. Pamatęs tokį įsiutusį M. S. iškeltomis rankomis ir agresyviai nusiteikusį puolant link jo žmonos I., jis puolė į tarpą. Ir smūgio I. pavyko išvengti, tačiau M. S. jam ranka, tik negali tiksliai pasakyti ar kumščiu, bet greičiausiai, kad kumščiu, tyčia trenkė į veidą, ko pasėkoje prakirto lūpą ir taip ją sužalojo. Kreipėsi į medikus ir lūpą susiuvo. Taip pat po suduoto smūgio jam negerai yra su priekiniu dančiu, ketina apsilankyti pas stomatologą. Po to, kai gavo smūgį nuo M. S., jis jį sulaikė ir liepė ramintis, tačiau M. S. buvo toks įsiutęs, toks sužvėrėjęs, kad ir toliau bandė jam smūgiuoti. Jie besistumdydami atsidūrė prieškambaryje, koridoriuje, griuvinėjo, ritosi ant žemės. Neneigia, kad galėjo ir M. S. suduoti kur tai besigindamas, bet tyčia niekur jokių smūgių nesudavė. To konflikto metu jis pats šaukė žmonai, kad toji skambintų policiją, kad M. S. yra sužvėrėjęs. Grumtynių metu buvo sugadintos prieškambaryje esančios spintos lentynėlė ir nuskilęs veidrodis. Koridoriuje esančios spintos buvo sugadintos durų bėgeliai, jie nebesivažinėja. Taip pat grumtynių metu M. suplėšė jo striukę, kurią įvertina 50 eurų. Po įvykio jam labai skaudėjo veidą, gavo kreiptis į medikus. Buvo susiūta lūpa. Iki pat šiol geria vaistus, nes skauda. Negali normaliai valgyti, kalbėti. Netrukus atvyko pareigūnai, kuriems nurodė įvykio aplinkybes. M. S. buvo pasodintas į tarnybinį automobilį, kuriame pastarasis sėdėdamas jo atsiprašė. Sakė „V. atsiprašau, ant karštųjų aš čia buvau įpykęs“, kažkaip tai panašiai kalbėjo. Jis patyrė labai didelį išgąstį ir sukrėtimą. Kai pagalvoja, kas būtų nutikę jo žmonai, jeigu pastaroji būtų buvusi namuose viena. M. S. įsiveržė tiesiog į jų namus kaip sužvėrėjęs, atvažiavo turėdamas tikslą muštis, o ne pasikalbėti, nes įėjo į namus jau iškeltomis rankomis pasiruošęs pulti jo žmoną. Buvo toks persiutęs ir agresyviai nusiteikęs, kad galėjo padaryti bet ką. Jeigu nebūtų stojęs į jų tarpą, tai būtų nuo M. S. gavusi jo žmona (1 t. b. l. 1-3, 40-42, 52-53).

Specialisto išvada Nr. 517/2019(03) nustatyta, kad V. T. nustatytas burnos sumušimas su kirstine žaizda lūpos vidiniame paviršiuje, viršutinių 11, 21 1/4 vainikų lūžimu, 12, 11, 21, 22 dantų sumušimu, kaktos nubrozdinimas virš kairės akies. Jam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 48-49).

Liudytojas V. V., dirbantis Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono policijos komisariate, reagavimo skyriuje tyrėju, parodė, jog 2019 m. kovo mėnesį, tikslios dienos nepamena, dirbo su kolega D. G., kai iš budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), pas V. T. atvažiavo M. S. ir puolė muštis. Nuvykę į įvykio vietą pamatė M. S., V. T. ir jo žmoną I. T. prie įėjimo. Namo laukinės durys buvo pradarytos, nesimatė viduje pro pradarytas duris sudaužyto televizoriaus, šukių. V. T. buvo praskelta lūpa, jis pageidavo rašyti pareiškimą. Neatsimena, ar sakė, dėl ko įvyko konfliktas. Pamena, kad nukentėjusysis sakė, kad M. S. jam praskėlė lūpą, sakė, kad M. S. atvyko į jų namus ir pradėjo muštis. Grasinimų negirdėjo. I. T. atrodė kažkiek išsigandusi. M. S. buvo patalpintas į tarnybinį automobilį, kur būdamas jis prašė V. T., kad nerašytų pareiškimo ir negadintų M. S. gyvenimo. Ant M. S. akivaizdžių sumušimo žymių, sužalojimų, nematė. Iš pradžių jie į namo vidų nėjo, o paskui dar kartą atvyko ir tada apžiūrėjo įvykio vietą. Jis apžiūrėjo įvykio vietą. Kiek pamena, televizorius buvo padėtas kažkokiame kambariuke, buvo pastatytas, nesudaužytas. Kambaryje šukių nematė, o televizorių matė tik vieną. Neprisimena, ar buvo įėję į namo vidų, kai buvo atvykę pirmą kartą.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolų matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), esantis gyvenamasis namas. Apžiūros metu nustatyta, kad koridoriaus dešinėje pusėje prie įėjimo yra rūbų spinta su stumdomomis durimis, kurių bėgiukai sugadinti, miegamajame kambaryje esančio televizoriaus ekranas apibraižytas, koridoriuje esančios prieškambario spintos kairės pusės durų stiklas apačioje įskilęs, apatinė lentyna sugadinta, virtuvėje ant kėdės yra mėlynos spalvos striukė, kurios kairė pusė suplyšusi ties pažastimi (1 t. b. l. 1-3, 17-19).

Akistatos protokolu nustatyta, jog atlikus akistatą tarp nukentėjusiojo V. T. ir įtariamojo M. S. metu, prieštaravimų pašalinti nepavyko, abu pasiliko prie savo duotų parodymų (2 t., b. l. 40-42).

Akistatos protokolu nustatyta, jog atlikus akistatą tarp nukentėjusiosios I. T. ir įtariamojo M. S. metu, prieštaravimų pašalinti nepavyko, abu pasiliko prie savo duotų parodymų (2 t., b.l. 36-38).

Savanoriško daiktų pateikimo protokolu nustatyta, kad I. T. pateikė striukę (1 t., b. l. 69-70).

Daiktų apžiūros protokolu nustatyta, kad buvo apžiūrėta striukė. Apžiūros metu nustatyta, kad vyriška mėlynos spalvos striukė su gobtuvu, striukės kairėje pusėje po rankove 9x10 cm plote matyti plyšimas ir išlindęs pamušalas (1 t., b. l. 72-74).

Byloje gautas įrašas iš policijos tarnybinio automobilio, kuris įrašytas į kompaktinį diską (1 t., b. l. 147) ir kuris peržiūrėtas teisiamojo posėdžio metu.

Iš kompaktinio disko (turinio) apžiūros matyti, kad įrašo trukmė 10 min. 03 s. Matosi tarnybiniame automobilyje esanti sulaikymo kamera, joje sėdi M. S.. Jis kalbasi su kitais asmenimis, kurių nesimato, girdisi keli balsai. M. S. pokalbio pradžioje pasako, kad jis yra kaltas dėl to, kad atsirado toje vietoje. Jis kelis kartus pamini, kad jis buvo mušamas, kad jam buvo sudaužyta galva televizoriumi, kad ne tokiu būdu turi būti priimami sprendimai. Kitų balsų kalba nesuprantama. Vėliau pareigūnai M. S. alkotesteriu patikriną girtumą. Vėliau M. S. prašo V. būti protingam, sako, kad jį visą laiką gerbė ir kelis kartus atsiprašo, kad taip pasielgė, prašo, kad jam negadintų gyvenimo. M. S. sako, kad atvažiavo ant karštųjų, ir taip gavosi, kad giminės taip nesielgia. M. S. dar kartą atsiprašo ir sako, kad nieko jiems blogo nenorėjo padaryti, kad viską išspręstų taikiai (1 t., b .l. 155-157).

Specialisto išvada Nr. G 478/2019 (03) nustatyta, jog M. S. buvo nustatyti sužalojimai: galvos sumušimas su kraujosruvomis kairio smilkinio odoje ir poodyje bei poodine kraujosruva viršugalvio-pakaušio riboje. Kliniškai gydytojų taip pat diagnozuotas krūtinės ląstos kairės pusės sumušimas, dešinės rankos alkūnės, dilbio bei riešo sumušimas (išoriniai sužalojimai neužfiksuoti). 2019 m. kovo 18 d. Šilalės ligoninėje M. S. nustatyta dešinio žastikaulio šoninio antkrumplio lūžio diagnoze ekspertas remtis negali, nes ši diagnozė nepagrįsta objektyviais duomenimis: atliktose pirminėse rentgenogramose įtartas lūžis vėliau nepasitvirtino. Sužalojimai atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo mastą. Nustatant sveikatos sutrikdymo mastą, ekspertas negali remtis M. S. ilgalaikio gydymo trukme, nes ilgalaikis gydymasis neadekvatus nustatytoms diagnozėms (krūtinės ląstos sumušimas, dešinės rankos alkūnės, dilbio bei riešo sumušimas), o šeimos gydytoja nedarbingumo pažymą tęsė dėl žastikaulio šoninio antkrumplio lūžio, kurio nebuvo (2 t., b. l. 176-178).

Iš nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą nustatyta, jog 2019 m. rugpjūčio 30 d. priimtas Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą pradėtą pagal M. S. pareiškimą dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo, kuriame įtarimas buvo pareikštas V. T., nustačius V. T. veiksmuose būtinosios ginties sąlygas (3 t., b. l. 1-3).

M. S. idealiąja sutaptimi buvo pareikštas kaltinimas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį.

Atskiriant kaltinimą pagal BK 145 straipsnio 1 dalį nustatyta, jog M. S. buvo pareikštas kaltinimas dėl to, kad jis, 2019 m. kovo 18 d., apie 10 val. 30 min. paskambinęs I. T. plūdo ją necenzūriniais žodžiais, pradėjo ant jos šaukti sakydamas „žiurke, žertva, ką tu kalbi? Aš tuo atvažiuosiu pas tave ir tave užmušiu“, šitaip žodžiu ją grasino nužudyti, baigęs pokalbį su I. T., iš karto apie 11 val. nuvyko pas ją į namus, esančius (duomenys neskelbtini), bei įsiveržė į gyvenamojo namo vidų, ir šaukdamas „kur ta kūrva yra“ puolė iškeltomis rankomis link I. T. norėdamas jai suduoti, dėl ko nukentėjusiajai I. T. buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, kurios padarymu kaltinamas M. S., objektyvieji požymiai pasireiškia žodžiu, raštu, telefonu ar kitokia forma pranešant žmogui, kad jis gali būti nužudytas ar sunkiai sutrikdyta sveikata. Grasinimas kaip teisinė sąvoka – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-238-699/2016). Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Taigi, taikant baudžiamąją atsakomybę pagal šią BK normą, būtina nustatyti tiek konkretų grasinimo turinį, t. y. kad buvo grasinama būtent atimti gyvybę ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, o ne kokiais nors kitais neigiamais padariniais, tiek ir pakankamą pagrindą bijoti jo įgyvendinimo (realumą). Tokiais atvejais svarbu įvertinti, kaip grasinančiojo žodžius ir elgesį suprato nukentėjusysis, tačiau pažymėtina, kad nukentėjusio asmens suvokimas nėra vienintelis grasinimo fakto, turinio ir realumo nustatymo kriterijus. Nukentėjusiojo manymas turi būti pagrįstas ir objektyviais duomenimis, iš kurių galima spręsti, jog šis asmuo iš tikrųjų buvo bauginamas mirtimi ar sunkiu sveikatos sutrikdymu. Nors grasinimo realumui konstatuoti nėra būtina, jog grasinantysis realiai ketintų įgyvendinti grasinimą, tačiau visada reikia įsitikinti, kad nukentėjusysis turėjo objektyvų pagrindą bijoti dėl savo gyvybės ar sveikatos, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-347/2014, 2K-410-693/2015, 2K-238-699/2016 ir kt.).

Pagal konstrukciją nusikaltimo sudėtis formalioji – baigtumo momentas siejamas su grasinimo pareiškimo paskelbimu apie kurį sužino nukentėjusysis. Subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia, kurios esmė tokia: grasinantysis supranta, kad pavojingai psichiškai veikia kitą žmogų, keldamas jam baimę, kad priverstų jį paklusti savo valiai, ir nori taip elgtis. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas.

Baudžiamojoje teisėje laikomasi nuostatos, kad juridinę reikšmę turi tik realūs grasinimai. Grasinimas nužudyti gali būti padarytas tik tiesiogine tyčia, kaltininkas supranta, kad grasinimą nužudyti ar padaryti sunkų kūno sužalojimą išsako taip, kad tie veiksmai realiai gali būti įvykdyti.

Nagrinėjamu atveju tarp kaltinamojo M. S. ir nukentėjusiosios I. T. kilo konfliktas. Nukentėjusioji nurodė, jog konfliktas kilo dėl to, kad ji pareikalavo, jog kaltinamojo M. S. brolis D. S. jos namuose telefonu nekalbėtų negražiais žodžiais. Po ko telefonu paskambinęs M. S. išplūdo ją necenzūriniais žodžiais „žertva“, „kurva“, „ką tu čia kalbi“, „aš atvažiuosiu ir tave užmušiu“. Kaltinamasis M. S. parodė, jog konfliktas kilo dėl to, kad jis susinervino, jog nukentėjusioji I. T. juos su broliu išvadino „naudos ieškotojais“, „vagimis“, „narkomanais“, „ubagais“, todėl jis po kurio laiko nuvyko pas nukentėjusiąją į namus tik pasišnekėti. Nukentėjusioji parodė, jog po pokalbio su M. S., ji labai išsigando, nes pastarasis buvo įsiutęs, piktas ir tai ji suprato iš M. S. kalbos, šaukimo, pakelto tono. Kai po kurio laiko M. S. įėjo į jos namo vidų, kur ji buvo kartu su savo vyru V. T., pradėjo šaukti „kur ta kūrva yra“ ir iš karto puolė prie jos iškeltomis rankomis, tačiau jos ginti stojo vyras V. T., ji pamanė, kad M. S. telefonu išsakytus grasinimus gali įvykdyti. Po įvykio ji nemiegojo naktimis, bijo dėl vaikų ir savo gyvybės, jaučia nerimą, stresą.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad M. S. telefonu išsakytas pasakymas „užmušiu“ buvo vienkartinis, nesukonkretintas, jis išsakytas bendrame keiksmažodžių kontekste, todėl tokie išsakyti žodžiai negali būti traktuojami kaip realus pavojus I. T.. Grasinimai turi būti realūs, t. y. turi būti konstatuotas pakankamas pagrindas manyti, kad jie gali būti realizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-542/2011).

Kaltinamasis M. S. dėl jam inkriminuoto nusikaltimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kaltu neprisipažino. Paaiškino, jog 2019 m. kovo 18 d. nuvyko į I. T. ir V. T. namus, esančius (duomenys neskelbtini), ne muštis, o pasikalbėti. Tačiau jį V. T. pradėjo mušti, jis bandė pasprukti, nes jį mušė, todėl jie susikibo. V. T. vis jam smūgiuojant, M. S. gindamasis iš impulsyvumo trenkė vieną smūgį į galvą V. T. su kakta. Matė, kad kliuvo į lūpą, kuri skilo. Jis sudavė tik šį vieną smūgį ir gindamasis. Jis taip pat parašė pareiškimą, jam taip pat buvo nustatytas sužalojimas, nustatė žastikaulio lūžimą, smegenų sutrenkimą, jam buvo sužalota ranka ir 6 savaites vaikščiojo su langete, savaitę buvo reabilitacijoje.

Nukentėjusysis V. T. parodė, jog, kai M. S. nepasibeldęs įsiveržė į jų namų svetainę ir, šaukdamas iškėlęs ranką „kurva kur tu esi“, ėjo link jo žmonos I. T., jis pagalvojo, kad M. S. gali suduoti žmonai, todėl šoko į tarpą ir tada gavo smūgį į lūpą. Tokiu būdu jie su M. S. susigrūmė. Jam trenkė kumščiu į lūpą ir smarkiai ją praskėlė, ant kūno buvo sužalojimai. Ant M. S. kūno išorinių sužalojimų nematė, tačiau neneigia, kad grumtynių metu, M. S. taip pat galėjo patirti kūno sužalojimus.

Nustatyta, kad dėl kaltinamojo M. S. nusikalstamos veikos nukentėjusiajam V. T. buvo padarytas sužalojimas: burnos sumušimas su kirstine žaizda lūpos vidiniame paviršiuje, viršutinių 11, 21 1/4 vainikų lūžimu, 12, 11, 21, 22 dantų sumušimu, kaktos nubrozdinimas virš kairės akies. Jam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 48-49). Šie sužalojimai nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą. Nukentėjusysis neabejotinai patyrė stiprų fizinį skausmą, didelius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą ir nepatogumus. Nukentėjusysis V. T. paaiškino, jog jo buvo visas veidas ištinęs, nosis pakelta, lūpą susiuvo, buvo žandikaulis ištinęs, todėl negalėjo kalbėti, valgyti savaitę laiko. Lūpos gijimas truko ilgiau negu savaitę laiko. Be to, jis kreipėsi pas stomatologą ir ten plovė lūpą, tepė su tepalais, buvo nuskeltas ne vienas dantis, o pas stomatologą lankosi vieną kartą per mėnesį. Jis jautė nepatogumus, nemalonumus eidamas į darbą su sužalota lūpa. Kaltinamasis kaltės nepripažino, nesigaili dėl nusikalstamos veikos padarinių, nukentėjusiojo neatsiprašė ir neatlygino net dalies padarytos žalos, taip nesistengdamas sušvelninti nusikaltimo padarinių.