Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Ieva Pluirienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Kapitalo valda“ ieškinį atsakovui A. A. dėl skolos, delspinigių, baudos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui teismo pranešimas ir ieškinys su priedais įteikti įstatymo nustatyta tvarka ((duomenys neskelbtini) str.). Iš atsakovo per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį negauta, todėl tenkintinas ieškovo prašymas dėl sprendimo už akių priėmimo ((duomenys neskelbtini) str. 4 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą ((duomenys neskelbtini) str. 2 d.).

LR CK 6.256 str. 1 d. nustato, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai vykdyti savo sutartines prievoles. Pagal LR CK 6.38 str., prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 str.). Vadovaujantis LR CK 6.63 str., skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, jei jis praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).

Atlikus byloje pateiktų rašytinių įrodymų formalų vertinimą pagal (duomenys neskelbtini) str. 2 d., nustatyta, kad UAB „Ūkio banko lizingas“ su atsakovu 2006-04-07 sudarė išperkamosios nuomos sutartį, kurios pagrindu atsakovas įsipareigojo sumokėti visas mokėjimų grafike numatytas įmokas per 18 mėnesių (išperkamosios nuomos sutarties dalykas – telefonas SAMSUNG E730). Atsakovas per sutartyje nustatytą turto išpirkimo laikotarpį, t. y. iki 2007-10-15, įsipareigojo sumokėti lizingo bendrovei už telefoną bendrą finansuojamą sumą, sumokėti visas numatytas įmokas, pranešti, jeigu pasikeičia atsakovo adresas, telefonas, o pažeidus pareigą – mokėti 10 % dydžio baudą nuo neišpirkto turto vertės, o vėluojant mokėti įmokas – mokėti 0,2 % dydžio delspinigius nuo vėluojamos mokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Atsakovas tinkamai neįvykdė prisiimtų įsipareigojimų. UAB „Ūkio banko lizingas“ ir UAB „Kapitalo valda“ 2009-03-04 pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią UAB „Ūkio banko lizingas“ perleido, o UAB „Kapitalo valda“ įgijo reikalavimą į atsakovo skolą pagal 2006-04-07 sudarytą išperkamosios nuomos sutartį. Pagal sutartį atsakovas liko skolingas ieškovui 224,656 Eur pagrindinės skolos. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškovu ir šalys teismui tokių įrodymų nepateikė ((duomenys neskelbtini)179 str.), todėl iš atsakovo, netinkamai vykdžiusio prievolę priteistina ieškovės naudai 224,65 Eu pagrindinės skolos pagal 2006-04-07 Išperkamosios nuomos sutartį.

Asmuo neįvykdęs arba netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 str. 2 d.).

Atsakovui negrąžinus kredito, ieškovas paskaičiavo delspinigius už įsipareigojimų nevykdymą po 0,2 procentus, numatyta sutarties 11.1 punkte, už kiekvieną pradelstą dieną ir prašo priteisti 1583,33 Eu delspinigių sumą, paskaičiuotą už 3524 dienas, tai yra laikotarpį nuo 2006-10-15 iki 2016-06-08. Be to, vadovaujantis išperkamosios nuomos sutarties 5.5 p., 11.2 p. atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovui 10 proc. baudą, skaičiuojant ją nuo neišpirktos įsigyto daikto (prekės) vertės tuo atveju, jeigu pažeis savo įsipareigojimus, t.y. jeigu atsakovas neinformuos lizingo bendrovės apie savo adreso, telefono, fakso ar banko rekvizitų, darbovietės, turto laikymo vietos pasikeitimą. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad išsiuntė skolininkui pranešimą dėl reikalavimo perleidimo, įspėjo, kad nesumokėjus skolos bus pradėtas priverstinis išieškojimas, tačiau atsakovas prievolių nevykdė ir nebendradarbiavo su ieškovu, su atsakovu jo nurodytais kontaktiniais duomenimis (telefonu) susisiekti nepavyko, kadangi minėtas telefonas išjungtas ir nenaudojamas, atsakovas tai pat nepateikė duomenų apie jo gyvenamosios vietos, turtinės padėties pasikeitimą, kaip tai buvo numatyta sutarties 5.5 p., todėl ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 22,46 Eur baudą.

CK 6.73 straipsnio 2 dalis nustato, kad jei netesybos yra aiškiai per didelės ar prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius. Teismas, mažindamas netesybas, pirmiausia atsižvelgia į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, tikruosius sutarties šalių ketinimus, sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, šalių statusą, t. y. į tai, ar šalys yra vartotojai ar ne, ar šalys yra viešieji juridiniai asmenys, vykdantys visuomenines funkcijas, taip pat į faktines bylos aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, bankų mokamų palūkanų dydį, į CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, ar visiškai nuostolių atlyginimas nesukurs nepriimtinų ar sunkių padarinių. Netesybų mažinimas taip pat gali būti nulemtas siekio įgyvendinti neteisėto praturtėjimo prevenciją arba siekio užtikrinti viešosios tvarkos apsaugą (Lietuvos A. T. 2013 m. sausio mėn. 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos A. T. praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1).

Vertinant nagrinėjamoje byloje susitartas netesybas, atsižvelgtina į tai, kad: atsakovas yra vartotojas, sutartį sudarė prisijungdamas prie pirminio kreditoriaus parengtų standartinių sutarčių sąlygų; prašomi priteisti delspinigiai yra septynis kartus didesni už skolą, ieškovas dėl skolos priteisimo kreipėsi beveik po devynių metų nuo įsipareigojimo įvykdymo termino pabaigos ir tik po septynių metų po reikalavimų perleidimo sutarties pasirašymo (toks ilgas delsimas kreiptis į teismą niekuo nepateisinamas), ieškovas delspinigius skaičiuoja daugiau nei už 9 metus, nepateikta įrodymų, jog pasibaigus paskolos grąžinimo terminui nedelsiant reikalauta grąžinti skolą, tokio netesybų dydžio nepagrindžia patirtais nuostoliais, ieškovas vienu metu prašo priteisti ir baudą, ir delspinigius, t.y. iš esmės prašo dvigubų netesybų (nors ieškovas baudą sieja su atsakovo pareigos pranešti apie savo adreso pasikeitimą nevykdymu, tačiau tai iš esmės yra susiję su skolos nemokėjimu, tad prašomi priteisti nauda ir delspinigiai yra dviguba atsakomybė, kuri negalima). Taigi, atsižvelgiant į išdėstytą, bei siekiant užtikrinti prievolės šalių interesų pusiausvyrą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei atsižvelgiant į aukštesnės instancijos teismų praktiką panašiose bylose (Vilniaus apygardos teismo 2014-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-344-275/52014, 2015-02-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-214-232/2015, Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1468-565/2015, Vilniaus apygardos teismo 2016-02-26 nutartis Nr.e2A-515-603/2016 ir kt.), taip pat aplinkybę, jog atsakovas, žinodamas apie prievolę ilgą laiką jos nevykdo, konstatuotina, kad yra pagrindas sumažinti prašomas priteisti netesybas, tad reikalavimas dėl jų priteisimo tenkintinas iš dalies, iš atsakovo ieškovui priteistina 200 Eu netesybų (CK 1.5 str., 6.71 str., 6.73 str. 2 d.).

CK 6.37 str. 2 d. numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 str. 1 d. nurodyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2016-06-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Reikalavimas dėl išlaidų už Gyventojų registro pažymas tenkintinas iš dalies ir priteistina 5,8 Eu, nes į bylą pateiktos tik dvi pažymos, tuo tarpu ieškovo pateiktoje sąskaitoje nurodyta suma už daugiau pažymų (CK 6.248 str. 4 d. 2 p., (duomenys neskelbtini) str.).

Patenkinus ieškinį iš dalies, šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos proporcingai patenkintų ir atmestų ieškovo reikalavimų daliai – ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Ieškovas patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 42,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 p.). Ieškovui, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (teismas patenkino 23 proc. reikalavimų) iš atsakovo priteistina 9,66 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 2 d.).

Valstybei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteisiamos, nes šios išlaidos mažesnės negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatyta minimali (3,00 Eur) valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 96 str. 6 d.).

V. C. proceso kodekso 142 str. 4 d., 262 str. 2 d., 285, 286 str., 287 str. 1 d., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. A., a.k(duomenys neskelbtini) ieškovo UAB „Kapitalo valda“, j.a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 224,65 Eur skolos, 200 Eu netesybų, iš viso – 424,65 Eur (keturis šimtus dvidešimt keturis Eu 65 ct) įsiskolinimo, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-06-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 9,66 Eur (dešimt eurų 74 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį (duomenys neskelbtini) straipsnio reikalavimus.

Ieškovas per 30 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Sprendimo kopijas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo dienos išsiųsti šalims.