- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-29
- Bylos Nr.
- e2-93-236/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kazys Kailiūnas
- Ieškovas
- J. S.
- Atsakovas
- E. Z., I. Z., uždarajai akcinei bendrovei „BALTJUMA“
- Kategorijos
- 95.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutarties, kuria atmestas ieškovo J. S. prašymas įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis agentę I. D. ir notarę V. Š. civilinėje byloje Nr. 2-4487-653/2014 pagal ieškovo J. S. ieškinį atsakovams E. Z., I. Z., uždarajai akcinei bendrovei „BALTJUMA“ dėl avanso priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas J. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovų E. Z. ir I. Z. solidariai 400 000 Lt avanso ir 100 000 Lt palūkanų; iš atsakovo UAB „Baltjuma“ subsidiariai priteisti 400 000 Lt avanso ir 100 000 Lt palūkanų.
Ieškovas pateikė prašymą įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis nekilnojamojo turto agentę I. D. ir notarę V. Š.. Nurodė, kad atsakovai kelia nekilnojamojo turto agentės I. D. ir notarės V. Š. veiksmų teisėtumo klausimą. Ieškovas pažymėjo, kad neturi galimybės nurodyti, kaip konkrečiai teismo sprendimas atsilieps prašomų įtraukti asmenų teisiniam statusui, nes pagal CPK 47 straipsnio 1 dalies nuostatas, tretieji asmenys dalyvauti byloje, jeigu bylos išsprendimas gali turėti jų teisėms ir pareigoms, net jeigu jų įtraukimo metu nėra tiksliai žinoma, kad tokių pasekmių neabejotinai bus ir kaip konkrečiai tai pasireikš.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartimi nutarė ieškovo J. S. prašymą atmeti.
Teismas nurodė, jog ieškovas nepateikė pagrįstų argumentų, patvirtinančių, kad nagrinėjamos bylos išsprendimas gali turėti įtakos nekilnojamojo turto agentės I. D. ir notarės V. Š. teisėms ir pareigoms. Ieškovas nenurodė kurios iš šalių pusėje siekė įtraukti į bylą dalyvauti minėtus asmenis. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo pareikštas reikalavimas dėl sandorio nuginčijimo, taip pat šios bylos dalykas nėra susijęs su minėtų asmenų veiksmų teisėtumo ar neteisėtumo nustatymu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas J. S. prašo pirmosios instancijos teismui pasinaikinti nutartį arba apeliaciniam teismui panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – į nagrinėjamą bylą trečiaisiais asmenimis įtraukti nekilnojamojo turto agentę I. D. ir notarę V. Š.. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas nepateikė pagrįstų argumentų, patvirtinančių, kad nagrinėjamos bylos išsprendimas gali turėti įtakos I. D. ir notarės V. Š. teisėms ir pareigoms. Notarė patvirtino 2008 m. sausio 31 d. ir 2008 m. rugpjūčio 22 d. susitarimus bei galimai pažeidė Notariato įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje numatytas pareigas. Tuo tarpu, atsakovams 2006 m. gruodžio 8 d. su nekilnojamojo turto agente I. D. sudarius atstovavimo parduodant nekilnojamąjį turtą sutartį sieja sutartiniai teisiniai santykiai. Be to, atsakovų teigimu, ji žinojo apie ieškovo tariamą pasiūlymą nurodyti didesnę turto kainą; ji dalyvavo pasirašant dokumentus notaro biure;
2) Pirmosios instancijos teismas nekilnojamojo turto agentę I. D. nutarė apklausti liudytoja, tačiau jos apklausa neatitiks keliamų tikslų, nes teismo sprendimas ateityje galės turėti įtakos jos pačios teisėms ir pareigoms;
Šalies argumentai
3) Apelianto teigimu, ieškovas neturi pareigos nurodyti, kaip konkrečiai teismo sprendimas turės įtakos prašomų įtraukti asmenų teisėms ir pareigoms;
Žemesnės instancijos teismas
4) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad nagrinėjamos bylos dalykas nėra susijęs su minėtų asmenų veiksmų teisėtumo ar neteisėtumo nustatymu, kadangi tai gali paaiškėti nagrinėjant bylą;
5) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai motyvavo, jog ieškovas nenurodė kurios iš šalių pusėje siekė įtraukti į bylą dalyvauti minėtus asmenis. Apelianto teigimu, šis klausimas yra šalutinis ir jis gali būti išspręstas bylos nagrinėjimo metu.
Atsiliepimas
Atsakovai E. Z., I. Z. pateikė atsiliepimą į ieškovo atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą dalyje dėl nekilnojamojo turto agentės I. D. įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį šioje dalyje palikti nepakeistą; ieškovo atskirąjį skundą dalyje dėl notarės V. Š. įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą atskirajame skunde išdėstytų argumentų ribose, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 320 str., 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta.
Tretieji asmenys yra byloje dalyvaujantys asmenys (CPK 37 straipsnio 2 dalis). Jie gali būti pareiškiantys savarankiškus reikalavimus (CPK 46 straipsnis) arba jų nepareiškiantys (CPK 47 straipsnis). Asmens, kaip dalyvaujančio procese trečiuoju asmeniu, procesinę padėtį lemia jo suinteresuotumas byla. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, nėra tiesioginiai tarp šalių atsiradusio materialiojo teisinio santykio dalyviai, tačiau jie yra susiję materialiaisiais teisiniais santykiais su viena iš šalių taip, kad priimtas teismo sprendimas gali turėti įtakos jų teisėms ir pareigoms. Teismui sprendžiant klausimą, kokia konkretaus asmens procesinė padėtis, būtina nustatyti ir įvertinti, iš kokio materialinio teisinio santykio yra kilęs ginčas, kas yra to materialinio teisinio santykio tiesioginiai subjektai, kuris subjektas turi pareigą atsakyti pagal pareikštą ieškinį.
Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas J. S. pareiškė atsakovams E. Z., I. Z., UAB „BALTJUMA“ ieškinį dėl avanso priteisimo. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovų E. Z. ir I. Z. solidariai 400 000 Lt avanso ir 100 000 Lt palūkanų; iš atsakovo UAB „Baltjuma“ subsidiariai priteisti 400 000 Lt avanso ir 100 000 Lt palūkanų (b. l. 1-4).
CPK 47 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pareiškime dėl įstojimo į procesą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, turi būti nurodytas įstojimo į procesą pagrindas ir kurios iš šalių pusėje siekiama įstoti.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas pateikė prašymą įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, nekilnojamojo turto agentę I. D. ir notarę V. Š., kadangi atsakovai kėlė nekilnojamojo turto agentės I. D. ir notarės V. Š. veiksmų teisėtumo klausimą (b. l. 141-143).
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, jog apeliantas nepateikė pagrįstų argumentų, patvirtinančių, kad nagrinėjamos bylos išsprendimas gali turėti įtakos nekilnojamojo turto agentės I. D. ir notarės V. Š. teisėms ir pareigoms. Byloje nėra duomenų, jog atsakovai pareiškė priešieškinį dėl sandorio nuginčijimo. Kadangi nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl avanso bei palūkanų priteisimo iš atsakovų, klausimas dėl aukščiau paminėtų asmenų veiksmų teisėtumo ar neteisėtumo nėra šios bylos nagrinėjamas dalykas.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pareiškime dėl įstojimo į procesą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, turi būti nurodytas įstojimo į procesą pagrindas (CPK 47 str. 3 d.). Dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog priešingai nei teigia apeliantas, pastarasis privalėjo nurodyti, kaip konkrečiai teismo sprendimas turės įtakos prašomų įtraukti asmenų teisėms ir pareigoms.
Atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai, jog prašantis asmuo įtraukt trečiuosius asmenis į bylą neprivalo nurodyti šalies, kurioje pusėje tretieji asmenys dalyvaus. Priešingai nei teigia apeliantas, minėtas klausimas nėra laikytinas šalutiniu ir neturi būti sprendžiamas nekonkrečiu bei neapibrėžtu bylos nagrinėjimo momentu, kadangi įstatymas nustato pareigą šaliai pareiškime dėl įstojimo į procesą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, nurodyti kurios iš šalių pusėje siekiama įstoti (CPK 47 str. 3 d.).
Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovo atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.