- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-12
- Bylos Nr.
- II-581-1053/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-03669-2019-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ugnė Gailiūnienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2019 m. liepos mėn. 15 d. nutarimo Nr. 10 – ANR_N – 13623 – 2019.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus 2019 m. liepos mėn. 15 d. nutarimu Nr. 10 – ANR_N – 13623 – 2019 (toliau – nutarimas) M. P. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, dėl to, jog jis 2019 m. birželio 22 d. apie 13:30 val. Vilniaus r. sav., Rastinėnų k., Rastinėnų g. vairavo automobilį „Toyota Verso“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0.55 promilės neblaivumas.
Šalies argumentai
Skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. P. prašo panaikinti nutarimą. Nurodo, kad birželio 22 d. po pietų, prieš išvykdamas išgėrė, kaip tuomet buvo įsitikinęs, giros. Tik dienos pabaigoje suprato, kad per savo neapdairumą gėrė ne girą, o tamsų alų. Jis nesijautė nė kiek apsvaigęs. Sustabdę jį policijos pareigūnai 13.30 val. patikrino alkotesteriu, nustatytas 0,55 promilių neblaivumas. 15.00 val. jis buvo apžiūrėtas Priklausomybės centro filiale, neblaivumo požymių nenustatyta, 15.05 val. buvo paimtas kraujo tyrimas, kurio metu nustatytas 0,25 etilo alkoholio kraujyje koncentracija. Greičiau atlikti patikrinimo nebuvo galimybių dėl to, kad buvo ilgai pildomas protokolas. Bendras alkoholio sumažėjimas 0,34 rodo, kad jis skaidėsi greičiau, nei 0,22 per valandą greičiu, kas būdinga esant bent jau vidutiniam aktyvumui. Jo atveju aktyvumas buvo minimalus. Daro prielaidą, kad alkoholio kiekis kvėpavimo takuose buvo didesnis dėl neseniai išgerto skysčio. Turi 27 metų vairavimo stažą, per tą laiką nėra padaręs nusižengimų, nebent kartą dėl šviesų neįjungimo dieną, nors vairuoja kasdien. Turi tris mažametes dukras, kasdieną jas veža į mokyklą ir būrelius. Yra atsakingas pilietis, dirba mokslinėje srityje.
Atsiliepimas
Atsiliepimu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba prašo M. P. skundo netenkinti. Nurodo, kad M. P. buvo nustatytas 0,55 prom. girtumas, po 1 valandos ir 36 minučių jis pridavė kraujo mėginį, kurį ištyrus buvo nustatytas 0,25 promilės. Šis tyrimas patvirtina faktą, kad M. P. vairavo neblaivus, nes per daugiau kaip pusantros valandos alkoholio koncentracija sumažėjo nuo 0,55 iki 0,25 promilių ir sumažėjimas yra normos ribose. Taip pat teigia, kad esant organizme 0,55 promilės etilo alkoholio, neįmanoma, kad asmuo to nejaustų.
Lietuvos Kelių policijos tarnybos Specialios paskirties skyriaus patrulio M. M. tarnybinio pranešimo duomenimis 2019-06-22, jis dirbo kartu su vyr. specialistu L. U.. Vykdant policines priemones Vilniaus apskrityje, Rastinėnų k. Rastinėnų g. apie 13:30 val., patikrinimui buvo sustabdytas automobilis „Toyota Verso“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Priėjus prie vairuotojo, prisistačius buvo paprašyta pateikti automobilio dokumentus bei vairuotojo pažymėjimą. Paaiškėjo., kad automobilį vairuoja M. P. (duomenys neskelbtini). Vairuotojas buvo patikrintas greito alkoholio testo alkotesteriu „Drager Alcotest 5000“. Testas parodė, kad vairuotojas yra vartojęs alkoholį. Paklausus ar vartojo alkoholinius gėrimus, šis atsakė, kad vakar vakare vartojo, gėrė alų. Patikrinus alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. ARZH-0074, patikros sertifikatas Nr. 0970864, buvo nustatytas 0,55 promilių girtumas. Vairuotojas dėl padaryto pažeidimo labai gailėjosi ir teigė, kad jei būtų žinojęs, kad pripūs, tikrai būtų nesėdės vairuoti automobilio (b. l. 14).
Alkotesterio rodmenys patvirtina, kad 2019-06-22 apie 13:36 val., M. P. buvo nustatytas 0,55 promilių neblaivumas. Aplinkybę, kad alkotesterio prietaisas patikrinimo metu buvo tinkamas naudoti patvirtina byloje esantis patikros sertifikatas (b. l. 15).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvados duomenimis, M. P. 2019-06-22 15:05 val., paimtame kraujo mėginyje nustatyta mažiausia etilo alkoholio koncentracija (0,25 promilės) (b. l. 16).
Teismo posėdžio metu M. P. nurodė, kad skundą palaiko. Nurodė iš vakaro išgėręs alaus, tačiau ne tiek, kad kitą dieną būtų neblaivus. Kitą dieną neapsižiūrėjęs prieš išvažiuodamas iš sodo išgėrė tamsaus alaus manydamas, kad tai gira. Žmona buvo nupirkusi ir giros, ir tamsaus alaus. Išgėrė apie 400-500 ml, gėrė apie pusę minutės. Sėdo už vairo, kartu važiavo visa šeima. Sustabdė policijos pareigūnai praėjus maždaug 15 minučių nuo alkoholio suvartojimo patikrino jį alkotesteriu. Nustatė neblaivumą. Mano, kad nustatytas neblaivumas ne kraujyje, o kvėpavimo takuose. Nuvykus į Priklausomybių ligų centrą gydytoja nenustatė nei vieno neblaivumo požymio.
Motyvuojamoji dalis
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. P. skundas tenkintinas iš dalies.
M. P. tiek teismo posėdyje, tiek skunde iš esmės sutiko, kad vairavo neblaivus. Nurodė, kad prieš sėsdamas už vairo išgėrė alaus. Jo teigimu, taip atsitiko netyčia, jis supainiojo alų su gira. Šis teiginys nelabai įtikina, nes šių gėrimų nors išvaizda panaši, tačiau skonis skirtingas, be to M. P. išgėrė beveik 0,5 litro gėrimo, taigi galėjo suprasti, ką vartoja. Visgi net ir tikint jo paaiškinimu, reikia pastebėti, kad suaugęs protingai ir atsakingai besielgiantis asmuo, rengdamasis vairuoti automobilį (svarbu ir tai, kad automobilyje važiavo ir trys mažamečiai jo vaikai), turėtų atsakingai vartoti gėrimus, įsitikinti, kad vairuoja blaivus. Kaip nurodė M. P., jam buvo žinoma, kad žmona pirko ir giros, ir tamsaus alaus, alus buvo skirtas jam, nes žmona alkoholio negali vartoti. Ant butelio buvo etiketė. Išgertas nurodytas alkoholio kiekis (apie 0,5 l alaus) sukelia žmogui tam tikrą apsvaigimą. Taigi ne tik gėrimo skonis, bet ir šios paminėtos aplinkybės turėjo sukelti M. P. įtarimą, kad jis vartoja alkoholį, o jei nesukėlė, teigtina, kad M. P. elgėsi neatsakingai ir neatsargiai. Todėl aplinkybė, kad M. P. supainiojo gėrimus, nors galėtų būti vertinama skiriant nuobaudą, pačios atsakomybės dėl vairavimo neblaiviam nešalina.
Byloje esančiame tarnybiniame pranešime nurodyta, kad patikrinus vairuotoją, jo paklausus, ar vartojo alkoholinius gėrimus, šis atsakė, kad iš vakaro gėrė alaus, dėl padaryto pažeidimo labai gailėjosi, teigė, kad jei būtų žinojęs, jog pripūs, tikrai būtų nesėdęs už automobilio vairo. T. y. iškart po patikrinimo M. P. iš karto pripažino kaltę, sutiko vairavęs neblaivus. Pareigūnai prieš patikrą klausė M. P. ar jis vartojo alkoholį, M. P. atsakė, kad ne (M. P. parodymai). Po to nustačius alkotesteriu neblaivumą, M. P. turėjo kilti įtarimų, iš kur atsirado neblaivumas, tačiau tuo metu jokių abejonių dėl nustatyto neblaivumo jam nekilo. Taigi paaiškinimas apie supainiotus gėrimus ir jų vartojimą prieš pat išvažiavimą atsirado tik bylos nagrinėjimo policijoje ir teisme metu.
Svarbu ir tai, kad anot M. P. administracinio nusižengimo protokolas jam buvo rašomas apie 45 minutes. Taigi buvo pakankamai laiko išanalizuoti galimas neblaivumo priežastis, prisiminti, ką ir kada vartojo, ir apie tai informuoti protokolą rašančius pareigūnus, o jei kilo abejonių dėl neblaivumo nustatymo, buvo pakankamai laiko paprašyti pareigūnų atlikti pakartotinį patikrinimą, tačiau M. P. to nepadarė. Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452, įpareigoja pareigūnus pakartotinį patikrinimą alkotesteriu atlikti tik tada, kai nustatytas neblaivumas viršija 1,51 promilių arba įvyko eismo įvykis. Šiuo atveju taip nebuvo, taigi pareigūnai neturėjo pareigos M. P. neblaivumą tikrinti kelis kartus.
M. P. pateikta specialisto išvada, kurioje nustatytas 0,25 promilės, tik patvirtina neblaivumo faktą. Alkosteteriu M. P. 2019-06-22 13.36 val. nustatytas 0,55 promilių neblaivumas. Sveikatos įstaigoje kraujas buvo paimtas 2019-06-22 15.05 val., t. y. po patikrinimo alkotesteriu praėjus pusantros valandos. Natūralu, kad einant laikui alkoholio kiekis kraujyje mažėja, todėl tai, kad po pusantros valandos M. P. nustatytas mažesnis neblaivumas, logiškai paaiškinama, ir niekaip nepaneigia alkotesterio parodymų ir fakto, kad M. P. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas neblaivumas daugiau nei 0,4 promilės. Pažymėtina, kad įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu. Paprastai pareigūnai patikrinimą atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais ir patikimais, jei neįrodoma priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-628/2018).
Įvertinęs tai, teismas pripažįsta nustatyta, kad M. P. administracinio nusižengimo protokole ir nutarime nurodytomis aplinkybėmis vairavo neblaivus. Jo padaryta veika tinkamai kvalifikuota pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį.
Teismo posėdyje M. P. taip pat nurodė, kad jam skirta vidurkio dydžio nuobauda, jo manymu, yra per griežta. Su šias asmens pozicija sutiktina. Nors skundžiamame nutarime teisingai nurodyta, kad nenustatyta asmens atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ANK 34 straipsnio 2 dalis įpareigoja nuobaudą skiriančią instituciją atsižvelgti į kitas aplinkybes: padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę. Iš bylos medžiagos, M. P. skundo ir jo paaiškinimų matyti, kad jis nėra baustas administracine tvarka, nors turi 27 metų vairavimo stažą, dirba mokslo darbuotoju, yra daugelio mokslinių publikacijų autorius, turi šeimą, tris nepilnamečius vaikus. Šios aplinkybės jo asmenybę charakterizuoja teigiamai ir sudaro pagrindą skirti jam minimalią sankcijoje nustatytą nuobaudą.
Kita vertus šios aplinkybės nelaikytinos tiek išskirtinėmis, kad sudarytų pagrindą teismui taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą, negu numatyta sankcijoje. Pažymėtina, kad M. P. savo kaltės dėl padaryto nusižengimo nepripažino, jo padarytas pažeidimas yra pavojingas, jis vairavo automobilį neblaivus, automobilyje tuo metu buvo trys nepilnamečiai vaikai. Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Visuomenės interesas taikyti prevencines priemones ir nubausti pažeidėją, taip siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, yra svarbesnis nei asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninis interesas išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis byloje Nr. N-575-2323-11).
Įvertinus tai, kas išdėstyta, skundžiamas nutarimas keistinas, M. P. skiriant minimalaus dydžio nuobaudą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,
nutaria:
M. P. skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus 2019 m. liepos mėn. 15 d. nutarimą Nr. 10 – ANR_N – 13623 – 2019 dalyje, kurioje M. P. paskirta 950 eurų bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 14 mėnesių, ir paskirti jam 800 eurų baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 metams.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.