Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Reginos Majauskienės, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, teismo posėdyje nagrinėjo nuteistojo S. S. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 21 d. nutarties, kuria atmestas Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų-atvirosios kolonijos teikimas dėl S. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas nagrinėjo Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų-atvirosios kolonijos administracijos teikimą dėl nuteistojo S. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir 2007 m. lapkričio 21 d. nutartimi teikimą atmetė.

Teismo posėdyje prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. S. skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002m. birželio 27d. įstatymu Nr. IX-994, 157 str. 1 d. nurodo, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys asmenys, kuriuos įmanoma toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, bet prižiūrimus, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Iš įstatymo normos seka, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų gali būti taikomas asmenims, atliekantiems bausmę laisvės atėmimo vietose, jeigu įmanoma šiuos asmenis toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, tačiau prižiūrimus.

Ši atleidimo nuo bausmės rūšis gali būti taikoma esant šioms pagrindinėms sąlygoms:1) nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytą minimalią bausmės dalį; 2) nuteistąjį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis atliko būtinąją įstatyme numatytą bausmės dalį – šiek tiek daugiau nei 1/3 paskirtos bausmės. Pataisos įstaigos charakterizuojamas teigiamai, skatintas 4 kartus, padarė vieną režimo pažeidimą, tačiau drausminėmis nuobaudomis nebaustas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos teismas vadovaujasi LR Bausmių Vykdymo Kodekso 8 straipsnyje įtvirtintu bausmės vykdymo individualizavimo principu, kurio esmė yra ta, kad pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį. Todėl, vadovaujantis įstatymu, vertinamas ne tik nuteistojo elgesys per visą bausmės atlikimo laiką, bet taip pat ir kitos aplinkybės, turinčios reikšmės sprendžiant lygtinio paleidimo tikslingumą, jų tarpe ir padarytos veikos, nuteistojo pavojingumas. Teismas taiko lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo įstaigos tik tuomet, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Be to, taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, o ne pareiga.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nepilnamečių vaikų turėjimas ir įstatymo suteikiama galimybė lygtinai paleisti asmenį atlikus tik 1/3 bausmės yra orientuota į vaikų interesus, tačiau net ir šiuo atveju turi būti pakankamai duomenų prognozuoti, kad nuteistasis, būdamas laisvėje, toliau gali būti sėkmingai taisomas ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, laikysis įstatymų.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertino ne tik tai, kad nuteistasis atliko nustatytą bausmės dalį, pataisos namų administracijos charakterizuojamas teigiamai, skatintas 4 kartus, drausminėmis nuobaudomis nebaustas, tačiau taip pat atsižvelgė ir į padarytų nusikaltimų, o taip pat ir į nuteistojo pavojingumą. Teismas įvertino tai, kad S. S. atlieka bausmę už kelių tyčinių turtinių, kurie kartu yra ir smurtiniai, nusikaltimų padarymą. Nors anksčiau S. S. neteistas, tačiau šiuo metu bausmę atlieka net už trijų sunkių nusikaltimų padarymą, vis jie pavojingi visuomenei, nes buvo vykdomas plėšimas, turto prievartavimas, o taip pat nusikaltimas, susijęs su neteisėtu disponavimu šaunamaisiais ginklais. Nors šiuo metu nuteistasis yra atlikęs įstatymo numatytą bausmės dalį- šiek tiek daugiau nei 1/3 paskirtosios bausmės, tačiau paskirtoji bausmė baigiasi tik 2011 metų gegužės mėnesį ir likusi bausmės dalis dar labai didelė – daugiau nei trys su puse metų. Šių aplinkybių visuma, įvertinus teigiamą pataisos namų charakteristiką, tai, kad nuteistasis skatintas, dalyvavo įvairiose programose ir kursuose, atliktą bausmės dalį, neduoda pakankamo pagrindo prognozuoti, kad S. S. lygtinai paleidus šiuo metu iš pataisos įstaigos jis laikysis įstatymų ir nebedarys naujų nusikaltimų. Šiuo metu nėra pakankamo pagrindo išvadai, kad nuteistąjį galima toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Įvertinus nusikaltimų, už kuriuos S. S. šiuo metu atlieka bausmę, sunkumą ir pavojingumą, skaičių, o taip pat ir nuteistojo pavojingumą, atliktąją ir neatliktąją bausmės dalis, jų tarpusavio santykį darytina išvada, kad šiuo metu lygtinai paleidus nuteistąjį iš pataisos įstaigos būtų nepasiekti bausmės tikslai, pažeistas teisingumo principas. Bausmės tikslai ir visuomenės saugumo interesai šiuo metu, įvertinus aukščiau aptartų aplinkybių visumą, persveria nuteistojo šeimyninius interesus.

Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistojo atžvilgiu nėra pagrindo taikyti BVK 157str. ir jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Teismo nurodytos išvados motyvuotos ir nurodytos nutartyje, jos pagrįstos byloje esančia rašytine medžiaga ir abejonių teismo kolegijai nekelia.

Esant šioms aplinkybėms, teikimas atmestas pagrįstai. Todėl skundas atmetamas, nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 364 str. 8 d. 1 p.

nutaria:

Nuteistojo S. S. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 21 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.