Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aušrelės Mažrimienės ir Laimutės Jokubauskaitės, sekretoriaujant Neringai Keršienei, dalyvaujant pareiškėjui G.Č., atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovei Jolantai Laužikaitei, 2013 m. liepos 23 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo G.Č. skundą atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl 2013-06-06 sprendimo Nr. (31.1.)-RS2-593 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013-07-08 nutartimi (b.l. 46-49) priimtas pareiškėjo G.Č. (toliau – ir pareiškėjas) skundas atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai (toliau – ir atsakovė) dalyje dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2013-06-06 sprendimo Nr. (31.1.)-RS2-593 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės įteisintų paplūdimių ir maudyklų steigimo bei priežiūros užtikrinimo“ panaikinimo.

Skunde (b.l. 3-7) ir jo patikslinime (b.l. 41-45) (toliau – skundas) pareiškėjas nurodo, kad 2013-05-29 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorei pateikė prašymą „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės įteisintų paplūdimių ir jų maudyklų steigimo bei priežiūros užtikrinimo“, kuriuo prašė išnagrinėti prašymą ir pašalinti jame išvardintus trūkumus. Teigia, jog ginčijamu sprendimu atsakovė nurodė, jog prašymai nebus nagrinėjami. Pažymi, kad dar 2013-04-11 Ministro Pirmininko kanclerio pavedimu Klaipėdos miesto savivaldybė buvo įpareigota organizuoti pareiškėjo keliamų klausimų nagrinėjimą ir jam dalyvaujant parengti ir pateikti Vyriausybei atitinkamų teisės aktų pakeitimų projektus. Mano, kad tiek į 2013-04-11, tiek į 2013-05-29 prašymą, tiek į visus ankstesnius jo prašymus nebuvo atsižvelgta, prašymai nebuvo nagrinėjami nei Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos komitetuose, nei Klaipėdos miesto savivaldybės departamentuose, apsiribojant tik formaliais atsakymais raštu, todėl prašo ginčijamą aktą panaikinti ir įpareigoti atsakovę išnagrinėti pareiškėjo prašymus.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas G.Č. skundą palaikė ir prašė tenkinti iš esmės jame išdėstytų aplinkybių ir motyvų pagrindu. Paaiškino, kad į jo prašymus atsakovė atsakė, tačiau paviršutiniškai. Nuo 2011 metų siekia, kad būtų sudarytos tinkamos sąlygos naudotis paplūdimiais. Esamas problemas žino, nes anksčiau dirbo gelbėtoju, o skundu siekia apginti savo kaip piliečio teisę turėti saugią aplinką, tačiau jam ir visuomenei rūpimi klausimai iki šiol neišspręsti.

Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu (b.l. 54-57) su pareiškėjo skundu nesutinka. Nurodo, kad pareiškėjas 2013-05-29 prašymu kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją keldamas tuos pačius klausimus, susijusius su paplūdimiais, kurie jau ne kartą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijoje buvo nagrinėti ir į kuriuos pareiškėjui buvo atsakyta. Pareiškėjui nenurodžius naujų aplinkybių, sudarančių pagrindą jo prašymus nagrinėti iš naujo, vadovaujantis Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875, 12 punktu Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2013-05-29 prašymą. Pažymi, kad pareiškėjas prašydamas panaikinti ginčijama aktą, nenurodė teisinių argumentų, pagrindžiančių šio akto neteisėtumą ar teisės aktų nuostatų, kurioms šis aktas prieštarauja. Argumentuoja, kad į pareiškėjo prašymus, susijusius su Klaipėdos miesto paplūdimiais jam buvo atsakyta atsakovės 2011-07-08 raštu Nr. (31.1.)-RS2-566, 2012-06-18 Nr. (31.1.)-RS2-626, 2012-05-03 raštu Nr. SR-35, 2012-04-10 raštu Nr. TAS-77. Be to, dėl klausimų, susijusių su gelbėtojų mokymu, pareiškėjas buvo informuotas ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2013-04-23 raštu Nr. (12.8-54)SD-2902. Tvirtina, kad dėl šių priežasčių, pareiškėjui 2013-05-29 pateikus atsakovei prašymą su tais pačiais reikalavimais, kuriuos ne kartą nagrinėjo tiek Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, tiek centrinio valstybinio administravimo subjektai, ir nenurodžius jokių naujų aplinkybių, Germano Čepo prašymas pagrįstai buvo nenagrinėjamas.

Atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovė Jolanta Laužikaitė palaikė atstovaujamos institucijos poziciją išdėstytą atsiliepime ir prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2013-06-06 sprendimo Nr. (31.1.)-RS2-593 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės įteisintų paplūdimių ir maudyklų steigimo bei priežiūros užtikrinimo“, kuriuo pareiškėjo 2013-05-29 prašymas „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės įteisintų paplūdimių ir jų maudyklų steigimo bei priežiūros užtikrinimo“ iš esmės paliktas nenagrinėtu, teisėtumo ir pagrįstumo.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracija yra viešojo administravimo subjektas, kuris savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu (toliau – Viešojo administravimo įstatymas ir VAĮ). Šis įstatymas sudaro prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, viešojo administravimo subjektų sistemą ir administracinės procedūros organizavimo pagrindus; garantuoja asmenų teisę apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą; įtvirtina kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje (VAĮ 1 straipsnis). Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenų prašymus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtinto Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijoje, įstaigoje ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisykles (toliau – Taisyklės). Pagal šias Taisyklės prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į instituciją, prašant administracinės paslaugos – išduoti leidimą (licenciją), dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą; nustatytąja tvarka pateikti institucijos turimą informaciją; priimti administracinį sprendimą – įsakymą, potvarkį ar nustatytąja tvarka kitą nustatytosios formos dokumentą, kuriame išreiškiama institucijos valia; atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus.

Pažymėtina, jog nors Viešojo administravimo įstatymas tiesiogiai neįtvirtina galimybės palikti prašymą nenagrinėtą, tačiau, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr. bylos Nr. A442-419/2009, A556-362/2010), darytina išvada, kad sprendžiant tokio pobūdžio klausimus, negali būti remiamasi vien tik minėtu įstatymu, o turi būti taikomos ir Taisyklės. Taisyklių 12 punktas nustato, jog prašymai, su kuriais tas pats asmuo kreipiasi į instituciją tuo pačiu klausimu, nenagrinėjami, jeigu nenurodomos naujos aplinkybės, sudarančios prašymo pagrindą, ar nepateikiami papildomi argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu. Kai pakartotinis prašymas nenagrinėjamas, institucija per 5 darbo dienas nuo pakartotinio prašymo gavimo institucijoje praneša asmeniui, kodėl jo prašymas nenagrinėjamas, ir nurodo šio sprendimo apskundimo tvarką. Kitaip tariant, Taisyklės aiškiai įtvirtino galimybę palikti atitinkamą prašymą nenagrinėtą, jeigu tuo pačiu klausimu asmuo prašymu jau buvo kreipęsis į instituciją ir nenurodomos naujos aplinkybės ar nepateikiami nauji argumentai, sudarantys pagrindą abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu. Todėl šiuo atveju sprendžiant kilusį ginčą, būtina nustatyti, ar susiklosčiusi situacija atitiko Taisyklių 12 punkte nustatytus kriterijus ir sudarė pagrindą priimti ginčijamą aktą, kuriuo pareiškėjo prašymas paliktas nenagrinėtu.

Nustatyta, kad pareiškėjas 2013-05-29 prašymu „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės įteisintų paplūdimių ir jų maudyklų steigimo bei priežiūros užtikrinimo“ kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją prašydamas: įrengti vaikų maudynių vietas; įrengti gelbėtojų bokštelius; užtikrinti BĮ „Klaipėdos miesto skęstančiųjų gelbėjimo tarnyba“ gelbėtojų apmokymus; įrengti tualetus; sudaryti sąlygas priėjimui prie vandens neįgaliesiems; ne rečiau, kaip kartą per savaitę vykdyti viršutinio paplūdimio smėlio sluoksnio valymą; įsteigti paplūdimį poilsiautojams, norintiems poilsiauti su gyvūnais; pasitvirtini vėliavų, plūdurų, ženklų - įspėjančių, draudžiančių, leidžiančių maudytis, reikšmes, už kurių ignoravimą, nesilaikymą būtų galima taikyti ATPK bausmes (b.l. 9-10). Atsakovas atsakydamas į šį prašymą ginčijamame sprendime nurodė, kad: paplūdimiai prižiūrimi vadovaujantis teisės aktais ir protingumo kriterijais; apie skęstančiųjų gelbėtojų kompetencijos reikalavimus pareiškėjas buvo informuotas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kanclerio 2013-04-23 raštu Nr. (12.8-54)SD-2902; remiantis Taisyklių 12 punktu prašymai, su kuriais tas pats asmuo kreipiasi į instituciją tuo pačiu klausimu, nenagrinėjami, jeigu nenurodomos naujos aplinkybės, sudarančios prašymo pagrindą, ar nepateikiami papildomi argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu; atsižvelgiant į tai, jog į visus pareiškėjo prašymus jau ne kartą atsakyta, jo skundai nagrinėti įvairiose institucijose, miesto tarybos komitetų posėdžiuose, pareiškėjos prašymai ir skundai ateityje nebus nagrinėjami (b.l. 13). Ginčijame akte jo apskundimo tvarka nenurodyta. Tačiau vien šio pažeidimo pagrindu, pripažinti ginčijamą aktą neteisėtu būtų neteisinga, nes teismas vertina visetą byloje esamų įrodymų ir tik tokio vertinimo pasekoje išsprendžia ginčą iš esmės.

Bylos rašytiniais duomenimis nustatyta ir įrodyta, kad iš esmės į visus pareiškėjo klausimus, kokius jis pateikė atsakovei 2013-05-29 prašyme (b.l. 9-10), atsakovė jam yra išsamiai atsakiusi ir tai patvirtina:

1) atsakovės 2011-07-08 raštas Nr. (31.1)-RS2-566 „Dėl atskirų maudymosi vietų vaikams“ (b.l. 59) bei 2012-06-18 raštas Nr. (31.1.)-RS2626 „Dėl atskirų maudymosi vietų vaikams Klaipėdos miesto paplūdimiuose“ (b.l. 64), kuriais pareiškėjui atsakyta į jo klausimus dėl atskirų maudymosi vietų vaikams įrengimo, viešųjų tualetų paplūdimiuose įrengimo. 2012-06-18 raštu pareiškėjas informuotas, jog: Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2009-05-29 sprendimu Nr. T2-222 yra patvirtinusi Saugaus elgesio vandenyje taisykles, kurių 21.9 punktas draudžia maudytis vaikams iki 12 metų be suaugusio asmens priežiūros, todėl įrengti maudymosi vietas vaikams netikslinga; Klaipėdos miesto savivaldybė dalyvauja projekte „Mano socialinė atsakomybė (Žmonių su negalia socialinė integracija Latvijoje ir Lietuvoje, įgyvendinant universalaus planavimo (UP) principus ir kuriant socialines paslaugas)“, kurį įgyvendinant Klaipėdos miesto paplūdimiuose bus įrengta 12 viešųjų tualetų pritaikytų žmonėms su negalia ir šiuo metu vyksta viešųjų pirkimų procedūros. 2011-07-08 raštu pareiškėjas informuotas, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2005-05-26 sprendimu Nr. T2-177 yra patvirtintas Girulių detalusis planas bei Melnragės ir Girulių teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo brėžinys, ir paaiškinta, kad: vadovaujantis minėtu detaliuoju planu.Melnragės ir Girulių paplūdimiai suskirstyti į atskiras funkcines aktyvaus ir pasyvaus poilsio zonas, išskirti bendrieji, moterų, neįgaliųjų, nudistų paplūdimiai; pagal Lietuvos respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007-12-21 įsakymu Nr. V-1055 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ 9 punktą, teritorijos paplūdimiams rengti numatomos nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintose teritorijų planavimo dokumentuose – detaliuose planuose; iš su detaliuoju planu supažindintos visuomenės, pasiūlymų ar pageidavimų išskirti atskiras maudymosi vietas vaikams negauta, todėl detaliajame plane jos nenumatytos, be to, atsakovės manymu, išskirti tokias vietas nėra galimybės, nes vandens gylis pakrantėje nėra pastovus.

2) atsakovės 2012-04-10 raštas Nr. TAS-77 „Dėl Klaipėdos miesto paplūdimių tvarkymo ir priežiūros, skęstančiųjų gelbėjimo tarnybos veiklos“ (b.l. 70), kuriuo pateikti atsakymai į pareiškėjo klausimus dėl BĮ „Klaipėdos miesto skęstančiųjų gelbėjimo tarnyba“ gelbėtojų apmokymų. Šiame atsakyme atsakovė nurodė į teisės aktą, reglamentuojantį gelbėjimo tarnybos veiklą - Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2012-03-29 sprendimą Nr. T2-87, kuriuo patvirtinti nauji gelbėjimo tarnybos nuostatai, paaiškino, kad tarybos 2000-11-30 sprendimu Nr. 198 patvirtintas tarnybos pareigybių sąrašas, jog darbuotojai dirba vadovaujantis jų pareigybių aprašymais, jog tarnyba naudojasi jai skirta motorine technika tik skęstančiųjų gelbėjimo darbams ir kt. Šiuo raštu atsakyta ir į pareiškėjo klausimus dėl paplūdimių valymo tvarkos, nurodant, kad Klaipėdos paplūdimiai, kopos, prieškopė vasaros sezonu tvarkomi kasdien, renkamos šiukšlės, nukasami nuo smėlio takai, laiptai, valomos mašinų stovėjimų aikštelės, neįgaliųjų paplūdimio prieigose vasaros sezono metu stovi konteinerinis tualetas, pritaikytas neįgaliesiems, įrengta nuovaža, medinis takas iki persirengimo kabinos, kuri taip pat pritaikyta neįgaliesiems. Taip pat pareiškėjas informuotas, jog Klaipėdos miesto savivaldybė dalyvauja projekte „Mano socialinė atsakomybė (Žmonių su negalia socialinė integracija Latvijoje ir Lietuvoje, įgyvendinant universalaus planavimo (UP) principus ir kuriant socialines paslaugas)“, kurį įgyvendinus Klaipėdos miesto paplūdimiuose bus įrengta 12 viešųjų tualetų pritaikytų žmonėms su negalia. Pažymėtina, kad aptariamas atsakovės atsakymas adresuotas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narei N.I., tačiau būtent į šią tarybos narę pareiškėjas kreipėsi 2011-02-07 prašymu (b.l. 65-68), prašydamas atsakymų dėl minėtos tarnybos veiklos organizavimo, Klaipėdos paplūdimių valymo, tualetų jose įrengimo, paplūdimių nepritaikymo neįgaliesiems, kopų netvarkymo ir kt. Gavusi šį pareiškėjo prašymą tarybos narė ir kreipėsi į atsakovę 2012-03-20 (b.l. 69). Pareiškėjas neginčija, jog jam nežinomas atsakovės 2012-04-10 rašto turinys ir (ar) tarybos narė jo neinformavo apie gautą atsakymą.

3) atsakovės 2012-10-23 raštu Nr. (31.1.)-RS2-1054 „Dėl informacijos pateikimo“ (b.l. 18) ir atsakovės 2013-01-16 raštu Nr. (31.1.)-RS2-50 „Dėl 2012-10-23 rašto patikslinimo“ (b.l. 17), pareiškėjui atsakyta į jo klausimus dėl ženklų (plūdurų) įrengimo, sertifikavimo, paplūdimiuose iškeliamų įspėjamųjų vėliavų spalvų reikšmių, maudymosi vietų žymėjimo, už maudymosi taisyklių pažeidimą taikytinos administracinės atsakomybės pagrindų, dydžio ir kt. Atsakymus į šiuos klausimus atsakovė argumentavo: Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsniu, Biudžetinių įstaigų įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi ir 12 straipsnio 2 dalimi (biudžetinės įstaigos veiklos auditą atlieka savivaldybės kontrolierius (savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba), minėtos Lietuvos higienos normos HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ 20.5 punktu (maudyklos turi būti pažymėtos plūdurais), Saugaus elgesio vandenyje ir ant ledo taisyklių 7 punktu (maudymosi vietos turi būti pažymėtos ženklais), 21.3 punktu (plaukti ar bristi už maudymosi vietos pažymėtų ribų draudžiama) ir 23 punktu (už šių taisyklių pažeidimą taikytina administracinė atsakomybė pagal ATPK 185 straipsnio 1 dalį), nurodyta dėl klausimų, susijusių su gelbėjimo tarnyba kreiptis tiesiogiai į įstaigos vadovą arba ieškoti pageidaujamos informacijos internetiniuose puslapiuose www.neskesk.lt arba www.klaipeda.lt.

Be to, iš atsakovės ginčijamame akte nurodyto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2013-04-23 rašto Nr. (12.8-54)SD-2902 „Dėl G.Č. 2013-03-04 prašymo“ (b.l. 62-63) nustatyta, kad šiuo raštu pareiškėjui atsakyta į jo klausimą dėl plaukikų – gelbėtojų mokymo, nurodant, kad 2013-03-25 buvo organizuotas tarpinstitucinis pasitarimas, kurio metu svarstyta, ar tikslinga nustatyti kvalifikacijos reikalavimus ir vieningą mokymą plaukikui – gelbėtojui, paaiškinta, kokius kursus šiuo metu turi išklausyti gelbėjimo tarnyboje dirbantys gelbėtojai, kas ir kokius mokymus gelbėtojams gali rengti. Dėl atskirų maudymosi vietų vaikams Klaipėdos miesto paplūdimiuose įrengimo pareiškėjui atsakyta ir Klaipėdos miesto mero 2012-06-18 raštu Nr. (31.1.)-RS2-626 (b.l. 64).

Išanalizavus ir įvertinus ankstesnių pareiškėjo prašymų ir atsakovės atsakymų į juos turinį, taip pat kitų minėtų institucijų atsakymus pareiškėjui, darytina išvada, kad į pareiškėjo 2013-05-29 prašyme iškeltus klausimus atsakovės yra išsamiai atsakyta (minėti atsakovės raštai (atsakymai) pagrįsti faktinėmis aplinkybėmis ir teisės normomis) ir pareiškėjas 2013-05-29 teikdamas naują prašymą, jame nenurodė jokių naujų aplinkybių ir (ar) nepateikė naujų argumentų, kurie sudarytų pagrindą abejoti ankstesnių atsakovės atsakymų pareiškėjui pagrįstumu, objektyvumu ir teisingumu. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija priimdama ginčijamą aktą pagrįstai vadovavosi Taisyklių 12 punkto nuostatomis, teisingai nustatė, jog pareiškėjas 2013-05-29 pateikė prašymą iš esmės tais pačiais klausimais dėl kurių eilę kartų atsakovė jau yra pasisakiusi ir prašyme jokių naujų aplinkybių ar argumentų nepateikta. Aplinkybė, jog atsakovė ginčijamame akte nenurodė apskundimo tvarkos, laikytinas formaliu trūkumu ir šios bylos faktinių aplinkybių kontekste nesudaro pagrindo pripažinti, kad ginčijamas aktas yra neteisėtas ir turėtų būti panaikintas.

Teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus, jog jo prašymų atsakovė nenagrinėjo ir (ar) į juos jam nebuvo atsakyta ir pan., nes nustatytos byloje faktinės bylos aplinkybės (minėti atsakovės, kitų institucijų raštai (atsakymai) pareiškėjui) tokius argumentus akivaizdžiai paneigia. Taip pat nepagrįstais laikytini pareiškėjo argumentai, jog atsakovė jo prašymų nesvarstė tarybos posėdžiuose, jo prašymai nebuvo nagrinėjami nei Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos komitetuose, nei Klaipėdos miesto savivaldybės departamentuose, o apsiribota tik formaliais atsakymais. Minėta, kad fizinių asmenų prašymus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles ir nei Taisyklėse, nei Viešojo administravimo įstatyme nėra numatyta kitokia nei ginčo atveju taikyta pareiškėjo prašymo (-ų) nagrinėjimo tvarka. Atkreiptinas atsakovės dėmesys, kad ginčijamame akte nurodytas atsakymas, jog pareiškėjo prašymai ir skundai ateityje nebus nagrinėjami, suformuluotas juridiškai neteisingai, nes Taisyklių 12 punkto nuostatų prasme atsakymas formuluotinas nurodant, kad pareiškėjo pakartotinis prašymas nenagrinėjamas.

Nustatytų ir įvertintų aplinkybių pagrindu darytina išvada, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2013-06-06 sprendimas Nr. (31.1.)-RS2-593 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės įteisintų paplūdimių ir maudyklų steigimo bei priežiūros užtikrinimo“ yra teisėtas ir pagrįstas, teismas nenustatė aplinkybių sudarančių pagrindą jį naikinti, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

pareiškėjo G.Č. skundą atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2013-06-06 sprendimo Nr. (31.1.)-RS2-593 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės įteisintų paplūdimių ir maudyklų steigimo bei priežiūros užtikrinimo“ panaikinimo, atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.