Vilniaus apygardos teismo nutartis, 1A-616-885/2022

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-12-22
Bylos Nr.: 1A-616-885/2022
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-44245-2020-6
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Arūnas Bartkus, Gintaras Dzedulionis, Nida Vigelienė
Nuteistasis: R. B.
Nukentėjusysis: G. I., A. L.
Civilinis ieškovas: G. I., A. L.
Civilinis atsakovas: Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudiko biuro
Advokatai: Jevgenij Bogdanov, Sigitas Mikliušas, Kęstutis Žvinys

Kategorijos

1.2.25.4.2.2Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata (BK 281 str. 3 d.)
2.1.14Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
2.1.15.3.2Civilinio ieškinio nagrinėjimas (BPK 113, 114 str.)
2.1.15.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-616-885/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44245-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.2; 2.1.14; 2.1.15.3.2; 2.1.15.3.3; 2.4.6.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Dzedulionio ir Nidos Vigelienės,

sekretoriaujant Gražinai Osinskajai,dalyvaujant prokurorui Artūrui Survilai,nuteistajam R. B., jo gynėjui advokatui Kęstučiui Žviniuinukentėjusiosios G. I. atstovui advokatui Sigitui Mikliušui,nukentėjusiajam A. L., jo atstovui advokatui Jevgenijui Bogdanovui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. B. gynėjo advokato Kęstučio Žvinio ir nukentėjusiojo A. L. atstovo advokato Jevgenijaus Bogdanovo (Jevgenij Bogdanov) apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 80 MGL (4 000 Eur) dydžio bauda.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas pilnai ir iš R. B. buvo priteista 11 721,38 Eur nukentėjusiųjų A. L. ir G. I. gydymo išlaidų ir 5 proc. metinių palūkanų už teismo priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo Vilniaus teritorinei ligonių kasai.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės G. I. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudiko biuro priteista 99,16 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 7 284 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. L. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudiko biuro priteista 15,68 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 3 035 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiajam A. L. iš R. B. priteista 12,72 Eur proceso išlaidų.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo už nukentėjusiojo A. L. atstovavimą tenkintas ir iš R. B. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai priteista 923,88 Eur.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. R. B. 2020 m. lapkričio 5 d., apie 20.46 val., vairuodamas jam priklausantį automobilį „BMW M3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (vokiški numeriai), pažeidė Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 181 punkto reikalavimus, numatančius, kad kelyje, pažymėtame kelio ženklu „Eismo juosta maršrutiniam transportui“ ir (arba) raide „A“, kitoms transporto priemonėms važiuoti šia eismo juosta draudžiama, 127 punkto reikalavimus, numatančius, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, ir 128 punkto reikalavimus, numatančius, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, važiavo Vilniaus miesto Gelvonų gatve, maršrutiniam autobusui skirta ir „A“ raide pažymėta eismo juosta, kryptimi nuo Paberžės gatvės link Ozo gatvės, viršydamas leistiną toje kelio atkarpoje nustatytą 50 km/h greitį, važiuodamas apie 89 km/h greičiu, buvo neatidus bei neatsargus, ties Gelvonų g. 18-u namu, atsiradus priekyje kliūčiai – priešpriešais Gelvonų gatve nuo Ozo gatvės pusės važiavusiam ir į kairę, į 18-o namo kiemą, apie 15 km/h greičiu sukusiam automobiliui „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamam A. L., nesugebėjo laiku iki kliūties sulėtinti greičio ir sustabdyti vairuojamo automobilio „BMW M3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (vokiški numeriai), ir automobilio priekine dalimi atsitrenkė į automobilio „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinį šoną. Įvykusio eismo įvykio metu nukentėjo automobilio „Toyota Auris“ keleivė G. I., kuriai dėl patirtų sužalojimų buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, ir šio automobilio vairuotojas A. L., kuriam dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Šiais savo veiksmais R. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniame skunde nuteistojo R. B. gynėjas advokatas K. Žvinius (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendį ir R. B. išteisinti, kadangi nuteistasis nepadarė jam inkriminuojamo nusikaltimo.

2.1. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino atsietai vienus nuo kitų, nepašalino įrodymų tarpusavio prieštaravimų, rėmėsi tik tais įrodymais, kurie, teismo vertinimu, pagrindžia R. B. kaltę bei niekaip nevertino R. B. kaltę švelninančių ir jo poziciją pagrindžiančių įrodymų. Minėti pažeidimai turi būti vertinami kaip esminiai Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimai, sukliudę pirmosios instancijos teismui priimti teisingą ir pagrįstą nuosprendį.

2.2. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, jog teismas nevertino ir nepasisakė, kokių įrodymų pagrindu daro išvadą, kad R. B. pažeidė KET 127, 128 ir 181 punktų reikalavimus. Pabrėžiama, kad įvažiavimas į eismo juostą maršrutiniam transportui, pažymėtu raide „A“, besąlygiškai nereiškia įvažiavusiojo kaltės. Be to, greičio viršijimas nagrinėjamu atveju nustatytas nebuvo, o ekspertas jį nurodė pasirinktinai pagal liudytojų poziciją, kurie nurodė savo požiūrį. Teismas taip pat nevertino aplinkybės ar R. B. turėjo galimybę sustoti, jeigu jam kelią staiga užtvėrė A. L. vairuojamas automobilis.

2.3. Pasak apelianto, teismas visiškai nevertino to, jog A. L., neįsitikinęs manevro saugumu, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, iš esmės užtvėrė kelią pagrindiniu keliu važiuojančiai transporto priemonei ir sukėlė eismo įvykį. Pasak liudytojų, kelio matomumas nuo sankryžos iki įvykio vietos sudaro 500 metrų, taigi A. L. negalėjo nematyti R. B. automobilio. Be to, gatvė, kurioje įvyko eismo įvykis, yra filmuojama, bet vaizdo įrašai paimti nebuvo, teismas jų neišreikalavo.

2.4. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad liko nenustatytas G. I. atsidūrimo ant šaligatvio ir susižalojimo mechanizmas. Remiantis eksperto aprašytu automobilių susidūrimo mechanizmu, G. I. susidūrimo metu turėjo būti išlipusi iš automobilio per galines kaires duris, tačiau automobilyje „Toyota Auris“ jos kraujo pėdsakų rasta nebuvo, kas reiškia, jog susidūrimo metu ji nebuvo automobilio salone, kadangi priešingu atveju salono galinėje dalyje būtų likę jos kraujo pėdsakai.

2.5. Apelianto nuomone, ikiteisminis tyrimas buvo atliktas neišsamiai ir neobjektyviai, kadangi liko neapklaustas MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, kuris buvo įvykio vietoje bei bendravo su liudytoju K. K.. Pažymima, kad nagrinėjamu atveju itin svarbu apžiūrėti ir planšetinį kompiuterį, kuriuo A. L. naudojosi pagal nuomos sutartį, kadangi paties A. L. parodymai leidžia daryti išvadą, kad jis buvo užsiėmęs kažkuo kitu, o ne kelyje važiuojančių transporto priemonių stebėjimu, dėl ko užtvėrė kelią R. B. vairuojamam automobiliui ir sukėlė eismo įvykį. Kadangi MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas į teismo posėdį neatvyko ir parodymų nedavė, nebuvo paneigta galimybė, kad A. L., užsakymą vežti G. I. gavo techninių priemonių pagalba ir ją atvežęs bei ruošdamasis sukti į kairę, planšetiniame kompiuteryje priiminėjo naują užsakymą.

2.6. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas neįvertino, jog A. L. parodymai yra iš esmės nenuoseklūs ir prieštarauja liudytojų A. P. ir N. Z. parodymams. Minėti liudytojai paaiškino tai, kad R. B. važiuodamas lenkė priekyje jo važiavusius automobilius, o A. L. teigia šių automobilių nematęs. Be to, A. L. parodymai taip pat leidžia teigti, kad jis blogai mato ir važiavo neužsidėjęs akinių, dėl ko nepastebėjo visos eilės atvažiuojančių automobilių bei užtvėrė kelią R. B. transporto priemonei. Teismo nuosprendyje įsivėlė klaida, dėl kurios teismas nepagrįstai pripažino R. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus nenuosekliais ir klaidingai juos aprašė nuosprendyje.

2.7. Pažymima ir tai, jog nors teismas rėmėsi specialisto išvada, tačiau ją pateikęs ekspertas nesugebėjo paaiškinti, koks būtų buvęs automobilių išsidėstymas po susidūrimo tuo atveju, jeigu A. L. automobilis būtų stovėjęs. Apelianto nuomone, specialių žinių turintis ekspertas galėtų ne tik tiksliai nurodyti automobilių padėtį, tačiau ir teisingai nustatyti automobilių greitį, o ne tik remtis liudytojų parodymais. Atkreipiamas dėmesys, kad ekspertizę atlikęs ekspertas turėjo galimybę nustatyti visas svarbias bylai aplinkybes, jeigu būtų apžiūrėjęs eismo įvykyje dalyvavusius automobilius ir panaudojęs Lietuvos teismo ekspertizės centro įsigytą unifikuotą įrangą „Bosch CDR“. Tuo tarpu neobjektyvios eksperto išvados pagrindu priimtas teismo nuosprendis yra neteisingas ir nepagrįstas.

2.8. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas nenustatė kokie konkretūs įrodymai leidžia manyti, kad R. B. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Teismas nuosprendyje nenustatė nei tyčios, nei priežastinio ryšio tarp R. B. važiavimo savo eismo juosta, neišvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą ir jam kelią užtvėrusio automobilio „Toyota“ neteisėtų veiksmų ir kilusių padarinių. Kadangi byloje vienareikšmiškai nenustatyta, kad R. B. būtų atlikęs nusikalstamus veiksmus ir suvokęs jo daromų veiksmų pavojingą pobūdį, teismas neturėjo pagrindo jo atžvilgiu priimti apkaltinamąjį nuosprendį.

2.9. Remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktika, apeliantas teigia, kad apylinkės teismas nukrypo nuo LAT formuojamos praktikos, dėl ko toks teismo nuosprendis yra neteisingas ir nepagrįstas, nes apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję, jų analizė turi logiškai patvirtinti asmens kaltę bei kitas svarbias aplinkybes. Be to, pirmosios instancijos teismas iš esmės nepašalino akivaizdžių prieštaravimų byloje ir priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, kuris yra paremtas prielaidomis, dėl ko buvo pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas.

3. Apeliaciniame skunde nukentėjusiojo A. L. atstovas advokatas J. Bogdanovas (toliau – ir atstovas) prašo pakeisti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo ir: 1) priteisti A. L. naudai negautas pajamas gydymo ir nedarbingumo laikotarpiu iš atsakovų Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro (toliau – Draudikų biuras) ir R. B. – 927,94 Eur atskaičius mokesčius; 2) priteisti A. L. naudai negautas pajamas iki 2022 m. birželio 29 d., indeksuojant išmokos dydį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, iš atsakovų Draudikų biuro ir R. B.; 3) priteisti A. L. naudai 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovų Draudikų biuro ir R. B.; 4) priteisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai iš R. B. išlaidas už suteiktą antrinę teisinę pagalbą A. L. apeliacinės instancijos teisme.

3.1. Apeliaciniame skunde pažymima, kad teismo skaičiavimai dėl A. L. gautų pajamų yra netikslūs, kadangi teismas neatėmė nuo A. L. gautų pajamų pagal pateiktą deklaraciją SODRAI sumokėtos įmokos, be to, A. L. gautų pajamų duomenys pagal „Swedbank“ išrašą yra tikslesni, kadangi atitinka faktines bylos aplinkybes.

3.2. Pasak atstovo, negalima sutikti su teismo argumentais, kadangi nors individualios veiklos pažyma A. L. buvo išduota 2020 m. rugsėjo 7 d., tačiau faktiškai keleivių pavėžėjo paslaugas buvo pradėtos teikti nuo 2022 m. rugsėjo 23 d., taigi A. L. iš viso dirbo tik 43 dienas, o ne 60 dienų, kaip nurodyta skundžiamame nuosprendyje. Taip pat negalima sutikti su teismo skaičiavimais, kadangi A. L. vienos dienos pajamos iki eismo įvykio buvo 21,58 Eur, o ne 16,47 Eur, kaip kad nurodė teismas. Teigiama, jog teismas netinkamai paskaičiavo negautų pajamų dydį, kadangi A. L. negautos pajamos per nedarbingumo laikotarpį, t. y. per 43 dienas sudaro 927,94 Eur.

3.3. Apeliaciniame skunde pažymima, kad teismas prioritetą suteikė faktiškai suinteresuotiems civilinio ieškinio reikalavimų išsprendimo baigtimi asmenims. Pabrėžiama, kad J. Š. yra vaikų neurologė, todėl jos parodymus dėl A. L. patirtų sužalojimų reikia vertinti itin kritiškai, kadangi ji neturi pakankamai specialiųjų žinių šiai išvadai padaryti. Apelianto teigimu, A. L. patirti sužalojimai ženkliai pablogino jo sveikatą bei turėjo įtakos jo nedarbingumo nustatymui.

3.4. Atstovas nurodo, kad nuo gydymo ir reabilitacijos bei nedarbingumo uždarymo 2020 m. gruodžio 18 d. iki A. L. darbingumo lygio nustatymo 2022 m. birželio 29 d. laikotarpis sudaro 559 dienų, taigi 12 063,22 Eur atitinka pajamas, kurias A. L. būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę R. B. neteisėtų veiksmų. Remdamasis teismų praktika, atstovas teigia, kad negautas pajamas kaip nuostolius apibūdina tokie požymiai kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jei pažeidimo nebūtų, ir kaip lėšos, kuriomis asmuo praturtėtų iš teisėtos veikos. Tokių pajamų apskaičiavimas priklauso nuo sutrikdytos veiklos pobūdžio ir nuo neteisėtų veiksmų padarinių. Be to, teismas visiškai nepasisakė ir ignoravo pateiktus įrodymus, patvirtinančius, kad A. L. negalėjo toliau dirbti keleivių pavėžėju ir tokiu būdu negalėjo gauti pajamų iš keleivių pavėžėjo veiklos.

3.5. Apeliaciniame skunde pažymima, kad teismas netinkamai įvertino A. L. padarytus kūno sužalojimus, jų laipsnį, jo nedarbingumo laikotarpį, pasekmes bei patirtus dvasinius išgyvenimus po patirtų kūno sužalojimų, neatsižvelgė į tai, kad A. L. buvo nustatytas 55 procentų darbingumas, nesivadovavo teisingumo ir protingumo principais bei teismų praktika ir nepagrįstai netenkino prašymo dėl 5 000 Eur neturtinės žalos priteisimo. Teismas nepagrįstai nenustatė ir nepripažino, kad už turtinės ir neturtinės žalos sukėlimą A. L. subsidiariai yra atsakingi tiek Draudikų biuras, tiek nuteistasis R. B.. Todėl teismas turėtų Draudikų biuro neišmokėtos turtinės ir neturtinės žalos dydį priteisti iš R. B. Pasak atstovo, teismas nenustatė esminę reikšmę turinčių faktinių aplinkybių, o nustatytas kai kurias faktines aplinkybes aiškino netinkamai ir pateikė abejotinus bei neatitinkančius tikrovės argumentus ir motyvus, netinkamai nustatė ir padarė išvadą dėl A. L. turtinės žalos (negautų pajamų dydžio) ir neturtinės žalos dydžio, tokiu būdu netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir neteisingai priteisė pernelyg mažą žalos atlyginimą A. L.

Atsiliepimas

4. Atsiliepime į apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro (toliau – Biuras) Teisės departamento vyriausiasis teisininkas Tomas Žilinskas prašo nuteistojo R. B. apeliacinį skundą tenkinti, o nukentėjusiojo A. L. apeliacinį skundą atmesti. Taip pat prašo nagrinėti bylą nedalyvaujant Biuro atstovui.

4.1. Kartu su atsiliepimu buvo pateikta Biuro Žalų administravimo departamento direktoriaus pavaduotojo Eligijaus Oršausko išvada dėl apeliacinio skundo.

4.2. Išvadoje pažymima, jog Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) išduota nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos pažyma Nr. 997213 patvirtina, kad A. L. vykdė individualią veiklą nuo 2020 m. rugsėjo 7 d. iki 2020 m. lapkričio 17 d. Laikotarpis nuo individualios veiklos vykdymo pradžios iki įvykio datos yra vertintinas kaip laikotarpis, kurio metu A. L. gavo pajamas, deklaruotas Pajamų mokesčio deklaracijoje už 2020 metus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 10 punktu, negautos pajamos yra apskaičiuojamos atsižvelgus į laikotarpį, kai asmuo vykdo individualią veiklą. Dėl to A. L. argumentai dėl darbo dienų skaičiaus perskaičiavimo vertintinas kaip nepagrįstas.

4.3. Išvadoje nurodoma, kad negautos pajamos nėra skaičiuotinos už 559 dienas, kadangi nėra jokio tiesioginio ryšio tarp nustatyto A. L. 55 proc. darbingumo lygio ir eismo įvykio metu A. L. patirtų sužalojimų ir jų gydymo. A. L. nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima susisieti jam nustatytą nedarbingumą su eismo įvykio metu patirtais sužalojimais. Priešingai, medicininiai įrodymai patvirtina, kad nustatytas nedarbingumas yra susijęs su A. L. lėtinėmis ligomis – stuburo patologija, kuri atsirado ne dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų.

4.4. Dėl tų pačių argumentų nesutiktina ir su A. L. prašymu padidinti atlygintiną neturtinę žalą nuo Biuro siūlomos 3 303,5 Eur sumos iki 5 000 Eur.

Šalies argumentai

5. Teisiamojo posėdžio metu nuteistasis R. B. ir jo gynėjas advokatas prašė jų apeliacinį skundą tenkinti, o nukentėjusiojo A. L. atstovo apeliacinį skundą atmesti. Nukentėjusiojo A. L. atstovas prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistojo R. B. gynėjo advokato apeliacinį skundą atmesti. Prokuroras prašė abu apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai atmetami

6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuteistasis apeliaciniame skunde nesutinka su jo atžvilgiu priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu, o nukentėjusysis ginčija turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo klausimo išsprendimą. Atsižvelgiant į tai ir nenustačius padarytų kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, teisėjų kolegija pasisako tik apeliacinių skundų ribose.

Dėl nuteistojo R. B. gynėjo advokato apeliacinio skundo

7. Apeliaciniame skunde nesutinkama su R. B. pripažinimo kaltu ir nuteisimu pagal BK 281 straipsnio 3 dalį. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga bei įvertinusi skundžiamo nuosprendžio ir nuteistojo gynėjo advokato apeliacinio skundo motyvus, sprendžia, jog apylinkės teismo nuosprendis šioje dalyje yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo jį naikinti ir R. B. išteisinti.

Žemesnės instancijos teismas

8. BK 281 straipsnio 3 dalyje numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

9. Pažymėtina, jog nurodytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veiką pagal šį BK specialiosios dalies straipsnį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką, bet ir padarinius, taip pat ir priežastinį ryšį tarp eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių. Išvada apie priežastinį ryšį tokiais atvejais daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus ir, ar šie kiekvieno eismo dalyvio padaryti KET pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Eismo dalyvio veiksmai, kuriais pažeidžiamos KET, eismo įvykio priežastimi pripažįstami tokiais atvejais, kai analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, eismo įvykis nebūtų įvykęs. Būtina nustatyti ir tai, ar kilę padariniai yra dėsningi, ar atsitiktiniai.

10. Nagrinėjamu atveju matyti, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog R. B. pažeidė KET reikalavimus, o būtent: 1) 127 punkto reikalavimus, numatančius, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio; 2) 128 punkto reikalavimus, numatančius, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams; 3) 181 punkto reikalavimus, numatančius, jog kelyje, pažymėtame kelio ženklu „Eismo juosta maršrutiniam autobusui“ ir (arba) raide „A“, kitoms transporto priemonėms važiuoti šia eismo juosta draudžiama. Šią išvadą pirmosios instancijos teismas pagrindė specialisto išvada, liudytojų parodymais bei kitais baudžiamojoje byloje pateiktais ir ištirtais duomenimis. Su tokia išvada, įvertinęs visus baudžiamosios bylos duomenis, sutinka ir apeliacinės instancijos teismas.

11. Apeliaciniame skunde teigiama, jog teismas nepagrįstai rėmėsi nukentėjusiojo A. L. duotais parodymais, kadangi jie nenuoseklūs ir prieštarauja liudytojų A. P. ir N. Z. parodymams.

12. Teisėjų kolegijos nuomone, nukentėjusiojo A. L. parodymai yra tarpusavyje nuoseklūs bei neprieštaraujantys kitiems byloje esantiems įrodymams. Tiek apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 94–96), tiek teisiamojo posėdžio metu (3 t., b. l. 53–61) nukentėjusysis nuosekliai aiškino, jog važiuodamas link Gelvonų g. esančio 18-o namo kiemo įsitikino, kad atlikti kairiojo posūkio manevrą yra saugu ir, nematydamas artėjančių automobilių, įjungė kairiojo posūkio signalą bei pradėjo atlikti manevrą. Tuo metu judėjo apie 10-15 km/h greičiu. Byloje nėra jokių duomenų, kurie sudarytų pagrindą netikėti šiais nukentėjusiojo parodymais, o apeliacinio skundo teiginiai, kad nukentėjusysis A. L. yra atsakingas už tai, kad nepamatė atvažiuojančių automobilių yra laikytini deklaratyviais ir nepagrįstais. 2020 m. balandžio 24 d. vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininės pažymos nuoraše (3 t., b. l. 150) nurodyta, jog A. L. gali vairuoti 1-os grupės (AM, A1, A2, A, B1, B, BE) ir 2-os grupės (C1, C, D1, D, C1E, CE, D1E, DE) transporto priemones be apribojimų, taigi atmestinos kaip nepagrįstos apeliacinio skundo versijos, jog nukentėjusysis A. L. dėl blogo regėjimo galimai nematė link jo artėjančių automobilių.

13. Taip pat nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog nukentėjusiojo parodymai akivaizdžiai prieštarauja liudytojų A. P. ir N. Z. parodymams. Priešingai, liudytojo A. P. paaiškinimas, kad jis nematė, ar R. B. vairuojamas automobilis po atlikto lenkimo manevro grįžo į pagrindinę eismo juostą, kadangi buvo tamsu (3 t., b. l. 74–81), neprieštarauja nukentėjusiojo A. L. parodymams, kad jis nematė link jo artėjančio R. B. automobilio. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog įvykio vietoje, važiuojant kryptimi, kuria važiavo A. L., yra nuokalnė, taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad eismo įvykis įvyko tamsiu paros metu, nesant geram matomumui. Be to, kaip matyti iš nuteistojo R. B. parodymų (1 t., b. l. 148–150, 3 t., b. l. 53–61), kai jis prieš save pamatė A. L. automobilį, lenkimo manevrą tuo metu buvo pabaigęs, todėl, esant tokiai situacijai, nukentėjusysis neturėjo galimybės pastebėti už nuteistojo automobilio esančias transporto priemones. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius duomenis vertino nepalankiai A. B. bei priėmė jo lūkesčių neatitinkančias išvadas savaime nereiškia, jog teismo sprendimas yra neteisėtas ar nepagrįstas. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nukentėjusiojo parodymai nelaikytini prieštaraujančiais liudytojų A. P. ir N. Z. parodymams, o apeliaciniame skunde keliami šių duomenų tarpusavio neatitikimai laikytini nepagrįsta nuteistojo gynybine versija.

14. Apeliaciniame skunde taip pat ginčijamas 2021 m. sausio 22 d. specialisto išvados Nr. 11-2648 (19) (1 t., b. l. 121–130) pagrįstumas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skunde nenurodyta priežasčių, kurios leistų sutikti su argumentais, jog specialisto išvada paremta išskirtinai liudytojų parodymais. Kaip matyti iš 2021 m. sausio 22 d. specialisto išvados tiriamosios dalies, tyrimą atlikęs specialistas Vytautas Šakėnas naudojo specialiai transporto priemonių susidūrimo mechanizmo nustatymui ir transporto priemonės stabdymo laiko ir kelio skaičiavimui pritaikytas procedūras, o darydamas išvadas rėmėsi 2020 m. lapkričio 5 d. eismo įvykio vietos planu (1 t., b. l. 24), taip pat po eismo įvykio darytomis transporto priemonių nuotraukomis, todėl neįmanoma sutikti su apeliacinio skundo teiginiais, kad specialisto išvada paremta išimtinai liudytojų duotais parodymais. Specialisto išvadoje esantys skaičiavimai bei eismo įvykio modelis tiek pagrindžia nukentėjusiojo A. L. parodymus, jog eismo įvykio metu jis važiavo apie 15 km/h greičiu, tiek paneigia apeliacinio skundo motyvus, kad nagrinėjamu atveju greičio viršijamas nustatytas vien iš liudytojų parodymų. Specialistas nustatė tai, jog įvykio metu R. B. važiavo apie 89 km/h greičiu ir tai, kad jeigu nuteistasis būtų važiavęs ne didesniu kaip tuo paros metu leistinu 50 km/h greičiu, eismo įvykis nebūtų įvykęs. Todėl atmetami apeliacinio skundo motyvai, jog teismas iš esmės nevertino, ar R. B., pamatęs prieš jį esančią A. L. transporto priemonę, galėjo sustoti, kadangi tuo atveju, jei nuteistasis būtų neviršijęs greičio, A. L. būtų suspėjęs pabaigti atliekamą manevrą ir eismo įvykio būtų buvę išvengta. Taigi aptariamu atveju nustatyta, kad būtent R. B. yra atsakingas už eismo įvykį. Išvadoje taip pat nurodyta, jog tuo atveju, jei nukentėjusysis A. L. galėjo matyti link jo artėjantį R. B. automobilį ir, nepaisant to, nusprendė atlikti posūkio į kairę manevrą, tuomet tarp jo veiksmų ir kilusio eismo įvykio taip pat egzistuoja priežastinis ryšys. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kurie galėtų patvirtinti, jog A. L. matė link jo artėjantį ir greitį viršijantį R. B. automobilį.

15. Pabrėžtina, jog teiginiai dėl to, kad išvadą pateikęs specialistas negalėjo paaiškinti, koks būtų buvęs automobilių išsidėstymas po susidūrimo tuo atveju, jeigu nukentėjusiojo automobilis būtų stovėjęs, laikytini deklaratyviais bei atmestini kaip nepagrįsti. Atliekant tyrimą buvo nustatyta, jog eismo įvykio metu A. L. vairuojama transporto priemonė judėjo apie 15 km/h greičiu, o ne stovėjo nejudėdama, kaip kad teigė nuteistasis R. B., todėl nebuvo pagrindo modeliuoti papildomą situaciją, kuri aptariamu atveju nenustatyta. Tai pasakytina ir apie apeliacinio skundo argumentus dėl neištirto nukentėjusiosios G. I. sužalojimo mechanizmo. Nors skunde ginčijama, kad nagrinėjamu atveju A. L. automobilio salone nerasta G. I. kraujo pėdsakų, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šis eismo įvykis nėra susijęs su tyčine smurtine nusikalstama veika, todėl nustačius, jog nukentėjusioji sužalota eismo įvykio metu, iš esmės neatmestina galimybė, kad kraujo pėdsakų nebuvo ieškoma. Tokia išvada yra matoma ir skundžiamame nuosprendyje, o aplinkybių, leidžiančių su ja nesutikti, nenustatyta.

16. Atmestini kaip nepagrįsti ir apeliacinio skundo motyvai dėl tariamai neišsamiai atlikto tyrimo ir papildomai neatliktų veiksmų. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog skunde pateikiami argumentai dėl neapklausto MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo bei neapžiūrėto A. L. planšetinio kompiuterio iš esmės yra nepagrįsti. Akcentuotina tai, kad panašaus pobūdžio prašymai teikti ir ikiteisminio tyrimo metu, tačiau 2021 m. birželio 23 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro (2 t., b. l. 95–96) šie prašymai buvo atmesti nurodant, jog visi tikslingi procesiniai veiksmai yra atlikti, o R. B. gynėjo advokato prašymai yra pertekliniai, taip pat labiau susiję su gautų duomenų vertinimu, o ne jų objektyvumu ir patikimumu. Sutiktina, jog minėtų prašymų tenkinimas nagrinėjamu atveju būtų buvęs perteklinis.

17. Įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog apylinkės teismas, pripažindamas R. B. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje, esminių baudžiamojo proceso pažeidimų nepadarė ir priėmė teisingą ir pagrįstą nuosprendį. Baudžiamojoje byloje esantys duomenys įvertinti objektyviai bei visapusiškai, o R. B. padaryta nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, todėl nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo skundžiamą nuosprendį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais.

Dėl nukentėjusiojo A. L. atstovo advokato J. Bogdanovo apeliacinio skundo

18. Apeliaciniame skunde nukentėjusiojo A. L. atstovas prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį dalyje dėl nukentėjusiojo A. L. civilinio ieškinio išsprendimo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo nuosprendžio bei apeliacinio skundo motyvus, sprendžia, jog skundžiamas nuosprendis dalyje dėl nukentėjusiajam A. L. priteisto turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo yra teisingas ir pagrįstas, o jo keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo.

19. Nesutiktina su apeliaciniame skunde nurodomomis aplinkybėmis, kad A. L. dirbo tik 44 dienas. Kaip matyti iš Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 195), A. L. individualią veiklą vykdė nuo 2020 m. rugsėjo 7 d. Šį faktą patvirtina ir byloje esantis išsamus išrašas apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas (3 t., b. l. 176–185), kuriame nurodyta, jog A. L. buvo draudžiamas nuo 2020 m. rugsėjo 7 d. iki 2020 m. lapkričio 17 d. Nors aplinkybė, kad A. L. veiklos nuomos sutartį su MB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė 2022 m. rugsėjo 18 d. (2 t., b. l. 146), tai, nesant jokių kitų apeliacinio skundo motyvų patvirtinančių duomenų, savaime nereiškia, jog A. L. realiai paslaugas pradėjo teikti nuo 2022 m. rugsėjo 23 d., kaip kad yra teigiama apeliaciniame skunde. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl to, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė A. L. išdirbtų dienų skaičių, atmetami kaip nepagrįsti jokiais objektyviais bylos duomenimis.

20. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo apskaičiuotu negautų A. L. pajamų dydžiu. Pasak nukentėjusiojo atstovo, negautos pajamos privalėjo būti skaičiuojamos pagal byloje esantį AB „Swedbank“ išrašą (2 t., b. l. 197), kadangi šis yra tikslesnis. Šiame kontekste yra svarbu atsižvelgti į bylos medžiagoje esančią Pajamų mokesčio deklaraciją už 2020 metus (3 t., b. l. 124), kurioje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, jog už individualią veiklą per 2020 metus gautos nukentėjusiojo pajamos atitiko 1 157 Eur dydžio sumą. Kadangi A. L. individualia veikla užsiėmė laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 7 d. iki 2020 m. lapkričio 5 d., nėra pagrindo manyti, kad šis dokumentas yra netikslus arba nepatikimas. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio argumentų bei motyvacijos, apylinkės teismas išsamiai ir nuosekliai nustatė A. L. negautų pajamų dydį bei padarė pagrįstą išvadą, jog nagrinėjamu atveju nukentėjusysis, dėl jam išmokėtų SODROS išmokų, nepatyrė turtinės žalos dėl negautų pajamų. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo priimtomis išvadomis, plačiau dėl apeliacinio skundo argumentų šioje dalyje nepasisakoma.

21. Nors apeliaciniame skunde ginčijama, kad J. Š. dėl turimos specializacijos negalėjo įvertinti A. L. patirtų sužalojimų, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais. Kaip 2022 m. vasario 1 d. teismo posėdžio metu (3 t., b. l. 103–109) paaiškino pati liudytoja, ji skaičiuoja moralinę žalą pagal rekomendacijas ir buvusį gydymo laikotarpį, taip pat apskaičiuoja gydymo išlaidas. Liudytoja nurodė, kad sužalojimo mastą nustato teismo ekspertai, o ji tik vertina turimus medicininius dokumentus. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nagrinėjamu atveju nėra jokių duomenų, kurie leistų abejoti J. Š. parodymų tikrumu bei patikimumu.

22. Apeliaciniame skunde taip pat prašoma priteisti nukentėjusiojo A. L. negautas pajamas iki 2022 m. birželio 29 d., kadangi tik tada buvo nustatytas A. L. darbingumo lygis. Pabrėžtina, jog 2021 m. liepos 19 d. sprendime dėl A. L. darbingumo lygio Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 200–201) nurodyta, jog A. L. nustatytas 55 proc. darbingumo lygis atsižvelgiant į 2021 m. birželio 21 d. nurodytomis diagnozėmis: 1) (duomenys neskelbtini); 2) (duomenys neskelbtini); 3) (duomenys neskelbtini); 4) (duomenys neskelbtini); 5) (duomenys neskelbtini). Atkreiptinas dėmesys, kad po eismo įvykio A. L. nustatyti sužeidimai iš esmės nėra susiję su aukščiau nurodytomis ligomis, kadangi, kaip matyti iš 2020 m. gruodžio 1 d. kitų objektų apžiūros protokolo (1 t., b. l. 103–104) išvados, A. L. nustatyti dešinės pusės 5-11 šonkaulių lūžiai, skysčio bei oro susikaupimas dešinėje krūtinplėvės ertmėje, kepenų antro laipsnio plyšimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, neįmanoma sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog 2021 m. liepos 19 d. sprendime nurodytos ligos yra susijusios su 2020 m. lapkričio 5 d. eismo įvykiu, kadangi net sužalojimų lokalizacija yra iš esmės skirtinga. Be to, kaip pažymėta ir Biuro pateiktoje išvadoje, nukentėjusysis nepateikė duomenų, kurie leistų manyti kitaip ir susieti jam nustatytas ligas su aptariamu eismo įvykiu. Pabrėžtina, jog tai, kad ligos, kuriomis remiantis A. L. nustatytas darbingumo lygis, yra atsiradusios iš anksčiau, patvirtina ir J. Š. teisme duoti parodymai (3 t., b. l. 103–109) apie tai, kad 2008 m. A. L. skilo stuburas, dėl ko nukentėjusysis buvo reabilituojamas.

23. Apeliaciniame skunde ginčijamas nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydis bei teigiama, kad teismas netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje esančius duomenis ir dėl to nemotyvavo bei neteisingai sumažino A. L. priteistiną neturtinės žalos atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamo nuosprendžio išvadas šioje dalyje, konstatuoja, kad nėra pagrindo sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais.

24. Spręsdami klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismai vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsniu, 6.251 straipsnio 2 dalimi bei kitomis CK normomis, taip pat atsižvelgiama į teismų praktiką. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas bei bendravimo galimybių sumažėjimas bei kita, teismo įvertinti pinigais. Minėto straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, minėtą žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog nurodytas sąrašas nėra baigtinis – priklausomai nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, teismas, spręsdamas klausimą dėl civilinio ieškinio, atsižvelgia ir į tokias neturtinės žalos dydžio nustatymo aplinkybes kaip individualios nukentėjusiojo savybės (amžius, profesija, socialinė padėtis ir kt.), itin ciniškas elgesys su nukentėjusiuoju bei nukentėjusiojo didelis neatsargumas, padėjęs žalai atsirasti arba jai padidėti, žalą padariusio asmens elgesys po veikos padarymo ir pan. (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-211-307/2019).

25. Kaip matyti iš nukentėjusiojo A. L. patikslinto civilinio ieškinio (3 t., b. l. 86–92), eismo įvykio metu patirtus sužalojimus nukentėjusysis įvertino 5 000 Eur suma. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į A. L. padaryto sveikatos sutrikdymo mastą, jo nedarbingumo laikotarpį bei rėmėsi teisingumo ir protingumo principais, dėl ko nutarė, kad A. L. civilinis ieškinys šioje dalyje yra tenkinamas iš dalies ir iš Draudikų biuro nukentėjusiajam priteisiama 3 035 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija pritaria šiam apylinkės teismo sprendimui. Teismas įvertino tai, kad A. L. eismo įvykio metu patyrė fizinį ir dvasinį skausmą, patyrė emocinius išgyvenimus. Vien tai, kad teismas netenkino civilinio ieškinio pilna apimtimi savaime nereiškia, jog teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas bei priimtas neatsižvelgus į visas teisingam klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Negalima sutikti su skundo argumentais, jog nagrinėjamu atveju už žalos atlyginimą yra atsakingi ir R. B., ir Draudikų biuras. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 20 straipsnio 1 punkte numatyta, kad autoavarijos metu padarytą žalą atlygina draudikas, apdraudęs atsakingo už autoavarijos metu padarytą žalą asmens civilinę atsakomybę, arba Įstatymo 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytais atvejais – Biuras, mokėdami draudimo išmoką, o jos mokėjimo tvarką ir terminus nustato Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklės. Įstatymo 19 straipsnyje įtvirtinta, kad jei draudikas ar Biuras atlygina ne visą nukentėjusiajam autoavarijos metu padarytą žalą dėl to, kad žala viršija draudimo sumas, nukentėjęs autoavarijoje asmuo turi teisę kreiptis į kaltininką, kad šis atlygintų likusią žalos dalį. Nurodytas teisinis reglamentavimas leidžia daryti išvadą, kad apeliaciniame skunde nurodyti argumentai yra prieštaraujantys nacionalinių teisės aktų normoms, todėl jie yra atmestini kaip visiškai nepagrįsti ir tinkamai nemotyvuoti.

26. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamas nuosprendis dalyje dėl civilinio ieškinio išsprendimo yra teisėtas ir pagrįstas bei priimtas nepažeidžiant įstatymų, dėl to nukentėjusiojo A. L. apeliacinis skundas šioje dalyje yra atmetamas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

27. Vilniaus apygardos teisme 2022 m. spalio 27 d. gauta pirminė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2022-11476. Pažymoje nurodyta tai, jog valstybės naudai priteistina suma už valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą nukentėjusiajam A. L. yra 120,00 Eur.

28. Teisėjų kolegija pažymi, kad BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos, kurios yra taikomos ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, numato, jog teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo (atitinkamai nuteistojo) išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo nagrinėjant bylą kaip nukentėjusiojo arba civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Pabrėžtina, jog priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas. A. L. baudžiamojoje byloje pripažintas nukentėjusiuoju, o apeliacinės instancijos teisme nagrinėti jo ir nuteistojo gynėjo pateikti apeliaciniai skundai. Neginčytina, kad apeliacinės instancijos teisme nukentėjusysis turėjo teisę turėti atstovą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei apeliacinio proceso rezultatą, t. y., į tai, jog abu apeliaciniai skundai yra atmetami, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo prašymas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. B. gynėjo advokato Kęstučio Žvinio bei nukentėjusiojo A. L. atstovo advokato Jevgenijaus Bogdanovo apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžio atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo už nukentėjusiojo A. L. atstovavimą netenkinti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Arūnas BartkusGintaras DzediulionisNida Vigelienė