Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024-03-12 · Administracinė byla Nr. I3-1683-595/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-03-12
Bylos Nr.
I3-1683-595/2024
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-06281-2023-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Jolita Rasiukevičienė, Vita Valeckaitė, Diana Butrimienė
Pareiškėjas
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos
Atsakovas
A. B.
Suinteresuotas asmuo
Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos
Trečiasis asmuo
Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
Kategorijos
  • 15.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I3-1683-595/2024Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06281-2023-7Procesinio sprendimo kategorijos: 15.5.; 55.1. (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. kovo 12 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Butrimienės, Jolitos Rasiukevičienės ir Vitos Valeckaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjos Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos atstovui R. M.,atsakovo A. B. atstovui advokatui M. P.,

trečio suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovei I. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos pareiškimą atsakovui A. B., tretieji suinteresuotieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos dėl atlyginimo dydžio už visuomenės poreikiams paimamą žemę nustatymo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija (toliau – ir Ministerija) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama: 1) patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) direktoriaus 2023-02-10 akto Nr. ŽVP-16-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Lietuvos kariuomenės Rūdninkų kariniam poligonui įkurti) Šalčininkų rajono savivaldybėje“ teisėtumą; 2) leisti: įregistruoti šiuo aktu visuomenės poreikiams paimamą A. B. nuosavybės teise valdomą 17.5800 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), valstybės vardu; pradėti šį Žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams – Lietuvos kariuomenės Rūdninkų kariniam poligonui įkurti; 3) nustatyti, kad atsakovui A. B. atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2023-02-10 aktu Nr. ŽVP-16- (1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Lietuvos kariuomenės Rūdninkų kariniam 7 poligonui įkurti) Šalčininkų rajono savivaldybėje“ paimtą 17.5800 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), dydis yra 170 900 Eur (vienas šimtas septyniasdešimt tūkstančių devyni šimtai eurų).

Pareiškėja nurodo, kad 2022-04-21 įsigaliojo Lietuvos Respublikos Lietuvos kariuomenės Rūdninkų karinio poligono įstatymas (toliau – ir Įstatymas). Įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, Rūdninkų karinio poligono įkūrimas pripažintas ypatingos valstybinės svarbos krašto apsaugos srities projektu, kuriam įgyvendinti Įstatymo 3 priede nurodyti žemės sklypai yra paimami visuomenės poreikiams Įstatyme nustatyta tvarka. Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytą projektą įgyvendina Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija (Projektą įgyvendinančioji institucija). Į Įstatymo 3 priede nurodytą sąrašą patenka 17.5800 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), kurį nuosavybės teise valdo A. B.. Pareiškėja 2022-04-22 raštu Nr. 12-01-739 „Dėl Lietuvos Respublikos Lietuvos kariuomenės Rūdninkų karinio poligono įstatymo įsigaliojimo ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios“ informavo žemės sklypų savininką A. B. apie Įstatymo įsigaliojimą ir pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą jo nuosavybės teise valdomo Žemės sklypo. Taip pat šiuo raštu atsakovas buvo informuotas apie tai, kad bus atliekamas šios visuomenės poreikiams paimamos žemės ir joje esančio kito turto vertinimas ir kiti Įstatyme nustatyti veiksmai. Pareiškėjos 2022-04-22 raštas Nr. 12-01-739 atsakovui buvo įteiktas 2022-04-27. Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaita Nr. 22/12-1793 (toliau – ir Ataskaita) buvo surašyta 2023-01-05. Pagal Ataskaitą, atsakovo nuosavybės teise valdomo Žemės sklypo rinkos vertė turto nustatymo dieną (2022-11-29) yra 170 900 Eur. Žemės sklypo savininko kiti patiriami turtiniai netekimai/nuostoliai – nenustatyti.

2023-02-09 raštu „Dėl nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitos Nr. 22/12-1793“ (toliau – ir prieštaravimai) atsakovui atstovaujantis Advokatų profesinės bendrijos „HITUS Legal“ advokatas R. Z. pateikė Krašto apsaugos ministerijai ir NŽT prieštaravimus dėl Atsakaitos ir jos pagrindu nustatytos Žemės sklypo vertės. Gautus prieštaravimus pareiškėja perdavė Atsaskaitą parengusiam asmeniui. Pareiškėja 2023-03-17 raštu Nr. 12-01-450 „Dėl nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitos Nr. 22/12-1793“ pateikė atsakovui ir advokatui UAB „Inreal“ parengtus atsakymus į visus prieštaravimus, susijusius su Ataskaita ir joje nustatyta Žemės sklypo verte. Į UAB „Inreal“ parengtus ir atsakovui pateiktus atsakymus, atsakovas pozicijos nepateikė.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2023-02-10 aktu Nr. ŽVP-16-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Lietuvos kariuomenės Rūdninkų kariniam poligonui įkurti) Šalčininkų rajono savivaldybėje“ (toliau – ir NŽT 2023-02-10 žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktas Nr. ŽVP-16-(1.18.)) buvo priimtas sprendimas paimti visuomenės poreikiams (Lietuvos kariuomenės Rūdninkų kariniam poligonui įkurti) Žemės sklypą, kurį nuosavybės teise valdo atsakovas. NŽT 2023-02-10 žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte Nr. ŽVP-16-(1.18.) nustatyta, kad Žemės sklypo vertė 170 900 Eur, o kitų nuostolių, susijusių su Žemės sklypo paėmimu visuomenės poreikiams, dydis – 0 eur.

Pareiškėja 2023-03-13 raštu Nr. 12-01-387 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto pasirašymo“ informavo atsakovą, kad NŽT 2023-02-10 priėmė žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą Nr. ŽVP-16-(1.18.), pateikė minėto akto kopiją ir pakvietė atsakovą per 30 dienų nuo šio pranešimo įteikimo dienos pasirašyti NŽT 2023-02-10 žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą Nr. ŽVP-16-(1.18.) ir nurodyti banko sąskaitą, į kurią bus pervedamas atlyginimas už visuomenės poreikiams paimamą turtą. Atsakovui minėtu raštu pateikta informacija apie turto vertinimo ataskaitą (išsiųsta jos santrauka). Šiuo raštu pareiškėja taip pat informavo atsakovą, kad jei NŽT 2023-02-10 žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktas Nr. ŽVP-16-(1.18.) per nustatytą terminą nebus pasirašytas, Įstatymo 11 straipsnio nustatyta tvarka bus kreiptasi į teismą dėl akto teisėtumo patvirtinimo, atlyginimo vertė už Žemės sklypą (iki kreipimosi į teismą) bus pervesta į depozitinę sąskaitą ir apie tai bus informuotas atsakovas. Taip pat informavo, kad ginčai dėl atlyginimo dydžio už Žemės sklypą bus sprendžiami teismui išsprendus NŽT 2023-02-10 žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto Nr. ŽVP-16-(1.18.) teisėtumo patvirtinimo klausimą (Įstatymo 11 straipsnio 4 dalis). Pareiškėjo 2023-03-13 raštas Nr. 12-01-387 atsakovui buvo įteiktas 2023-03-15. Atsakovas per nustatytą terminą NŽT 2023-02-10 žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto Nr. ŽVP-16-(1.18.) nepasirašė. Šiuo atveju laikytina, kad atsakovas buvo tinkamai informuotas apie žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto pasirašymą. Kadangi atsakovas per nustatytą terminą NŽT 2023-02-10 žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto Nr. ŽVP-16-(1.18.) nepasirašė, todėl pareiškėja, vadovaudamasis Įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi, kreipiasi į teismą dėl NŽT 2023-02-10 žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto Nr. ŽVP-16-(1.18.) teisėtumo patvirtinimo. Pareiškėja iki šio pareiškimo pateikimo, tai yra, 2023-05-09 pervedė NŽT 2023-02-10 žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte Nr. ŽVP-16-(1.18.) nurodytą sumą – 170 900 Eur į Vilniaus rajono 2-ojo notaro biuro notarės O. Ž. depozitinę sąskaitą ir apie tai 2023-05-09 raštu Nr. 12- 01-785 „Dėl informacijos pateikimo“ pranešė atsakovui.

Nurodo, kad atsakovas buvo tinkamai informuotas apie žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, yra parengta paimamo visuomenės poreikiams turto vertinimo ataskaita, yra priimtas žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktas ir pareiškėja yra pervedusi NŽT 2023-02-10 žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte Nr. ŽVP-16-(1.18.) nurodytą atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę sumą į Vilniaus rajono 2-ojo notaro biuro notarės O. Ž. depozitinę sąskaitą. Taigi, šiuo atveju egzistuoja visos Įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos teismui patvirtinti NŽT direktoriaus 2023-02-10 akto Nr. ŽVP-16-(1.18.) teisėtumą.

Motyvuojamoji dalis

Įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nutartį patvirtinti žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumą, leidžia įregistruoti paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams. Todėl, patvirtinus NŽT 2023-02-10 žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto Nr. ŽVP-16-(1.18.) teisėtumą, yra pagrindas leisti įregistruoti Žemės sklypą valstybės vardu ir pradėti jį naudoti visuomenės poreikiams.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas palaikė pareiškimą ir prašė jį tenkinti.

Atsakovas atsiliepime į pareiškėjos pareiškimą nurodo, kad jis iš esmės neprieštarauja dėl paties Žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams fakto ir atitinkamos teismo nutarties patvirtinti žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumą, leidžiant įregistruoti paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams, priėmimo, teismui nustačius visas tam būtinas sąlygas (Įstatymo 11 str. 3 d.). Tačiau atsakovas kategoriškai nesutinka su siūlomu 170 900 Eur atlyginimu už visuomenės poreikiams paimamą Žemės sklypą, kadangi jis neatitinka realios Žemės sklypo (žemės ir joje esančių medynų) rinkos vertės. Todėl atsakovas teismo prašo, išsprendus nutarties priėmimo pagal Įstatymo 11 str. 3 d. klausimą, toliau nagrinėti bylą dalyje dėl teisingo atlyginimo už Žemės sklypą nustatymo pagal Įstatymo 11 str. 4 d. ir priimti sprendimą - nustatyti, kad atsakovui atlyginimo už visuomenės poreikiams NŽT Aktu paimtą Žemės sklypą dydis yra 310 676,30 Eur.

Nurodo, kad jis pareiškėjai pateikė prieštaravimus dėl nustatytos Žemės sklypo kainos. Ataskaitoje pateikti skaičiavimai neatitinka realios Žemės sklypo rinkos vertės, t.y. Ataskaitoje nustatyta Žemės sklypo vertė yra nepagrįstai žema. Pirma, Ataskaitoje skaičiuojant prognozuojamas pajamas iš Žemės sklypo remiamasi arba praeities duomenimis (pvz. apskaičiuojant medienos pardavimo kainą) arba paties vertintojo asmenine nuomone (pvz. apskaičiuojant rinkos palūkanų normą), arba apskaičiuojant prognozuojamas pajamas atsižvelgiama į išlaidas, kurių eksploatuojant Žemės sklypą neįmanoma patirti (pvz. žemės mokestis). Antra, nors Žemės sklypo kainą Ataskaitoje bandoma apskaičiuoti pajamų metodu, tačiau visiškai nevertinami paties konkretaus Žemės sklypo duomenys. Tai yra, Ataskaitoje nėra vertinama, kokios realiai pajamos gaunamos iš Žemės sklypo, kokias pajamas prognozuojama gauti, kokios yra realios ir prognozuojamos Žemės sklypo sąnaudos. Vietoje to, Ataskaitoje remiamasi statistiniais duomenimis, vertintojo subjektyviai taikomais indeksais ir išvestiniais rodikliais, neturinčiais jokio tiesioginio ryšio su Žemės sklypu (pvz. Valstybinės miškų urėdijos pelningumo norma, pajamomis iš pastatų ir patalpų eksploatavimo, nenukirsto valstybinio miško kainomis, neturinčiomis nieko bendra su rinkos kainomis).

Pažymi, kad Žemės sklypas yra privatus, miškų ūkio paskirties žemės sklypas. Taigi esminę Žemės sklypo vertės dalį sudaro ne tiek pats Žemės sklypas, kuriame auga miškas, o Žemės sklype augantys didelę piniginę vertę turintys medynai, kurie gali būti parduodami laisvoje rinkoje. Žemės sklypą paėmus visuomenės poreikiams, atsakovas neteks galimybės Žemės sklype esančių medynų realizuoti rinkoje. Visuotinai žinoma, kad realiausiai tikrąsias medienos rinkos kainas atspindi tarptautinės Baltpool medienos biržos (toliau - Baltpool) skelbiamos medienos kainos.

Teigia, kad esminis Ataskaitos skaičiavimų ydingumas pasireiškia tuo, kad nors Ataskaitoje iš dalies remiamasi Baltpool skelbiamomis medienos rinkos kainomis, tačiau Baltpool medienos rinkos kainos Ataskaitoje vertintojo yra dirbtinai sumažinamos, be kita ko, vertintojui subjektyviai pritaikius niekuo nepagrįstus išvestinius rodiklius, vertinimuose naudojant išimtinai tik valstybiniams miškams taikomą (Žemės sklypas yra privatus) Nenukirsto miško kainų nustatymo tvarką ir joje nustatytas ženkliai žemesnes nei rinkos (tai pripažįstama ir Ataskaitoje) kainas ir pritaikius kitus prieštaravimuose detaliai aptartus nepagrįstus Žemės sklypo vertės skaičiavimuose naudojamus rodiklius.

Teigia, kad Ataskaitoje nurodytos vertės neadekvatumą patvirtina Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus įsakymas, iš kurio matyti, kad Lietuvos valstybė, kitais atvejais savininkams kompensuodama nusavinamo (plačiąja prasme) privataus miško vertę, atlyginimo dydį apskaičiuoja iš vidutinės Baltpool medienos rinkos kainos (konkrečiu atveju, pagal Baltpool 2023 m. sausio - kovo mėn. duomenis) atimant vidutines medienos ruošos sąnaudas: 81,02 Eur/m3 - 17,56 Eur/m3 = 63,46 Eur/m3.

Pagal Ataskaitoje pateiktą Žemės sklype esančių medynų tūrio taksoraštį (dėl kurio turinio Byloje ginčo nėra) (Ataskaitos priedas Nr. 1.4), bendras atsakovo Žemės sklype esančių medynų tūris sudaro iš viso 4 605 m3. Absoliučiai didžiąją dalį Žemės sklype esančių medynų tūrio sudaro rinkoje vertingiausia mediena - pušys, eglės, beržai, juodalksniai. Taigi, taikant aptartą Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus įsakyme taikomą medienos rinkos kainą (63,46 Eur/m3), atsakovo Žemės sklype esančių medynų tūrio aktuali rinkos vertė sudaro: 4 605 m3 x 63,46 Eur/m3 = 292 233,30 Eur. Nagrinėjamu atveju Žemės sklypo (neįvertinant žemės sklype esančių medynų tūrio) vidutinė rinkos vertė pagal Ataskaitoje pateiktą Nekilnojamojo turto registro (toliau - ir NTR) išrašą sudaro 18 443 Eur. Prie apskaičiuotos Žemės sklypo medynų rinkos kainos pridėjus Žemės sklypo (be medynų) vidutinę rinkos vertę gaunama bendra Žemės sklypo vertė: 292 233,30 Eur + 18 443 Eur = 310 676,30 Eur. Atitinkamai, pagal Ataskaitoje pateiktą 170 900 Eur Žemės sklypo vertę, atskaičiavus žemės sklypo vidutinę rinkos vertę be medynų (18 443 Eur), 1 m3 Žemės sklype esančių medynų vertė sudarytų tik 33,11 Eur už 1 m3 likvidinės medienos: (170 900 Eur - 18 443 Eur) / 4 605 m3 =33,11 Eur/m3. Taigi akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju atsakovui siūloma atlyginimo už Žemės sklypą suma yra apie 1,8 karto (kone dvigubai) mažesnė už tikrąją Žemės sklypo vertę.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas palaikė atsiliepimo argumentus. Nematė galimybės byloje skirti ekspertizę, akcentuojant, kad Žemės sklypas jau yra paimtas. Vertino, kad jų pateikti į bylą įrodymai pakankamai pagrindžia Ataskaitoje nustatyto Žemės sklypo vertės nerealumą. Prašė jais vadovautis.

Trečio suinteresuoto asmens atstovė teismo posėdyje palaikė pareiškimą. Teigė, kad neturi pagrindo kvestionuoti Ataskaitoje nustatytą Žemės sklypo vertę.

Teismas konstatuoja:

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama.

Lietuvos Respublikos Lietuvos kariuomenės Rūdninkų karinio poligono įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas nustato Lietuvos kariuomenės Rūdninkų karinio poligono (toliau – poligonas) teritorijos ribas ir jos suformavimą, žemės, reikalingos poligonui įkurti, paėmimą visuomenės poreikiams, statinių ir įrenginių poligono teritorijoje statybą (įrengimą) (toliau – poligono įkūrimas), taip pat nustato žemės, reikalingos poligonui įkurti, paėmimo visuomenės poreikiams procedūras, statinių ir įrenginių statybos (įrengimo) poligono teritorijoje reikalavimus ir sudaro teisines, finansines ir organizacines sąlygas, reikalingas poligonui įkurti.

Pagal Įstatymo 3 straipsnio 1 dalį šiuo įstatymu poligono įkūrimas pripažįstamas ypatingos valstybinės svarbos krašto apsaugos srities projektu (toliau – Projektas). Pagal Įstatymo 4 straipsnio 1 dalį Projektą įgyvendina Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija (toliau – Projektą įgyvendinančioji institucija).

Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Projektą įgyvendinančioji institucija per 30 dienų nuo žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui suteikto 30 dienų termino pasirašyti žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą pabaigos ir per šį terminą negavusi pasirašyto žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka privalo kreiptis į apygardos administracinį teismą pagal visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo buvimo vietą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo. Teismas, gavęs Projektą įgyvendinančiosios institucijos pareiškimą, nustato žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui, nesutinkančiam pasirašyti žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto, 15 dienų terminą raštu pateikti savo atsiliepimą į Projektą įgyvendinančiosios institucijos pareiškimą. Pagal Įstatymo 11 straipsnio 2 dalį teismas ne vėliau kaip per 14 dienų nuo žemės savininko ir (ar) kito naudotojo atsiliepimo pateikimo dienos arba termino, nustatyto atsiliepimui pateikti, pabaigos priimdamas nutartį išsprendžia klausimą, ar patvirtinti žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumą. Priimdamas nutartį patvirtinti žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumą, teismas įvertina, ar: 1) žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas buvo tinkamai pagal šio įstatymo reikalavimus informuoti apie žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą; 2) yra parengta paimamo visuomenės poreikiams turto vertinimo ataskaita; 3) yra priimtas žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktas; 4) Projektą įgyvendinančioji institucija yra pervedusi žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte nurodytą atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę sumą į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą. Pagal to paties straipsnio 3 dalį teismas, priimdamas nutartį patvirtinti žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumą, leidžia įregistruoti paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams. Teismo nutartyje patvirtinti žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumą nurodomas terminas, per kurį žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas turi išsikelti iš visuomenės poreikiams paimamo turto. Jeigu, įsiteisėjus teismo nutarčiai patvirtinti žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumą, žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas atsisako išsikelti iš visuomenės poreikiams paimamo turto teismo nutartyje nurodytais terminais ir tvarka, Projektą įgyvendinančiosios institucijos į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą pervesta suma yra mažinama Projektą įgyvendinančiosios institucijos išlaidų, patiriamų iškeldinant šiuos asmenis, suma.

Taip pat nustatyta, kad nuo 2022-04-21 įsigaliojusio Lietuvos Respublikos Lietuvos kariuomenės Rūdninkų karinio poligono įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, Rūdninkų karinio poligono įkūrimas pripažintas ypatingos valstybinės svarbos krašto apsaugos srities projektu, kuriam įgyvendinti Įstatymo 3 priede nurodyti žemės sklypai yra paimami visuomenės poreikiams Įstatyme nustatyta tvarka. Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytą projektą įgyvendina Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija.

Į Įstatymo 3 priede nurodytą sąrašą (48 eilutė) patenka 17.5800 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), kurį nuosavybės teise valdo atsakovas A. B.. Pareiškėja 2022-04-22 raštu Nr. 12-01-739 „Dėl Lietuvos Respublikos Lietuvos kariuomenės Rūdninkų karinio poligono įstatymo įsigaliojimo ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios“ informavo žemės sklypų savininką A. B. apie Įstatymo įsigaliojimą ir pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą jo nuosavybės teise valdomo Žemės sklypo. Taip pat šiuo raštu atsakovas buvo informuotas apie tai, kad bus atliekamas šios visuomenės poreikiams paimamos žemės ir joje esančio kito turto vertinimas ir kiti Įstatyme nustatyti veiksmai. Pareiškėjos 2022-04-22 raštas Nr. 12-01-739 atsakovui buvo įteiktas 2022-04-27.

Pagal Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitą Nr. 22/12-1793 Žemės sklypo vertė turto nustatymo dieną (2022-11-29) yra 170 900 Eur, t.y. nuostoliai, susiję su visuomenės poreikiams paimamu Žemės sklypu.

NŽT direktorius 2023-02-10 aktu Nr. ŽVP-16-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Lietuvos kariuomenės Rūdninkų kariniam poligonui įkurti) Šalčininkų rajono savivaldybėje“ priėmė sprendimą paimti visuomenės poreikiams (Lietuvos kariuomenės Rūdninkų kariniam poligonui įkurti) Žemės sklypą, kurį nuosavybės teise valdo atsakovas. NŽT 2023-02-10 žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte Nr. ŽVP-16-(1.18.) nustatyta, kad Žemės sklypo vertė 170 900 Eur, o kitų nuostolių, susijusių su Žemės sklypo paėmimu visuomenės poreikiams, dydis – 0 eur.

Taip pat nustatyta, kad pareiškėja 2023-05-09 pervedė NŽT 2023-02-10 žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte Nr. ŽVP-16-(1.18.) nurodytą sumą – 170 900 Eur į Vilniaus rajono 2-ojo notaro biuro notarės O. Ž. depozitinę sąskaitą ir apie tai 2023-05-09 raštu Nr. 12- 01-785 „Dėl informacijos pateikimo“ pranešė atsakovui.

Nustatyta ir tai, kad pareiškėja 2023-03-13 raštu Nr. 12-01-387 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto pasirašymo“ informavo atsakovą, kad NŽT 2023-02-10 priėmė žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą Nr. ŽVP-16-(1.18.), pateikė minėto akto kopiją ir pakvietė atsakovą per 30 dienų nuo šio pranešimo įteikimo dienos pasirašyti NŽT 2023-02-10 žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą Nr. ŽVP-16-(1.18.) ir nurodyti banko sąskaitą, į kurią bus pervedamas atlyginimas už visuomenės poreikiams paimamą turtą. Atsakovui minėtu raštu pateikta informacija apie turto vertinimo ataskaitą (išsiųsta jos santrauka). Šiuo raštu atsakovas buvo informuotas ir apie tai, kad jei NŽT 2023-02-10 žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktas Nr. ŽVP-16-(1.18.) per nustatytą terminą nebus pasirašytas, Įstatymo 11 straipsnio nustatyta tvarka bus kreiptasi į teismą dėl akto teisėtumo patvirtinimo, atlyginimo vertė už Žemės sklypą (iki kreipimosi į teismą) bus pervesta į depozitinę sąskaitą ir apie tai bus informuotas atsakovas. Taip pat informavo, kad ginčai dėl atlyginimo dydžio už Žemės sklypą bus sprendžiami teismui išsprendus NŽT 2023- 02-10 žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto Nr. ŽVP-16-(1.18.) teisėtumo patvirtinimo klausimą (Įstatymo 11 straipsnio 4 dalis). Pareiškėjos 2023-03-13 raštas Nr. 12-01-387 atsakovui buvo įteiktas 2023-03-15. Nenustatyta, kad atsakovas per nustatytą terminą NŽT 2023-02-10 žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą Nr. ŽVP-16-(1.18.) būtų pasirašęs. Taigi, darytina išvada, kad atsakovui buvo tinkamai pranešta apie žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad jis iš esmės neprieštarauja dėl paties Žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams fakto ir atitinkamos teismo nutarties patvirtinti žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumą, leidžiant įregistruoti paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams, priėmimo.

Teismas 2023-06-13 nutartimi patvirtino Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2023-02-10 akto Nr. ŽVP-16-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Lietuvos kariuomenės Rūdninkų kariniam poligonui įkurti) Šalčininkų rajono savivaldybėje“ teisėtumą. Leido įregistruoti Aktu visuomenės poreikiams paimamą A. B. nuosavybės teise valdomą 17.5800 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), valstybės vardu ir pradėti šį Žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams – Lietuvos kariuomenės Rūdninkų kariniam poligonui įkurti. Įpareigojo atsakovą A. B. per 2 (du) mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos išsikelti iš visuomenės poreikiams paimamo turto.

Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo (toliau – ir Žemės paėmimo įstatymas) 6 straipsnio 4 dalis nustato, kad apygardos administracinis teismas, priėmęs nutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo, toliau nagrinėja ginčą dėl kitų žemės savininko ir (ar) naudotojo atsiliepime nurodytų klausimų, tarp jų ir dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę.

Nagrinėjamu atveju byloje sprendžiamas ginčas dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą atsakovo nuosavybės teise valdomo Žemės sklypo dydžio nustatymo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinta, kad nuosavybė neliečiama (1 dalis); nuosavybės teises saugo įstatymai (2 dalis); nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama (3 dalis).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad ribojant nuosavybės teises visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: nuosavybės teisė ribojama įstatymo pagrindu, ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes ir/arba konstituciškai svarbius tikslus; yra laikomasi proporcingumo principo (žr., pvz., 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimą). Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nurodyti visuomenės poreikiai, kuriems įstatymo nustatyta tvarka ir teisingai atlyginant gali būti paimama nuosavybė, – tai visos visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti; paimant nuosavybę visuomenės poreikiams turi būti siekiama pusiausvyros tarp įvairių visos visuomenės bei jos narių teisėtų interesų; visuomenės poreikiai, kuriems paimama nuosavybė, – tai visuomet konkretūs ir aiškiai išreikšti visuomenės poreikiai konkrečiam nuosavybės objektui; paimti nuosavybę (teisingai atlyginant) galima tik tokiems visuomenės poreikiams, kurie objektyviai negalėtų būti patenkinti, jeigu nebūtų paimtas tam tikras konkretus nuosavybės objektas; asmuo, kurio nuosavybė paimama visuomenės poreikiams, turi teisę reikalauti, kad nustatytas atlyginimas būtų lygiavertis paimamai nuosavybei (žr., pvz., 2002 m. rugsėjo 19 d.; 2003 m. kovo 4 d. nutarimus).

Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paimant privačią žemę visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę. Žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pinigais atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių sodinių, medynų tūrio, negauto derliaus, įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė, visi kiti savininko ir (ar) kito naudotojo nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, dėl žemės sklype esančių želdinių paėmimo visuomenės poreikiams, taip pat iškėlimo iš visuomenės poreikiams paimamo turto išlaidos. To paties straipsnio 3 dalis nustato, kad paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo. Už žemės sklype esančių sodinių, želdinių, medynų tūrį, negautą derlių, įdėtas lėšas žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas statiniais ar įrenginiais užstatomas ar užstatytas žemės sklypas, už jau pastatytus ar statomus žemės sklype asmenims nuosavybės teise priklausančius statinius ar įrenginius turi būti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas, kuriame vykdoma ūkinė komercinė veikla, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui atlyginami nuostoliai, susiję su ūkinės komercinės veiklos paimamame visuomenės poreikiams žemės sklype nutraukimu ar jos apribojimu. Apskaičiuojant visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo, jame esančių statinių ir įrenginių rinkos vertę, turi būti atsižvelgiama į žemės verčių žemėlapiuose į tą pačią žemės verčių zoną patenkančių žemės sklypų, statinių ir įrenginių sandoriuose, sudarytuose nuo specialiojo plano, kurio pagrindu buvo pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, patvirtinimo iki turto vertės nustatymo dienos, nurodytų tokių nekilnojamųjų daiktų kainų pokytį.

Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad paimamo visuomenės poreikiams turto vertė ir šiame straipsnyje nurodyti nuostoliai, išskyrus nuostolius, patirtus atliekant statybinius tyrimus, dėl sunaikintų pasėlių, sodinių, želdinių, iškirsto miško, apskaičiuojami taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualaus turto vertinimo būdą, o turto vertinimo metodas parenkamas atsižvelgiant į turto ir verslo vertinimą reglamentuojančius teisės aktus.

Iš į bylą pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad iš atsakovo visuomenės poreikiams paimamas Žemės sklypas yra miškų ūkio paskirties. Žemės sklypo plotas yra 17.5800 ha, iš jo miško žemės plotas - 16.6800 ha. Kitos žemės plotas - 0.9000 ha. Sklypo paskirtis - Miškų ūkio. Našumo balas - 33.8. Žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Nekilnojamojo turto registre nurodyta indeksuota miško medynų vertė – 22680 Eur; vidutinė rinkos kaina -18443 Eur. Juridinis faktas, kad pradėta žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūra Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 2022-04-22.

Žemės sklypo rinkos vertę nustatė UAB „Inreal“ atestuotas turto vertintojas T. B., turintis nekilnojamojo turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimą Nr. 000371, išduotą 2007-02-28.

Prie Žemės sklypo priklausinių, kurie buvo vertinami kartu su vertinamu turtu ir laikomi nekilnojamojo turto vertės dalimi ir atskirai negali būti parduodami, priskiriama mediena pagal pateiktus taksoraščius. Turtas vertintas ne kaip įvairaus turto suma, bet kaip vientisas verslo objektas, duodantis pelną ir sudarantis užbaigtą visumą.

Iš Vertinimo ataskaitos bei Vertinimo ataskaitos priedo - Žemės sklypo apžiūros akto nustatyta, jog apžiūros metu (2022-11-29) buvo nustatyta, kad Žemės sklypas apaugęs medžiais (jaunuolynas).

Vertinimo ataskaitoje nurodyto Žemės sklypo rinkos vertė yra apskaičiuota pagal atsakovui priklausančio vertinto Žemės sklypo dydį ir nustatyta taikant pajamų metodą, kurio taikymo tvarka nustatyta Turto ir verslo vertinimo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012-04-27 įsakymu Nr. 1K-159 „Dėl turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“ (toliau – ir Metodika).

Teismas pažymi, kad atlikdamas vertinimą turto vertintojas analizavo ir lyginamąjį metodą. Taikant lyginamąjį metodą buvo nustatyta, kad pasiūloje esančių objektų kainos svyruoja nuo 4000 iki 11300 Eur. Kainų vidurkis 6018 Eur. Žemės sklypo vertės nustatymui lyginamasis metodas nebuvo taikomas, kadangi iš VĮ Registrų centras pateikiamos informacijos apie miškų pardavimo sandorius nėra galimybių nustatyti parduoto miško medynų tūrio, medžių rūšies ir amžiaus bei kitos svarbios informacijos aktualios įvertinant miško kokybę.

Pajamų metodo esmė – turto teikiamos naudos – grynųjų būsimųjų pinigų srautų perskaičiavimas į turto vertę. Pajamų metodu gali būti vertinamas tik tas turtas, kuris duoda ar gali duoti pajamas. Vertinant turtą pajamų metodu taikomi šie skaičiavimo būdai: 1. diskontuotų pinigų srautų skaičiavimo būdas; 2. kapitalizavimo skaičiavimo būdas; 3. kiti tarptautinėje praktikoje taikomi skaičiavimo būdai.

Byloje nepateikta pagrįstų argumentų, kad turto vertintojo taikytas pajamų metodas ginčo atveju negalėjo būti taikomas.

Iš Ataskaitos nustatyta, kad vertinat Žemės sklypą buvo pritaikytas perpetuiteto skaičiavimo būdas. Vertintojas Ataskaitoje pažymėjo, kad nustatant vertinamo nekilnojamojo turto vertę pajamų metodu, objektyviausia ir patikimiausia būtų naudoti diskontuotų pinigų srautų skaičiavimo būdą tačiau vertinant miškų ūkio žemės sklypus reikia apžvelgti ypač ilgą laikotarpį, kaip kad pagrindinis miškų kirtimas tam tikrais atvejais galimas tik po 200 metų nuo medžių pasodinimo, o miško gyvavimo ciklas apima daugiau nei vieną kirtimą, tad vertintojas priėmė sprendimą taikyti perpetuiteto skaičiavimo būdą.

Teismas neturi pagrindo abejoti taikyto pajamų metodo pagrįstumu. Ataskaitoje pažymėta, kad nustatant turto vertę remtasi vertinamo turto geriausio ir maksimalaus panaudojimo analize. Vertinamo turto panaudojimas pagal esamą paskirtį yra maksimalus ir geriausias vertinamo objekto panaudojimas. Turto vertintojo nuomone, turto paskirtis atitinka esamą panaudojimą, o alternatyvus panaudojimas yra netikslingas. Nustatant turto vertę remtasi vertinamo turto geriausio ir maksimalaus panaudojimo analize.

Žemės vertė buvo nustatinėjama įvertinus šiuos rodiklius: taksaciniame sklype esančio medyno pardavimo pajamos (miško biomasės pardavimas); rinkos palūkanų norma (investicinė grąža); metinis medienos kainų pokytis; taksaciniame sklype esančio medyno pagrindinio kirtimo medžių amžius; taksaciniame sklype esančio medyno amžius; taksaciniame sklype esančio medyno miško atsodinimo kaina; miško administravimo (priežiūros išlaidos); žemės mokesčio išlaidos.

Pažymėtina, kad nenukirsto miško kaina yra skaičiuojama vadovaujantis išvestiniais rodikliais paremtais: nenukirsto valstybinio miško kainų nustatymo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1998-09-30 įsakymu; Baltpool medienos biržos medienos produktų kainomis; PMSA skelbiamomis medienos produktų kainomis.

Atsakovas, nesutikdamas su nustatyta Žemės sklypo verte, teigia, kad Ataskaitoje pateikti skaičiavimai neatitinka realios Žemės sklypo rinkos vertės, t.y. Ataskaitoje nustatyta Žemės sklypo vertė yra nepagrįstai žema. Teismas neturi pagrindo sutikti su atsiliepimo argumentais, kad Ataskaitoje nėra vertinami Žemės sklypo duomenys. Pažymėtina, kad Žemės sklypo vertė nustatyta būtent individualiai įvertinus Žemės sklypą, nustačius jo esmines savybes. Atsakovas kvestionuoja vertės nustatymo formulę, tačiau konkrečių argumentų dėl jos netikslumo nepateikia.

Teismas neturi pagrindo vadovautis atsakovo į bylą pateiktu Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus įsakymu, kuriuo yra paskaičiuota kompensacija už veiklos apribojimus privačioje miško valdoje ir pripažinti, kad ginčo atvejui atsakovui paskaičiuojant žemės sklypo vertę pagrindu turėtų būti imama vidutinė Baltpool medienos rinkos kaina (konkrečiu atveju, pagal Baltpool 2023 m. sausio - kovo mėn. duomenis) atimant vidutines medienos ruošos sąnaudas: 81,02 Eur/m3 - 17,56 Eur/m3 = 63,46 Eur/m3. Pažymėtina, kad šios kompensacijos paskaičiavimą nustato Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 32¹ straipsnis. O ginčo atveju taikytinos Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje nuostatos, numatančios, kad paimamo visuomenės poreikiams turto vertė ir šiame straipsnyje nurodyti nuostoliai, išskyrus nuostolius, patirtus atliekant statybinius tyrimus, dėl sunaikintų pasėlių, sodinių, želdinių, iškirsto miško, apskaičiuojami taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualaus turto vertinimo būdą, o turto vertinimo metodas parenkamas atsižvelgiant į turto ir verslo vertinimą reglamentuojančius teisės aktus. Kas ginčo atveju ir buvo padaryta.

Nesutikimą su nustatyto turto verte sieja su Baltpool skelbiamomis medienos kainomis. Tačiau į bylą nepateikia įrodymų, pagrindžiančių, kad pareiškėjui priklausiusio Žemės sklype esančios medienos vertė būtų nustatyta tarptautinėje Baltpool medienos biržoje. Todėl atsakovo prieštaravimai dėl nustatytos Žemės sklypo rinkos vertės laikomi deklaratyviais.

Pažymėtina, kad Ataskaitoje nustatytos Žemės sklypo 1 ha kaina gaunasi 9721 Eur, kai tuo tarpu iš ataskaitos nustatyta, kad taikant lyginamąjį metodą pasiūloje esančių gretimų objektų kainos vidurkis yra 6018 Eur už hektarą.

Teismas pažymi, kad turto vertės nustatymo momentas bei pinigų pervedimo momentas yra įtvirtintas Žemės paėmimo įstatyme. Paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo.

Turto vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota atlikti turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių valstybinę priežiūrą įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimas ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 1 dalis).

Ginčo atveju konstatuotina, kad Vertinimo ataskaita yra galiojanti, todėl laikytina pagrįstu įrodymu nustatant atlyginimo dydį už visuomenės poreikiams paimamą atsakovo Žemės sklypą.

Byloje nustatyta, kad atsakovas buvo informuotas dėl vyksiančios jo valdomo Žemės sklypo apžiūros, joje nedalyvavo. Pareiškėjo pateiktas pastabas dėl Ataskaitos įvertino turto vertintojas ir 2023-03-07 raštu Nr. 2023-01-05 laikė jas nepagrįstomis, išdėstant aiškius argumentus.

Atsakovas, nesutikdamas su Ataskaitoje nustatyta Žemės sklypo verte, neinicijavo Žemės sklypo vertinimo, su teismo siūlymu skirti byloje teismo ekspertizę nesutiko.

Teismas ginčo atveju neturi pagrindo pripažinti, kad atsakovui atlyginimo už visuomenės poreikiams NŽT Aktu paimtą Žemės sklypą dydis yra 310 676,30 Eur, kadangi tam dydžiui pagrįsti nepateikta įrodymų.

Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 1 dalis nustato, kad turto arba verslo vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol Priežiūros įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme. Byloje nėra rašytinių įrodymų, kad Priežiūros įstaiga būtų nustačiusi Vertinimo ataskaitos neatitiktį, kaip ir nėra įrodymų, kad Vertinimo ataskaita būtų nuginčyta teisme. Teismo vertinimu atsakovas byloje nepateikė konkrečių argumentų ar įrodymų, pagrindžiančių, kad Vertinimo ataskaitoje nustatyta jam priklausančio Žemės sklypo vertė yra nustatyta neteisingai. Atsakovas atsisakė ekspertizės byloje paskyrimo.

Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovui pagal Vertinimo ataskaitą nustatytas atlyginimo dydis už Žemės sklypo paėmimą visuomenės poreikiams ir kitų su šios žemės paėmimu susijusių nuostolių dydis yra teisingas ir atspindi paimtos visuomenės poreikiams nuosavybės rinkos vertę.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nustatytina, jog atsakovui A. B. atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą 17.5800 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), dydis yra 170 900 Eur.

Kadangi pareiškėjos pareiškimo pirmasis reikalavimas yra išspręstas teismo ir reikalavimas patenkintas, ši nutaris įsiteisėjusi, todėl teismas sprendimu nustato tik atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą atsakovui priklausantį Žemės sklypą ir pareiškėjos reikalavimą tenkina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ABTĮ 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 103 straipsnio 2 punktu, 132–134 straipsniais, Žemės paėmimo įstatymo 6 straipsnio 5 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos pareiškimą tenkinti.

Nustatyti, kad atsakovui A. B. atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą 17.5800 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), dydis yra 170 900 Eur.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjos Diana ButrimienėJolita RasiukevičienėVita Valeckaitė