Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

2006-10-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-394/2006

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2006-10-04
Bylos Nr.
1A-394/2006
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Viktoras Kažys, Kęstutis Jucys (pran.), Jonas Algimantas Venckus
Nukentėjusysis
R. D., G. K.
Nuteistasis
P. Š., L. M., I. M.
Kaltinamasis
T. P.
Advokatai
Ingrida Ivanovienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1A-394/2006Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.18.1, 1.2.29.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. spalio 4 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Jucio (pranešėjo),

teisėjų Viktoro Kažio, Jono Algimanto Venckaus,sekretoriaujant Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorei Daivai Skorupskaitei - Lisauskienei,gynėjams advokatams Ingridai Ivanovienei, Giršai Leichteriui, Eugenijai Liutvinskienei,nukentėjusiajam R. D.,nuteistiesiems P. Š., L. M. (B.), I. M.,išteisintajam T. P.,vertėjai Vladislavai Tumas,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro ir nuteistojo I. M. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gegužės 3 d. nuosprendžio, kuriuo:

P. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 213 str. 1 d. - 60 MGL (7 500 litų) dydžio bauda;pagal BK 300 str. 1 d. – 8 MGL (1 000 litų).

Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudėjus ir P. Š. nustatyta galutinė bausmė - 62 MGL (7 750 litų) dydžio bauda.

L. M. (B.) pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 213 str. 1 d. - 60 MGL (7 500 litų) bauda.

Vadovaujantis BK 66 str., 65 str. 1 d. įskaitytas laikinojo sulaikymo ir kardomojo kalinimo (suėmimo) laikas nuo 2002 m. rugpjūčio 23 d. iki 2002 m. spalio 9 d., t. y. 48 dienos arba 96 MGL (1:2) L. M. (B.) pripažinta atlikusia bausmę.

I. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 213 str. 1 d. - 30 MGL (3 750 litų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 66 str., 65 str. 1 d. įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2002 m. rugpjūčio 22 d. iki 2002 m. rugpjūčio 23 d. , t. y. 1 diena arba 2 MGL (1:2) ir I. M. nustatyta galutinė bausmė - 28 MGL (3 500 litų) dydžio bauda.

T. P. iš kaltinimo pagal BK 213 str. 2 d. išteisintas, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Iš P. Š. priteista turtinės žalos atlyginimui nukentėjusiesiems: G. K. 500 (penki šimtai) litų, R. P. 300 (trys šimtai) litų, T. T. 100 (vienas šimtas) litų, R. K. 100 (vienas šimtas) litų.

Iš P. Š. ir L. M. (B.) solidariai priteista Ž. P. 500 litų turtinės žalos atlyginimui.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2002 m. balandžio–rugpjūčio mėnesiais pagamino, laikė ir realizavo netikrus pinigus – šimto litų nominalo banknotus ir pagamino netikrą dokumentą.

Veikdamas bendravykdytojų grupe su velioniu A. Š., prieš kurį, jam mirus, baudžiamasis procesas 2005 m. balandžio 20 d. nutrauktas, P. Š. 2002 m. balandžio–birželio mėnesiais V. technikos kolegijos bendrabučio kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas bendramokslio V. V. kompiuteriu ir spausdindamas savo nuosavu rašaliniu spausdintuvu „HP DESKJET 940c” Nr. C6431, pagamino 61 netikrą šimto litų nominalo banknotą, 20 vnt. iš jų - be bendrininko žinios; 2002 m. birželio–liepos mėnesiais, bute esančiame (duomenys neskelbtini), spausdindamas savo nuosavu rašaliniu spausdintuvu „HP DESKJET 940c” Nr. C6431 ir pasinaudodamas bendramokslio V. B. kompiuteriu, veikdamas bendravykdytojų grupe su velioniu A. Š., P. Š. pagamino 10 vnt. netikrų šimto litų nominalo banknotų, o 2002 m. rugpjūčio mėnesį, laikotarpyje nuo rugpjūčio 3 d. iki 20 d., P. Š., veikdamas bendravykdytojų grupe su velioniu A. Š. ir L. M. (B.), bute esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno L. M. (B.) ir A. Š., buvusiu šiame bute L. M. (B.) tėvo kompiuteriu „Infor Technika“ Nr. 1437-02, įdiegęs kompiuterinę programą „PHOTOSHOP 6.0.“ ir spausdindamas pinigus savo nuosavu rašaliniu spausdintuvu „HP DESKJET 940c” Nr. C6431, pagamino 29 netikrus šimto litų nominalo banknotus.

Iš viso P. Š., veikdamas bendravykdytojų grupe, pagamino 80 vnt. netikrų šimto litų nominalo banknotų, pakeisdamas tikro 2000 metų pavyzdžio banknoto numerio raides ir skaitmenis į AA 0239099, AA 0289090, AE 0239000, AL 0239090, AH 9239090, AH 6289000, imituodamas banknotuose vandens ženklą, apsauginį siūlelį, nominalo skaičiaus mikroperforaciją, bendrininkams irgi imituojant mikroperforaciją bei apipurškiant banknotus laku. Be to, be bendrininkų žinios pagamino sau 20 vnt. netikrų nenustatyto numerio šimto litų nominalo banknotų.

Pagaminęs bendrabutyje, esančiame (duomenys neskelbtini), netikrus pinigus: 41 vnt. netikrą šimto litų nominalo banknotą, P. Š. perdavė juos realizacijai A. Š., o likusius 20 vnt. netikrų šimto litų nominalo banknotų laikė šiame kambaryje, kol 2002 m. gegužės–birželio mėnesiais, V. technikos kolegijos bendrabučio kambaryje esančiame (duomenys neskelbtini), realizavo, per du kartus parduodamas skolon T. P., skaičiuojant po 20 litų už banknotą.

P. Š. pagamintus pinigus (duomenys neskelbtini), laikė savo piniginėje, kol atidavė realizacijai A. Š.; jam paliko realizuoti ir pagamintus pinigus (duomenys neskelbtini). Be to, P. Š., veikdamas bendravykdytojų grupe su velioniu įtariamuoju A. Š., prieš kurį, jam mirus, baudžiamasis procesas 2005 m. balandžio 20 d. nutrauktas, 2002 m. rugpjūčio mėnesį, maždaug nuo 2002 m. rugpjūčio 3 d. iki 15 d., kartu su A. Š., šiam paprašius ir duodant patarimus, bute (duomenys neskelbtini), kuriame laikinai gyveno A. Š., šiam sudarius sąlygas, savo rašaliniu spausdintuvu „HP DESKJET 940c“ Nr. C6431 ir kompiuteriu „I “ Nr. 1437-02, priklausančiu buto šeimininkui S. B., panaudodamas kompiuterinę programą „PHOTOSHOP 6.0.“, pagamino A. Š. netikrą dokumentą – policijos pareigūno pažymėjimą, įrašydamas į jį melagingą tekstą: pažymėjimo numerį LP Nr. 001632, vyr. inspektoriaus V. L. duomenis ir įklijuodamas A. Š. jam pateiktą fotonuotrauką. Šį pažymėjimą jis atidavė A. Š.

L. M. (B.) pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad 2002 m. rugpjūčio mėnesį, laikotarpyje nuo 2002 m. rugpjūčio 3 d. iki 20 d., veikdama grupėje su velioniu A. Š., prieš kurį, jam mirus, baudžiamasis procesas 2005 m. balandžio 20 d. nutrauktas, ir su P. Š. kaip bendravykdytoja, pagamino savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kartu su A. Š. ir P. Š. netikrus pinigus – 29 šimto litų nominalo banknotus: penkis AA 0289090, aštuonis AE 0239000, aštuonis AL 0239090, aštuonis AH 9239090, kuriuos P. Š. Išspausdino (duomenys neskelbtini), bute buvusiu L. M. (B.) tėvo kompiuteriu „I “ Nr. 1437-02 bei atsigabentu į šį butą savo nuosavu rašaliniu spausdintuvu „HP DESKJET 940c“ Nr. C6431, imituodamas vandens ženklą, apsauginį siūlelį, mikroperforaciją, o L. M. (B.) su A. Š. – imituodami mikroperforaciją, apipurkšdami banknotus laku.

Šiuos 29 netikrus banknotus P. Š. paliktus realizacijai, L. M. (B.) kartu su A. Š. laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), laikotarpyje nuo jų pagaminimo 2002 m. rugpjūčio mėnesį iki 2002 m. rugpjūčio 22 d., kai kratos metu 16 vnt. netikrų šimto litų nominalo banknotų (penkis AA 0289090, tris AE 0239000, tris AL 0239090, penkis AH 9239090) bute rado ir paėmė policijos pareigūnai; be to, 13 vnt. netikrų šimto litų nominalo banknotų (penkis AE 0239000, penkis AL 0239090, tris AH 9239090) L. M. (B.) 2002 m. rugpjūčio 22 d. turėjo su savimi.

L. M. (B.), veikdama bendravykdytojų grupe su velioniu A. Š., prieš kurį, jam mirus, baudžiamasis procesas 2005 m. balandžio 20 d. nutrauktas, 2002 m. rugpjūčio mėnesį (duomenys neskelbtini), prie pasažo „P “, esančio (duomenys neskelbtini), realizavo A. Š. jai įduodamus parduoti netikrus pinigus: 19 vnt. netikrų šimto litų nominalo banknotų, parduodama juos I. M. per tris kartus nuo 2002 m. rugpjūčio 1 d. iki 2002 m. rugpjūčio 18 d. po 20 litų už vieną banknotą.

I. M. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad įgijo, laikė ir realizavo netikrus pinigus: prie pasažo „P “, esančio (duomenys neskelbtini), įgijo 19 vnt. netikrų šimto litų nominalo banknotų, nupirkdamas juos iš L. M. (B.) per tris kartus laikotarpyje nuo 2002 m. rugpjūčio 1 d. iki 2002 m. rugpjūčio 18 d. po 20 litų už vieną banknotą. Šiuos netikrus banknotus I. M. laikė prie savęs piniginėje, kol 15 vnt. netikrų šimto litų nominalo banknotų realizavo, per tris kartus po 5 banknotus parduodamas A. B., atsiskaitant mobiliaisiais telefonais ir pinigais, skaičiuojant po 25 litus už vieną netikrą banknotą: 2002 m. rugpjūčio 5 d. - prie „M “ parduotuvės; 2002 m. rugpjūčio 12 d. – bare „U“ esančiame (duomenys neskelbtini), ir 2002 m. rugpjūčio 18 d. - prie „M“ parduotuvės.

4 vnt. netikrų šimto litų nominalo banknotų: vieną AH 6289000, vieną – AA 0289090 ir du – AE 0239000 I. M. laikė prie savęs piniginėje, kol šiuos netikrus banknotus 2002 m. rugpjūčio 22 d. I. M. sulaikymo metu iš jo paėmė policijos pareigūnai.

T. P. buvo kaltinamas tuo, kad 2002 m. gegužės - birželio mėnesiais bendrabučio kambaryje, adresu (duomenys neskelbtini), per du kartus nupirkdamas iš P. Š. įgijo 40 vnt. netikrų šimto litų nominalo banknotų ir juos neteisėtai laikė minėtame bendrabučio kambaryje. 20 vnt. netikrų šimto litų nominalo banknotų T. P. realizavo nenustatytomis aplinkybėmis, o likusius 20 vnt. netikrų šimto litų nominalo banknotų 2002 m. birželio mėn. įsidėjo į kelnių kišenę, neteisėtai juos laikė su savimi, P. greitkelyje juos suplėšė ir išmetė.

Šalies argumentai

I. M. apeliaciniame skunde nurodo, jog Vilniaus apygardos teismas skirdamas bausmę neatsižvelgė į atsakomybę lengvinančias aplinkybes (BK 59 str. 1 d. 1 p.), t. y. jis prisipažino padaręs nusikaltimą, dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi, padėjo išaiškinti asmenis dalyvavusius darant šį nusikaltimą, neatsižvelgė į jo jauną amžių, į tai, kad nusikaltimą padarė pirmą kartą ir jo materialinę padėtį: turto neturi, gauna minimalų atlyginimą, iš kurio išlaiko šeimą, todėl yra pagrindas mažinti jam paskirtą baudą.

Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliaciniame skunde nurodoma, kad Vilniaus apygardos teismo nuosprendis nepagrįstas ir yra naikintinas dalyje dėl P. Š. nepagrįsto išteisinimo pagal BK 25 str. 3 d. ir 300 str. 1 d. dėl 2002 m. balandžio mėn. netikro policijos pareigūno pažymėjimo pagaminimo bei T. P. nepagrįsto išteisinimo pagal BK 213 str. 2 d., priimant naują - apkaltinamąjį nuosprendį.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis nepagrįstas ir yra keistinas L. M. (B.), I. M. bei P. Š. atžvilgiu dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo bei teismo išvadų neatitikimo faktinių bylos aplinkybių.

Žemesnės instancijos teismas

T. P. atžvilgiu priimtas išteisinamasis nuosprendis motyvuojamas tuo, kad trūkstant įrodymų, jog T. P. iš P. Š. įgijo 40 vnt. netikrų šimto litų nominalo banknotų ir dalį jų realizavo, jo veika perkvalifikuota pagal BK 213 str. 1 d. Teismas vadovaudamasis BK 3 str. 1 d., 3 d. konstatavo, kad veikos nusikalstamumas ir baudžiamumas turi būti nustatomi pagal tos veikos padarymo metu galiojusį įstatymą - 1961 m. BK 327 str., kuriame nebuvo numatytas netikrų pinigų įgijimo ir laikymo baudžiamumas, jei netikrų pinigų kiekis nėra didelis. Tai, kad T. P. iš P. Š. įgijo tik 20 vnt., o ne 40 vnt., kaip buvo kaltinamas, netikrų pinigų kupiūrų, teismas laiko nustatytu iš T. P. parodymų teisme apie įgijimo kiekį bei liudytojo D. B. parodymų, jog matė, kaip T. P. plėšė pinigus, kaip jam pats sakė, atitinkančius 2 000 litų. Tačiau iš P. Š. parodymų nustatyta, kad T. P. per du kartus jis perdavė 40 vnt., o ne 20 vnt., kaip nuosprendyje nurodoma, netikrų šimto litų kupiūrų. Nors P. Š. ir nurodė, kad nepamena, ar T. P. per du kartus pardavė skolon 10 vnt. ir 30 vnt. netikrų šimto litų nominalo banknotų, ar 20 vnt. ir 20 vnt. netikrų šimto litų nominalo banknotų, tačiau visų apklausų metu buvo nuoseklus dėl bendro jų kiekio – 40 vnt. Be to, pats T. P. ikiteisminio tyrimo metu - 2002 m. spalio 2 d., 2002 m. spalio 14 d. Apklausiamas įtariamuoju 2002 m. spalio 2 d. nurodė, kad du kartus iš P. Š. pirko po 10-20 vnt. netikrų šimto litų nominalo banknotų ir dalį jų realizavo, apklausiamas 2002 m. spalio 14 d. parodymus pakeitė ir parodė, kad visus netikrus pinigus jis suplėšė ir išmetė. 2005 m. vasario 4 d. įtariamojo apklausos metu T. P. nurodė iš P. Š. įsigijęs apie 40 vnt. netikrų šimto litų nominalo banknotų. Nors ikiteisminio tyrimo metu ir nepavyko nustatyti, kur buvo išplatintos 30 vnt. netikrų pinigų kupiūrų, tačiau jų pagaminimo faktas įrodytas jau minėtais P. Š. bei T. P. parodymais. Todėl laikytina įrodytu, kad L. M. (B.), P. Š. ir A. Š. viso pagamino 136 vnt. netikrų šimto litų nominalo banknotų, t. y. 86 vnt. netikrų šimto litų nominalo banknotų (80 vnt. baigtų gaminti ir 6 vnt. pas P. Š. kratos metu rastų nebaigtų gaminti) buvo rasta ir užfiksuota kratos bei poėmio protokoluose, 40 vnt. netikrų šimto litų nominalo banknotų P. Š. perduotų T. P., kurių 20 vnt. pastarasis suplėšė ir išmetė, o 20 vnt. realizavo nenustatytomis aplinkybėmis, bei 10 vnt. kupiūrų, kurios buvo išplatintos nenustatytomis aplinkybėmis.

Šalies argumentai

Apeliantas nesutinka, kad pirmosios instancijos teismas nustatinėdamas pinigų, kuriuos L. M. (B.) realizavo I. M., kiekį, pripažino įrodytu 19 vnt. netikrų šimto litų nominalo banknotų realizavimą – 15 vnt. netikrų šimto litų nominalo banknotų, kurias, kaip pripažinta 2005 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžiu I. M. vėliau pardavė A. B., ir 4 vnt. I. M. kratos metu paimtos kupiūras. Teismas nepagrįstai sumenkino įvairių apklausų metu duotus I. M. ir L. M. (B.) parodymus, kuriais buvo nustatyta, kad L. M. (B,) per 3 kartus I. M. realizavo viso 44 vnt. netikrų šimto litų nominalo banknotų. Būtent toks kiekis buvo nustatytas remiantis ikiteisminio tyrimo metu duotais L. M. (B.) parodymais apie tai, kad mokėdamas po 20 litų už vieną netikrą šimto litų nominalo banknotą, I. M. sumokėjo jai 180, 300 ir 400 litų. Pats I. M. nurodė nepamenąs įgytų kupiūrų kiekio, jas platinęs ne tik A. B., o ir kitiems asmenims. Todėl teismo išvada dėl L. M. (B.) I. M. realizuotų 19 vnt. netikrų šimto litų nominalo banknotų realizavimo, laiko neatititinkančia bylos faktinėms aplinkybėms.

Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog pinigų kiekis vertintinas pagal banknotų skaičių, jų paplitimą – paleidimą apyvarton, kokybę, gaminimui panaudotą įrangą, padirbtų banknotų vertę, tačiau visiškai nepagrįstai sumenkino šiuos požymius. Teismas nepagrįstai nurodė, kad netikri šimto litų banknotai nebuvo padirbti itin kokybiškai, jų paplitimo teritorija nedidelė, pinigai gaminti nenaudojant sudėtingos gamybos įrangos ir į šias aplinkybes atsižvelgė kaip į menkinančias nuorodas į didelį kiekį. Be to, visiškai nepagrįstai pagamintų banknotų kiekį susiejo su banknotų verte lyginant su BK 190 str. nustatyta turto vertės kriterijumi baudžiamosiose veikose, padarytose nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams - 250 MGL. Padaręs tokias neteisingas išvadas dėl netikrų pinigų kiekio vertinimo, teismas kaltinamųjų veikas perkvalifikavo iš BK 213 str. 2 d. į 1 d.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras teigia, kad byloje nustatytos aplinkybės kaip tik parodo nuteistųjų tyčią pagaminti ir, siekiant materialinės naudos, išplatinti kuo didesnį kiekį netikrų pinigų. Nustatyta, kad bandymai pagaminti netikrus pinigus prasidėjo dar 2002 m. sausio mėnesį ir truko apie aštuonis mėnesius – iki 2002 m. rugpjūčio mėnesio pabaigos, kuomet šią nusikalstamą veiką, nutraukė teisėsaugos pareigūnai. Netikri pinigai buvo išplatinti Vilniuje, Ukmergėje, Anykščiuose, Molėtų rajone, Panevėžyje ir jo rajone, tokio išplitimo teritorijos tikrai negalima laikyti nedidele. Pinigų gamybai skirtingu metu, atsižvelgiant į susidariusią situaciją, buvo panaudoti 3 kompiuteriai, vienas kurių – L. M. (B.) įgytas specialiai šiai nusikalstamai veikai tęsti. Taip pat specialiai netikrų pinigų spausdinimui P. Š. įsigijo ir spausdintuvą „HP DESKJET 940c” Nr. 6431. Nors netikri pinigai, galbūt, nebuvo pagaminti itin kokybiškai, tačiau pirmosios instancijos teismas neturėjo sumenkinti veikos masto ir nuteistųjų atsakomybės – jų tyčia buvo nukreipta į kuo kokybiškesnių netikrų pinigų pagaminimą.

Šalies argumentai

Apeliantas skunde nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas nepagrįstai atmetė P. Š. parodymus apie bendrą jo su bendrininkais pagamintų netikrų pinigų kiekį – 136 vnt. ir pripažino įrodyta, kad nuteistieji pagamino 100 vnt. netikrų šimto litų nominalo banknotų. Tai poėmio ir kratos protokoluose užfiksuoti 80 vnt. netikrų šimto litų nominalo banknotų ir 20 vnt. netikrų šimto litų nominalo banknotų, kuriuos T. P. suplėšė ir išmetė. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino neįrodyta, kad P. Š. T. P. perdavė skolon 40 vnt. kupiūrų, 6 vnt. nebaigtų gaminti šimto litų kupiūrų, kurios asmens kratos metu buvo rastos pas P. Š., teismas įvardino ruošiniais ir jų į bendrą padirbtų kupiūrų kiekį neįtraukė, bei atmetė tikimybę, kad 10 vnt. netikrų kupiūrų galėjo būti išplatinta nenustatytomis aplinkybėmis. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo P. Š. duotais parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, kuriuose pripažino vykdęs nusikalstamą veiką bei pagaminęs 136 vnt. netikrų šimto litų nominalo banknotų, jo parodymai dėl bylos aplinkybių patvirtinami ir kitais byloje surinktais įrodymais, todėl netikėti ir nesiremti jais, nėra jokio pagrindo. Viso ikiteisminio tyrimo metu P. Š. davė nuoseklius parodymus, t. y. nurodė netikrų pinigų gaminimo mechanizmą – kad A. Š. su L. M. (B.), žinodami jo kompiuterinių žinių galimybes, kalbino jį užsiimti netikrų pinigų gamyba, suteikė jam pirminių žinių šiuo klausimu, pristatė reikalingas priemones. Kad dalinai paruoštus banknotus, kaip buvo sutarta, gamybos pabaigimui – skylučių išbadymui, apipurškimui laku bei jų realizavimui, atiduodavo A. Š. ir L. M. (B.).

Žemesnės instancijos teismas

Teismui priėjus išvadą, kad padarytas nusikaltimas turi būti kvalifikuojamas pagal BK 213 str. 1 d., kuris yra priskiriamas prie apysunkių nusikaltimų, iš L. M. (B.) ir P. Š. kaltinimo buvo pašalintas ir BK 25 str. 3 d. numatytas organizuotos grupės požymis. Teismas taip pat pasisakė ir dėl aplinkybių, kurios, jo manymu, vis vien neleidžia teigti, kad nuteistieji veikė organizuota grupe. Teismo manymu, P. Š., L. M. (B.) ir A. Š. santykiuose nėra ir svarbiausio organizuotos grupės požymio: aukšto organizuotumo lygio – pasiskirstymo užduotimis ar skirtingo vaidmens turėjimas. Tačiau byloje nustatyta, kad minėti asmenys veikė pagal išankstinį susitarimą pagaminti ir išplatinti kuo didesnį kiekį netikrų pinigų – tai yra padaryti BK 213 str. 2 d. numatytą sunkų nusikaltimą. Gamybos procese grupės nariai turėjo konkrečias užduotis – P. Š. spalvoto kopijavimo būdu, rašaliniu spausdintuvu, imituojant vandens ženklą, apsauginį siūlelį ir nominalo skaičiaus mikroperforaciją gamino netikrus banknotus, kuriuos perduodavo L. M. (B.) ir A. Š. gamybos pabaigimui - apipurškimui laku bei skylučių padarymui. Tokie veiksmai pilnai atitinka BK 25 str. 3 d. numatytos organizuotos grupės požymius ir turi būti papildomai kvalifikuoti pagal minėtą straipsnį.

Šalies argumentai

Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir nenurodydamas kitų motyvų, iš kaltinimo P. Š. pašalino pagal BK 25 str. 3 d. ir 300 str. 1 d. kvalifikuotą epizodą dėl netikro policijos pareigūno pažymėjimo pagaminimo 2002 m. balandžio mėnesį. Kaltinimas šioje dalyje taip pat buvo grindžiamas paties P. Š. parodymais apie pažymėjimo pagaminimą, kuriuos jis patvirtino teisme bei L. M. (B.) duoti parodymai, kad A. Š. turėjo padirbtą policininko pažymėjimą, kurį sukarpė jos akivaizdoje. Teigia, kad nelaikyti šių parodymų įrodymu nėra jokio pagrindo. Todėl Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras prašo Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gegužės 3 d. nuosprendį pakeisti, t. y.:

Žemesnės instancijos teismas

L. M. (B.) veiką iš BK 213 str. 1 d. perkvalifikuoti į BK 25 str. 3 d., 213 str. 2 d. ir nuteisti laisvės atėmimu 5 (penkiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Taikyti 2002 m. lapkričio 7 d. Įstatymo “Dėl amnestijos akto” 4 str. 1 d. 1 p. ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį sumažinti 1/3.

Žemesnės instancijos teismas

I. M. veiką iš BK 213 str. 1 d. perkvalifikuoti į BK 213 str. 2 d. ir nuteisti laisvės atėmimu 3 (trims) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Taikyti 2002 m. lapkričio 7 d. Įstatymo “Dėl amnestijos akto” 4 str. 1 d. 2 p. ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį sumažinti 1/4.

P. Š. veiką iš BK 213 str. 1 d. perkvalifikuoti į BK 25 str. 3 d., 213 str. 2 d. ir nuteisti laisvės atėmimu 4 (keturiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

Veiką iš BK 300 str. 1 d. perkvalifikuoti į BK 25 str. 3 d., 300 str. 1 d., bausmę palikti nepakeistą - 8 MGL (1 000 litų) baudą.

Dėl išteisinimo dalyje pagal BK 25 str. 3 d., 300 str. 1 d. dėl netikro policijos pareigūno pažymėjimo pagaminimo 2002 m. balandžio mėnesį pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 25 str. 3 d., 300 str. 1 d. ir nuteisti 8 MGL (1 000 litų) bauda.

Vadovaujantis BK 63 str., šias bausmes iš dalies sudėti ir P. Š. paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimą 4 (keturiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose, bei 10 MGL ( 1 250 litų) baudą.

Taikyti 2002 m. lapkričio 7 d. Įstatymo “Dėl amnestijos akto” 4 str. 1 d. 2 p. ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį sumažinti 1/4.

T. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 213 str. 2 d., ir nuteisti laisvės atėmimu 3 (trims) metams 4 (keturiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Taikyti 2002 m. lapkričio 7 d. Įstatymo “Dėl amnestijos akto” 4 str. 1 d. 2 p. ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį sumažinti 1/4.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Prokurorė prašo nuteistojo I. M. apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos prokuroro apeliacinį skundą tenkinti. Nuteistieji P. Š., T. P., L. M. (B.), I. M. ir jų gynėjai prašo prokuroro apeliacinį skundą atmesti. I. M. ir jo gynėjas prašo nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti.

Prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gegužės 3 d. nuosprendis P. Š. ir L. M. (B.) atžvilgiu dėl jų nuteisimo pagal BK 213 str. 1 d. keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių (BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 3 p.). Nuteistojo I. M. apeliacinis skundas atmetamas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Motyvai dėl P. Š., L. M. (B.) nusikalstamos veikos perkvalifikavimo iš BK 213 str. 1 d. pagal BK 213 str. 2 d.;

P. Š. nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 25 str. 3 d., 300 str. 1 d. (dėl 2002 m. balandžio mėn. policininko pažymėjimo pagaminimo);

Motyvuojamoji dalis

I. M. ir T. P. nusikalstamų veikų kvalifikavimo

Pirmosios instancijos teismas nešališkai išnagrinėjo L. M. (B.), I. M., P. Š., T. P. padarytų nusikaltimų aplinkybes, patikrino byloje surinktus įrodymus ir jais pagrindė teismo išvadas. Teismas išsamiai išanalizavo ir nuosprendyje aptarė byloje surinktus įrodymus, kuriais nustatė faktines bylos aplinkybes. Tačiau dalis nuosprendyje teismo išdėstytų išvadų apie nuteistųjų P. Š. ir L. M. (B.) dalyvavimo nusikalstamoje veikoje vaidmenis, taip pat nusikalstamos veikos mastą neatitinka faktinių bylos aplinkybių, o tai nulėmė ir netinkamą baudžiamųjų įstatymų taikymą kvalifikuojant jų nusikalstamas veikas. Dėl didelio kiekio prokuroro apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistiesiems L. M. (B.), I. M., T. P. bei P. Š. iš kaltinimų teismas nepagrįstai pašalino nusikaltimą kvalifikuojantį požymį – netikrų pinigų pagaminimą, laikymą ir paleidimą apyvarton (realizavimą) dideliais kiekiais. Dėl to šių nuteistųjų veikos buvo perkvalifikuotos ne į 2000 m. BK 213 str. 2 d., o į BK 213 str. 1 d. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą P. Š. ir L. M. (B.) atžvilgiu, todėl ši prokuroro apeliacinio skundo dalis tenkinama. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodo, kad pagaminti ir realizuoti netikri pinigai nesudaro didelio kiekio, nes jų pagaminimo būdas primityvus, pagamintų netikrų pinigų kokybė prasta, pinigų gamybos procesas užtruko neilgą laiką, o pagamintų banknotų skaičius nėra didelis, tačiau su tokiomis teismo išvadomis sutikti negalima. Nusikaltimą kvalifikuojančio požymio ,,didelio kiekio” sąvokos – įstatymai nėra išaiškinę. Tai yra vertinamasis požymis ir apie jo turinį kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiama atsižvelgiant į pagamintų netikrų pinigų nominalią vertę, jų skaičių, kiekį, gaminimui panaudotą įrangą, žaliavų kiekį ir kitas faktines bylos aplinkybes. Kaip jau minėta, nuosprendyje nurodoma, kad pagaminti netikri pinigai buvo prastos kokybės ir jų netikrumas kėlė asmenims įtarimą. Teisėjų kolegijos nuomone, netikrų pinigų kokybė iš viso neturi būti siejama su ,,didelio kiekio” kvalifikuojančio požymio nustatymu. Kita vertus, teismo išvada apie labai prastą tų pinigų kokybę yra per daug kategoriška ir bylos duomenys tai paneigia. Įrodyta, kad nuteistiesiems šioje byloje ir kitiems asmenims pavyko realizuoti daug netikrų pinigų banknotų, tais pinigais buvo atsiskaitoma ir prekybos įstaigose, t. y. iš tų 46 vnt. išplatintų ir paimtų bylos proceso metu netikrų banknotų į bankus pateko 2 banknotai, prekybos įstaigos darbuotojai atpažino 10 vnt. netikrų šimto litų nominalo banknotų. Dėl netikrų pinigų paleidimo apyvarton buvo iškelta baudžiamoji byla, kuri buvo išnagrinėta Vilniaus miesto 3-iajame apylinkės teisme. Tai reiškia, kad šio nusikaltimo objektui (finansų sistemai) buvo padaryta reali žala, taip pat buvo pažeisti ūkio subjektų ir fizinių asmenų materialiniai interesai. Teisėjų kolegijos nuomone, tai jau galima vertinti kaip vieną iš aplinkybių, nustatančių ,,didelio kiekio” požymio turinį. Teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodo, kad pinigai buvo išplatinti nedideliu mastu, nors teisingai nustatė ir konstatavo nuosprendyje, kad netikri pinigai buvo išplatinti ne tik Vilniuje, bet ir keturiuose Lietuvos miestuose ir rajonuose (Ukmergėje, Anykščiuose, Molėtų rajone, Panevėžio mieste ir rajone). Nuteistųjų naudota ir įsigyta kompiuterinė technika, kuria buvo gaminami netikri pinigai, tikrai negali būti laikoma primityvia, tuo tarpu pinigų gamybos būdas irgi nebuvo niekuo išskirtinis, o, sprendžiant pagal teisminę praktiką, dažniausiai pasitaikantis analogiškose baudžiamosiose bylose. Netikrų pinigų gamyba užtruko net keliolika mėnesių (nors ir su pertraukomis) ir tai nėra trumpas laikas, ypač įvertinus tai, kad šiam nusikaltimui buvo iš anksto ruošiamasi, specialiai tam įsigytos techninės priemonės. Teisėjų kolegijos nuomone, 100 vnt. (nominali vertė - 10 000 litų) pagamintų, 46 vnt. (nominali vertė - 4 600 litų) realizuotų, bei L. M. (B.) 29 vnt. (nominali vertė – 2 900 litų) pagamintų ir realizuotų netikrų šimto litų nominalo banknoto nominali vertė jau yra pakankama, kad netikrų pinigų kiekis būtų pripažintas dideliu. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad tokio netikrų piniginių ženklų kiekio išėmimas iš cirkuliacijos valstybės institucijoms kainuotų nemažai organizacinių ir materialinių sąnaudų, o tokiam netikrų pinigų kiekiui pasklidus apyvartoje buvo padaryta žala valstybės ekonominiams santykiams ir finansų sistemai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismas 2005 m. sausio 19 d. nutartis Nr. 2A-5/2005). Todėl svarbiausiomis aplinkybėmis šiuo atveju turi būti laikomas pagamintų netikrų pinigų banknotų kiekis ir jų vertė. Nors 2000 m. BK 213 str. 2 d., lyginant šį įstatymą su 1961 m. BK 327 str. 2 d., jokie nauji nusikaltimą kvalifikuojantys požymiai nebuvo numatyti, tačiau tas pats ,,didelio kiekio“ kvalifikuojantis požymis jau išdėstytas aiškiau ir pažymint pagrindinius to požymio vertinimo kriterijus. Naujajame įstatyme jau nurodomas pagamintų, laikytų arba realizuotų netikrų litų banknotų ,,didelis kiekis ar didelė vertė“. Aptartos aplinkybės yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad P. Š. ir L. M. (B.) kartu su velioniu A. Š. pagamino, laikė ir realizavo didelį kiekį netikrų pinigų.

Prokuroras savo skunde taip pat teisingai nurodo, kad pinigų gamybai skirtingu metu buvo panaudoti 3 kompiuteriai, specialiai netikrų pinigų spausdinimui P. Š. įsigijo spausdintuvą „HP DESKJET 940c” Nr. 6431. Be to, pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti ir į nuteistųjų tyčios kryptingumą, t. y. jų tyčia buvo nukreipta į kuo kokybiškesnių netikrų pinigų pagaminimą. Kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo remtis ir lyginti su BK 190 str. nustatytu turto vertės kriterijumi baudžiamosiose veikose, padarytose nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams – 250 MGL sąvokos išaiškinimu. BK 213 str. numatyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji ir pasekmės yra už jo sudėties ribų. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į valstybės finansų sistemą, o jo objektyviąją pusę apibūdina bent vieno netikro piniginio ženklo perdavimas kitam asmeniui (paleidimas apyvarton). Kvalifikuota šio nusikaltimo sudėtis apima papildomus, lyginant su pagrindine sudėtimi, požymius, didinančius nusikaltimo pavojingumą, ir išreiškia įstatymų leidėjo numatytą tipinį atsakomybės dydžio laipsniavimą. Tuo tarpu BK 190 str. numatyto turto „didelės vertės“ sampratos išaiškinimas turi įtakos kito teisinio instituto – nusikaltimų nuosavybei – kvalifikavimą. BK 213 str. 2 d. dispozicija nėra pasiunčiamoji ir jos turinys pagal analogiją negali būti atskleistas per vertinamuosius požymius, numatytus BK 190 str. Todėl P. Š. ir L. M. (B.) nusikalstama veika iš BK 213 str. 1 d. perkvalifikuojama į BK 213 str. 2 d.

Dėl BK 213 str. 2 d. taikymo I. M. ir T. P. atžvilgiu Vilniaus apygardos prokuratūros apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuteistojo I. M. nusikalstamas veikas kvalifikavo pagal BK 213 str. 1 d., o T. P. – nepagrįstai išteisino. Skunde teigiama, kad teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą bei teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Kaip jau buvo minėta aukščiau, teisėjų kolegija mano, kad teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą P. Š. ir L. M. (B.) atžvilgiu, todėl ši prokuroro apeliacinio skundo dalis tenkinama.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir teisingai kvalifikavo I. M. nusikalstamą veiką pagal BK 213 str. 1 d., o T. P. pagal BK 213 str. 2 d. pagrįstai išteisino. BK 213 str. 2 d. baudžiamoji atsakomybė numatyta už didelio kiekio ar didelės vertės netikrų litų banknotų, monetų ar kitų valstybių pinigų, esančių apyvartoje ar oficialiai patvirtintų, bet į apyvartą dar neišleistų pinigų arba vertybinių popierių, pagaminimą, suklastojimą, įgijimą, laikymą arba realizavimą. Objektyvioji nusikaltimo pusė pasireiškia, bet kuriais straipsnio dispozicijoje nurodytais alternatyviais veiksmais. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad nuteistasis P. Š. pagamino 100 vnt. (nominali vertė - 10 000 litų) ir realizavo 20 vnt. (nominali vertė - 2 000 litų) netikrų šimto litų nominalo banknotų, L. M. (B.) kartu su bendrininkais pagamino ir laikė 29 vnt., per tris kartus realizavo 19 vnt. vieno šimto litų nominalo banknotus. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro skunde nepagrįstai teigiama, kad L. M. (B.), P. Š., A. Š. pagamino 136 vnt. netikrų šimto litų nominalo banknotų, nes iš bylos medžiagos matyti, kad buvo surasta ir konfiskuota 80 vnt. netikrų šimto litų nominalo banknotų, T. P. sunaikino 20 vnt. netikrų šimto litų nominalo banknotų. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad nuosprendis negali būti grindžiamas abejotinais įrodymais ir spėjimais, o abejonės turi būti traktuojamos kaltinamųjų naudai, todėl pagrįstai vadovaujamasi objektyviais duomenimis, t. y. poėmių dokumentais, kratos metu rastais pinigais bei T. P. sunaikintais netikrais pinigais.

Įrodyta, kad L. M. (B.) dalyvavo gaminant netikrus pinigus jos tėvų bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tik laikotarpyje nuo 2002 m. rugpjūčio 3 d. iki 20 d., ir laikotarpiu nuo 2002 m. rugpjūčio 1 d. iki 18 d., per tris kartus realizavo A. Š. jai duodamus parduoti netikrus pinigus. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad tuo laikotarpiu buvo pagaminta 29 vnt. (nominali vertė - 2 900 litų) ir realizuota 19 vnt. (nominali vertė - 1 900 litų) netikrų šimto litų nominalo banknotų. Įvertinus minėtas aplinkybes teisėjų kolegija mano, kad L. M. (B.) dalyvavo pagaminant ir realizuojant didelį kiekį ir nedidelės vertės netikrus šimto litų banknotus.

Prokuroras nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad L. M. (B.) realizavo I. M. tik 19 vnt. netikrų šimto litų nominalo banknotų. Teigia, kad teismas nepagrįstai sumenkino įvairių apklausų metu duotus I. M. ir L. M. (B.) parodymus, kuriais buvo nustatyta, kad L. M. (B.) per tris kartus I. M. realizavo iš viso 44 vnt. netikrų šimto litų nominalo banknotų. Prokuroro nuomone, toks kiekis buvo nustatytas remiantis ikiteisminio tyrimo metu duotais L. M. (B.) parodymais apie tai, kad, mokėdamas po 20 litų už vieną netikrą šimto litų nominalo banknotą, I. M. sumokėjo jai 180, 300 ir 400 litų. Pats I. M. nurodė nepamenąs įgytų banknotų kiekio, jas platinęs ne tik A. B., o ir kitiems asmenims. Šie prokuroro argumentai atmetami, nes L. M. (B.) tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė, kad nežino tikslaus perduotų pinigų I. M. kiekio, nes A. Š. perduodamus pinigus įvyniodavo į balto popieriaus lapą. Be to, L. M. (B.), duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad sumos svyruodavo nuo 160 iki 300 litų (t. 6, b. l. 61-73). Atkreipiamas dėmesys į tai, kad apeliantas neteisingai nurodo, jog L. M. (B.) iš I. M. yra gavusi 400 litų, nes tokia pinigų suma nurodyta tik 2002 m. rugpjūčio 23 d. įtariamosios apklausos protokole, kuriame ši paaiškino, kad šią sumą gavusi iš nepažįstamo asmens (t. 6, b. l. 9-12). Tai, kad I. M. iš L. M. (B.) įgijo 19 vnt. (nominali vertė - 1 900 litų) ir realizavo 15 vnt. (nominali vertė - 1 500 litų) netikrų šimto litų nominalo banknotų A. B., objektyviai patvirtina Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendyje išdėstytos faktinės aplinkybės. Teisėjų kolegijos nuomone, I. M. įgyti, laikyti ir realizuoti 19 vnt. netikrų vieno šimto nominalo banknotai nėra didelis kiekis. Antra vertus, netikėti jau įsiteisėjusio Vilniaus miesto 3 – iojo apylinkės teismo nuosprendžiu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis nėra pagrindo.

Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė T. P. atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį, nes turėjo vadovautis ne tik T. P. duotais parodymais teisme apie įgytą pinigų kiekį bei liudytojo D. B. parodymais, jog šis matė, kaip T. P. plėšė pinigus, kurių nominali vertė, kaip jam pats T. P. sakė, atitinka 2 000 litų. Apeliantas mano, kad iš P. Š. parodymų matyti, kad T. P. per du kartus jis perdavė 40 vnt., o ne 20 vnt., kaip nuosprendyje nurodoma, netikrų šimto litų banknotų. Nors P. Š. ir nurodė, kad nepamena, ar T. P. per du kartus pardavė skolon 10 vnt. ir 30 vnt. kupiūras, ar 20 vnt. ir 20 vnt. kupiūras, tačiau visų apklausų metu buvo nuoseklus dėl bendro jų kiekio – 40 vnt. Be to, pats T. P. ikiteisminio tyrimo metu 2002 m. spalio 2 d., 2002 m. spalio 14 d., apklausiamas kaip įtariamasis nurodė, kad du kartus iš P. Š. pirko po 10-20 vnt. netikrų šimto litų nominalo banknotų: 2002 m. spalio 2 d. apklausos metu nurodė dalį jų realizavęs, apklausiamas 2002 m. spalio 14 d. parodymus pakeitė ir parodė, kad visus netikrus pinigus jis suplėšė ir išmetė. 2005 m. vasario 4 d. įtariamojo apklausos metu T. P. nurodė iš P. Š. įsigijęs apie 40 vnt. netikrų šimto litų nominalo banknotų. Nors ikiteisminio tyrimo metu ir nepavyko nustatyti, kur buvo išplatinta 20 vnt. netikrų šimto litų nominalo banknotų, tačiau jų pagaminimo faktas įrodytas jau minėtais P. Š. bei T. P. parodymais.

Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto minėtomis aplinkybėmis, nes iš byloje esančių P. Š. ir T. P. parodymų neįmanoma nustatyti tikslios pinigų sumos, kurią įgijo T. P. Nuteistasis T. P., duodamas parodymus, iš pradžių nurodė, kad iš P. Š. nupirko apie 10-20 vnt., po to apie 20 vnt., o vėliau 40 vnt. netikrų šimto litų nominalo banknotų, o P. Š. nurodė, kad pardavė T. P. 10 vnt., vėliau pridūrė, kad atidavė T. P. dar 30 vnt., po to nurodė, kad pasigamino sau 40 vnt. netikrų šimto litų nominalo banknotų, kuriuos atidavė T. P. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad T. P., duodamas parodymus 2002 m. spalio 2 d. ir 2002 m. spalio 14 d., nurodė, kad paėmė visus banknotus važiuodamas pas tėvus (t. 7, b. l. 89-90, 91-92). Liudytojas D. B. parodė, kad naikinamų pinigų jis neskaičiavo, tačiau T. P. nurodė, kad turi 2 000 litų, ši suma atitinka 20 vnt. po šimtą litų. Apygardos teismas teisingai konstatavo, kad byloje nėra jokių kitų objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, jog P. Š. pardavė T. P. 40 vnt. netikrų vieno šimto nominalo banknotų. Todėl byloje esančius prieštaravimus teismas teisingai vertino, kaip abejotinus, niekuo nepagrįstus. Teisėjų kolegijos nuomone, 20 vnt. (nominali vertė - 2 000 litų) netikrų šimto litų nominalo banknotų vertinama kaip nedidelės vertės ir nedidelio kiekio pinigų suma, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi BK 3 str. 1 ir 3 d. ir 1961 m. BK 327 str., kuriame nebuvo numatytas netikrų pinigų įgijimo ir laikymo baudžiamumas, jei netikrų pinigų kiekis nėra didelis. Byloje nėra jokių kitų objektyvių duomenų (išskyrus nuteistojo T. P. parodymus), kad jis realizavo (paleido apyvarton) 20 vnt. netikrų šimto litų nominalo banknotų. Esant šiomis aplinkybėmis, T. P. iš kaltinimo pagal BK 213 str. 2 d. išteisintas, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, teisingai.

Prokuroras apeliaciniame skunde dėl BK 300 str. 1 d. taikymo P. Š. atžvilgiu nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir nenurodydamas kitų motyvų iš kaltinimo P. Š. pašalino pagal BK 25 str. 3 d. ir 300 str. 1 d. kvalifikuotą epizodą dėl netikro policijos pareigūno pažymėjimo pagaminimo 2002 m. balandžio mėnesį. Prokuroras teigia, kad ši kaltinimo dalis buvo grindžiama paties P. Š. parodymais, kuriuos jis patvirtino teisme, juos patvirtino ir L. M. (B.) duoti parodymai, kad A. Š. turėjo padirbtą policininko pažymėjimą, kurį jos akivaizdoje sukarpė. Teisėjų kolegija sutinka su Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro skunde minimais nuteistųjų parodymais, jais netikėti iš tikrųjų nėra pagrindo. Tačiau netikras dokumentas (minimas policininko pažymėjimas) nerastas, jo padirbimo požymiai nežinomi ir nenustatyti. Vien tik iš prokuroro skunde išdėstytų įrodymų (nuteistųjų parodymų) nėra galimybės spręsti apie šio dokumento pagaminimo kokybę, kiek jo požymiai realiai atitiko tikrovę, jo panaudojimo galimybę. Todėl tik remiantis šių nuteistųjų parodymais negalima P. Š. nuteisti pagal BK 300 str. 1 d.

Motyvai dėl BK 25 str. 3 d. taikymo

Dėl BK 25 str. 3 d. taikymo L. M. (B.), P. Š. atžvilgiu Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro skunde nurodoma, kad nuteistieji L. M. (B.), P. Š., A. Š., prieš kurį, jam mirus, baudžiamasis procesas 2005 m. balandžio 20 d. buvo nutrauktas, veikė pagal išankstinį susitarimą pagaminti ir išplatinti kuo didesnį kiekį netikrų pinigų, t. y. padaryti BK 213 str. 2 d. numatytą sunkų nusikaltimą. Gamybos procese grupės nariai turėjo konkrečias užduotis: P. Š. spalvoto kopijavimo būdu, rašaliniu spausdintuvu, imituojant vandens ženklą, apsauginį siūlelį ir nominalo skaičiaus mikroperforaciją, gamino netikrus banknotus, kuriuos perduodavo L. M. (B.) ir A. Š. gamybos pabaigimui - apipurškimui laku bei skylučių padarymui. Tokie veiksmai visiškai atitinka BK 25 str. 3 d. numatytos organizuotos grupės požymius ir turi būti papildomai kvalifikuoti pagal minėtą straipsnį. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto išdėstytais argumentais ir daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nuteistiesiems L. M. (B.) ir P. Š. iš kaltinimo pašalino BK 25 str. 3 d. nepagrįstai.

BK 25 str. 3 d. nurodyta, kad organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Organizuotai grupei, kaip bendrininkavimo formai, būdingas išankstinis susitarimas, t. y. susitarimas iki veiksmų atlikimo, be to, toks susitarimas turi būti ne laikino, o pastovaus pobūdžio. Kiti organizuotai grupei būdingi požymiai – pastovumas, pasireiškiantis grupės nusikalstamų ryšių ilgalaikiškumu ir tvirtumu, nusikalstamos veiklos planavimas, veiklos sistemiškumas, bendri susirinkimai ir pan. Iš bylos medžiagos matyti, kad P. Š. susitarė su A. Š., jog gamins netikrus šimto lito nominalo banknotus. P. Š. 2002 m. rugsėjo 6 d., apklausiamas kaip kaltinamasis parodė, kad A. Š. įtikinėjo jį, kad tai geras verslas ir kad jis (A. Š.) turi nemažai klientų (t. 7, b. l. 57-60). Nors P. Š. tokiems A. Š. planams pritarė ne iš karto, tačiau vėliau sutiko. Iš bylos medžiagos matyti, kad P. Š. ir A. Š. pagaminti pirmieji netikri vieno šimto nominalo banknotai nebuvo labai panašūs į tikrus, tačiau palaipsniui jų gaminimo technika buvo tobulinama. Atkreipiamas dėmesys į UAB „O“ pateiktą išklotinę, iš kurios matyti, kad iš mobiliojo ryšio telefono (toliau – MRT) Nr. XXXX, kuris priklausė L. M. (B.), skambinta į P. Š. MRT Nr. XXXX 2002 m. kovo–rugpjūčio mėn. iš viso 174 kartus, kas įrodo P. Š. ir A. Š. nusikalstamų ryšių ilgalaikiškumą, pastovumą ir tvirtumą. Iš bylos medžiagos matyti, kad būtent A. Š. buvo netikrų pinigų gaminimo ir realizavimo iniciatorius. Tuo tikslu jis įkalbėjo P. Š., iš L. M. (B.) atnešė netikrų pinigų gamybai reikalingą popierių, į nusikalstamą veiką įtraukė nusikaltimo vykdytojus P. Š. ir L. M. (B.). Po to A. Š. vadovavo ir koordinavo P. Š. ir L. M. (B.) veiklą, duodamas nurodymus dėl netikrų pinigų pagaminimo ir jų paleidimo apyvarton (BK 24 str. 4 d.). Tai, kad neteisėtai veiklai vadovavo A. Š., patvirtino P. Š. ir L. M. (B.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad L. M. (B.) į organizuotos grupės veiklą įsijungė vėliau, t. y. nuo 2002 m. rugpjūčio 3 d. Tačiau organizuotos grupės veikimo laikotarpis neturi esminės reikšmės tokiam požymiui pripažinti. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad P. Š. ir L. M. (B.) įgijo technines priemones, reikalingas netikriems pinigams gaminti, t. y. P. Š. įsigijo rašalinį spausdintuvą „HP DESKJET 940c” Nr. C6431, o L. M. (B.) tėvai nupirko kompiuterį „Infor Technika“ Nr. 1437-02, kuriuo ji leidusi naudotis P. Š. P. Š., A. Š. ir L. M. (B.) iš anksto aptarė ir suderino svarbiausius bendros nusikalstamos veikos momentus (aptarė pinigų gaminimo ir gamybos tobulinimo planus, numatė nusikaltimo padarymo mechanizmą ir pasiskirstė vaidmenimis, netikrų pinigų realizavimo būdus). Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad P. Š., A. Š. ir L. M. (B.) realizavo bendrai suderintą nusikalstamos veiklos planą. Visa tai įrodo, jog nuteistieji planavo ir siekė padaryti sunkų nusikaltimą, t. y. suprato, kad organizuota grupe veikia tyčia, suprasdami šios nusikalstamos grupės veiklos tikslus, motyvus ir siekdami konkrečių padarinių. Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad P. Š., A. Š. ir L. M. (B.) nusikaltimą padarė veikdami organizuota grupe. Todėl P. Š. ir L. M. (B.) nusikalstamos veikos turi būti kvalifikuotos ir pagal BK 25 str. 3 d. Teisėjų kolegijos nuomone, BK 25 str. 3 d. nurodoma nuosprendžio aprašomojoje dalyje, jos nurodyti rezoliucinėje dalyje nereikia.

Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau išdėstytus įrodymus, nustatė:

Aprašomoji dalis

P. Š. 2002 m. balandžio–rugpjūčio mėnesiais pagamino, laikė ir realizavo didelį kiekį netikrų pinigų – šimto litų nominalo banknotus ir pagamino netikrą dokumentą. P. Š. veikdamas organizuota grupe su velioniu A. Š., prieš kurį, jam mirus, baudžiamasis procesas 2005 m. balandžio 20 d. nutrauktas, P. Š. 2002 m. balandžio - birželio mėnesiais V. technikos kolegijos bendrabučio kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas bendramokslio V. V. kompiuteriu ir spausdindamas savo nuosavu rašaliniu spausdintuvu „HP DESKJET 940c” Nr. C6431, pagamino 61 netikrą šimto litų nominalo banknotą, 20 vnt. iš jų - be bendrininko žinios; 2002 m. birželio–liepos mėnesiais, bute esančiame (duomenys neskelbtini), spausdindamas savo nuosavu rašaliniu spausdintuvu „HP DESKJET 940c” Nr. C6431 ir pasinaudodamas bendramokslio V. B. kompiuteriu, veikdamas bendravykdytojų grupe su velioniu A. Š., P. Š. pagamino 10 vnt. netikrų šimto litų nominalo banknotų, o 2002 m. rugpjūčio mėnesį, laikotarpyje nuo rugpjūčio 3 d. iki 20 d., P. Š., veikdamas organizuota grupe su velioniu A. Š. ir L. M. (B.), bute esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno L. M. (B.) ir A. Š., buvusiu šiame bute L. M. (B.) tėvo kompiuteriu „Infor Technika“ Nr. 1437-02, įdiegęs kompiuterinę programą „PHOTOSHOP 6.0.“ ir spausdindamas pinigus savo nuosavu rašaliniu spausdintuvu „HP DESKJET 940c” Nr. C6431, pagamino 29 vnt. netikrus šimto litų nominalo banknotus.

Iš viso P. Š., veikdamas organizuota grupe, pagamino 80 vnt. netikrų šimto litų nominalo banknotų, pakeisdamas tikro 2000 metų pavyzdžio banknoto numerio raides ir skaitmenis į AA 0239099, AA 0289090, AE 0239000, AL 0239090, AH 9239090, AH 6289000, imituodamas banknotuose vandens ženklą, apsauginį siūlelį, nominalo skaičiaus mikroperforaciją, bendrininkams irgi imituojant mikroperforaciją bei apipurškiant banknotus laku. Be to, be bendrininkų žinios pagamino sau 20 netikrų nenustatyto numerio šimto litų nominalo banknotų.

Pagaminęs bendrabutyje, esančiame (duomenys neskelbtini), netikrus pinigus: 41 vnt. netikrų šimto litų nominalo banknotų P. Š. perdavė juos realizacijai A. Š., o likusius 20 vnt. netikrų šimto litų nominalo banknotų laikė šiame kambaryje, kol 2002 m. gegužės–birželio mėnesiais, V. technikos kolegijos bendrabučio kambaryje esančiame (duomenys neskelbtini), realizavo, per du kartus parduodamas skolon T. P., skaičiuojant po 20 litų už banknotą.

P. Š. pagamintus pinigus (duomenys neskelbtini), laikė savo piniginėje, kol atidavė realizacijai A. Š.; jam paliko realizuoti ir pagamintus pinigus (duomenys neskelbtini). Be to, P. Š., veikdamas organizuopta grupe su velioniu A. Š., prieš kurį, jam mirus, baudžiamasis procesas 2005 m. balandžio 20 d. nutrauktas, 2002 m. rugpjūčio mėnesį, maždaug nuo 2002 m. rugpjūčio 3 d. iki 15 d., kartu su A. Š., šiam paprašius ir duodant patarimus, bute (duomenys neskelbtini), kuriame laikinai gyveno A. Š., šiam sudarius sąlygas, savo rašaliniu spausdintuvu „HP DESKJET 940c“ Nr. C6431 ir kompiuteriu „Infor Technika“ Nr. 1437-02, priklausančiu buto šeimininkui S. B., panaudodamas kompiuterinę programą „PHOTOSHOP 6.0.“, pagamino A. Š. netikrą dokumentą – policijos pareigūno pažymėjimą, įrašydamas į jį melagingą tekstą: pažymėjimo numerį LP Nr. 001632, vyr. inspektoriaus V. L. duomenis ir įklijuodamas A. Š. jam pateiktą fotonuotrauką. Šį pažymėjimą jis atidavė A. Š.

L. M. (B.) laikotarpyje nuo 2002 m. rugpjūčio 3 d. iki to pačio mėnesio 20 d. pagamino, laikė ir realizavo didelį kiekį netikrų pinigų – šimto litų nominalo banknotus.

L. M. (B.) 2002 m. rugpjūčio mėnesį, laikotarpyje nuo 2002 m. rugpjūčio 3 d. iki 20 d., veikdama organizuota grupe su velioniu A. Š., prieš kurį, jam mirus, baudžiamasis procesas 2005 m. balandžio 20 d. nutrauktas, ir su P. Š., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kartu su A. Š. ir P. Š. pagamino didelį kiekį netikrų pinigų – 29 vnt. šimto litų nominalo banknotus: penkis AA 0289090, aštuonis AE 0239000, aštuonis AL 0239090, aštuonis AH 9239090, kuriuos P. Š. Išspausdino (duomenys neskelbtini), bute buvusiu L. M. (B.) tėvo kompiuteriu „Infor Technika“ Nr. 1437-02 bei atsigabentu į šį butą savo nuosavu rašaliniu spausdintuvu „HP DESKJET 940c“ Nr. C6431, imituodamas vandens ženklą, apsauginį siūlelį, mikroperforaciją, o L. M. (B.) su A. Š. – imituodami mikroperforaciją, apipurkšdami banknotus laku.

Šiuos 29 vnt. netikrus banknotus P. Š. paliktus realizacijai, L. M. (B.) kartu su A. Š. laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), laikotarpyje nuo jų pagaminimo 2002 m. rugpjūčio mėnesį iki 2002 m. rugpjūčio 22 d., kai kratos metu 16 vnt. netikrų šimto litų nominalo banknotų (penkis AA 0289090, tris AE 0239000, tris AL 0239090, penkis AH 9239090) bute rado ir paėmė policijos pareigūnai; be to, 13 vnt. netikrų šimto litų nominalo banknotų (penkis AE 0239000, penkis AL 0239090, tris AH 9239090) L. M. (B.) 2002 m. rugpjūčio 22 d. turėjo su savimi.

L. M. (B.), veikdama organizuota grupe su velioniu A. Š., prieš kurį, jam mirus, baudžiamasis procesas 2005 m. balandžio 20 d. nutrauktas, 2002 m. rugpjūčio mėnesį (duomenys neskelbtini), prie pasažo „P “, esančio (duomenys neskelbtini), realizavo A. Š. jai įduodamus parduoti netikrus pinigus: 19 vnt. netikrų šimto litų nominalo banknotų, parduodama juos I. M. per tris kartus nuo 2002 m. rugpjūčio 1 d. iki 2002 m. rugpjūčio 18 d. po 20 litų už vieną banknotą.

Motyvai dėl nuteistojo I. M. skundo ir bausmių skyrimo P. Š. ir L. M. (B.)

Nuteistasis I. M. prašo, kad apeliacinės instancijos teismas atsižvelgtų į atsakomybę lengvinančias aplinkybes (BK 59 str. 1 d. 1 p.), t. y. kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą, dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi, padėjo išaiškinti asmenis, dalyvavusius darant šį nusikaltimą, atsižvelgti į jo jauną amžių, į tai, kad nusikaltimą padarė pirmą kartą ir į jo materialinę padėtį - kad jis turto neturi, gauna minimalų atlyginimą, iš kurio išlaiko šeimą, todėl yra pagrindas mažinti jam paskirtą baudą. Apygardos teismas, skirdamas I. M. bausmę, BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų nepažeidė, nustatydamas baudos dydį, atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 65 str. 1 d., 66 str., įskaitė laikinojo sulaikymo laiką nuo 2002 m. rugpjūčio 22 d. iki 2002 m. rugpjūčio 23 d., t. y. 1 dieną prilygino 2 MGL (1:2) ir I. M. nustatė galutinę bausmę - 28 MGL (3 500 litų) dydžio baudą. Teisėjų kolegijos nuomone, I. M. paskirta bausmė savo rūšimi yra pagrįsta ir teisinga, ji nėra per griežta, todėl jo apeliacinis skundas netenkinamas.

Apeliacinės instancijos teismas P. Š. ir L. M. (B.) skirdamas bausmes pagal BK 213 str. 2 d., atsižvelgia į jų asmenybes (neteisti, administracinėmis nuobaudomis nebausti, dirba, charakterizuojami teigiamai, aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje), į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltės formą ir rūšį. Tiek P. Š., tiek L. M. (B.) veikė tiesiogine tyčia: jie suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, numatė, kad dėl tokio veikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai ir jų norėjo (BK 15 str. 1 d.). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad L. M. (B.) nebuvo aktyviausia nusikalstamų veikų vykdytoja. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad P. Š. ir L. M. (B.) prisipažino padarę baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Tai pripažįstama jų atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Pirmosios instancijos teismas taip pat padarė teisingą išvadą, kad, nors L. M. (B.) neigė visą kaltinimo apimtį ir nepripažino, jog gamino netikrus pinigus, tačiau tai nėra pagrindas nepripažinti jos gailėjimąsi nuoširdžiu. P. Š. ir L. M. (B.) atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamas veikas padarė veikdami organizuota grupe (BK 60 str. 1 d. 2 p.). Todėl P. Š. ir L. M. (B.) laisvės atėmimo bausmė individualizuojama, atsižvelgiama į kiekvieno jų konkrečius nusikalstamus veiksmus ir vaidmenį, veikiant organizuota grupe ir bausmė nustatoma žemiau BK 213 str. 2 d. sankcijoje nustatyto vidurkio. P. Š. taikomas 2002 m. lapkričio 7 d. Įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 4 str. 1 d. 2 p. ir neatliktoji bausmės dalis sumažinama ¼, o L. M. (B.) taikoma to pačio įstatymo 4 str. 1 d. 1 p. ir neatliktoji bausmės dalis sumažinama 1/3.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p., 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 3 p.,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gegužės 3 d. nuosprendį P. Š. ir L. M. (B.) atžvilgiu dėl jų nuteisimo pagal BK 213 str. 1 d. pakeisti:

P. Š. veiką iš BK 213 str. 1 d. perkvalifikuoti pagal BK 213 str. 2 d. (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr.1495 redakcija, įsigaliojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d.) ir jam paskirti laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams 7 (septyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p., šią bausmę subendrinti apėmimo būdu su bausme pagal BK 300 str. 1 d. ir P. Š. nustatyti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams 7 (septyniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką P. Š. įskaityti jo laikinojo sulaikymo laiką nuo 2002 m. rugpjūčio 26 d. iki 2002 m. rugpjūčio 28 d. Taikyti 2002 m. lapkričio 7 d. Įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 4 str. 1 d. 2 p. ir P. Š. neatliktąją bausmės dalį sumažinti 1/4.

Bausmės atlikimo pradžią P. Š. skaičiuoti nuo jo sulaikymo dienos.

L. M. (B.) veiką iš BK 213 str. 1 d. perkvalifikuoti pagal BK 213 str. 2 d. (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr.1495 redakcija, įsigaliojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d.) ir jai paskirti laisvės atėmimą 4 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką L. M. (B.) įskaityti jos laikinojo sulaikymo ir kardomojo kalinimo (suėmimo) laiką nuo 2002 m. rugpjūčio 23 d. iki 2002 m. spalio 9 d. Taikyti 2002 m. lapkričio 7 d. Įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 4 str. 1 d. 1 p. ir L. M. (B.) neatliktąją bausmės dalį sumažinti 1/3.

Bausmės atlikimo pradžią L. M. (B.) skaičiuoti nuo jos sulaikymo dienos.

Pripažinti P. Š. ir L. M. (B.) jų atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamas veikas padarė veikdami organizuota grupe.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Nuteistojo I. M. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Kęstutis JucysTeisėjai Viktoras KažysJonas Algimantas Venckus