- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-08
- Bylos Nr.
- II-161-961/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02421-2015-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ilona Mateikienė
- Pareiškėjas
- A. S.
- Suinteresuotas asmuo
- E. S.
- Advokatai
- Artur Jušinski
- Kategorijos
- 48.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. S. (A. S.) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio 2015 m. vasario 2 d. nutarimo Nr. 18N-25219120-15 panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyresnioji tyrėja A. G. surašė A. S. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2014-12-01, apie 15.00 val. Vilniuje, Vydūno g. 18-68, savo sutuoktinės E. S. darbovietėje, t.y. kirpykloje, esant kitai darbuotojai ir klientei, keikėsi necenzūriniais žodžiais, tuo viešoje vietoje pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį, padarydamas administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 174 straipsnyje.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyriausiojo tyrėjo A. D. 2015 m. vasario 2 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 18N-25219120-15 pripažinta, kad A. S. padarė smulkųjį chuliganizmą; jam pagal ATPK 174 straipsnį paskirta administracinė nuobauda – 43 Eur bauda.
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. S. skundu (b.l. 2-3) prašo panaikinti nutarimą ir bylą pagal ATPK 174 straipsnį nutraukti. Nurodo, kad pareigūnui detaliai papasakojo apie priešiškus santykius su žmona ir uošviais, kurie nuo pat santuokos sudarymo pradžios yra prieš jį nusistatę, nuolat jam priekaištauja dėl nebūtų dalykų, kiršina jį su žmona, sistemingai melagingai jį skundžia policijai dėl neva netinkamo jo elgesio. Su žmona yra padavę prašymą teismui dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, santuoka nėra nutraukta, tačiau nuolat ribojamos jo kaip tėvo teisės, žmona ir uošviai nesudaro jam sąlygų matytis su vaikais, todėl jis ateina pas žmoną į darbovietę ir bando ramiai pasikalbėti dėl vaikų lankymo galimybių, kitų buitinių dalykų jiems užtikrinimo. Tačiau visada sulaukia užgauliojimo, pažeminimo, keiksmažodžių iš uošvių pusės. Tai jau ne pirmas kartas, kai jį be pagrindo įskundžia policijai dėl neva agresyvaus elgesio, duodami paaiškinimus, nors ir būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingus parodymus, klaidina pareigūnus su tikslu jam (A. S.) pakenkti. Bylos nagrinėjimo metu jis su atstovu prašė apklausti uošvius dėl jiems žinomų aplinkybių, vertinti kritiškai liudytojos Ž. S. duotus paaiškinimus, kuriai kaip nemokančiai lietuvių kalbos nebuvo leista pasinaudoti vertėjo paslaugomis. Taip pat jis prašė atkreipti dėmesį į Ž. S. paaiškinimo neatitikimą tikrovės, dėl jos baimės prarasti darbą, pernelyg didelio lojalumo jo žmonai ir uošviams. Jo prašymai nebuvo vertinami ir nebuvo pranešti jų netenkinimo motyvai. Pažymi, kad byloje visiškai nebuvo įvertinti liudytojų duoti prieštaringi parodymai ir paaiškinimai, neįvertintas įsisenėjusių konfliktinių santykių faktas ir proceso dalyvių suinteresuotumas šios bylos baigtimi, neįvertintas faktas dėl paaiškėjusių abejonių dėl jų objektyvumo.
Per teismo posėdį pareiškėjas skundą palaikė. Nurodė, kad 2014-11-30 atvažiavo pas žmoną į darbą paimti nuomojamo buto raktų. Ten buvo žmona, uošvė, Ž. S. ir klientė. Žmona pasakė, kad raktų su savimi neturi. Vakare jis nuvažiavo pas tėvus, kur šiuo metu gyvena žmona. Ji pasakė, kad raktus išmetė kažkur prie tvoros. Sekančią dieną jis vėl nuvažiavo pas žmoną į darbą, tikėjosi susitaikyti. Žmonos elgesys buvo neadekvatus, todėl jis iš karto išėjo. Nieko nedarė, nesikeikė. Tai jau ne pirmas kartas, kai jį melagingai įskundžia policijai. Žmonai jos mama nurodinėja, ką daryti. Grožio salonas priklauso uošvei, ten dirba Ž. S., kurią uošvė žadėjo atleisti iš darbo, nes Ž. darė įvairius pažeidimus, yra priklausoma nuo uošvės, todėl davė tokius parodymus. Uošvė pieš jį nusiteikusi, nuolat kišosi į jų gyvenimą, keisdavo namų spynas. Žmona ir uošviai nori jam pakenkti, todėl kviečia policiją.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyris (toliau – ir Institucija) pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo nurodė, kad su skundu nesutinka. Ž. S. duodama paaiškinimą po juo pasirašė, taip pat buvo supažindinta su ATPK 187² straipsniu, iš to darytina išvada, kad ji duodama paaiškinimą suprato valstybine kalba nurodytą atsakomybę už melagingų parodymų davimą ir nurodė tikras, nekeliančias abejonių aplinkybes, todėl papildomai vertinti jos paaiškinimą, abejoti juo ar jo objektyvumu nėra tikslinga. A. S. skunde nenurodė jokių faktinių aplinkybių, kurios turėtų teisinį pagrindą pakeisti skundžiamą nutarimą. Prašo skundą atmesti ir nutarimą palikti nepakeistą (b.l. 23-24).
Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, jo neatvykimas nekliudo nagrinėti bylą, todėl byla nagrinėjama institucijos atstovui nedalyvaujant (ATPK 300 str. 1 d.). 2015 m. kovo 23 d. teismo posėdyje atstovas A. D. palaikė atsiliepime išdėstytus motyvus, prašė skundą atmesti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo E. S. su skundu nesutiko. Paaiškino, kad yra pradėtas skyrybų procesas dėl A. S. prieš ją naudojamo smurto. Netiesa, kad ji riboja jo susitikimus su vaikais. Jis neturi teisės važiuoti pas ją į darbą ir kelti skandalus. 8 metus kentėjo A. S. smurtą, dabar jis ieško kaltų ir rado jos tėvus. Sutinka, kad jam būtų nuimtos baudos, tegu tik nevažiuoja pas ją į darbą. Nežino, ko A. S. atvažiavo pas ją į darbą, gal norėjo pasikalbėti. Ji pasakė, kad neturi laiko. Tada jis pradėjo įžeidinėti. Ž. S. tuo metu kirpo klientę, salone tuo metu dar buvo A. T.. Ji pasakė, kad kvies policiją. Jis atsakė „kviesk“ ir pabėgo. A. S. smurtą naudojo pastoviai, bet į policiją ji nesikreipė. Su jos tėvais A. S. nepalaiko jokių santykių. Kokie gali būti santykiai, jeigu jis ją muša 7 metus. Tėvai salone nebūna. Mama tik nuomoja patalpas. Salone dar buvo B. B. ir A. T.. Policijos pareigūnas apklausė Ž. S.. A. T. tuo metu dirbo. B. B. dirba atskirame kabinete ir konflikto nematė. Policijos pareigūnas buvo atvykęs po įvykio. Nesupranta, ko A. S. atvažiuoja į darbą, vaikų ten nėra. Ji leidžia bendrauti su vaikais. Kai 2014-11-27 ji paliko vyrą, vaikai net nenorėjo apie jį kalbėti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos ATPK 174 straipsnis nustato atsakomybę už nedidelį chuliganizmą, tai yra necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių ar kitus panašius veiksmus, pažeidžiančius viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Toks pažeidimas užtraukia baudą nuo dvidešimt aštuonių iki aštuoniasdešimt šešių eurų arba administracinį areštą iki trisdešimties parų (2014-10-16 įstatymo Nr. XII-1236 red.).
Pareiškėjas nesutinka padaręs jam inkriminuojamą teisės pažeidimą, motyvuodamas tuo, kad nebuvo įvertintas įsisenėjusio konflikto faktas, jo žmonos ir uošvių nepagrįstas priešiškas nusistatymas jo atžvilgiu, liudytojos Ž. S. paaiškinimų neatitikimas tikrovės, jos nemokėjimas lietuvių kalbos, lojalumo jo žmonai ir uošviams, baimės prarasti darbą. Teismas pažymi, kad bylos duomenimis 2014 m. gruodžio 1 d., apie 15 val. pareiškėjo uošvių kirpykloje nebuvo ir jie nematė, ar tuo metu ten buvo kilęs koks nors barnis, ar pareiškėjas vartojo necenzūrinius žodžius; jie nebuvo apklausti nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą ir jų parodymais nebuvo remiamasi priimant skundžiamą nutarimą. Todėl ta aplinkybė, kad, kaip teigia A. S., jo uošviai nusiteikę priešiškai, neturėjo įtakos sprendžiant jo atsakomybės klausimą, taigi juos apklausti pagrindo nenustatyta. Dėl pareiškėjo nurodomų aplinkybių, kad neįvertinti konfliktiški santykiai su sutuoktine, pažymėtina, kad skundžiamas nutarimas nebuvo priimtas vadovaujantis tik E. S. paaiškinimais, o buvo apklausta Ž. S., kuri nutarime nurodytu metu buvo toje pačioje patalpoje. Teisme apklaustų liudytojų – Ž. S. ir tarnybinėje patalpoje buvusios A. T. – parodymai paneigia pareiškėjo A. S. skundo argumentus.
Liudytoja Ž. S. paaiškino, kad datos neprisimena, maždaug prieš 2-3 mėnesius, pavakare į saloną atėjo vyras ir pakvietė E. Jie kalbėjo lenkiškai, todėl liudytoja ne viską suprato, ką kalba, bet suprato, kad barasi. Jie barėsi apie 15 min. Vyras barėsi smarkiau. Tai E. vyras, jį pažinojo, nes jis kartais ateidavo į saloną. Vyras E. vadino prostitute, kitų lenkiškų žodžių liudytoja nesuprato. Liudytoja suprato, kad aiškinasi santykius. Vyro gestų ji nematė. Tuo metu pas ją buvo viena klientė; kosmetologė B. B. buvo savo kabinete, durys buvo atidarytos, galėjo matyti konfliktą, pas ją taip pat buvo klientė. A. T. buvo poilsio kambaryje. Apie E. ir jos vyro santykius liudytoja nieko nežino. E. vyro neįžeidinėjo, niekaip nevadino, tik sakė, kad kvies policiją. Po šio įvykio E. apsiverkė. Buvo nepatogu prieš klientus, kad kirpykloje vyksta skandalas.
Liudytoja A. T. paaiškino, kad dirba grožio salone su E. S.. Ji tą rytą atėjo į darbą susinervinusi, sakė, kad vyras gali atvažiuoti į darbą, neaišku, ko iš jo galima tikėtis. Sakė, kad paliko A., išėjo gyventi pas tėvus. Jeigu A. ateitų į darbą, prašė kviesti policiją. Anksčiau E. yra rodžiusi mėlynes. Tuo metu, kai jos vyras atėjo į kirpyklą, ji (liudytoja A. T.) buvo poilsio kambaryje. Tikslaus laiko nežino, po pietų ar prieš pietus, nes pietauja, kai nėra klientų. Vyras šaukė necenzūriniais žodžiais, vadino E. prostitute. Jis kvietė ją pasikalbėti į lauką, bet E. nėjo, sakė, jau viskas pasakyta. Girdėjo, kad vyras E. keikė, rėkė pakeltu balsu. E. verkė. Kai E. pasakė, kad kvies policiją, vyras išbėgo. Gestų liudytoja nematė, girdėjo triukšmą. Pas kosmetologę tuo metu buvo vaikinas, dar atėjo mergina. Ž. dirbo su kliente, B. dirbo kitame kambaryje. Ji (liudytoja) buvo poilsio kambaryje. Mano, kad Ž. viską matė, nes dirbo šalia, stovėjo nugara, bet galėjo matyti veidrodyje. Toks didelis konfliktas buvo vieną kartą.
Taigi liudytojos patvirtino, kad A. S. viešoje vietoje – kirpykloje, darbo metu, girdint kitiems asmenims, keikėsi necenzūriniais žodžiais. Tokie veiksmai pripažįstami pažeidžiančiais viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Iš tiesų liudytojos Ž. S. 2014 m. gruodžio 2 dienos apklausos protokole nėra duomenų, kad apklausa vyko dalyvaujant vertėjui, tačiau teisme vertėja dalyvavo, tiek Ž. S., tiek A. P. buvo įspėtos dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, jų parodymai nėra prieštaringi, o liudytojų suinteresuotumo nenustatyta. Taipogi liudytojų paaiškinimai atitinka ir suinteresuoto asmens E. S. paaiškinimus. Vien tai, kad liudytojos yra ar buvo E. S. bendradarbės, nedaro jų parodymų nepatikimais. Be to pašalinių asmenų apsilankymas kirpykloje paprastai būna trumpalaikis, o iškviestas pareigūnas atvyko jau po įvykio, todėl tikėtina, jog tuo metu kitų liudytojų (klientų, ne darbuotojų) jau nebuvo. Taigi darytina išvada, kad Institucija, nagrinėdama administracinio teisės pažeidimo bylą, nepažeidė ATPK 284 straipsnio reikalavimų, tinkamai ištyrė ir išaiškino aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, ir pagrįstai sprendė, kad A. S. padarė jam inkriminuojamą teisės pažeidimą. Taip pat skundžiamame nutarime įvertinta, kad nėra pareiškėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nuobauda paskirta vadovaujantis ATPK 30² straipsnio nuostatomis.
Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad A. S. skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
A. S. skundo netenkinti. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyriausiojo tyrėjo A. D. 2015 m. vasario 2 d. nutarimą Nr. 18N-25219120-15 palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.