Šiaulių apygardos teismo nutartis

2015-07-02 · Civilinė byla Nr. 2A-630-569/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-07-02
Bylos Nr.
2A-630-569/2015
Teisminio proceso Nr.
2-12-3-01418-2014-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Egidijus Mockevičius, Lina Muchtarovienė, Rasa Bartašienė
Atsakovas
V. O.
Ieškovas
V. P.
Išvadą teikia
Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Kategorijos
  • 77.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-630-569/2015Teisminio proceso Nr. 2-12-3-01418-2014-1Procesinio sprendimo kategorija: 77.7.; 78.1.; 78.2.1.; 99.1.; 99.3.; 99.5.; 99.7; 121.21 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. liepos 2d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. O. apeliacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2015-03-12 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-35-672/2015 pagal ieškovės V. P. ieškinį atsakovui V. O. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, institucija, teikianti išvadą – Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė V. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo nepilnametės dukters O. O. išlaikymui po 300 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės. Taip pat priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus (po 300 Lt už mėnesį), iš viso 10800 Lt; nustatyti nepilnametės O. O. gyvenamąją vietą su ieškove, paskirti ieškovę nepilnametei priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise, nustatyti atsakovo bendravimo tvarką su nepilnamete dukra bendru šalių susitarimu. Nurodė, kad kartu su V. O. pradėjo gyventi apie 2008 metų spalio mėnesį, gimė dukra. Kai atsakovą dėl padarytų nusikaltimų sulaikė, jie išsiskyrė. Dukrai nustatytas bronchinė astma, reikalingi vaistai, reikia mokėti už darželį, pirkti įvairius reikmenis užsiėmimams. Dukrai nuolat reikia pirkti drabužių, žaislų, nes vaikas yra augantis. Šeimos pajamas sudaro apie 460 eurų.

Atsakovas V. O. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad turi dvi dukras, nė vienai išlaikymas nėra priteistas. Šiuo metu yra nuteistas septyneriems metams laisvės atėmimo. Būdamas laisvės atėmimo vietoje, stengdavosi su dukra bendrauti, kiek galėdavo, padėdavo materialiai. Reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo prašė netenkinti, nes ieškovė dėl įsiskolinimo galėjo kreiptis ir anksčiau.

II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė

Akmenės rajono apylinkės teismas 2015 m. kovo 12 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo V. O. išlaikymą nepilnametei dukrai O. O. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 75 Eur nuo ieškinio teismui padavimo dienos – 2014 m. spalio 24 d. – iki dukters pilnametystės, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; priteisė iš atsakovo V. O. nepilnametės dukters O. O. išlaikymo įsiskolinimą 2700 Eur už trejus metus iki ieškinio padavimo dienos; nepilnametei O. O. priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę V. P.; nustatė nepilnametės O. O. gyvenamąją vietą su motina V. P.; nustatė, kad atsakovo V. O. bendravimas su nepilnamete dukra O. O. vyks šalių bendru sutarimu; priteisė iš atsakovo V. O. 152 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir 107,88 Eur žyminio mokesčio. Teismas vertino, kad atsakovas jokių duomenų, kad dėjo kokias nors pastangas įsidarbinti, nepateikė. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog ieškovės septynių asmenų šeimos pajamas iš esmės sudaro 1000 Lt socialinė pašalpa, ieškovės nurodyta teikiama išlaikymo suma (300 Lt) bylos šalių nepilnametei dukrai laikytina sunkiai įmanoma. Sprendė, jog ieškovė aprūpina šalių nepilnametę dukrą gyvenamuoju plotu, jai tenka kasdienė sveikatos problemų turinčios dukters priežiūra, auklėjimas. Teismas nurodė, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovas trejus metus iki ieškinio teismui pateikimo dienos išlaikymo dukrai neteikė. Teismas sprendė, kadangi ginčo dėl nepilnametės O. O. gyvenamosios vietos ir atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos byloje iš esmės nekilo, aplinkybių dėl kurių vaiko gyvenamoji vieta negalėtų būti nustatyta su motina, nenustatyta, atsakovas auginti ir prižiūrėti vaiko esamomis sąlygomis neturi objektyvių galimybių, nepilnametės O. O. gyvenamąją vietą nustatė su jos motina ieškove V. P., o atsakovo bendravimą su nepilnamete dukra nustatė šalių bendru sutarimu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

Apeliaciniu skundu atsakovas V. O. prašo panaikinti Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 12 d. sprendimą iš dalies. Pažymi, kad sutinka su teismo sprendimo dalimi dėl išlaikymo priteisimo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 75 Eur nuo ieškinio teismui padavimo dienos – 2014 m. spalio 24 d. – iki dukters pilnametystės. Tačiau nesutinka su teismo sprendimu dėl bylinėjimosi išlaidų, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Nurodo, kad neteisingai iš atsakovo priteistas107,88 Eur žyminis mokestis ir 152 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos ir 2700 Eur išlaikymo įsiskolinimas už trejus metus iki ieškinio padavimo dienos. Nurodo, kad yra bedarbis, atlieka laisvės atėmimo bausmę, yra išlaikomas valstybės, jokių pajamų neturi. Prašo ieškovę V. P. įpareigoti, kad nors 2 kartus per metus atvežtų atsakovui dukrą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė V. P. prašo atsakovo V. O. apeliacinį skundą atmesti; priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad byloje buvo tenkinamas V. P. ieškinys 87 %, todėl atitinkamai priteistos ir bylinėjimosi išlaidos. Ieškovės nuomone, prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos nebuvo neproporcingai didelės ieškiniui dėl išlaikymo priteisimo, todėl nėra pagrindo jas mažinti. Atsakovas turėjo pareigą įrodinėti, jog išlaikymą vaikui teikė. Tokia teise jis nepasinaudojo, todėl išlaikymo O. O. įsiskolinimas priteistas pagrįstai. Reikalavimas įpareigoti vežti dukrą 2 kartus per metus į Alytų turėtų būti atmestinas. Toks reikalavimas turėjo būti reiškiamas pirmojoje instancijoje priešieškiniu, tačiau V. O. šia teise nepasinaudojo. Atsiliepimas taip pat nebuvo pateiktas. Ieškovė pažymi, kad dukrai priteistas minimalus išlaikymas – 75 eurai, todėl ieškovė neturi jokių galimybių jos vežti pas atsakovą į laisvės atėmimo vietą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

ir teisiniai argumentai

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Apeliantas nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria iš jo vaikui O. O. buvo priteistas 2700 Eurų išlaikymo įsiskolinimas. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodė, kad jo turtinė padėtis yra sunki, nes jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, būdamas laisvės atėmimo vietoje yra siuntęs pinigų dukros išlaikymui.

CK 3.200 straipsnis numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo išlaikymą vaikui po 75 Eur kas mėnesį, išlaikymo dydžio atsakovas apeliaciniu skundu neginčija. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, duomenų apie jo gaunamą darbo užmokestį ar kitas pajamas nėra. Tačiau sunki tėvų padėtis turi reikšmės tik išlaikymo dydžiui, o ne išlaikymo prievolės egzistavimui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose, ne kartą yra konstatavęs, kad tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Tai reiškia, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai rūpintis vaiku. Priešingu atveju tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudaryti būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad tėvo (motinos), privalančio teikti išlaikymą, gaunamos minimalios mėnesinės pajamos, negali būti pagrindiniu kriterijumi sprendžiant išlaikymo klausimą, nes, pripažįstant juos pagrįstais, būtų paneigtas įstatyme įtvirtintas imperatyvas - tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-790/2002). Atsakovas nurodė, kad išlaikymo dukrai teikti negalėjo, nes daug laiko praleido įkalinimo įstaigoje, pajamų neturėjo. Tačiau tėvams į sunkią turtinę padėtį patekus dėl savo nerūpestingo elgesio (šiuo atveju padarytų nusikalstamų veikų), tėvai negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami mažesnio išlaikymo dydžio nustatymo (2006-09-13 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006). Todėl atsakovo nurodyta aplinkybė, kad jis neturėjo galimybės teikti išlaikymą iki ieškinio padavimo teisme, nes atliko bausmę, neatleidžia atsakovo nuo pareigos mokėti susidariusį išlaikymo įsiskolinimą. Pažymėtina, kad 3.200 straipsnis šiuo atveju nenumato jokių išimčių. Atsakovas nurodė, kad jis persiųsdavo tam tikrą lėšų sumą vaiko išlaikymui. Tačiau iš šalių paaiškinimų matyti (2015-02-04 garso įrašas), kad ieškovė pripažino paskutinį kartą iš atsakovo 100 Lt sumą vaiko išlaikymui gavusi prieš 2-3 metus. Jokių patikimų įrodymų, kada atsakovas pervedė šią sumą vaiko išlaikymui, byloje nėra. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad išlaikymo įsiskolinimas yra priteistas už tris metus iki ieškinio pareiškimo dienos, neaišku, ar sumą, kurią ieškovė pripažino gavusi, patenka į įsiskolinimo laikotarpį, todėl minusuoti jos iš įsiskolinimo sumos nėra pagrindo. Įstatymas numato ieškovės teisę reikalauti išlaikymo vaikui įsiskolinimo už tris metus iki ieškinio padavimo, atsakovas žinojo apie savo pareigą išlaikyti vaiką ir jos nevykdė, pateisinamų aplinkybių, dėl kurių atsakovas negalėjo šios pareigos vykdyti - nenustatyta. Įvertinus byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo valstybei iš atsakovo

Pagal CPK 96 straipsnio 7 dalį, kai išieškoti bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą neįmanoma dėl objektyvių priežasčių arba kai priverstinis jų išieškojimas iš esmės pablogintų fizinio asmens, iš kurio priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei, ar jo šeimos turtinę padėtį, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas šio asmens prašymu, atsižvelgdamas į jo turtinę padėtį ar kitas aplinkybes, motyvuota nutartimi rašytinio proceso tvarka turi teisę iš dalies atleisti tokį asmenį nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei. Nuo dalies priteistų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei teismas gali atleisti įvertinęs tokį prašymą pateikusio asmens turtinę padėtį apibūdinančių aplinkybių visumą, tokio asmens elgesį viso bylos nagrinėjimo proceso metu bei atsižvelgdamas į žyminio mokesčio instituto bei kitų bylinėjimosi išlaidų paskirtį bei tikslus.

Iš atsakovo apeliacinio skundo matyti, kad jis prašo atleisti jį nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, nes jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, nedirba, yra valstybės išlaikomas, jokių pajamų ir turto neturi. Tačiau galimybė atleisti bylos šalį nuo bylinėjimo išlaidų atlyginimo valstybei numatyta paminėtoje CPK 96 straipsnio 7 dalyje. Tai reiškia, kad apeliantas tokį prašymą turi pateikti bylą išnagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui, kuris prašymą išsprendžia nutartimi. Atsakovui nesutikus su pirmosios instancijos teismo nutartimi, jis turi teisę paduoti atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismui. Kadangi atsakovas tokio prašymo pirmosios instancijos teismui nepateikė, jo prašymas atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei nesvarstytinas, nes apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312str.). Taip pat nesvarstytinas atsakovo reikalavimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, nes jis nebuvo pareikštas pirmosios instancijos teisme Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą buvo pareiškusi prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau jokių įrodymų apie jų dydį teismui nepateikė, todėl nėra pagrindo svarstyti prašymo dėl šių išlaidų priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apeliantų apeliacinio skundo motyvais keisti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta apeliacinis skundas dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 12 d. atmestinas, o sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

TeisėjaiRasa BartašienėEgidijus MockevičiusLina Muchtarovienė