- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-05-13
- Bylos Nr.
- 2A-768-605/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Neringa Venckienė (pirm.), Antanas Burdulis, Virginija Gudynienė
- Atsakovas
- E. M.
- Ieškovas
- J. T.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Neringos Venckienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. M. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 19 d. sprendimo pakeitimo civilinėje byloje Nr. 2-197-559/2008 pagal ieškovės J. T. ieškinį atsakovui E. M. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašė (b.l.15) priteisti iš atsakovo E. M. materialinį išlaikymą dukrai A. M., gim. 2007 m. spalio 2 d., periodiniais mokėjimais po 300 Lt mokant juos kas mėnesį, nuo pareiškimo padavimo teismui dienos iki dukters pilnametystės ir materialinio išlaikymo įsiskolinimą už du mėnesius ir 20 d. t.y. nuo 2007 m. spalio 2 d. iki 2007 m. gruodžio 22 d. po 300 Lt į mėnesį, t.y. 800 Lt.
Ieškovė nurodė, kad su atsakovu turi ne santuokoje gimusią dukrą A. M., gim. 2007 m. spalio 2 d. Gimus dukrai atsakovas nesirūpino ja, gera valia jos išlaikymui materialinės paramos neteikė. Atsakovas dirba UAB „Memfis“ staklininku. Ieškovė šiuo metu nedirba, augina nepilnametę dukrą. Dukters išlaikymui iš valstybės ieškovė gauna 97 Lt pašalpą. Dukters išlaikymui vidutiniškai išleidžia 600 Lt kas mėnesį. Dukrą padeda išlaikyti ieškovės tėvai, pas kuriuos šiuo metu su dukra ir gyvena. Atsakovas, kaip dukters tėvas, galėtų kas mėnesį mokėti po 300 Lt nuo pareiškimo padavimo teismui dienos iki dukters pilnametystės. Šios sumos turėtų pakakti, kad dukra galėtų normaliai augti ir vystytis. Atsakovas yra sveikas, darbingas ir galėtų susirasti kitą geriau apmokamą darbą ir prisidėti prie savo vienintelio vaiko materialinio išlaikymo.
Žemesnės instancijos teismas
Jonavos rajono apylinkės teismas 2008 m. kovo 19 d. sprendimu (b.l.58-61) ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo materialinį išlaikymą dukrai A. M., gim. 2007 m. spalio 2 d., kas mėnesį mokant po 300 Lt, indeksuojant išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją periodinėmis išmokomis nuo 2007 m. lapkričio 21 d. iki A. M. pilnametystės, ir 200 Lt materialinio išlaikymo įsiskolinimą, pavedant lėšomis disponuoti uzufrukto teise A. M. įstatyminiam atstovui - motinai J. T.. Iš E. M. teismas priteisė 118,50 Lt žyminio mokesčio ir 18,60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas sprendime nurodė, kad ieškovė ir atsakovas yra darbingi, ieškovė šiuo metu yra atostogose vaikui prižiūrėti, todėl nedirba, ieškovės pajamos - motinystės pašalpa 699,70 Lt ir socialinė išmoka vaikui. Atsakovas dirba UAB „Memfis“, jo darbo užmokestis - 650 Lt (išmokama suma, b.l.31). Šalys nekilnojamojo turto neturi, gyvena abu su savo tėvais. Teismui pateikta pažyma, kad atsakovui E. M. 2005 m. rugsėjo 26 d.- spalio 6 d. nustatyta diagnozė - stuburo juosmeninės dalies osteochondrozė (b.l. 26, 27), nepaneigia darbingumo buvimo, dėl ko atsakovas yra pajėgus dirbti. Byloje nėra pateikti duomenys apie atsakovo sveikatos būklę ar jos pablogėjimą šiuo metu. Atsakovo nurodyti argumentai, kad ieškovės reikalaujamo dydžio išlaikymo jis neturi galimybės mokėti dar ir dėl to, kad turi skolinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims (AB DnB NORD bankui, UAB „Omnitel“), negali būti reikšmingi mažinant prašomo priteisti išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį, nes nepilnamečio vaiko interesai yra svarbesni. Vaikų išlaikymo tikslas yra ne minimaliai, bet maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. Vaiko poreikiai ir interesai yra pagrindiniai kriterijai, nulemiantys išlaikymo dydį ir formą. Teismas konstatavo, kad ieškovės pateikti išlaidų minimaliems vaiko poreikiams paskaičiavimai yra realūs, be to nėra galimybės tiksliai paskaičiuoti būtinas išlaidas kūdikio poreikiams tenkinti, nes vaikas tokiame amžiuje greitai auga, vystosi ir jo poreikiai kas mėnesį keičiasi. Šalys nurodė, kad po vaiko gimimo (2007-10-02) jie kartu gyveno apie mėnesį laiko, o po to atsakovas išėjo iš namų. Įrodymų, patvirtinančių, kad šalims gyvenant kartu atsakovas neteikė išlaikymo savo dukrai, ieškovė teismui nepateikė, todėl teismas nustatė, kad iš atsakovo priteistinas materialinio išlaikymo įsiskolinimas nuo 2007 m. lapkričio 1 d. iki 2007 m. lapkričio 21 d., iš viso 210 Lt (skaičiuojant po 10 Lt per dieną už 21 kalendorinę dieną).
Šalies argumentai
A. E. Mickus prašo (b.l.63-64) Jonavos rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 19 d. sprendimą civ. byloje Nr. 2-197-559/08, dalyje dėl materialinio išlaikymo priteisimo, pakeisti: ieškinį patenkinti iš dalies, priteisti iš jo dukros A. M., gim. 2007 m. spalio 2 d., materialiniam išlaikymui po 180 Lt kas mėnesį, nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės.
Apeliaciniame skunde nurodyta, kad jo gaunamas darbo užmokestis yra tiktai 800 Lt, neatskaičius mokesčių. Toks nedidelis darbo užmokestis yra sąlygotas apelianto sveikatos būklės - dėl stuburo traumos pastarasis negali dirbti sunkesnio fizinio darbo, todėl yra priverstas dirbti UAB „Memfis“ už minėtą atlyginimą, kadangi ten yra sudarytos lengvatinės sąlygos dirbti. Kitos profesijos, pagal kurią dirbdamas galėtų daugiau uždirbti, neturi. Jo liga yra tik apgydoma, o ateityje ji gali tiktai progresuoti. Priteisdamas iš apelianto materialinį išlaikymą po 300 Lt kas mėnesį, teismas paliko apeliantą praktiškai be lėšų pragyvenimui. Liekantys 350 Lt per mėnesį negali būti laikomi pakankamais pragyvenimui, turint omenyje faktą, kad iš jų apeliantas turi mokėti 200 Lt kas mėnesį už banko paskolą, bei kitas išlaidas, kurias yra nurodęs teisme. Iš kitur gauti pajamų apeliantas negali. Tėvai, su kuriais apeliantas gyvena, padėti taip pat negali, kadangi abu yra II-os grupės invalidai. Teismas nurodydamas, kad išlaikymo kriterijumi turi būti laikomas vienos minimalios mėnesinės algos dydis, neatsižvelgė į apeliantui liksiančias pajamas, taip pažeisdamas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 str. 4 d.). Vaikui išlaikymą turi teikti abu tėvai, proporcingai savo turtinei padėčiai. Ieškovė, būdama sveika, gali pati dirbti ir užsidirbti pinigų. Be to, apeliantas nevengė teikti išlaikymą savo vaikui, tačiau negali teikti jo didesnio, nei leidžia turtas ir pajamos. Įvertindamas objektyvias aplinkybes, teismas turėjo priteisti mažesnio dydžio materialinį išlaikymą, atitinkantį realias sąlygas. Apeliantas mano, kad jo siūlytas materialinio išlaikymo dydis - po 180 Lt kas mėnesį yra realus.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė (b.l.69) nurodė, kad atsakovas apeliaciniame skunde nutylėjo, kad jis turi eilę įgytų specialybių – ūkio meistras, stalius. Be to, atsakovas yra dirbęs apsaugos darbuotoju, VRM tarnyboje 1-ajame pulke. Tai, kad atsakovas negali susirasti kito geriau apmokamo darbo, jo argumentai yra visiškai nepagrįsti. Atsakovas piktybiškai vengia vykdyti savo kaip tėvo pareigą ir įvairiais motyvais siekia išvengti materialinės atsakomybės prieš savo vaiką. CK 3.155 straipsnis nustato, kad vaikai iki pilnametystės yra tėvų prižiūrimi ir jų išlaikomi, o CK 3.156 straipsnis nustato, kad tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios. Dukters išlaikymui ieškovė kas mėnesį išleidžia 600 Lt. Todėl prašoma iš atsakovo prisiteisti 300 Lt suma proporcingai atitiktų ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, taip pat atitiktų dukters būtinus poreikius, bei užtikrintų būtinas sąlygas vaikui vystytis, kad jis ateityje būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 str., 3.156 str., 3.165 str., 3.192 str.). Nors CK 6.461 straipsnio 2 dalis numato, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už mėnesio minimalią algą, ieškovė mano, kad jos prašoma priteisti 300 Lt suma neturėtų būti atsakovui didelė finansinė našta ir atitiks ne tik proporcingumo, bet ir sąžiningumo principą, nes ši prašoma prisiteisti materialinio išlaikymo suma yra perpus mažesnė nei LR Vyriausybės nustatyta minimali mėnesio alga, kuri šiuo metu yra 800 Lt (CK 1.5 str., LR Vyriausybės nutarimas 2007-12-17 Nr.l368 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“). Jonavos rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 19 d. sprendimas yra visiškai teisingas ir pagrįstas ir neturėtų būti keistinas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Vaikui sulaukus pilnametystės išnyksta tėvams teisinė pareiga išlaikyti vaiką (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 3 dalis). Jei tėvai savo noru neteikia vaikui protingo išlaikymo, išlaikymas priteisiamas ir išieškomas priverstine tvarka tokios formos ir dydžio, kokį parenka kiekvienoje konkrečioje byloje teismas, prioritetiškai atsižvelgdamas į vaiko interesus, jo poreikius. Individualūs vaiko poreikiai, jo, kaip asmenybės, vystymasis lemia ir reikalingą realų išlaikymo dydį. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, jam ugdant turimus sugebėjimus, pomėgius. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas yra pateisinamas tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.
Lietuvoje ratifikuotos Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta visuotinai pripažinta kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Taigi jei būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymui išlaikymą priteisti objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, toks pakankamas vaikui išlaikymas ir turi būti priteisiamas.
Neatsižvelgiant į tai, su kuriuo iš tėvų vaikas gyvena, jis privalo būti išlaikomas tiek motinos, tiek tėvo. Jei vienam iš tėvų pareiškiamas ieškinys dėl išlaikymo priteisimo, tai priteisiamo išlaikymo dydis turi būti skaičiuojamas atsižvelgiant ir į kito iš vaiko tėvų gaunamas pajamas. Orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti Civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą (MMA). Toks kriterijus gali būti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant dėl vaikų išlaikymo. Šalių dukra A. M. yra gimusi 2007-10-02. Vadovaujantis CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, tokio amžiaus vaikams išlaikyti turėtų būti skirta apie 800 Lt. Taikant proporcingumo principą, atsižvelgiant į šalių gaunamas pajamas, į vaiko poreikius, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovo dukros išlaikymui priteisė artimą pusei minimalios mėnesinės algos išlaikymo sumą – 300 Lt. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovas yra darbingas, teismui pateikti medicininiai išrašai (b.l.26,27) nepaneigia darbingumo buvimo, dėl ko atsakovas yra pajėgus dirbti ir uždirbti. Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui atsakovas nepateikė duomenų apie sveikatos būklės pablogėjimą. Taip pat pagrįstai pirmosios instancijos teismas nurodė, kad skoliniai įsipareigojimai tretiesiems asmenims negali būti reikšmingi mažinant prašomo priteisti išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį, nes vaiko interesai yra svarbesni. Vaikų išlaikymo tiesioginis tikslas – maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. Vaikų poreikiai ir interesai yra pagrindiniai kriterijai, nulemiantys išlaikymo dydį ir formą. Analizuodamas vaiko poreikio turinį ir apimtį pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į teisės aktuose įtvirtintas vaiko teises, į poreikius būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti. Jonavos rajono apylinkės teismas konstatavo, kad ieškovės pateikti išlaidų minimaliems vaiko poreikiams paskaičiavimai yra realūs, todėl pagrįstai jais rėmėsi. Vertindamas tėvų turtinę padėtį teismas atsižvelgė į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio priteisimo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Įvertinus visas aplinkybes ir įrodymus, kolegija daro išvadą, kad apeliaciniame skunde nurodytais motyvais teisėtą ir pagrįstą sprendimą keisti ar naikinti nėra jokio pagrindo.
Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo 2008 m. kovo 19 d. sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Jonavos rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.