Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2007-03-08 · Byla Nr. 1K-22-50/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-03-08
Bylos Nr.
1K-22-50/2007
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Juozapas Surblys
Advokatai
Mindaugas Kepenis
Kategorijos
Baudž. byla Nr. 1K-22-50/2007
Procesinio sprendimo kategorija 2.1.15.1.2.2. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2007 m. kovo 8 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Juozapas Surblys, sekretoriaujant Ainai Kuprijanovienei,

dalyvaujant prokurorei Anaidai Piltojan,gynėjui advokatui Mindaugui Kepeniui,

teismo posėdyje nagrinėdamas įtariamojo M. C. gynėjo skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-02-20 nutarties, kuria jam pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas – vienam mėnesiui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. C. įtariamas, kad neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis, kurių vertė viršijo 250 minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio sumą: 2007-02-18, apie 21.40 val., veikdamas iš anksto susitarusių bendrininkų grupe su A. M., (duomenys neskelbtini) esančiame garaže, pažeisdamas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004-05-26 įsakymo Nr. 4-200 „Dėl fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ 2.1.1. punktą, neteisėtai laikė akcizais apmokestinamas prekes – 54 811,20 litų vertės 18 540 pakelių cigarečių „Jin Ling“, nepažymėtų Lietuvos Respublikos banderolėmis.

Motyvuojamoji dalis

Įtariamojo padaryti veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos BK 199² str. 1 d. požymius.

Skunde gynėjas advokatas prašo panaikinti teismo nutartį ir paskirti kitą kardomąją priemonę, kadangi teismo motyvai, jog įtariamasis darys naujas nusikalstamas veikas, numatytas BPK 122 str. 4 d., neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Teismo motyvas, kad M. C. anksčiau buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 199² str. 1 d., nėra pagrįstas, kadangi dėl šios nusikalstamos veikos jis nebuvo teistas ar kaltinamas. Įtariamasis teistas anksčiau nebuvo, nėra kaltinamas kelių nusikalstamų veikų padarymu, nėra duomenų apie tai, kad gyventų iš nusikalstamos veikos, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, darbą. Tai, kad M. C. įtariamas sunkaus nusikaltimo padarymu, dar nėra pagrindas manyti, kas jis gali daryti naujas nusikalstamas veikas. Byloje nėra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad M. C. galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Gynėjas nurodo, kad nei jam, nei įtariamajam nebuvo leista susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Veika, kuria yra įtariamas M. C., nuo veikos, už kurios padarymą asmuo atsako administracine tvarka, skiriasi tik mastu. Apie tai, kad cigaretės buvo laikomos garaže, M. C. nežinojo.

Įtariamojo gynėjo skundas atmestinas: teismo priimta nutartis yra teisėta.

Teismas, spręsdamas kardomosios priemonės – suėmimo – paskyrimo klausimą, rėmėsi į bylą surinktų duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką, visuma. Nors šie duomenys bylos ikiteisminio tyrimo metu nevertinami kaip įrodymai – nesprendžiamas asmens kaltumo ar nekaltumo klausimas, tačiau šie duomenys leido manyti, kad įtariamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką – nusikaltimą, kuris, remiantis veikos objektyviaisiais ir subjektyviaisiais požymiais, laikomas sunkiu. Todėl teismo nutartyje dėl kardomosios priemonės skyrimo į tai atkreiptas dėmesys. Iš tikrųjų, už tokį nusikaltimą baudžiamasis įstatymas numato griežtą atsakomybę. Antra, padarytos veikos pobūdis rodo, kad nusikaltimas buvo daromas veikiant bendrininkų grupe, be to, tokių nusikaltimų padarymas siejamas su organizuotais kriminaliniais ryšiais, didelių pinigų sumų, skirtų nusikalstamoms veikoms vykdyti, disponavimu. Todėl Apylinkės teismo nutartyje nurodyta teisinga išvada, kad, būdamas laisvėje, įtariamasis gali daryti naujas nusikalstamas veikas. Be to, Apylinkės teismo nutartyje pagrįstai teigiama ir tai, kad dėl įtariamojo atliekami kiti ikiteisminiai tyrimai dėl tokių pačių veikų. Tai rodo, jog kardomoji priemonė – suėmimas – paskirta atsižvelgus į daugelį svarbių aplinkybių, kitokios priemonės skyrimas prieštarautų baudžiamojo proceso įstatymo esmei – kardomųjų priemonių paskirčiai.

Įtariamojo gynėjas nurodo, jog teismas, skirdamas kardomąją priemonę, nesuteikė galimybės susipažinti su tiriamos baudžiamosios bylos medžiaga ir prašė, kad tai leistų padaryti skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas.

Iš tikrųjų, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas, remdamasis Baudžiamojo proceso kodekso 121 str. 2 d. nuostata dėl kardomųjų priemonių skyrimo pagrįstumo, yra nurodęs, kad teisėjas, spręsdamas kardomosios priemonės paskyrimo klausimą, privalo patikrinti, ar pateiktoje medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad būtent įtariamasis padarė nusikalstamą veiką ir kad su pateikta medžiaga turi teisę susipažinti įtariamasis ir jo gynėjas. Tačiau pažymėtina, kad aukštesnysis teismas, nagrinėdamas skundą, savo žinioje tiriamos baudžiamosios bylos neturi, ją teismas iš prokuroro ir tyrėjo gauna tik susipažinti ir paprastai ribotam laikui. Tačiau esmė yra ta, kad aukštesniojo teismo teisėjas, atliekantis procesinės kontrolės funkcijas, nėra susijęs su ikiteisminio tyrimo procesu ir jis neturėtų spręsti klausimo, ar leisti, ar neleisti įtariamajam ar gynėjui susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Baudžiamojo proceso kodekso 164 straipsnyje nurodyta, kad ikiteisminį tyrimą atlieka ikiteisminio tyrimo pareigūnai, o tyrimą organizuoja ir jam vadovauja prokuroras. Proceso dalyvių skundus dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro veiksmų nagrinėja ikiteisminio tyrimo teisėjas (Kodekso 179 str. 1 d. 6 p.). Gynėjo keliama problema yra susijusi su Baudžiamojo proceso kodekso 181 str. esme – įtariamojo ir jo gynėjo, nukentėjusiojo ir jo atstovo teise susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis. Ši baudžiamojo proceso įstatymo nuostata numato susipažinimo teisę, tačiau numatoma ir prokuroro teisė leisti ar neleisti tai daryti, pagaliau numatyta procesinių nesutarimų sprendimo tvarka. Aukščiausiojo Teismo Senatas, teigdamas įtariamojo ir jo gynėjo teisę susipažinti su tiriamos bylos medžiaga, nors ir nenurodydamas Kodekso 181 straipsnio, iš esmės deklaravo šio įstatymo nuostatą. Procesinių prievartos priemonių taikymo procesas yra viso baudžiamojo proceso įstatymo dalis, todėl konteksto požiūriu šio proceso reikalavimai neturi būti kitokie, pagaliau jie negali būti kitokie ir teisės vertybių požiūriu. Todėl aukštesniojo teismo teisėjas, priimdamas sprendimus, kuriuos pagal įstatymo nuostatas gali priimti tik konkretūs procesą įgyvendinantys subjektai, pažeistų teisėtumo įgyvendinimo principus. Kita vertus, aukštesniojo teismo teisėjas, vykdydamas proceso kontrolės funkcijas ir užtikrindamas asmens teisių nepažeidžiamumą, turi tikrinti, ar neleidžiant susipažinti su bylos medžiaga nebuvo ignoruojamos įtariamojo ir gynėjo teisės, ar neribojamas jų žinojimas apie duomenis, kurie leidžia manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką, kaip tai numato Kodekso 121 straipsnio 2 dalies nuostata. Iš bylos matyti, kad tiriamoje byloje įtariamieji buvo užklupti nusikalstamos veikos darymo vietoje, ten pat surasti visi daiktai, kuriais grindžiami įtarimai dėl nusikalstamos veikos objekto bei objektyviosios pusės. Šiuos duomenis teismas laikė pakankamais, kad būtų galima daryti išvadą, jog įtariamasis padarė nusikalstamą veiką. Todėl laikytina, kad įtariamasis ir gynėjas turi pakankamai informacijos apie tai, dėl ko buvo pradėtas procesinių prievartos priemonių taikymo procesas, šio proceso pagrįstumas. Kaip minėta, procesinių priemonių taikymas nėra asmens kaltumo ar nekaltumo klausimo svarstymas, todėl tyrimo subjektai turi teisę riboti žinojimą apie į bylą surinktus duomenis, jei toks dalykas, kaip teigiama 181 straipsnio 1 dalyje, galėtų pakenkti ikiteisminio tyrimo sėkmei. Su visa bylos medžiaga proceso dalyviai, iš jų įtariamieji ir gynėjai, gali susipažinti pabaigus ikiteisminį tyrimą (Kodekso 218 str. 2 d.). Tokia proceso logika atspindi teisėtumo esmę, valstybės ir visuomenės interesų apsaugą, jų įgyvendinimą teisės priemonėmis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 130 str.,

nutaria:

įtariamojo M. C. gynėjo skundą atmesti.

Nutartis toliau neskundžiama.

Teisėjas Juozapas Surblys