Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Tomui Bimbai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovui S. G., su trečiuoju asmeniu V. G. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo ir išlaikymo vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje apklaustas nepilnametis E. G. nurodė, jog jis gyvena pas dėdę V. G. ir jo žmoną A. Pas juos gyventi gera. E., nurodė, kad tėvas pas jį nesilanko, o jis kartais nueina pas tėvą. Net ir tada tėvas su juo nebendrauja, į jį nekreipia dėmesio. Tėtis niekada neklausia, kaip jam sekasi, kaip mokosi, tėvas neina į jo mokyklą, neperka jam jokių daiktų. E., nurodė, kad, kai retais atvejais nueina į tėvo namus, tai nėra matęs, kad tėvas būtų neblaivus. Jis nenori gyventi su tėvu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.

Remiantis gimimo liudijimu nustatyta, kad E. G. gimė (duomenys neskelbtini). Jos mama – R. U., tėvas – S. G. 2018 m. liepos 18 dienos Kelmės rajono apylinkės teismo sprendimu R. U. neterminuotai apribota motinos valdžia sūnaus E. G. atžvilgiu. Šiuo sprendimu E. G. gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu S. G.

Iš ieškinio, ieškovo atstovo paaiškinimų matyti, kad S. G. nesirūpina savo nepilnamečiu sūnumi E. G. nuo 2011 metų, kai vaiko globėja buvo paskirta močiutė D. G.. Kelmės rajono socialinių paslaugų tarnyba 2011-03-24, 2011-05-16, 2011-06-21 raštuose nurodė, kad lankantis atsakovo S. G. namuose pastebėta, kad jis piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, nesirūpina vaiku. Atsakovas nuo 2011-02-07 yra įtrauktas į stebimų šeimų sąrašą, jis vaikui skirtas lėšas naudoja savo poreikiams tenkinti. S. G. konfliktuoja su savo motina D. G., o ši rūpinasi vaiku. S. G. ignoruoja socialinės darbuotojos pagalbą, įspėjimus keisti gyvenimo būdą, todėl tikslinga jo šeimą įrašyti į socialinės rizikos šeimų sąrašą. Nepilnametis E., nori gyventi su močiute.

Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-05-31 įsakymu Nr. A-473 atsakovo S. G. šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-06-30 įsakymu Nr. A-591 E. G. nustatyta laikinoji globa, vaiko globėja paskirta močiutė D. G., nepilnamečio globos vieta nustatyta globėjos šeimoje.

2013-12-16 įsakymu Nr. A-1231 nepilnametis buvo grąžintas S. G., nes tėvas pradėjo rūpintis vaiku, dirbo, nepiktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais. Jo šeima 2013-12-31 buvo išbraukta iš socialinės rizikos šeimų auginančių vaikus, apskaitos.

2015-08-21 mirus vaiko močiutei D. G., atsakovas sutiko, kad jo sūnus E. G. vyktų gyventi su dėde V. G. į Jungtinę Karalystę. Vaikas apie 15 mėnesių su dėdės V. G. šeima gyveno užsienyje, ten lankė ugdymo įstaigą. Grįžus iš užsienio E., liko gyventi V. G. šeimoje.

Kelmės rajono socialinių paslaugų centro 2016-12-09 rašte nurodyta, kad S. G. ir sugyventinė Z. F. turi dar vieną vaiką A. G., gim. (duomenys neskelbtini). Atsakovo gyvenamoji vieta netvarkinga, kambariuose trūksta švaros, tvarkos, jaučiamas tabako kvapas, buitis skurdi. Sugyventiniai dažnai piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, nuolat triukšmauja, barasi. Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK reagavimo skyriaus 2017-02-11 pranešime nurodyta, kad sugyventiniai konfliktuoja, jiems abiem nustatytas neblaivumas. Dėl piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais ir pakartotinio smurto artimoje aplinkoje Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-12-11 įsakymu Nr. A-1322 atsakovo šeima vėl buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą.

2017-08-08 rašte nurodė, kad S. G. su sūnumi nebendrauja, išlaikymo jam neteikia, piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, gydytis nuo priklausomybės alkoholiniams gėrimams atsisako, su socialine darbuotoja bendrauti vengia. Pasak socialinės darbuotojos nepilnamečiam vaikui gyventi su tėvu nėra galimybės. Socialinės darbuotojos nuomone, tikslinga nepilnamečiui tęsti rūpybą, negrąžinti vaiko tėvui. Centro informacijoje apie S. G. šeimą ir jai teikiamą pagalbą laikotarpiu nuo 2017-01-02 iki 2017-12-31nurodyta, kad atsakovo šeimoje nustatytas vidutinis rizikos laipsnis, vyras periodiškai piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, retai bendrauja su vaiku, neprisideda prie vaiko išlaikymo, nesidomi jo poreikiais, sveikata, ugdymu, savijauta, stokojama socialinių įgūdžių tvarkantis buityje, laikantis švaros, asmeninės higienos.

Socialinės darbuotojos, dirbusios su šeima, žiniomis S. G. 2017-02-24 buvo atleistas iš darbo dėl girtavimo. S. G. 2017-02-28 yra deklaravęs gyvenamąją vietą prie savivaldybės, kaip benamis. Socialinių paslaugų centro 2017-03-01 rašte teigiama, kad S. G. atvykęs į (duomenys neskelbtini) seniūnijos patalpas grasino, jog persipjaus sau rankas. Dėl to S. G. buvo išvežtas į Šiaulių Respublikinę ligoninę. 2017-02-28 vyras buvo paguldytas į Šiaulių psichiatrijos ligoninę, 2017-03-13 S. G. buvo apgyvendintas Liolių krizių centre.

Socialinių paslaugų centro duomenimis, atsakovas S. G. neteikia vaikui išlaikymo, nekeičia gyvenimo būdo, ignoruoja teikiančio socialines paslaugas darbuotojo pagalbą, nepripažįsta priklausomybės alkoholiniams gėrimams. Socialinės darbuotojos nuomone, S. G. negali tinkamai pasirūpinti nepilnamečiu sūnumi, tenkinti jo poreikius, užtikrinti vaikui saugią aplinką, sudalyti jam bent minimalias gyvenimo ir buities sąlygas.

Liudytoja A. G. teismo posėdžio metu parodė, kad E. G. nuo 2015 metų gyvena jos ir V. G. šeimoje. E., labai mažai bendrauja su tėvu. Paprastai tik tada, kai E., nueina į tėvo namus aplankyti seserį. Tėvas S. G. paskutinį kartą buvo atėjęs pas E., prieš dvejus metus per Kalėdas. Pastaruoju metu S. G. dirba, bet vaikui išlaikymo neteikia, jis piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos, kada ribojama tėvų valdžia: kai tėvas ar motina 1) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia, 3) žiauriai elgiasi su vaikais, 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu, 5) nesirūpina vaikais. Nurodytas sąrašas yra baigtinis ir kiekvienu atveju teismas turi teisę riboti tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo prigimtinės pareigos rūpintis vaikais. Laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Teismas, remdamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei teismo posėdyje dalyvavusių asmenų paaiškinimais nustatė, kad atsakovas S. G. yra visiškai atsiribojęs nuo sūnaus E. G. auginimo, auklėjimo, išlaikymo, juo visiškai nesirūpina nuo 2015 metų, kai sutiko, kad E., apsigyventų V. G. šeimoje. Atsakovas ilgą laikotarpį netinkamai gyvena, piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, gaunamas pajamas naudoja asmeniniams poreikiams tenkinti (svaigalams įsigyti), socialinės darbuotojos pastangas bei rekomendacijas ignoruoja, jis nesirūpina, neaugina, neteikia materialinio išlaikymo sūnui E., bendrauja su juo labai retai, kai pats vaikas ateina į jo namus. Net ir tokiu atveju nesidomi sūnumi. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė su ieškiniu sutinka, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, kas akivaizdžiai demonstruoja jo kaip biologinio tėvo abejingumą sūnaus atžvilgiu. Atsakovas vengė atlikti tėvo pareigas sūnaus atžvilgiu, perduodamas jį prižiūrėti broliui. Atsakovas, būdamas darbingo amžiaus nedirba arba uždarbį išleidžia savo pomėgiams ir priklausomybėms, o nepilnamečiui sūnui E., gyventi tinkamo ploto neturi, nesiekia gyvenamojo būsto pagerinti, išlaikymo sūnui neteikia. Byloje esantys įrodymai patvirtina prastą, nepakankamą S. G. ryšį su sūnumi ir nepakankamą bendravimą. Esant šioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad atsakovas S. G. vengia atlikti savo pareigas sūnui E. G. ir nesirūpina juo, bei taip elgiasi labai ilgą laiką (su trumpa pertrauka nuo 2011 metų), todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad padėtis pasikeis ir atsakovas ims rūpintis nepilnamečiu sūnumi E. G., todėl ieškinys dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo tenkintinas.

Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią (CK 3.195 straipsnis). Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nepilnamečio vaiko fiziniam, protiniam ir dvasiniam vystymuisi turi būti skiriamas ne mažesnis kaip minimalaus mėnesinio atlygio dydžio išlaikymas (CK 6.461 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad tėvai negali atsisakyti pareigos išlaikyti vaikus.

Ieškovo prašoma priteisti iš atsakovo išlaikymo suma – po 60 Eur kas mėnesį – yra žymiai mažesnė už pusę minimalios mėnesio algos, ši suma pripažįstama minimalia ir būtina suma vaiko minimaliems poreikiams patenkinti. Duomenų apie atsakovui nustatytą neįgalumą ar nedarbingumo lygį byloje nėra, todėl teismas, atsižvelgdamas į aplinkybes, jog atsakovas pats yra atsakingas už savo turtinę padėtį ir vaikui išlaikymą teikti jis privalo, atsižvelgdamas į atsiliepime į ieškinį išreikštą sutikimą su ieškinio reikalavimais, pripažįsta, kad 60 Eur išlaikymo priteisimas E. G. atitinka vaiko poreikius ir tėvo galimybes. Ieškovo ieškinys ir šioje dalyje laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (CK 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo (CK 3.183 straipsnio 4 dalis). Pastaruosius metus E. G. gyveno su laikinuoju rūpintoju V. G.. Ieškovės atstovas prašo palikti E. G. gyvenamąją vietą giminaičio V. G. šeimoje. V. G. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka, t. y. sutinka, kad E., toliau gyventų jo šeimoje. Teismui nėra pateikta duomenų, kad V. G. netinkamai atliktų savo pareigas, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas ir iki teismo sprendimo dėl nuolatinės vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo E. G. gyvenamoji vieta nustatytina V. G. gyvenamojoje vietoje.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 96 straipsnyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškinys patenkintas visiškai, o ieškovas CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Už reikalavimą dėl tėvų valdžios apribojimo iš atsakovės priteistinas 100 Eur žyminis mokestis, už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo – 22 Eur (60 Eur x 12 mėnesių x 3 procentai = 22 Eur). Kadangi byla vedama elektronine forma, žyminis mokestis yra mažintinas 25 procentais, todėl už šią bylą mokėtinas žyminis mokestis yra 92 Eur (122 Eur x 75 procentai). Taip pat iš atsakovo priteistina ir 9,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, taigi iš viso 101,64 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6 dalis, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 282 straipsniu, 406 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 407 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jo nepilnamečio sūnaus E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Priteisti iš S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 60 Eur (šešiasdešimt eurų) kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t. y. 2019 m. sausio 15 d., iki E. G. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nustatyti E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), laikiną gyvenamąją vietą kartu su V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), jo gyvenamojoje vietoje iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo.

Nustatyti, kad išlaikymą E. G. iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos (rūpybos) įsiteisėjimo uzufrukto teise valdo ir tvarko laikinasis rūpintojas V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Sprendimo dalį dėl materialinio išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) , valstybei 101,64 Eur (vieną šimtą vieną eurą 64 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.

Sprendimui įsiteisėjus jo patvirtintą kopiją per 3 darbo dienas išsiųsti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriui.