Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-10-03 · Civilinė byla Nr. e2-5467-345/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-10-03
Bylos Nr.
e2-5467-345/2017
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-02090-2017-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Henrichas Jaglinskis
Pareiškėjas
UAB „Virtualūs namai“, RA „Spetsbudmontazh-Ukraina“
Kategorijos
  • 3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-5467-345/2017Teisminio proceso Nr.2-55-3-02090-2017-6 Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1.
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2017 m. spalio 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Henrichas Jaglinskis, išnagrinėjęs pareiškėjų UAB „Virtualūs namai“ ir RA „Spetsbudmontazh-Ukraina“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui padavimo dienos, rašytinio proceso tvarka

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovės pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės Trakų rajono savivaldybės administracijos atžvilgiu, prašydamas iki ieškinio teismui pareiškimo dienos uždrausti sudaryti viešojo pirkimo sutartį su UAB „Verslo“ ir UAB „Struktūra“ konkurse „Mokslo paskirties pastato Lentvario Motiejaus Šimelionio gimnazijos Trakų r. sav., Lentvario m., Klevų al. 26, rekonstravimo ir atnaujinimo (modernizavimo) darbai“.

Prašymą grindžia nesutikimu su perkančiosios organizacijos sprendimu ieškoves pašalinti iš pirkimo procedūrų, naujos eilės nustatymu ir laimėtojo paskelbimu. Nurodo, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių iškils grėsmė tiekėjo interesams, kadangi tiekėjo pasiūlymas buvo pripažintas laimėjusiu, tiekėjas pasiūlė mažiausią kainą, o perkančioji organizacija nepagrįstai pateikė savo sprendimą, pašalindama pirmosios vietos laimėtoją iš pirkimo procedūros. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių po 5 darbo dienų gali būti pasirašyta viešojo pirkimo sutartis su tiekėju, kurio kaina yra aukštesnė, dėl suinteresuotas asmuo praras galimybę atlikti didelės vertės darbus.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

CPK 144 str. 1 d. nustato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių poreikį nulemia grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl objektyvių aplinkybių būsimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės yra skirtos materialinio teisinio pobūdžio reikalavimams užtikrinti. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią tam, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas (CPK 144 str. 1 d.). Teismas gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu iki ieškinio teismui padavimo dienos (CPK 147 str. 3 d.). Asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iki ieškinio padavimo dienos privalo nurodyti teismui, dėl kokių priežasčių ieškinys nebuvo paduotas iš karto, ir pateikti įrodymus, patvirtinančius tam tikrą grėsmę pareiškėjo interesams (CPK 147 str. 3 d.). Pagal CPK 423⁷ str. 1 d. teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu; teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą. Be CPK nurodytų kitų laikinųjų apsaugos priemonių, kaip laikinosios apsaugos priemonės viešųjų pirkimų bylose gali būti taikoma įpareigojimas perkančiajai organizacijai ar perkančiajam subjektui nesudaryti viešojo pirkimo sutarties (CPK 423⁷ str. 2 d.). Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Be to, teismas gali atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu jų taikymas pažeistų teisingumo principą, o valstybės taikomos poveikio priemonės būtų neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimui bei neatitiktų siekiamų teisėtų tikslų, akivaizdžiai varžytų asmens teises labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, būtų pažeista interesų pusiausvyra bei socialinio gyvenimo stabilumas, t. y. jeigu, pripažįstant vieno asmens interesus, būtų paneigti kito asmens teisėti interesai ir būtų pažeistas viešasis interesas.

Byloje nustatyta, kad perkančioji organizacija Trakų rajono savivaldybės administracija vykdo atvirą konkursą „Mokslo paskirties pastato Lentvario Motiejaus Šimelionio gimnazijos Trakų r. sav., Lentvario m., Klevų al. 26, rekonstravimo ir atnaujinimo (modernizavimo) darbai“. Teismo vertinimu, pareiškėjos savo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui padavimo dienos tinkamai nepagrindė, pareiškėjų nurodyti argumentai, susiję su būtinumu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra deklaratyvaus pobūdžio. Nagrinėjamu atveju pareiškėjų teiginiai, jog perkančioji organizacija netinkamai vertino pareiškėjų kvalifikaciją grindžiami tik pačių pareiškėjų samprotavimais ir prielaidomis, pareiškėjos nepateikė jokių tikėtinų įrodymų, pagrindžiančių savo teiginius. Pažymėtina tai, kad aplinkybės, ar viešojo pirkimo procedūras perkančioji organizacija vykdė pažeisdama Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas bus nustatytos tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Jei teismas priimtų pareiškėjoms palankų sprendimą, jų teisės gali būti apgintos atlyginant žalą, t.y. jeigu išnagrinėjus bylą iš esmės būtų nustatyta, kad atsakovė, kaip perkančioji organizacija, vykdydama pirkimo procedūras, pažeidė galiojusius įstatymus, pareiškėjos įgytų teisę reikalauti žalos, atsiradusios dėl tokių pažeidimų, atlyginimo.

Pažymėtina, kad spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nesprendžia klausimo iš esmės, o tik patikrina, ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Esant nurodytoms aplinkybėms, spręstina, kad iš šiuo metu esančios bylos medžiagos preliminaraus įvertinimo negalima daryti išvados dėl reiškiamo prašymo pagrįstumo. Be to, nėra pateikta net tikėtinų duomenų, patvirtinančių, jog jau prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo momentu yra kilusi (galimai kils) grėsmė pareiškėjų interesams tuo atveju, jei nebus pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Nagrinėjamu atveju ieškinys apskritai nėra pateiktas, nėra aiškiai nurodyta, kokios konkurso sąlygos yra neskaidrios, diskriminuojančios, pažeidžiančios tiekėjų lygiateisiškumą ir ribojančios tiekėjų konkurenciją, todėl įpareigoti perkančiąją organizaciją nesudaryti viešojo pirkimo sutarties remiantis prašyme išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas atmeta pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo kaip nepagrįstą (CPK 147 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 147 str., 151 str., 290 - 292 str.,

nutaria:

pareiškėjų UAB „Virtualūs namai“ ir RA „Spetsbudmontazh-Ukraina“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėjas Henrichas Jaglinskis