Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo T. A. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Joniškio rajono savivaldybės administracija, A. I., F. I., G. M., J. M., R. S., R. S., L. S., S. R., L. G., G. Č., V. K., S. K., G. B.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjo T. A. atstovė advokatė Daiva Balčiūnienė pareiškimą palaikė, patvirtino jame išdėstytas aplinkybes, prašydama tikslu Nekilnojamojo turto registre įregistruoti daiktines teises, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad 1/8 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra daugiabučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priklausinys, priklauso T. A. asmeninės nuosavybės teise. Paaiškino, kad pareiškėjas nuosavybės teisę į butą įgijo 2021 m. gegužės 17 d. pirkimo – pardavimo sutartimi iš suinteresuotų asmenų A. I. ir F. I. Jam buvo perduotas buto ir 1/8 dalies ūkinio pastato naudojimas. Ūkiniame pastate yra aštuonios dalys, priklausančios kiekvienam iš aštuonių butų gyvenamojo namo. 1988 m. Buto techninės apskaitos byloje matosi ūkinis pastatas ir jame suskirstytos dalys. Ta dalis, kuri priklauso pareiškėjo butui, pažymėta. Ši byla buvo perduota kartu, pasirašant buto pirkimo – pardavimo sutartį, ir joje ūkinis pastatas yra įvardintas kaip priklausinys. Priklausinį ištinka pagrindinio daikto likimas, todėl pareiškėjui turėtų būti pripažintos nuosavybės teisės į 1/8 dalį ūkinio pastato. Kitokiu būdu įsiteisinti šios nuosavybės nėra jokios galimybės. Pareiškėjui įsigijus butą ir pradėjus naudoti 1/8 dalį ūkinio pastato neiškilo problema, kol nesikreipė į draudimo bendrovę, tikslu apdrausti turtą. Draudimo bendrovė atkreipė dėmesį, kad gali apdrausti tik butą. Kreipėsi į Nekilnojamojo turto registrą, Joniškio savivaldybę. Nekilnojamojo turto registras aiškino, kad galima bus įsiteisinti ūkinio pastato dalį, nes tai yra savivaldybės klaida ir savivaldybė turi klaidą ištaisyti. Vyko kontaktavimai tarp Registrų centro ir savivaldybės administracijos, tačiau pareiškėjui buvo paaiškinta, kad nuosavybės teisę galima įsiteisinti tik teismo keliu. Kai namas buvo pastatytas, šiame bute buvo paštas. Vėliau butai buvo privatizuoti, o šis butas buvo savivaldybės socialinis būstas. A. I. ir F. I. šį butą nupirko iš savivaldybės. Jie gavo butą ir sandėliuką. Vėliau jie šį butą su sandėliuku pardavė pareiškėjui. Nors perduotose pirminiuose Registrų centre registruotuose dokumentuose ta sandėliuko dalis yra kaip šio buto priklausinys, tačiau nei savivaldybės surašytoje pirkimo – pardavimo sutartyje, kur I. įsigijo iš savivaldybės, nei vėliau kai buvo parduota pareiškėjui, sandėliuko dalis nebebuvo įtraukta. Mano, kad tai savivaldybės darbuotojo, rengusio dokumentus, techninė klaida. Praleistas priklausinys, kuris visada priklausė tam butui ir šiuo metu priklauso. Pagal išrašą matosi, kad ūkinis pastatas yra įregistruotas, suteiktas unikalus numeris, tačiau po 1/8 dalį yra septyniems butas, o likusi 1/8 dalis įregistruota Registrų centre, bet nepriskirta butui.

Liudytoja D. S. parodė, kad pareiškėjas yra jos sesers A. I. sūnus. Ji taip pat anksčiau gyveno (duomenys neskelbtini) kaime. Tuo metu butas priklausė savivaldybei. Iš savivaldybės butą nuomojosi A., pavardės nežino, ten gyveno, turėjo sandėliuką, kuriame laikydavo dviračius. Sesuo, kai įsigijo butą, naudojosi sandėliuku. Visi daugiabučio namo kaimynai žino kur kieno sandėliukas. Sesei net nekilo klausimas, kad butui galėtų nepriklausyti sandėliukas. Dėl to, kad pirkimo – pardavimo sutartyje nebuvo įrašytas sandėliukas, sesei, būnant buto savininke, nekilo problemų.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

Pareiškėjo ir jo atstovės, suinteresuotų asmenų paaiškinimais, liudytojos parodymais, pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas T. A. pagal 2021 m. gegužės 17 d. pirkimo – pardavimo sutartį iš suinteresuotų asmenų A. I. ir F. I. įsigijo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas). Butas yra aštuonių butų gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turinčiame priklausinius, taip pat ir ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Su Butu pareiškėjui buvo perduota ir viena iš aštuonių ūkiniame pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių patalpų. Pareiškėjui pardavėjai perdavė 1988 m. kovo 27 d. Buto techninės apskaitos bylą, kurios plane buvo pažymėta indeksu 2I1p Butui priklausanti ūkinio pastato patalpa. Pareiškėjas įregistravęs savo nuosavybės teises į Butą pastebėjo, kad Nekilnojamojo turto registro išraše neįrašyta Butui priskirta ūkinio pastato patalpa, 2021 m. gegužės 17 d. pirkimo – pardavimo sutartyje ji taip pat neįrašyta. Pareiškėjo 2022 m. balandžio 7 d. prašymas Nekilnojamojo turto registre įregistruoti jo vardu nuosavybės teises į 1/8 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), valstybės įmonės Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Šiaulių skyriaus sprendimu buvo atmestas, nes Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teritoriniam registratoriui pateikti dokumentai nepatvirtina pareiškėjo nuosavybės teisių atsiradimo į 1/8 dalį ūkinio pastato. Suinteresuoti asmenys A. I. ir F. I. Butą buvo įsigiję 2020 m. liepos 14 d. pirkimo – pardavimo sutartimi iš Joniškio rajono savivaldybės, aukcione, pirkimo – pardavimo sutartyje ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis taip pat nenurodyta, nors faktiškai suinteresuotiems asmenims buvo perduota ir jie ja naudojosi. Joniškio rajono savivaldybės mero 1995 m. rugsėjo 5 d. potvarkio Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl pastatų įteisinimo“ priedo 12 numeriu, Joniškio rajono savivaldybė savo nuosavybėn įgijo butą Nr. (duomenys neskelbtini) 8 butų gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), pagal 1988 m. kovo 27 d. techninės inventorizacijos bylą, tačiau priklausinys nenurodytas. Iš gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo priklausinių, esančių, (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro išrašo nustatyta, kad gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra pareiškėjui priklausantis Butas, priklausinio – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), septynių dalių savininkai yra įregistruoti ir jie yra septynių gyvenamojo namo butų savininkai (išskyrus (duomenys neskelbtini) butą, kuris priklauso pareiškėjui), jiems priklauso po 1/8 dalį šio ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.12 straipsnyje nustatyta, kad pagrindiniais daiktais laikomi daiktai, galintys būti savarankiškais teisinių santykių objektais. Remiantis CK 4.13 straipsnio 1 dalimi, antraeiliais daiktais laikomi tik su pagrindiniais daiktais egzistuojantys arba pagrindiniams daiktams priklausantys, arba kitaip su jais susiję daiktai. Pagal CK 4.19 straipsnio 1 dalį priklausiniais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu.

CK 4.14 straipsnyje, reglamentuojančiame antraeilio daikto likimą, įtvirtinta, kad antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip; kai pagrindinio daikto perleidimo kito asmens nuosavybėn metu kyla ginčas dėl antraeilio daikto likimo, kartu su pagrindiniu daiktu perleidžiamas to asmens nuosavybėn ir antraeilis daiktas, jeigu neįrodyta, kad turi būti pasielgta priešingai.

Pagal CK 4.14 straipsnyje įtvirtintą bendrąją taisyklę antraeilio daikto likimas tiesiogiai priklauso nuo pagrindinio daikto likimo, t. y. keičiantis pagrindinio daikto likimui, pvz., perleidžiant nuosavybės teisę į pagrindinį daiktą kitam asmeniui, kartu perleidžiama nuosavybės teisė ir į antraeilį daiktą, išskyrus atvejus, kai sutartyje arba įstatyme nustatyta kitaip. Taigi sutartimi kito asmens nuosavybėn gali būti perleidžiamas tik pagrindinis daiktas, bet tam, kad antraeilis daiktas liktų pirminio savininko nuosavybė, tai turėtų būti konkrečiai aptarta šalių sudarytoje sutartyje.

Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant antraeilio daikto likimą reglamentuojančias teisės normas, išaiškinta, kad tokio aptarimo nereikėtų tik tuo atveju, jeigu specialioji įstatymo norma konkrečiu atveju dėl daiktų specifiškumo padarytų bendrosios taisyklės išimtį (CK 4.14 straipsnis). Tais atvejais, kai sutartyje nepadaryta išlygos, kad priklausinys neperduodamas kartu su pagrindiniu daiktu, laikoma, jog priklausinį ištinka pagrindinio daikto likimas. Taigi nuosavybės teisė į tokį daiktą pripažintina pagrindinio daikto savininkui. Ši CK 4.14 straipsnio 1 dalies nuostata taikoma nepriklausomai nuo to, vieno ar kelių pagrindinių daiktų priklausinys yra antraeilis daiktas. Priklausinį ištinka pagrindinio daikto likimas taip pat tuo atveju, kai priklausinys nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-184-701/2016, 19-22 punktai).

Pateiktų įrodymų visuma, pareiškėjo, suinteresuotų asmenų paaiškinimai ir liudytojos parodymai leidžia daryti išvadą, jog kiekvienam iš aštuonių butų gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių butų priskirta patalpa ūkiniame pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Gyvenamojo namo, kuriame yra pareiškėjui priklausantis Butas, priklausinio – ūkinio pastato, septynių dalių savininkai yra įregistruoti, jiems priklauso po 1/8 dalį šio ūkinio pastato. Likusi 1/8 dalis ūkinio pastato neturi įregistruoto savininko. Ši dalis yra pažymėta pareiškėjo teismui pateiktoje 1988 m. kovo 27 d. Buto techninės apskaitos byloje. Teismui pateiktose pirkimo – pardavimo sutartyse nėra išlygos, kad Butas parduodamas be priklausinio. Ginčo dėl nuosavybės teisės į 1/8 dalį ūkinio pastato, t. y. atskirą šio ūkinio pastato patalpą, nėra, nes kiekvienam iš gyvenamajame name, esančių aštuonių butų yra priskirta atskira ūkinio pastato patalpa, kuriomis butų savininkai naudojasi. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad 1/8 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra daugiabučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priklausinys, priklauso pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise.

Pareiškimo patenkinimas sukels pareiškėjui teisines pasekmes – pareiškėjas turės teisę Nekilnojamojo turto registre įregistruoti daiktines teises į 1/8 dalį ūkinio pastato. Byloje yra sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsnyje, nes pareiškėjas įrodė, kad kitokia tvarka negali gauti dokumentų, patvirtinančių prašomą nustatyti faktą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263–268 straipsniais, 442 straipsnio 1 punktu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445–448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad 1/8 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra daugiabučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priklausinys, priklauso T. A., a. k. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise.

Fakto nustatymas reikalingas tikslu Nekilnojamojo turto registre įregistruoti daiktines teises.

Sprendimą per 30 dienų galima apskųsti Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmuose.