Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

2006-12-29 · Civilinė byla Nr. 2A-357/2006

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2006-12-29
Bylos Nr.
2A-357/2006
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alė Bukavinienė, Marytė Mitkuvienė, Vigintas Višinskis
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“
Atsakovas
viešajai įstaigai „Biržų ligoninė“
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „Lenauda“
Advokatai
Žydrūnas Rupšys
Kategorijos
  • 44.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A–357/2006Procesinio sprendimo kategorijos: 44.8, 45.4, 69 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. gruodžio 29 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Marytės Mitkuvienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

sekretoriaujant Violetai Drėmienei,dalyvaujant ieškovo atstovui D. Ž.,atsakovo atstovui advokatui Žydrūnui Rupšiui,

viešajame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2006 m. balandžio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-149-544/2006 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ ieškinį atsakovui viešajai įstaigai „Biržų ligoninė“, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Lenauda“, dėl 40 895,44 Lt žalos, padarytos vykdant viešąjį pirkimą, atlyginimo.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Litesko“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui VšĮ ,,Biržų ligoninė“, kuriuo prašė įpareigoti atsakovą kompensuoti ieškovui per laikotarpį nuo 2005 m. liepos 1 d. iki 2005 m. gruodžio 31 d. dėl atsakovo kaltės padarytą 40 895,44 Lt dydžio žalą, įpareigoti atsakovą sumokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas vykdė šilumos energijos pirkimą neskelbiamų supaprastintų derybų būdu ir 2004 m. balandžio 23 d. su trečiuoju asmeniu UAB „Lenauda“ sudarė šiluminės energijos pirkimo trejiems metams sutartį Nr. 04/4. Dėl šios sutarties ieškovas kreipėsi į teismą ir Panevėžio apygardos teismas 2004 m. gruodžio 30 d. sprendimu minėtą sutartį pripažino negaliojančia dėl Viešųjų pirkimo įstatymo (toliau – VPĮ) 65 straipsnio 5 punkto pažeidimo. Teismas taip pat įpareigojo atsakovą per 60 dienų po sprendimo įsiteisėjimo (nuo 2005-05-02 iki 2005-07-01) galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka ir būdais pasirinkti šilumos energijos tiekėją. Nors šis teismo sprendimas įsiteisėjo 2005 m. gegužės 2 d., tačiau atsakovas sąmoningai nevykdo minėto teismo įpareigojimo, be sutarties ar kito teisėto pagrindo toliau perka šilumos energiją iš UAB „Lenauda“ ir iki šiol nėra priėmęs jokių sprendimų dėl naujo šilumos pirkimo konkurso organizavimo. Dėl tokių aplinkybių ieškovas reikalavo, kad atsakovas šilumos energijos tiekėją pasirinktų VPĮ numatytais pagrindais ir tvarka, bei taip sudarytų ieškovui galimybę dalyvauti minėtame konkurse. Ieškovo nuomone, dėl to, kad atsakovas nuo 2005 m. liepos 1 d. iki 2005 m. gruodžio 31 d. piktybiškai nevykdo minėto teismo įpareigojimo, pažeidžiamos ieškovo teisės ir teisėti interesai, daroma tęstinio pobūdžio turtinė žala, blogėja ieškovo veiklos rodikliai, didėja šilumos energijos savikaina.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio apygardos teismas 2006 m. balandžio 25 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, tai yra priteisė iš atsakovo VšĮ „Biržų ligoninė“ ieškovui 4 000 Lt žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas nustatė, jog atsakovas 2002 m. lapkričio 23 d. paskelbė konkursą šilumai pirkti, tačiau Panevėžio apygardos teismas 2004 m. gegužės 3 d. sprendimu (c.b. Nr. 2-210-05/2004) panaikino atsakovo komisijos 2003 m. balandžio 22 d. posėdžio protokolu Nr. 12 patvirtintą pasiūlymų eilę ir sprendimą dėl šio konkurso nugalėtojo. Nepaisant to atsakovas nuo 2003 m. spalio 1 d. iki 2004 m. balandžio 23 d. šilumos energiją pirko iš trečiojo asmens neatlikęs jokių viešojo pirkimo procedūrų, o 2004 m. balandžio 9 d. organizavo šilumos energijos pirkimą neskelbiamų supaprastintų derybų būdu iš trečiojo asmens bei 2004 m. balandžio 23 d. šios šalys sudarė šilimos energijos pirkimo-pardavimo sutartį. Panevėžio apygardos teismo 2004 m. gruodžio 30 d. sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nutartimi paliktas galioti), ši sutartis buvo pripažinta negaliojančia nuo 2005 m. birželio 1 d. ir atsakovas buvo įpareigotas per 60 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo galiojančių aktų nustatyta tvarka ir būdais pasirinkti šilumos tiekėją. Tačiau atsakovas to nepadarė. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatyta, jog atsakovas, vykdydamas šilumos pirkimą 2004 metais, pažeidė VPĮ nuostatas, nes pasirinko neteisingą pirkimo būdą ir be teisinio pagrindo pasirašė šilumos tiekimo sutartį su trečiuoju asmeniu. Dėl to ieškovas neteko galimybės dalyvauti viešajame pirkime ir tapti šilumos tiekėju. Be to, laikotarpiu nuo 2004 m. lapkričio 30 d. iki 2005 m. birželio 30 d. atsakovas šilumos energiją pirko iš UAB „Lenauda“ neatlikęs reikiamos viešųjų pirkimų procedūros, todėl ieškovas prarado galimybę atsakovui parduoti savo paslaugas. Teismas sprendė, kad po minėto Panevėžio apygardos teismo 2004 m. gruodžio 30 d. sprendimo priėmimo atsakovas turėjo teisę pirkti energiją iš trečiojo asmens, tačiau atsakovas privalėjo organizuoti viešuosius pirkimus įstatymo nustatyta tvarka. Dėl to teismas laikė, jog atsakovo kaltė dėl ieškovui padarytos žalos yra įrodyta.

Šalies argumentai

Ieškovo prašytą 40 895,44 Lt dydžio žalos atlyginimą teismas sumažino iki 4 000 Lt. Tokį sprendimą teismas argumentavo nurodydamas, jog priteisus visą prašomą sumą atsakovas patirtų nepriimtinas ir sunkias pasekmes, kurios atsilieptų atsakovo pacientams ir jiems paslaugas teikiančiam ligoninės personalui. Be to, atsakovas, siekdamas taikiai išspręsti kilusį ginčą, sutiko sumokėti ieškovui 10 000 Lt, o tai, teismo nuomone, vertintina kaip pakankamai didelė kompensacija, nes ieškovui yra priteista 10 000 Lt įsiteisėjusiu, o 4 000 Lt dar neįsiteisėjusiu teismo sprendimu kitose bylose.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas sprendė, kad atsakovas turėjo ir galėjo organizuoti viešo pirkimo konkursą, tačiau to nepadarė, tai yra nebuvo pakankamai rūpestingas. Šią išvadą teismas argumentavo tuo, jog 2005 m. gruodžio 2 d., įsiteisėjus anksčiau minėtam Panevėžio apygardos teismo sprendimui, atsakovas iki minėto sprendimo vykdymo sustabdymo - 2005 m. rugpjūčio 2 d., nevykdė teismo įpareigojimo per 60 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo pasirinkti šilumos tiekėją. Taigi be jokio teisinio pagrindo nebuvo vykdomas įsiteisėjęs teismo sprendimas, tuo tęsiant nuostolių atsiradimą ieškovui. Teismas, įvertinęs tas aplinkybes, jog žala buvo daroma neveikimu, jog tarp šalių tebebuvo sprendžiamas teisminis ginčas dėl viešo konkurso rezultatų teisėtumo, jog sprendimo vykdymas buvo sustabdytas beveik keturis mėnesius iš šešių už kuriuos prašoma priteisti žalą, nepripažino atsakovo neveikimo laikotarpiu nuo 2005 m. rugpjūčio 2 d. iki 2005 m. gruodžio 31 d. piktavališku. Dėl šių argumentų teismas nusprendė sumažinti ieškovui priteistinų nuostolių dydį iki 4 000 Lt. Teismas sprendimu taip pat priteisė ieškovui 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas: iš atsakovo ieškovui priteisė 120 Lt žyminio mokesčio, o iš ieškovo atsakovui – 2 000 Lt advokato pagalbai apmokėti.

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Litesko“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti minėto teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo turtinis reikalavimas dėl žalos atlyginimo, šioje dalyje priimti naują sprendimą, tai yra turtinį reikalavimą visiškai patenkinti bei pagal tai paskaičiuoti priteistinas palūkanas. Taip pat prašo atmesti atsakovo prašymą dėl 2 000 Lt advokato pagalbai apmokėti priteisimo. Skundą grindžia tokiomis aplinkybėmis:

Nepagrįstas teismo teiginys, kad pagal Panevėžio apygardos teismo 2004 m. gruodžio 30 d. sprendimą atsakovas turėjo teisę pirkti šiluminę energiją iki bus įvykdytas viešasis pirkimas. Tokia teismo išvada prieštarauja įstatymams, taip pat CPK 185 straipsniui, ir teismų praktikai. Pagal VPĮ draudžiama vykdyti pirkimus ne pagal šio įstatymo nustatytas procedūras. Pagal Šilumos ūkio įstatymą ir jo pagrindu patvirtintas šilumos tiekimo ir vartojimo taisykles draudžiama tiekti arba savavališkai vartoti šilumą ir (ar) karštą vandenį kitaip negu pagal galiojančią sutartį, o sutartis tarp atsakovo ir trečiojo asmens buvo pripažinta negaliojančia. Todėl atsakovas neturėjo ir neturi teisės pirkti šilumos energijos neatlikęs viešojo pirkimo procedūrų ir tokios teisės nesuteikė bei negalėjo suteikti teismas savo sprendimu. Vykdant pirkimus be viešojo konkurso, perkant šilumą ne už mažiausią kainą, pažeidžiami ne tik ieškovo, bet ir viešieji interesai. Nepagrįsti teismo argumentai dėl taikos sutarties. Ieškovas pasinaudojo savo teise nesudaryti taikos sutarties, kurios sąlygos jam nebuvo priimtinos. Nesuprantamas teismo teiginys, jog atsakovo pasiūlyta suma yra pakankamai didelė, nes ieškovas dėl atsakovo nuo 2003 m. balandžio 23 d. patyrė beveik 300 000 Lt žalą. Be to, teismas skirtingai traktuoja tą pačią aplinkybę: nurodo, jog atsakovo vengimas vykdyti viešuosius pirkimus leidžia didinti priteistiną žalą, tačiau, pasisakydamas dėl taikos sutarties nesudarymo, šios aplinkybės nebetraktuoja kaip pakankamo pagrindo nesudaryti taikos sutarties.Teismas, sumažindamas priteistinos žalos dydį, nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, kad žala buvo daroma neveikimu. Įstatymas nenumato, jog žalos atlyginimo dydis gali būti mažinamas, jei žala padaroma neveikimu. Žala turi būti atlyginama pilnai nepriklausomai nuo to, ar neteisėti veiksmai padaromi veikimu arba neveikimu. Nepagrįstas teismo teiginys, jog spręstas teisminis ginčas leidžia mažinti atsakovo atsakomybės laipsnį. Teismo procesas dėl neteisėtų veiksmų nutraukimo ir daromos žalos atlyginimo, neteisėtų veiksmų tęsimas teismo proceso metu nesąlygoja atsakovo kaltės sumažinimo. Atsakovas nevykdė įsiteisėjusių teismo sprendimų, todėl nėra teisinio pagrindo pateisinti tokio neveikimo kasacinio skundo pateikimu. Be to, net ir atmetus kasacinį skundą atsakovas nesiėmė jokių veiksmų teismo sprendimui įvykdyti, nepaskelbė viešo konkurso. Neteisėtų veiksmų motyvavimas norėjimu pasitikrinti savo teisumą teisme negali būti laikomas atsakomybę švelninančia ar nuo atsakomybės atleidžiančia aplinkybe.Teismas nepagrįstai nurodo, jog visų nuostolių atlyginimas ženkliai pablogintų atsakovo finansinę padėtį, sukeltų sunkias pasekmes. Šie teiginiai nesusiję nei loginiu, nei teisiniu priežastiniu ryšiu. Teismas netyrė ir nevertino atsakovo finansinės padėties, o tai, kad atsakovas su trečiuoju asmeniu atsiskaitydavo per dvi dienas, o ne per sutartyje sutartą 30 dienų laikotarpį, rodo gerą atsakovo finansinę būseną. Be to, atsakovo teikiamų paslaugų socialinis reikšmingumas atitinka ieškovo teikiamų paslaugų socialinį reikšmingumą. Iš ieškovo šilumą perka dauguma Biržų miesto gyventojų, todėl ieškovo ir atsakovo pirkimams taikomas VPĮ. Teismas nevertino, kaip žalos nepriteisimas atsilieps ieškovo finansinei būklei ir kaip tai gali įtakoti gyventojams teikiamos šilumos kainas, nes nekompensavus ieškovui padarytos žalos gali pakilti šilumos kaina visiems vartotojams. Valstybės struktūrų interesai negali būti iškeliami aukščiau už kitų ūkio subjektų interesus. Civiliniuose santykiuose nuostolių kompensavimas neturi turėti išimčių ar diskriminavimo priklausomai nuo ginčo subjektų. Teismui realiai priteisus tik 1/10 padarytų nuostolių, o teisės pažeidėjui ir toliau ignoruojant teismo sprendimus ir teisės aktų reikalavimus, kaltas asmuo yra netiesiogiai skatinamas tęsti neteisėtus veiksmus.Atsakovas ne tik neįvykdė minėto teismo sprendimo, bet daugiau nei metus net nepradėjo jo vykdyti. Nors teismas įvertino šią aplinkybę kaip atsakovo nerūpestingumą, tačiau nepagrįstai jos nevertino kaip atsakomybės laipsnį didinančio veiksmo. Be to, ši aplinkybė rodo, jog teisės pažeidėją (atsakovą) tenkina švelni teismų pozicija priteisiant 1/10 padarytos žalos. Tuo paneigiama kita civilinės atsakomybės funkcija – atimti motyvaciją ateityje atlikti neteisėtus veiksmus. Teismas nepagrįstai priteisė iš ieškovo atsakovui 2 000 Lt advokato pagalbai apmokėti. Tas pats advokatas atstovauja atsakovą nuo 2003 metų, byloje nėra jokių naujų aplinkybių, naujų gynybos argumentų nebuvo pareikšta, todėl priteista suma yra per didelė. Be to, vertinant ieškinio patenkinimo klausimą pagrindiniu kriterijumi yra reikalavimų pagrįstumas. Teismas nustatė, jog ieškovo reikalavimai pagrįsti, įrodytas visas reikalavimo dydis, todėl teismas nepagrįstai teigia, jog ieškinys 90,2 procento nepagrįstas. Priteistino reikalavimo sumažinimas CK 6.251 straipsnio antrosios dalies pagrindu susijęs su galimomis sunkiomis pasekmėmis atsakovui, o ne su reikalavimo pagrįstumu.

Atsiliepimas

Atsakovas VšĮ „Biržų ligoninė“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad skundas nepagrįstas, teismas išsiaiškino visas reikšmingas bylos aplinkybes ir priėmė pagrįstą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Ieškovas UAB ,,Litesko“ prašė įpareigoti atsakovą kompensuoti jam per laikotarpį nuo 2005 m. liepos 1 d. iki 2005 m. gruodžio 31 d. dėl atsakovo kaltės padarytą žalą. Kaip nurodo ieškovas, nuo 2005 m. gegužės 2 d. iki šiol UAB „Lenauda“ atsakovui tiekia šilumos energiją neatlikus jokių viešojo pirkimo procedūrų. Ankstesniais teismo sprendimais nustatytų atsakovo padarytų Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimų ieškovas nesiejo su laikotarpiu, už kurį prašoma priteisti kompensaciją. Šios aplinkybės patvirtina, kad šalys neturi jokių sutartinių santykių, jų nesieja sutartinės prievolės.

Ieškovo teigimu, kaip minėta, nuo 2005 m. gegužės 2 d. iki šiol UAB „Lenauda“ atsakovui tiekia šilumos energiją neatlikus jokių viešojo pirkimo procedūrų ir tuo ieškovui daroma žala, kadangi jis negali dalyvauti konkurse šilumos energijai tiekti. Ieškovas reikalauja, kad atsakovas šilumos energijos tiekėją pasirinktų VPĮ numatytais pagrindais ir tvarka, ir taip sudarytų ieškovui galimybę dalyvauti minėtame konkurse. Kol to nebus padaryta, tol ieškovui bus daroma žala. Kolegijos nuomone, tokie ieškovo reikalavimai nepagrįsti.

Sutinkamai su Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 2 punktu pirkimų tikslas - vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Toks įstatyminis reglamentavimas rodo, kad viešuoju pirkimu siekiama prekes, paslaugas ar darbus įsigyti kuo naudingesnėmis perkančiajai organizacijai sąlygomis. Įstatymu nesiekiama išplėsti rinką prekių, paslaugų ar darbų pardavėjams ir taip apsaugoti jų interesus. Todėl pagal šį įstatymą, perkančioji organizacija turi tik tas prievoles, kurias ji prisiėmė, o taip pat, turi atlyginti žalą, kurią padarė savo neteisėtais veiksmais (VPĮ 123 str.).

Atsižvelgiant į tai, kad viešųjų pirkimų teisiniu reglamentavimu iš esmės ginamos perkančiosios organizacijos teisės, pirkimas, padarytas pažeidžiant Viešųjų pirkimo įstatymo reikalavimus, pažeidžia, visų pirma, šios organizacijos ir valstybės interesus. Prekių, paslaugų ar darbų tiekėjo interesai pažeidžiami tik tuo atveju, kai jis tiesiogiai dalyvauja prasidėjusioje pirkimo procedūroje. Vien potenciali galimybė dalyvauti galimoje viešoje pirkimo procedūroje, nesuponuoja galimam pirkėjui turtinių pareigų galimam pardavėjui. Tas faktas, kad asmuo, pagal VPĮ privalo pirkti prekes, paslaugas ar darbus minėto įstatymo nustatyta tvarka, nėra pakankamas pagrindas visiems potencialiems atitinkamų prekių paslaugų ar darbų pardavėjams suteikti teisėtus lūkesčius parduoti savo produktą tokiam pirkėjui. Kaip minėta, VPĮ pirmiausia nukreiptas apsaugoti pirkėjo interesus. Dėl šių motyvų, kolegijos nuomone, pats konkurso nepaskelbimas VPĮ nustatyta tvarka, potencialiems pirkėjams žalos nepadaro.

Nagrinėjamoje byloje nepaskelbiant šilumos energijos pirkimo konkurso laikotarpiui nuo 2005 m. liepos 1 d. iki 2005 m. gruodžio 31 d. atsakovas, kaip iš biudžeto išlaikoma organizacija, pažeidė valstybės interesus, kadangi pirkdamas energiją VPĮ nustatyta tvarka atsakovas būtų nupirkęs ją galimai mažesne kaina. Faktu, kad atsakovas nepaskelbė konkurso šilumos energijai tiekti, ieškovui tiesiogiai žala nepadaryta, nes jo galimybė tapti konkurso nugalėtoju niekuo nepatvirtinta. Ieškovo pasirinkta žalos skaičiavimo tvarka neįrodo tokios žalos dydžio, kadangi konkurso tvarka nenustatyta mažiausia šilumos energijos pardavimo kaina.

Apelianto argumentas, kad pagal Šilumos ūkio įstatymą ir jo pagrindu patvirtintas šilumos tiekimo ir vartojimo taisykles draudžiama tiekti arba savavališkai vartoti šilumą ir (ar) karštą vandenį kitaip negu pagal galiojančią sutartį, o sutartis tarp atsakovo ir trečiojo asmens buvo pripažinta negaliojančia, neturi teisinės reikšmės šiuo atveju sprendžiant žalos ieškovui atlyginimo klausimą, nes tokiais veiksmais ieškovui tiesiogiai žala nebuvo padaryta.

Tai, kad Panevėžio apygardos teismo 2004 m. gruodžio 30 d. sprendimu atsakovas buvo įpareigotas per 60 dienų po sprendimo įsiteisėjimo (nuo 2005-05-02 iki 2005-07-01) galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka ir būdais pasirinkti šilumos energijos tiekėją, neturi teisinės reikšmės nagrinėjamai bylai. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad sprendimai, įpareigojantys skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, įvykdomi CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka. Pagal šio straipsnio 5-7 dalyse nustatytą tvarką, jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojąs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, surašytą aktą antstolis perduoda vykdymo vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki vieno tūkstančio litų dydžio baudą išieškotojo naudai ir nustatyti naują terminą sprendimui įvykdyti. Jeigu skolininkas antrą kartą ir daugiau kartų pažeidžia sprendimui įvykdyti nustatytus terminus, teismas vėl pritaiko skolininkui priemones, numatytas šio straipsnio 5 dalyje. Baudos sumokėjimas skolininko neatleidžia nuo pareigos atlikti arba nutraukti teismo sprendime numatytus veiksmus. Tuo atveju, kai sprendimo, įpareigojančio atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdo juridinis asmuo, priemones, numatytas šio straipsnio 5 ir 6 dalyse, teismas gali pritaikyti juridinio asmens vadovui arba kitam už sprendimo įvykdymą atsakingam asmeniui.

Taigi, minėtas įstatymas numato baudos už sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti tam tikrus veiksmus, nevykdymą išieškojimą išieškotojo naudai, kaip priverstinio vykdymo būdą. Tokia bauda, be prievartos prieš sprendimo nevykdantį skolininką, taikymo būdo, turi ir žalos, padarytos sprendimo nevykdymu, kompensavimo tikslą. Todėl atsakovas (skolininkas), nevykdantis teismo sprendimo, turi būti priverstas jį įvykdyti CPK Vykdymo proceso nustatyta tvarka.

Dėl aukščiau nurodytų motyvų, ieškovui žala nebuvo padaryta, todėl tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo.

Sutinkamai su CPK 320 straipsniu bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas nagrinėjant CPK IV dalies XIX ir XX skyriuose ir V dalyje numatytų kategorijų bylas.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimu pripažinta, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis ta apimtimi, kuria įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kitas, ne Civilinio proceso kodekso IV dalies XIX ir XX skyriuose ir V dalyje numatytų kategorijų bylas, negali peržengti apeliaciniame skunde nustatytų ribų, nors to ir reikalauja viešasis interesas, ir jų neperžengus šio teismo sprendimas (nutartis) būtų neteisingas (neteisinga) ir būtų pažeistos Konstitucijoje įtvirtintos, jos ginamos ir saugomos vertybės, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsniui, konstituciniams teisinės valstybės ir teisingumo principams.

Taigi, teismas gali peržengti apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas.

Nagrinėjamu atveju, atsakovas apeliacine tvarka sprendimo neskundė. Tačiau viešoji įstaiga „Biržų ligoninė“ yra viešąsias paslaugas teikiantis subjektas, finansuojamas iš valstybės biudžeto, todėl šio subjekto turtinių interesų apsauga atitinka viešąjį interesą. Dėl šios aplinkybės teisėjų kolegija peržengia apeliaciniame skunde nustatytas ribas.

Aukščiau nurodytais motyvais nustatyta, kad ieškovui žala nepadaryta, todėl teismo sprendimu iš atsakovo ieškovui nepagrįstai priteista 4 000 Lt. Ši sprendimo dalis naikintina, priimtinas naujas sprendimas ir ieškinys atmestinas ( CPK 326 str. 1 d. 2 p., 330 str.).

Iš ieškovo priteistina 3 000 Lt atsakovui turėtoms atstovavimo išlaidoms pirmosios instancijos teisme atlyginti bei 74,60 Lt valstybei – už procesinių dokumentų įteikimą (1 t., b.l. 5; 2 t., b.l. 118).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 2 punktu,

sprendžia :

Panevėžio apygardos teismo 2006 m. balandžio 25 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą. Ieškinį atmesti.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ 3 000 (tris tūkstančius) Lt viešajai įstaigai „Biržų ligoninė“ ir 74,60 (septyniasdešimt keturis Lt 60 ct) valstybei.

Teisėjai Alė BukavinienėMarytė MitkuvienėVigintas Višinskis