Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikiai) prokurorui Š. V., kaltinamajam G. B., nukentėjusiajai E. B.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), vedęs, turintis profesinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbininku, baustas administracine tvarka, teistas, 2018 m. gegužės 18 d. nutarimu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK ) 284 straipsnyje, kaltininkui susitaikius su nukentėjusiuoju,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. B. smurtaudamas sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą, o būtent: 2020 m. vasario 22 d. apie 00.00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,80 promilių girtumas) kilusio žodinio konflikto metu su žmona E. B., išvadino ją necenzūriniais žodžiais, suėmęs ranka jai už rankos pastūmė ją, nukritus jai ant grindų trenkė vieną kartą rankos kumščiu jai į petį, po to jai atsistojus trenkė vieną kartą dešinės rankos plaštaka jai į veidą.

Kaltinamasis G. B. nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu kaltu prisipažino visiškai.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis G. B. parodė, kad datos, kada viskas įvyko nepamena, bet galėjo būti šių metų vasario 22 diena. Buvo vėlus vakaras, kai susiginčijo su sutuoktine, bet dėl ko neatsimena. Buvo perdaug išgėręs alaus ir neatsimena dėl ko, nes savęs nekontroliavo. Sutuoktinė sakė, kad jis smurtavo, tai reiškia tikrai taip buvo, nes sutuoktinė neišsigalvotų tokių dalykų. Labai gailisi dėl savo poelgio, tikisi, kad teismas įvertins viską teisingai ir skirs bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Paaiškino, kad nuo 2020 m. vasario 27 d. įsidarbino UAB „Litvija“, jo pajamos per mėnesį sudaro apie 1000,00 Eur, be to, turi mažametį vaiką, kurį turi išlaikyti, todėl paskyrus jam areštą, jis negalėtų pasirūpinti savo šeima.

Byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kadangi kaltinamasis kaltę pripažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės aiškios ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis ir prokuroras.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo G. B. kaltė, be jo paties prisipažinimo, įrodyta byloje surinktais įrodymais, kurie buvo teismo posėdžio metu išvardinti (BPK 291 straipsnio 2 dalis):

2020 m. vasario 22 d. 00.33 val. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariate registruotu pranešimu ROIK 0120000095626, kuriame Ž. J. pranešė, kad jos žentas šiuo metu yra neblaivus ir elgiasi agresyviai. Smurtavo prieš savo žmoną, rankomis trankė veidą. Žentas šiuo metu yra vidiniame koridoriuje tarp laiptinės ir buto durų (b. l. 16-18);

2020 m. vasario 22 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame užfiksuotas E. B. pareiškimas ir E. B. parodymai, kur ji nurodė, kad 2020 m. vasario 22 d. apie 00 val. 00 min. ji grįžo namo adresu (duomenys neskelbtini), ir pastebėjo, kad buto virtuvėje yra jos neblaivus vyras G. B.. Kadangi virtuvėje buvo netvarkinga, ji pradėjo plauti grindis. Beplaunant grindis jos vyras G. B. pradėjo ją įžeidinėti žodžiais „žiurke, vergas, padla, ubage“, po ko suėmė už rankos ir stūmė ją, dėl ko ji nukrito. Tada jos vyras iš rankos kumščio sudavė vieną kartą jai į petį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Po to, ji išėjo į laiptinę parūkyti, ir grįžusi pasiėmė savo pinigus ir paslėpė, kad vyras jų nepaimtų. Vyras pastebėjęs, kad ji paslėpė minėtus pinigus, sudavė jai iš dešinės rankos plaštakos vieną kartą į veido sritį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą ( b. l. 1-5);

2020 m. vasario 25 d. liudytojos Ž. J. parodymais, kur ji parodė, kad ji 2020 m. vasario 21 d. vakare buvo pasilikusi su savo anūku G. B., nes vaiko tėvai, jos dukra E. B. ir jos vyras G. B. buvo išvykę, apie 24.00 val. Edita ir Gintautas grįžo namo, jie nuėjo į virtuvę, į kambarį nėjo (ten yra vienas kambarys ir virtuvė), kambaryje miegojo jų sūnus Gustas, ir ten buvo ji. Edita ir Gintautas buvo virtuvėje, ten jiems būnant girdėjo, kad jie pradėjo bartis, dėl ko tiksliai negali pasakyti, garsiai nesibarė, bet ji suprato, kad jie barasi, ji iš kambario nėjo pas juos, nenorėjo kištis į jų santykius, maža ko dėl ko susipyko, visko juk būna. Po to, išgirdo, kad durys užsidarė, tada ji išėjo pažiūrėti, virtuvėje nebebuvo Gintauto, ji paklausė, kas atsitiko, dukra pasakė, kad vyras ją stumdė, sakė, kad jos ranka raudona, rodė dešinę ranką, ją trynė ir sakė, pažiūrėk, ranka raudona, ji nepastebėjo, kad jai būtų raudona ranka (Edita vilkėjo maikutę be rankovių), sakė, kad jis trenkė delnu į veidą. Edita užrakino duris ir pasakė, kad jo nebeįleis, sakė, kad jis jos nestumdys. Gintautas, negalėdamas įeiti į butą, pradėjo stipriai baladoti į duris, stipriai klibino durų rankeną, sakė, kad Edita atidarytų buto duris. Edita jai pasakė, kad iškviestų policija, kad jis dar ir durų nesulaužytų. Ji iš savo telefono paskambino 112 ir pasakė, tai ką jai pasakė, dukra, kokius konkrečiai ji žodžius pasakė tiksliai nepamena, bet pasakė tai, ką jai sakė dukra, kad jai vyras trenkė delnu per veidą, kad ją stumdė. Taip pat pasakė, kad ji bijo išeiti atrakinti laiptinės durų, nes buvo išsigandusi Gintauto, jis buvo girtas, nežinojo, ką galį padaryti, nes mano, kad tą kartą jis buvo padauginęs alkoholio. Buvo po šio įvykio susitikusi su Gintautu ir jis sakė, kad jis šio įvykio neprisimena, sakė, kad buvo labai girtas. Ji pati konflikto tarp Editos ir Gintauto nematė, kai jie barėsi, kokius žodžius jie vienas kitam pasakė ir konkrečiai dėl ko, negali pasakyti, jie nešūkavo labai garsiai, bet kad tarp jų vyko barnis ji suprato (b. l. 29-30);

2020 m. vasario 22 d. 00.42 val. E. B. alkotesteriu „ALCOTEST 6810“ nustatytas 0,83 promilių girtumas (b. l. 31);

2020 m. vasario 22 d. 00.50 val. G. B. alkotesteriu „ALCOTEST 6810“ nustatytas 1,80 promilių girtumas (b. l. 31).

BK 140 straipsnyje numatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalyje baudžiamoji atsakomybė kyla asmeniui, kuris mušdamas, ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo, ar trumpam susargdino savo artimą giminaitį ar šeimos narį. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis į žmogaus kūną siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais. Šis nusikaltimas yra tyčinis, t. y. asmuo, atlikdamas straipsnio dispozicijoje nurodytus veiksmus, suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų nori (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nors jų nenori, bet sąmoningai leidžia jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį kaltu pagal šį straipsnį, turi būti nustatyta ne tik tai, kad kaltininkas atliko teisei priešingus, BK 140 straipsnio 1 dalies dispozicijoje apibrėžtus veiksmus prieš artimą giminaitį ar šeimos narį, bet ir tai, kad dėl kaltininko veiksmų atsirado straipsnio dispozicijoje nurodyti padariniai – buvo sukeltas fizinis skausmas, nukentėjusysis buvo nežymiai sužalotas arba trumpam susargdintas.

Teismas įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad surinktų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo G. B. kaltę nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu, t. y. kad jis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – žmonai. Tai patvirtina nukentėjusiosios parodymai, paties kaltinamojo parodymai, bylos rašytinė medžiaga, todėl ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamojo G. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

BK 41 straipsnis, numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį - padarytas nesunkus nusikaltimas, kaltės formą ir rūšį – nusikaltimas padarytas tyčia, veikos motyvus, tikslus, nusikalstamų veikų stadiją – baigtinė veika, kaltininko asmenybę – anksčiau teismo teistas (b. l. 42-52, 53-56), baustas administracine tvarka (b. l. 60-62), dirbantis (b. l. 116-117) turintis pastovią gyvenamąją vietą, vedęs bei turintis mažametį vaiką (b. l. 40), UAB Mažeikių psichikos sveikatos centre nesilankė (b. l. 65), teismas daro išvadą, kad bausmės paskirtis gali būti įgyvendinta paskyrus kaltinamajam BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą ir teismo posėdžio metu prokuroro pasiūlytą bausmę – laisvės apribojimą, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Teismo posėdžio metu prokuroras siūlė kaltinamajam taip pat paskirti įpareigojimą per 6 mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo dienos neatlygintinai išdirbti 90 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis G. B. yra dirbantis ir prašomą paskirti įpareigojimą jam gali būti sudėtinga įvykdyti dėl objektyvios priežasties, šis įpareigojimas neskirtinas.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis smurtavo prieš savo sutuoktinę, siekiant keisti jo smurtinį elgesį, kartu su bausme skirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojant dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 3 dalis, 72² straipsnis).

Įvertinus tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą ir kaltinamasis pilnai pripažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu ir 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu į paskirtą bausmę įskaitytinas laikas išbūtas laikiname sulaikyme, t. y. nuo 2020 m. vasario 22 d. 0.30 val. iki 2020 m. vasario 23 d. 11.30 val. (2 paros), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms, ir laikytina, kad kaltinamasis yra atlikęs 4 laisvės apribojimo dienas (b. l. 83-84, 86).

Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. vasario 23 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusios E. B., nustatant, kad kardomosios priemonės taikymo laikotarpiu namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), lieka gyventi nukentėjusioji E. B., kaltinamajam paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (b. l. 90-91).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418-422 straipsniais,

nusprendžia:

G. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir nubausti laisvės apribojimo bausme 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę G. B. sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirti galutinę laisvės apribojimo bausmę 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, G. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose 6 (šešis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio vykdymo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu ir 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu į paskirtą bausmę įskaityti laiką išbūtą laikiname sulaikyme ir laikyti, kad G. B. yra atlikęs 4 (keturias) laisvės apribojimo dienas.

G. B. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusios E. B., nustatant, kad kardomosios priemonės taikymo laikotarpiu namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), lieka gyventi nukentėjusioji E. B., palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo dienos.

Išaiškinti G. B., kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtus įpareigojimus ir kartą per tris mėnesius atsiskaityti už paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą laisvės apribojimo bausmę vykdančiai institucijai.

Išaiškinti G. B., kad jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatyto įpareigojimo, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.