- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-04-17
- Bylos Nr.
- 2S-352-567/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Neringa Švedienė (pirm.), Romualda Janovičienė, Algirdas Auruškevičius
- Atsakovas
- D. Š.
- Ieškovas
- R. K. J., V. S. J.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės D. Š. atskirąjį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 31 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-18-335/2007 pagal ieškovų R. K. J. ir V. S. J. ieškinį atsakovei D. Š. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai R. K. J. ir V. S. J. pateikė teismui ieškinį, prašydami:
1) atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės ir nustatyti realiąsias dalis iš sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 10.8800 ha, ir nuosavybės teise priklauso atsakovei ir ieškovams sekančiai: sklypo dalis, plane pažymėta raudona linija, kurios Nr. 155-2, ir užima 6,39 ha plotą, atitenka atsakovei, o sklypo dalis, plane pažymėta geltona linija, kurios Nr. 135-1, ir užima 4,49 ha plotą, atitenka ieškovams;
2) įpareigoti atsakovę pasirašyti žemės sklypų atidalijimo bei ribų paženklinimo aktus ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2004-01-16 su M. R. sudarytos mainų sutarties pagrindu nuosavybės teise įgijo 449/1088 dalis žemės sklypo, 10,8800 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), bei pastatus, esančius tame pačiame sklype (duomenys neskelbtini). Minėto sklypo likusios 639/1088 dalys nuosavybės teise priklauso atsakovei. Nuo 2004 m. šalims nepavyksta atsidalinti sklypų bendru susitarimu, kadangi atsakovė atsisako pasirašyti žemės sklypo padalijimo planus ir ribų paženklinimo aktus. Siekdami išspręsti tarp šalių kilusį ginčą, ieškovai parengė žemės sklypo pertvarkymo projektą, atsižvelgdami į įstatymo reikalavimus, Molėtų raj. savivaldybės administracijos architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus išduotą pažymą dėl planavimo sąlygų, taip pat į faktinio naudojimo po atidalijimo racionalumą ir patogumą tiek ieškovams, tiek atsakovei, nepaliekant jokių įrenginių bendram naudojimui, išskyrus sklypus kertantį kelią (LR CK 4.45 str., 4.75 str., 4.80 str.).
2007-01-31 šalys pateikė sudarytą taikos sutartį, kurią prašė teismo patvirtinti.
Žemesnės instancijos teismas
Molėtų rajono apylinkės teismas 2007-01-31 nutartimi nutarė:
1) Patvirtinti taikos sutartį, pagal kurią:
- R. K. J. ir V. S. J. atitenka 4,49 ha žemės sklypas, minėtame projekte pažymėtas indeksu 135-1;
- D. Š. atitenka 3,72 ha ir 2,67 ha žemės sklypai, pertvarkymo projekte atitinkamai pažymėti indeksais 135-2 ir 135-3.
2) Žemės sklypo pertvarkymo projektas yra neatskiriama šios nutarties dalis.
3) D. Š. per 7 dienas apmokės ieškovams R. K. J. ir V. S. J. 6/10 dalis žemės sklypo pertvarkymo projekto išlaidų, bet ne daugiau kaip 1400 Lt, po to, kai ieškovai jai pateiks tas išlaidas patvirtinančius dokumentus.
4) Paskirstyti šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas: iš D. Š. priteisti 1000 Lt J. S. bei iš D. Š. , R. K. J. bei V. S. J. priteisti po 8,15 Lt pašto išlaidų valstybei.
5) Grąžinti V. S. J. 75 Lt žyminio mokesčio, sumokėto 2006-08-11 mokėjimo kvitu.
6) Nutraukti civilinę bylą. Teismas konstatavo, kad šalys susitarė baigti ginčą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės taikos sutartimi ir teismo posėdyje prašė teismą ją patvirtinti, išspręsti klausimą dėl šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nes taikiai dėl to susitarti nepavyko ir bylą nutraukti. Teismas nustatė, kad šalių sudaryta taikos sutartis pilnai atitinka jų interesus ir neprieštarauja įstatymui, todėl yra pakankamas pagrindas ją patvirtinti, o bylą nutraukti. Teismas pažymėjo, kad taikos sutarties sudarymo ir bylos nutraukimo pasekmės šalims išaiškintos. Teismas nustatė, kad ieškovai turėjo 2100 Lt bylinėjimosi išlaidų, o atsakovė – 1100 Lt. Įvertinęs, kad atsakovė nepateikė atsiliepimo į ieškinį ir dėl to neturėjo atstovavimo išlaidų, kad šalių atstovų įdėtos nevienodos darbo sąnaudas, t. y. ieškovų atstovai daugiau kartų nei atsakovė su atstovu atvyko į teismo posėdžius, teismas turėtas išlaidas paskirstė taip, kad jų šalims tektų apytikriai vienodai (LR CPK 87 str., 93 str., 94 str., 140 str. 3 d.).
Šalies argumentai
Atsakovė D. Š. pateikė atskirąjį skundą, prašydama pakeisti Molėtų rajono apylinkės teismo 2007-01-31 nutartį, panaikinant nutarties dalį, kuria iš atsakovės J. S. priteista 1000 Lt. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismo nutartis dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo yra nepagrįsta, nes teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą tarp šalių. Pagal taikos sutarties sąlygas ieškovai atsisakė nuo reikalavimo atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal ieškovų pateiktą žemės sklypo pertvarkymo projektą, pridėtą prie teismui pateikto ieškinio. Tai reiškia, kad ieškovai pripažino, kad jų pateiktas atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės variantas nėra teisingas. Šalys susitarė atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal naujai pateiktą žemės sklypo pertvarkymo projektą, kurio sudarymo išlaidas susitarė pasidalyti proporcingai jų daliai bendrojoje nuosavybėje. Pagal taikos sutarties sąlygas atsidalijimas iš bendrosios nuosavybės atliktas ne pagal ieškovo pateiktą ieškinį, kas turėtų būti prilyginama ieškinio atmetimui, todėl labiausiai įstatymo nuostatas dėl išlaidų paskirstymo atitiktų padėtis, kai šalys viena kitai jokių bylinėjimosi išlaidų neatlygina.
Atsiliepimas
Ieškovai atsiliepime į atskirąjį skundą prašė jo netenkinti ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Nurodė, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme posėdžiai buvo atidedami dėl atsakovės kaltės ir jos neveikimo, dėl ko buvo patirtos didesnės bylinėjimosi išlaidos. Matydami atsakovės neveikimą, t.y. atsakovė nepateikė savo žemės atidalijimo plano varianto, nors buvo įsipareigojusi pateikti, ieškovai patys įsipareigojo pateikti dar vieną žemės atidalijimo projektą, kurio pagrindu ir buvo pasirašyta taikos sutartis. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas ieškovų prašymu ir priteisė iš atsakovės jų turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Įstatymų leidėjas numatė, kad šalys bet kurioje proceso stadijoje gali baigti bylą taikos sutartimi. Teismas nutartimi patvirtina taikos sutartį ir bylą nutraukia. Jeigu šalys, sudarydamos taikos sutartį, nenumatė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teismas, neatsižvelgdamas į šalių prašymą, šį klausimą išsprendžia nutartyje dėl taikos sutarties patvirtinimo pagal įstatyme numatytas taisykles, t.y. atitinkantį taikos sutarties sąlygas. Patvirtinus tarp šalių sudarytą taikos sutartį, ieškovui grąžinama 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio sumos.
Kolegija nustatė, kad pirmosios instancijos teismas patvirtino tarp šalių sudarytą taikos sutartį, kuri pilnai atitinka jų interesus ir neprieštarauja įstatymui. Taikos sutarties turinys patvirtina, kad iš esmės ieškovų ieškinys yra patenkintas, t.y. iš bendrosios dalinės nuosavybės – 10,8800 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), atidalintos realiosios dalys pagal pateiktą žemės sklypo pertvarkymo projektą. Šiuo atveju buvo sudarytas naujas sklypo pertvarkymo projektas, kurio pagrindu yra sudaryta taikos sutartis, ir kuris, skiriasi nuo to projekto, kuris buvo pateiktas kartu su ieškiniu, tačiau šalims atitenkančios žemės sklypo dalys ploto prasme išlieka tos pačios. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstais pripažįsta apeliantės argumentus, jog, tai, kad pagal taikos sutarties sąlygas atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės buvo atliktas ne pagal ieškovo pateiktą ieškinį, turėtų būti prilygintinas ieškinio atmetimui.
Tai, kad ieškovai parodė iniciatyvą ir kreipėsi į teismą, nereiškia, kad tik jie vieni įgijo pareigą rengti naujus sklypo pertvarkymo projektus ir patirti didesnes bylinėjimosi išlaidas, o atsakovė turi tik teisę rinktis, kuris iš ieškovų parengtų naujų sklypo pertvarkymo projektų atitinka jos interesus, turint minimalias išlaidas.
Kolegija konstatuoja, kad pagal 2006-11-15 kvitą (b.l. 37) atsakovė sumokėjo advokatui 700 Lt, o pagal 2007-01-30 kvitą (b.l. 38) 400 Lt. Ieškovų atstovė (b.l. 14) J. S. pagal 2006-10-16 du kvitus (b.l. 22, 23) sumokėjo advokatei bendrą 2000 Lt sumą. Ieškovas V. S. J. patyrė 25 Lt žyminio mokesčio išlaidų, kurios negrąžinamos, atsižvelgiant į tai, kad patvirtinus tarp šalių sudarytą taikos sutartį, ieškovui grąžinama 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio sumos. Ieškovas V. S. J. sumokėjo Nekilnojamojo turto registrui pagal 2006-08-04 ir 2006-08-22 kvitus (b.l. 24, 25) bendrą 267 Lt sumą. Tokiu būdu bylinėjimosi išlaidos yra tokios: atsakovė sumokėjo bendrą 1100 Lt sumą, o ieškovai ir jų atstovė – bendrą 2292 Lt sumą.
Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad, atsižvelgiant į tai, kad šalys geruoju nesusitarė dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, pirmosios instancijos teismas šalių turėtas išlaidas paskirstė taip, kad jų šalims tektų proporcingai. Kolegija pažymi, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, įvertinęs svarbias aplinkybes dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, t.y. kad atsakovė nepateikė atsiliepimo į ieškinį ir dėl to neturėjo atstovavimo išlaidų, kad šalių atstovai įdėjo nevienodas darbo sąnaudas, todėl pagrįstai iš atsakovės priteisė 1000 Lt ieškovų atstovei J. S. , sumokėjusiai pagal 2006-10-16 du kvitus advokatei bendrą 2000 Lt sumą.
Byloje nėra duomenų dėl netinkamo įstatymų taikymo ar aiškinimo, nes klausimas išspręstas teisingai ir atsakovės teisių pažeidimų nenustatyta. Atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Darytina išvada, kad nėra teisinio pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą nutartį (LR CPK 177 str., 178 str., 185 str.).
Byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo. Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė civilinio proceso normas. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutarties dalį, kuri yra teisėta ir pagrįsta, procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai. Skundžiama nutartis paliktina nepakeista. Kolegija nevertina kitų atskirojo skundo argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų apeliacijos objektui (LR CPK 7 str., 93 str., 94 str. 2 d, 313 str., 320 str., 334 str., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 p., kolegija
nutarė:
Palikti Molėtų rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio mėn. 31 d. nutartį nepakeistą.