Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio, Agnės Stankevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Faustos Vitkienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. N. (S. N.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pareiškėja kreipėsi dėl kito leidimo laikinai gyventi išdavimo, atsakovas 2023 m. birželio 9 d. priėmė sprendimą panaikinti leidimą gyventi Nr. (duomenys neskelbtini) ir išdavė naują leidimą gyventi Nr. (duomenys neskelbtini).

Migracijos departamentas 2023 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu panaikino pareiškėjai išduotą leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini).

Atsakovas skundžiamą sprendimą grindžia tuo, kad pareiškėja nesudarė darbo sutarties su (duomenys neskelbtini), ir šiuo metu niekur nedirba. Tačiau pareiškėja 2023 m. liepos 18 d. pateikė dokumentus atsakovui dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo, nurodydama, kad ketina dirbti (duomenys neskelbtini). Įmonėje (duomenys neskelbtini) pareiškėja dirbo be darbo sutarties, nes darbdavys jos sudaryti neleido. Valstybinėje darbo inspekcijoje pradėtas tyrimas. Pareiškėja iš šios įmonės išėjo, nes jos atžvilgiu darbdavio vadovaujantis personalas priekabiavo, dėl ko ji kreipėsi į Lietuvos Respublikos Lygių galimybių kontrolierių.

Aplinkybės, kad pareiškėja sudarė sutartį su (duomenys neskelbtini) neturi įtakos ginčijamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nes leidimas gyventi jai išduotas darbo (duomenys neskelbtini) pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Įstatymo 50 straipsnis numato savarankiškus leidimų laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Nustačius bent vieną šių pagrindų, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz. 2019 m. sausio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2050-662/2019).

Vertinant pareiškėjos ryšius su Lietuvos Respubliką, Migracijos departamentas nenustatė, kad pareiškėja turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, - apie jos šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra. Teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (LVAT 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2720-2014).

Atsakovas patvirtino, kad pareiškėja 2023 m. liepos 18 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi darbo (duomenys neskelbtini) pagrindu, 2023 m. spalio 16 d. prašymas dar nėra išnagrinėtas.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje ginčas keliamas dėl Migracijos departamento 2023 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo Nr. 23S129354 teisėtumo ir pagrįstumo.

Vadovaujantis rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja 2023 m. vasario 9 d. pateikė Migracijos departamentui prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu ir nurodė, kad ketina dirbti (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (profesija, kuri įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą).

Migracijos departamentas 2022 m. birželio 8 d. priėmė sprendimą išduoti leidimą ir 2022 m. birželio 14 d. išdavė leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini) dvejiems metams, galiojantį iki 2024 m. birželio 14 d.

Migracijos departamentas 2023 m. rugpjūčio 11 d. priėmė sprendimą Nr. 23S129354, kuriuo pareiškėjai leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu, nes su pareiškėja nesudaryta darbo sutartis (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėja su Sprendimu nesutinka ir prašo panaikinti kaip nepagrįstą.

Pareiškėja skunde nurodo, kad nors 2023 m. liepos 18 d. ji Migracijos departamentui pateikė naują prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, nurodydama, kad ketina dirbti (duomenys neskelbtini), Migracijos departamentas jai panaikino turimą leidimą laikinai gyventi dėl to, kad pareiškėja nesudarė darbo sutarties su jokia įmone.

Teismas su pareiškėjos argumentais nesutinka.

Iš skundžiamo Sprendimo matyti, kad pareiškėjos 2023 m. birželio 14 d. išduotą leidimą laikinai gyventi atsakovas panaikino Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu.

Įstatymo 50 straipsnis nustato leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo pagrindus. Pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktą leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu <...> nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, arba užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų.

Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329, (toliau – Aprašas) 129² punktas numato, kad jeigu leidimas laikinai gyventi užsieniečiui buvo išduotas ar pakeistas Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte <...> ir praėjus 2 mėnesiams atitinkamai nuo šio leidimo išrašymo dienos ar nuo sprendimo leisti pakeisti darbdavį priėmimo dienos (jeigu užsienietis nutraukia darbo sutartį su buvusiu darbdaviu) Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas nustato, kad VSDFV IS nėra duomenų apie šio užsieniečio įdarbinimą, atliekami Aprašo 130 punkte nurodyti veiksmai.

Pagal Aprašo 130 punktą, paaiškėjus bent vienam iš Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1–13 ar 15–21 punktuose arba 106 straipsnyje nustatytų leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų ir esant tai patvirtinančių duomenų ir (ar) dokumentų, Migracijos departamentas išnagrinėja dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo, įvertina nustatytus faktus ir ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo vieno iš Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1–13 ar 15–21 punktuose arba 106 straipsnyje nustatytų leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų paaiškėjimo Migracijos departamente dienos priima nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir Lietuvos Respublikos teisės aktų normomis pagrįstą sprendimą panaikinti leidimą laikinai <...> arba sprendimą nepanaikinti leidimo laikinai gyventi.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas, atlikdamas tyrimą, iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Sodra) informacinės sistemos duomenų 2023 m. rugpjūčio 11 d. nustatė, kad pareiškėja su (duomenys neskelbtini) darbo sutarties nesudarė. Sodra 2023 m. rugpjūčio 11 d informacinės sistemos duomenimis, pareiškėja nuo 2023 m. balandžio 30 d. niekur nedirba.

Iš pareiškėjos skundo matyti, kad pareiškėja šios aplinkybės taip pat iš esmės neginčija. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustačius, kad pareiškėja su darbdaviu (duomenys neskelbtini) darbu sutarties nesudarė, buvo pagrindas pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktą panaikinti pareiškėjos leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini).

Pareiškėja nurodo, kad (duomenys neskelbtini) ji dirbo neturėdama darbo sutarties, nes darbdavys sutarties sudaryti neleido. Be to, pareiškėja iš šios įmonės išėjo, nes jos atžvilgiu darbdavio vadovaujantis personalas priekabiavo. Pareiškėja tai pat nurodo, kad 2023 m. liepos 18 d. ji kreipėsi į Migracijos departamentą, nurodydama, kad tik ketina dirbti (duomenys neskelbtini).

Teisėjų kolegija pažymi, kad šie argumentai nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant dėl Sprendimo teisėtumo.

Pirma, atsakovas panaikino pareiškėjos 2023 m. birželio 14 d. išduotą leidimą laikinai gyventi, nes pareiškėja su (duomenys neskelbtini) nesudarė darbo sutarties, nors leidimas laikinai gyventi buvo išduotas konkrečiai (duomenys neskelbtini) tarpininkavimo rašto pagrindu, t. y. pareiškėja teikdama prašymą nurodė ketinanti dirbti pas šį darbdavį.

Antra, pagal Įstatymo 40 straipsnio 5 dalį užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi.

Trečia, pagal Įstatymo 44 straipsnio 6 dalį, jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, pageidauja pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, jis turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją. Patikrinęs, ar užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas sąlygas, o tais atvejais, kai turi būti priimtas šio straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nurodytas Užimtumo tarnybos sprendimas, patikrinęs, ar šis sprendimas priimtas, Migracijos departamentas priima sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos. Šis sprendimas galioja vieną mėnesį nuo jo priėmimo dienos.

Nagrinėjamu atveju, pareiškėja atsakovui nepateikė prašymo leisti pakeisti darbdavį, todėl atsakovui sprendžiant klausimą dėl leidimo Nr. 23S129354 panaikinimo, nekilo pareigos aiškinti aplinkybių, susijusių su naujuoju darbdaviu.

Be to, aplinkybė, kad 2023 m. liepos 18 d. pateikė dokumentus atsakovui ir nurodė, kad ketina dirbti (duomenys neskelbtini), bylos nagrinėjimui turėtų reikšmės tik tuo atveju, jeigu naujojo darbdavio tarpininkavimo raštas būtų pateiktas prieš nutraukiant darbo santykius su darbdaviu ir prašant leisti pakeisti darbdavį.

Apibendrinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovas tinkamai taikė ginčo teisiniam santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino visas ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Skundžiamas atsakovo sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus administraciniam sprendimui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus, todėl jo naikinti nėra teisinio pagrindo. Remiantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčijamas sprendimas savaime neužkerta kelio pareiškėjai teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo. Byloje nustatyta, kad šia teise pareiškėja ir pasinaudojo 2023 m. liepos 18 d. pateikdama prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi darbo (duomenys neskelbtini) pagrindu.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas atmetamas, nėra pagrindo spręsti dėl jo patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 2 punktu ir 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjos S. N. skundą atmesti..

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.