Vilniaus apygardos teismo nutartis, 1A-456-935/2022

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-10-20
Bylos Nr.: 1A-456-935/2022
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Julita Dabulskytė-Raizgienė, Ugnius Trumpulis, Rasa Paužaitė
Nuteistasis: D. B.
Advokatai: Augustinas Vaičiūnas

Kategorijos

1.2.26.2Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)
1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-456-935/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19630-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.26.2; 1.1.3.2 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Rasos Paužaitės ir Ugniaus Trumpulio (kolegijos pirmininkas bei pranešėjas),

sekretoriaujant Giedrei Stankevičienei,dalyvaujant prokurorui Benediktui Leišiui,nuteistojo gynėjui advokatui Augustinui Vaičiūnui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. B. gynėjo advokato apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 6 d. nuosprendžio, kuriuo D. B. buvo pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį 70 MGL (3500 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, D. B. trejiems metams buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. birželio 18 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė buvo konfiskuotas D. B. priklausantis motociklas „Aprilia RSV 4RR“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini).

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. D. B. nuteistas už tai, kad jis 2021 m. birželio 16 d., apie 11.00 val., Vilniuje, viešoje vietoje, reguliuojamoje Savanorių prospekto – V. Pietario gatvės sankryžoje, vairuodamas jam nuosavybės teise priklausantį motociklą „Aprilia RSV 4RR“, ant kurio nebuvo pritvirtintas šiai transporto priemonei išduotas valstybinio numerio (duomenys neskelbtini) ženklas, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 16 punkto reikalavimus, numatančius, kad tikrinančio pareigūno stabdomas transporto priemonės vairuotojas privalo ją sustabdyti, nepakluso teisėtam policijos pareigūnų, važiuojančių policijos skiriamaisiais ženklais pažymėtomis motorinėmis transporto priemonėmis su įjungtais garsiniais mėlynos ir raudonos spalvos švyturėliais, reikalavimui sustoti, taip pat, vairuojamu motociklu tęsdamas važiavimą ir vengdamas jį persekiojusių policijos pareigūnų sustabdymo, jis savo įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tai yra:

- pažeisdamas KET 165 punkto reikalavimus, numatančius, kad esant draudžiamajam šviesoforo signalui, vairuotojas privalo sustoti prieš kelio ženklą „Stop“ linija“ ir (ar) „Stop“ liniją, o jeigu jų nėra, – prieš šviesoforą, kertamą ar prisijungiančią važiuojamąją dalį, pėsčiųjų perėją taip, kad nekliudytų transporto ir pėsčiųjų eismui, ir 73.11 punkto reikalavimus, numatančius, kad raudonas signalas draudžia eismą, jis pravažiavo reguliuojamą Savanorių prospekto – V. Pietario gatvės sankryžą jo judėjimo krypties atžvilgiu degant eismą draudžiančiam raudonam šviesoforo signalui,

- pažeisdamas KET 127 punkto reikalavimus, numatančius, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, jis, viršydamas nustatytą leistiną 50 km/h greitį, važiavo Panerių gatve link sankryžos su Iešmininkų gatve apie 83 km/h greičiu, be to, apvažiuodamas prieš Panerių – Iešmininkų gatvių sankryžą stovinčias transporto priemones, kirto priešingų krypčių transporto srautus skiriančią KET 3-iojo priedo I skyriaus („Horizontalusis ženklinimas“) 1.1. punkte numatytą siaurą ištisinę liniją, ir keldamas pavojų kitiems eismo dalyviams draudžiamoje vietoje prie sankryžos artėjo priešpriešinio eismo puse, taip pat, pažeisdamas KET 165 ir 73.11. punktų reikalavimus, pravažiavo reguliuojamą Panerių – Iešmininkų gatvių sankryžą jo judėjimo krypties atžvilgiu degant eismą draudžiančiam raudonam šviesoforo signalui,

- pažeisdamas KET 127 punkto reikalavimus, jis, viršydamas skirtinguose Tūkstantmečio gatvės kelio ruožuose nustatytus leistinus 80 km/h ir 60 km/h greičius, važiavo Tūkstantmečio gatve, atitinkamai apie 197 km/h ir apie 176 km/h greičiais, pavojingai apvažinėdamas skirtingomis jo eismo krypties pusės juostomis važiuojančias transporto priemones,

- pažeisdamas KET 127 punkto reikalavimus, jis, viršydamas nustatytą leistiną 70 km/h greitį, važiavo Oslo gatve apie 184 km/h greičiu,

- pažeisdamas KET 127 punkto reikalavimus, jis, viršydamas nustatytą leistiną 50 km/h greitį, važiavo Architektų gatve apie 169 km/h greičiu, be to, šios gatvės kelio ruože ties „Riešutų“ maršrutinio transporto sustojimais, apvažiuodamas ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones, jis kirto priešingų krypčių transporto srautus skiriančią KET 3-iojo priedo I skyriaus („Horizontalusis ženklinimas“) 1.3. punkte numatytą dvigubą ištisinę liniją ir keldamas pavojų kitiems eismo dalyviams draudžiamoje vietoje judėdamas priešingos krypties eismo puse pravažiavo jo kelyje buvusią nereguliuojamą pėsčiųjų perėją,

- pažeisdamas KET 127 punkto reikalavimus, ties Architektų gatvės pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame šios gatvės kelio ruože, kuriame nustatytas leistinas 40 km/h greitis ir įrengtas KET 1-ojo priedo I skyriuje („Įspėjamieji kelio ženklai“) numatytas kelio ženklas Nr. 105 („Vaikai“), įspėjantis, kad kelio ruožas yra prie vaikų įstaigos, kur važiuojamojoje dalyje gali būti vaikų, jis važiavo leistiną greitį viršijančiu apie 109 km/h greičiu,

- pažeisdamas KET 127 punkto reikalavimus, tarp Architektų gatvės pastatų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame šios gatvės kelio ruože, kuriame nustatytas leistinas 50 km/h greitis ir įrengtas KET 1-ojo priedo I skyriuje („Įspėjamieji kelio ženklai“) numatytas kelio ženklas Nr. 105 („Vaikai“), jis važiavo leistiną greitį viršijančiu apie 140 km/h greičiu,

- pažeisdamas KET 127 punkto reikalavimus, jis, viršydamas nustatytą leistiną 50 km/h greitį, keliu, jungiančiu Architektų gatvę ir Laisvės prospektą, važiavo apie 97 km/h greičiu,

- pažeisdamas KET 127 punkto reikalavimus, jis, viršydamas nustatytą leistiną 60 km/h greitį, važiavo Laisvės prospektu Viršuliškių mikrorajono kryptimi apie 194 km/h greičiu pavojingai apvažinėdamas skirtingomis jo eismo krypties pusės juostomis važiuojančias transporto priemones,

- pažeisdamas KET 165 ir 73.11 punktų reikalavimus, jis pravažiavo reguliuojamą Laisvės prospekto – Justiniškių gatvių sankryžą jo judėjimo krypties atžvilgiu degant eismą draudžiančiam raudonam šviesoforo signalui,

- pažeisdamas KET 127 punkto reikalavimus, Laisvės prospekto kelio ruože, esančiame tarp prospekto sankryžų su Justiniškių ir Viršuliškių gatvėmis, kuriame nustatytas leistinas 50 km/h greitis ir įrengtas KET 1-ojo priedo I skyriuje („Įspėjamieji kelio ženklai“) numatytas kelio ženklas Nr. 105 („Vaikai“), jis važiavo leistiną greitį viršijančiu apie 171 km/h greičiu,

- pažeisdamas KET 165 ir 73.11 punktų reikalavimus, jis pravažiavo reguliuojamą Laisvės prospekto sankryžą su nuvažiavimu link Viršuliškių gatvės pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) jo judėjimo krypties atžvilgiu degant eismą draudžiančiam raudonam šviesoforo signalui, taip pat, pažeisdamas KET 127 punkto reikalavimus, jis, viršydamas nustatytą leistiną 50 km/h greitį, važiavo Laisvės prospektu iki sankryžos su J. Matulaičio aikštės gatve apie 139 km/h greičiu,

- pažeisdamas KET 165 ir 73.11 punktų reikalavimus, jis pravažiavo reguliuojamą Laisvės prospekto – J. Matulaičio aikštės gatvės sankryžą jo judėjimo krypties atžvilgiu degant eismą draudžiančiam raudonam šviesoforo signalui, taip pat, pažeisdamas KET 127 punkto reikalavimus, jis, viršydamas nustatytą leistiną 50 km/h greitį, važiavo Laisvės prospektu sankryžos su Rygos ir Buivydiškių gatvėmis kryptimi apie 135 km/h greičiu,

- pažeisdamas KET 127 punkto reikalavimus, jis, viršydamas nustatytą leistiną 50 km/h greitį, važiavo Buivydiškių gatvės kelio ruožu link sankryžos su Dūkštų ir Sudervės kelio gatvėmis, kuriame įrengtas KET 1-ojo priedo I skyriuje („Įspėjamieji kelio ženklai“) numatytas kelio ženklas Nr. 105 („Vaikai“), apie 175 km/h greičiu,

- pažeisdamas KET 165 ir 73.11 punktų reikalavimus, jis pravažiavo reguliuojamą Buivydiškių – Dūkštų – Sudervės kelio gatvių sankryžą jo judėjimo krypties atžvilgiu degant eismą draudžiančiam raudonam šviesoforo signalui, taip pat, pažeisdamas KET 127 punkto reikalavimus, jis, viršydamas nustatytą leistiną 50 km/h greitį, važiavo Buivydiškių gatvės kelio ruožu sankryžos su Ozo ir Ąžuolyno gatvėmis kryptimi, kuriame įrengtas KET 1-ojo priedo I skyriuje („Įspėjamieji kelio ženklai“) numatytas kelio ženklas Nr. 105 („Vaikai“), apie 137 km/h greičiu,

- pažeisdamas KET 165 ir 73.11 punktų reikalavimus, jis pravažiavo reguliuojamą Buivydiškių – Ozo – Ąžuolyno gatvių sankryžą jo judėjimo krypties atžvilgiu degant eismą draudžiančiam raudonam šviesoforo signalui,

- pažeisdamas KET 127 punkto reikalavimus, jis, viršydamas nustatytą leistiną 50 km/h greitį, važiavo Ozo gatve sankryžos su Siesikų gatve kryptimi apie 128 km/h greičiu,

- pažeisdamas KET 124 punkto reikalavimus, numatančius draudimą motorinių transporto priemonių vairuotojams važiuoti veja, šaligatviu, pėsčiųjų, dviračių taku ir dviračių juosta, jis ties Ozo – Siesikų gatvių sankryža išvažiavo už kelio važiuojamosios dalies ribų, veja pasiekė asfaltuotą pėsčiųjų ir dviračių taką, kuriuo, keldamas pavojų pėsčiųjų ir dviratininkų saugumui, iki Miglos gatvės važiavo apie 122 km/h greičiu,

- pažeisdamas KET 127 punkto reikalavimus, jis, viršydamas nustatytą leistiną 50 km/h greitį, važiavo Miglos gatvės kelio ruožu nereguliuojamos sankryžos su Paribio gatve kryptimi, kuriame įrengti KET 1-ojo priedo I skyriuje („Įspėjamieji kelio ženklai“) numatyti kelio ženklas Nr. 105 („Vaikai“) ir kelio ženklas Nr. 128 („Pėstieji“), įspėjantis apie kelio ruožą, kurio važiuojamąja dalimi (kelkraščiu) skersai arba išilgai kelio vaikšto pėstieji, apie 96 km/h greičiu,

- pažeisdamas KET 127 punkto reikalavimus, jis, viršydamas skirtinguose Paribio gatvės kelio ruožuose nustatytus leistinus 40 km/h ir 50 km/h greičius, važiavo Paribio gatve sankryžos su Ukmergės gatve kryptimi apie 100 km/h greičiu,

- pažeisdamas KET 127 punkto reikalavimus, jis, viršydamas nustatytą leistiną 60 km/h greitį, važiavo Ukmergės gatve sankryžos su Geležinio Vilko gatve kryptimi apie 154 km/h greičiu pavojingai apvažinėdamas skirtingomis jo eismo krypties pusės juostomis važiuojančias transporto priemones,

- pažeisdamas KET 127 punkto reikalavimus, jis, viršydamas nustatytą leistiną 60 km/h greitį, važiavo Geležinio Vilko gatve A. Goštauto gatvės kryptimi apie 204 km/h greičiu pavojingai apvažinėdamas skirtingomis jo eismo krypties pusės juostomis važiuojančias transporto priemones.

Tokiais veiksmais D. B. sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas advokatas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 6 d. nuosprendį ir nuteistąjį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas)), panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į motociklą „Aprilia RSV 4RR“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį grąžinti nuteistajam, priteisti D. B. iš Lietuvos valstybės baudžiamojo proceso metu patirtas išlaidas.

3. Nuteistojo gynėjas aiškina, kad nusikalstama veika, numatyta BK 284 straipsnyje, paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas. Įžūlus elgesys BK 284 straipsnio prasme reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl atsakomybė pagal šį baudžiamąjį įstatymą kyla tik nustačius padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai. Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad įžūlus elgesys, grasinimai, patyčios arba vandališki veiksmai visada demonstruoja nepagarbą aplinkiniams, tačiau nebūtinai sukelia padarinius, t. y., visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą.

4. Skunde tvirtinama, kad šiuo atveju nekyla jokių abejonių, jog nuteistasis, vairuodamas motociklą „Aprilia RSV 4RR“, Vilniaus miesto gatvėse ir jų sankryžose padarė nustatytus KET pažeidimus. Vis tik pirmosios instancijos teismas nepagrįstai D. B. padarytus KET pažeidimus pripažino įžūliu elgesiu, sutrikdžiusiu visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. sukėlusiu BK 284 straipsnyje numatytus padarinius. Advokatas pažymi, kad visą kelią D. B. persekiojo policijos pareigūnai, kurie buvo įjungę švyturėlius ir specialius garso signalus (sirenas). Taigi dalis tuo metu eisme dalyvavusių transporto priemonių, kaip yra nustatyta KET, pristabdė ir traukėsi link kelkraščio, t. y. jų veiksmus nulėmė ne nuteistojo veiksmai.

5. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad liudytojo G. B. parodymus, jog jo porininkui ir nuteistajam pravažiuojant eisme dalyvavusius automobilius jie susiblaškė, paneigia baudžiamojoje byloje esantis vaizdo įrašas, kuriame jokių į šonus besiblaškančių automobilių, pro juos pravažiuojant nuteistajam ir D. A., nematyti. Be to, liudytojas D. A., įvykio metu persekiojęs D. B., pirmosios instancijos teisme kategoriškai parodė, kad kiti įvykio metu eisme dalyvavę vairuotojai net neturėjo galimybės suprasti, kas įvyko, nes nuteistojo ir liudytojo vairuojamų motociklų greitis buvo didelis. Pats D. B., apklausiamas teisiamajame posėdyje, parodė, kad jis visą laiką stengėsi nekelti grėsmės kitiems eismo dalyviams, žiūrėjo, jog neatsitiktų koks įvykis, kirsdamas sankryžas visą laiką stabdė. Šiuos D. B. parodymus patvirtino ir liudytojas D. A., kuris parodė, kad, važiuodamas per sankryžas, nuteistasis pristabdydavo. Iš baudžiamojoje byloje esančio vaizdo įrašo taip pat matyti, kad D. B. prieš kiekvieną sankryžą pristabdydavo, dairėsi, ar važiuoti/sukti yra saugu, laikėsi pakankamai didelio atstumo nuo kitų transporto priemonių, ypač tais atvejais, kai važiavo didesniu greičiu, todėl nė viena transporto priemonė nebuvo priversta nei staiga keisti savo važiavimo krypties, nei greičio, nei imtis kokių nors kitų veiksmų.

6. Nuteistojo gynėjas teigia, kad liudytojos J. M. parodymai, jog D. B. vairuojamas motociklas pro ją pravažiavo didesniu nei 100 km/h greičiu, buvo arti jos, jei ji būtų nestabdžiusi, tikriausiai būtų susidūrusi su motociklu, prieštarauja vaizdo įraše „GH010142“ užfiksuotiems faktams. Iš vaizdo įrašo matyti, kad pro liudytojos J. M. vairuojamą automobilį „BMW“ nuteistasis pravažiavo pakankamai dideliu atstumu, J. M. automobiliui dar net neįvažiavus į sankryžą, D. B. vairuojamas motociklas per sankryžą važiavo antra eismo juosta ir jį nuo „BMW“ automobilio skyrė tuščia pirma eismo juosta. Be to, vaizdo įraše matyti, kad tuo metu, kai pro J. M. automobilį pakankamai dideliu atstumu pravažiavo D. B., paskui jį iš esmės tokiu pačiu greičiu važiuojančio policijos motociklo greitis buvo 68 km/h.

7. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad iš baudžiamojoje byloje esančio vaizdo įrašo „GH010142“ matyti, kad, važiuodamas Paribio gatve, D. B. vairuojamas motociklas prasilenkė su priešpriešais važiavusiu J. B. vairuojamu automobiliu „Toyota“. Prasilenkimo metu abi transporto priemonės važiavo jų važiavimo kryptims skirtomis eismo juostomis, tarp jų buvo pakankamai didelis atstumas, nė vienas iš aptariamų transporto priemonių vairuotojų dėl prasilenkimo jokių staigių veiksmų, keisdami savo važiavimo greičius ar kryptis, neatliko. Liudytojas J. B. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad tarp prasilenkiančių transporto priemonių buvo 2-3 metrų atstumas, jis staigiai nekeitė automobilio važiavimo krypties, nes to daryti nereikėjo, traukėsi dešiniau, nes KET reikalauja trauktis girdint policijos sirenas. Pats nuteistasis aiškino, kad stengėsi nekelti grėsmės kitiems eismo dalyviams, todėl darytina išvada, jog tuo atveju, jeigu J. B. nebūtų dėl išgirstų sirenų kiek pasitraukęs link kelkraščio, nuteistasis prasilenkdamas būtų pasirinkęs atitinkamą atstumą. Taigi skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai nurodoma, kad, jei nebūtų sirenų, J. B. pamačius motociklą, tektų staigiau trauktis į šoną, jei J. B. tuo metu būtų važiavęs kaip jam įprasta, turbūt motociklas būtų į jį atsitrenkęs.

8. Advokato įsitikinimu, net ir pripažinus, kad byloje nustatyti D. B. veiksmai atitinka įžūlaus elgesio požymius, tai nesudarytų pagrindo jo veiksmų vertinti kaip nusikalstamų pagal BK 284 straipsnį, nes, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, byloje nėra įrodyta, jog nuteistojo veiksmais buvo realiai sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.

Šalies argumentai

9. Apeliaciniame skunde aiškinama, kad D. B. važiavo keliomis Vilniaus miesto gatvėmis, todėl jo maršrute buvę kitų transporto priemonių vairuotojai matė ne visus, o tik pavienius pastarojo padarytus KET reikalavimų pažeidimus. Nuteistasis tiek pravažiuodamas pro liudytojos J. M. vairuojamą automobilį, tiek prasilenkdamas su J. B. vairuojamu automobiliu, kaip ir manevruodamas tarp kitų transporto priemonių, laikėsi pakankamai didelio atstumo ir savo veiksmais neprivertė jų nei staiga keisti savo važiavimo greičio, nei krypties. Liudytoja J. M., apklausiama pirmosios instancijos teisme, nurodė tik tiek, kad, išgirdusi sirenas ir pamačiusi pravažiuojantį motociklą, ji trumpam išsigando, tačiau motociklui ir pareigūnams nuvažiavus, ji toliau suko į kitą gatvę ir nuvažiavo, tęsė dieną, kaip buvo suplanuota. Liudytojas J. B., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, taip pat parodė, kad, prasilenkdamas su D. B. vairuojamu motociklu, galbūt dėl netikėtumo šiek tiek išsigando, tačiau aptariamas įvykis jo dienotvarkei jokios įtakos neturėjo. Taigi akivaizdu, kad vien aptartos aplinkybės neleidžia konstatuoti, jog liudytojai, kaip ir kitų įvykio metu eisme dalyvavusių transporto priemonių vairuotojai, kurie byloje nenustatyti ir neapklausti, būtų buvę šokiruoti ir/ar stipriai išsigando. Be to, kaip jau buvo minėta, D. A. nurodė, kad kiti įvykio metu eisme dalyvavę vairuotojai net neturėjo galimybės suprasti, kas įvyko, nes motociklų greitis buvo didelis.

10. Nuteistojo gynėjas tvirtina, kad baudžiamojo proceso metu nebuvo nustatyta, jog dėl D. B. veiksmų bent kuriam laikui būtų sustabdytas eismas. Policijos automobilis blokavo kelią Paribio gatvėje, bandydamas sustabdyti D. B. vairuojamą motociklą, tačiau iš vaizdo įrašo „GH010142“ matyti, jog tuo metu minėtame kelio ruože jokių kitų transporto priemonių, judančių D. B. važiavimo ar priešinga kryptimi, nebuvo. Liudytojai D. A. ir G. B. taip pat parodė, kad dėl D. B. padarytų KET pažeidimų jų tos dienos veikla nesutriko.

Šalies argumentai

11. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pateikti duomenys patvirtina, jog 2021 metais transporto priemonių vairuotojai šimtus kartų nevykdė pareigos sustabdyti vairuojamas transporto priemones. Teismų praktikoje nėra buvę nė vieno baudžiamojo proceso, kuriame policijos pareigūno reikalavimas sustabdyti vairuojamą transporto priemonę būtų buvęs kriminalizuotas. Taigi, skundžiamame nuosprendyje nurodytos aplinkybės, susijusios su įvykyje dalyvavusiomis policijos pajėgomis, taip pat negali būti vertinamos kaip patvirtinančios nuteistojo veiksmais sukeltus nusikalstamus padarinius. Be to, pats pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, jog, vertinant kiekvieną D. B. padarytą KET pažeidimą kaip pavienį ir savarankišką, tokie veiksmai neužtrauktų baudžiamosios atsakomybės ir būtų pagrindas spręsti dėl administracinės atsakomybės taikymo. Taigi iš esmės ir pats pirmosios instancijos teismas pripažino, kad faktiškai pavienius nuteistojo daromus KET reikalavimų pažeidimus matę eismo dalyviai nebuvo nei šokiruoti, nei labai išgąsdinti.

12. Nuteistojo gynėjo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai D. B. inkriminavo KET 124 punkto reikalavimų pažeidimą, pasireiškusį tuo, kad nuteistasis važiavo asfaltuotu pėsčiųjų ir dviračių taku 122 km/h greičiu, tuo keldamas pavojų pėsčiųjų ir dviratininkų saugumui. D. B. pripažino važiavęs pėsčiųjų ir dviračių taku, tačiau šiuo atveju nėra jokio pagrindo manyti, jog jis įvykio metu suvokė važiuojantis ne motorinėms transporto priemonėms skirtu keliu, o būtent pėsčiųjų ir dviračių taku. Pėsčiųjų ir dviračių takai žymimi tam skirtais kelio ženklais. Bendruose pėsčiųjų ir dviračių takuose, siekiant užtikrinti saugesnį eismą, pėsčiųjų ir dviratininkų srautai paprastai atskiriami juosta. Šiuo gi atveju iš vaizdo įrašo „GH010142“ matyti, kad D. B. važiavo asfaltuota kelio danga, kuri nebuvo pažymėta jokiais kelio ženklais, žyminčiais pėsčiųjų ir dviračių taką, nebuvo ir pėsčiųjų bei dviratininkų srautus atskiriančios juostos. Aplinkybės, kad D. B. į aptariamą kelio atkarpą įvažiavo ne įprastoje sankryžoje, bet per žaliąją veją, gretimai kelio buvo įrengta vaikų žaidimų aikštelė, buvo pravažiuotas informacinį ženklą „Takas aplink Vilnių“, pirmosios instancijos teismo išvados nepatvirtina, nes vairuotojams nebūtinai yra žinomi visi bendrieji ir specialieji Vilniaus miesto savivaldybės teritoriniai planai, kaip ir vaikų žaidimų aikštelių įrengimo principai.

13. Skunde nurodoma, kad vaizdo įraše matyti, jog už paminėtos asfaltuotos dangos ribų stovi moteris. Nuteistasis prasilenkia su priešpriešais dešiniu kelkraščiu elektriniu paspirtuku važiavusiu vaikinu. Vaizdo įraše nematyti, kad paminėta moteris, prieš atvažiuojant nuteistajam, būtų buvusi ant asfaltuotos kelio dalies, todėl nepagrįstas pirmosios instancijos teismo teiginys, jog nuteistojo veiksmų pastaroji buvo priversta žengti nuo pėsčiųjų tako atgal į kelkraštį. Iš vaizdo įrašo matyti ir tai, kad tarp nuteistojo, minėtos moters bei vaikino su elektriniu paspirtuku buvo pakankamai didelis atstumas, o vaizdo įraše užfiksuotas šių asmenų elgesys, net paminėto vaikino veido išraiška patvirtina, kad D. B. veiksmai pastariesiems jokio išgąsčio nesukėlė ir jokios įtakos jų dienotvarkei neturėjo. Apeliantas pažymi, kad nuteistojo vairuojamo motociklo greitis vienu metu buvo 122 km/h, tačiau toks greitis buvo tik momentinis, tuo metu kelio ruože nebuvo nei pėsčiųjų, nei dviratininkų. Tuomet D. B. važiavimo greitį žymiai sumažino, t. y. pravažiuojant pro minėtą moterį, taip pat prasilenkiant su elektriniu paspirtuku važiavusiu vaikinu, važiavimo greitis buvo apie 76-77 km/h. Taigi skundžiamame nuosprendyje padarytos išvados, kad nuteistasis pėsčiųjų ir dviračių taku, keldamas pavojų pėsčiųjų ir dviratininkų saugumui, iki Miglos gatvės važiavo apie 122 km/h greičiu, neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

14. Nuteistojo gynėjo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai padarė išvadą, kad D. B. KET reikalavimų pažeidimus darė vedinas asmeninių motyvų, t. y. turėdamas tikslą išvengti sulaikymo bei nepatirti iš to kylančių asmeninio pobūdžio praradimų (teisės vairuoti atėmimo, motociklo praradimo), jis nesiekė visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymo. Tuo pačiu pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju nustatytas būtinasis viešosios tvarkos pažeidimo nusikaltimo sudėties subjektyvusis požymis – kaltė. Skundžiamame nuosprendyje buvo padaryta išvada, kad D. B. sąmoningai leido atsirasti įstatyme nustatytiems padariniams, t. y. jis veikė netiesiogine tyčia. Tokia išvada yra nepagrįsta, be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad BK 284 straipsnyje numatyta nusikalstama veika gali būti padaroma tik tiesiogine (apibrėžta arba neapibrėžta) tyčia.

15. Skunde pažymima, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse yra numatyta pakankamai griežta atsakomybė už nuteistojo padarytus pažeidimus. Dėl šios priežasties nėra pagrindo tvirtinti, kad, vertinant D. B. veiksmus kaip atskirus teisės pažeidimus, nebūtų galima atskleisti ir įvertinti padarytos veikos pavojingumo laipsnį.

16. Apeliantas nurodo, kad kaltinamajame akte nurodyta, jog D. B., pažeisdamas KET reikalavimus, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tačiau nebuvo konkretizuota, kuo gi šie padariniai pasireiškė. Kaltinime tik vienoje vietoje nurodyta, jog nuteistasis išvažiavo už kelio važiuojamosios dalies ribų, veja pasiekė asfaltuotą pėsčiųjų ir dviračių taką, kuriuo, keldamas pavojų pėsčiųjų ir dviratininkų saugumui, iki Miglos g. važiavo apie 122 km/h greičiu. Kuo pasireiškė ir ar pasireiškė BK 284 straipsnyje nurodyti nusikalstami padariniai kitais nuteistojo padarytais KET pažeidimais, kaltinime nebuvo detalizuota, tokiu būdu apsunkinant teisę į gynybą.

17. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras prašė nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo gynėjo advokato apeliacinis skundas atmestinas.

18. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad D. B. skundžiamu nuosprendžiu buvo pagrįstai nuteistas pagal BK 284 straipsnį. Nuteistojo kaltę padarius nusikalstamą veiką patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti, teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrinti bei teismo įvertinti įrodymai.

19. Pagal BK 284 straipsnį atsako ir tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Įžūlus elgesys yra vienas iš būdų, kuriuo gali reikštis aptariamoje normoje aprašyta veika, t. y. nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas. Įžūlus elgesys BK 284 straipsnio prasme paprastai reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka.

20. Nagrinėjamu atveju nekyla jokių abejonių, kad skundžiamame nuosprendyje nustatytas D. B. elgesys yra vertintinas kaip įžūlus, nes nuteistasis, nepaklusdamas policijos pareigūnų reikalavimui sustoti, vairuodamas motociklą, darbo dienos metu, mieste, kai eismas yra pakankamai intensyvus, padarė keliasdešimt KET pažeidimų (maksimalaus leistino greičio viršijimas, važiavimas degant eismą draudžiančiam raudonam šviesoforo signalui, ištisinių linijų kirtimas ir kt.), kurie kėlė pavojų tiek jam pačiam, tiek aplinkiniams (jų gyvybei, sveikatai bei turtui), nuteistasis akivaizdžiai piktybiškai ignoravo eismo dalyviams privalomas elgesio taisykles, kitų eisme dalyvavusių asmenų interesus, jis, keldamas pavojų aplinkai, teikė prioritetą savo interesui išvengti jam gresiančių neigiamų pasekmių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, faktą, kad baudžiamojoje byloje nustatytas D. B. elgesys buvo šokiruojantis, iš dalies patvirtina policijos pareigūno reakcija, kuri užfiksuota vaizdo įraše „GH020142“. Iš šio vaizdo įrašo matyti, kad po to, kai D. B. sustojo, policijos pareigūnas visų pirma papriekaištavo jam dėl neteisėto elgesio („Smegenų yra biški?“), vėliau priekaištaudamas klausė, ar jis supranta, jog savo veiksmais (važiavimu dideliu greičiu) kėlė pavojų aplinkiniams („Tu galvoji savo galva, ką tu darai ar ne? Tu galvok savo durna galva, mieste du šimtus, mašinos galvoji mato mane. Dar kolega nukrito dėl tavęs.“).

21. Čia iš karto konstatuotina, kad nėra pagrindo sutikti su nuteistojo gynėjo teiginiu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog D. B. pažeidė KET 124 punkto reikalavimus, nes jis įvykio metu nesuvokė, kad važiuoja ne motorinėms transporto priemonėms skirtu keliu, t. y. pėsčiųjų ir dviračių taku. Iš tikrųjų pėsčiųjų ir dviračių takas tame ruože, kuriame nuteistasis į šį taką įvažiavo ir juo važiavo, nėra pažymėtas ženklais, žyminčiais pėsčiųjų ir dviračių taką, jame nebuvo pėsčiųjų bei dviratininkų srautus atskiriančios juostos. Vis tik šis faktas niekaip nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad nuteistasis be jokios abejonės suvokė, jog važiuoja pėsčiųjų ir dviračių taku. Faktą, kad D. B. suprato, jog įvažiuoja į pėsčiųjų bei dviračių taką, važiuodamas šiuo taku pažeidžia KET reikalavimus, patvirtina vaizdo įraše „GH010142“ užfiksuotos aplinkybės. Iš šio vaizdo įrašo matyti, kad nuteistasis į aptariamą taką įvažiavo pėsčiųjų išmintu žvyruotu taku, kurio pradžia/baiga yra ties plytelėmis klotu šaligatviu (vaizdo įrašo laikas 7:37), įvažiavus į pėsčiųjų ir dviračių taką, kuris, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, yra pakankamai siauras, buvo matomas informacinis ženklas „Takas aplink Vilnių“ (vaizdo įrašo laikas 7:49). Pažymėtina, kad šiame take nebuvo jokių šaligatvių, tako ruože, kuriuo važiavo nuteistasis, greta asfaltuotos jo dalies stovėjo mažiausiai penki suoliukai, ant kurių sėdėti žmonėms, jeigu tai būtų motorinių transporto priemonių eismui skirtas kelias, akivaizdu, būtų nesaugu, taip pat nuteistasis pravažiavo visiškai netoli tako įrengtą vaikų žaidimų aikštelę. Aptarti faktai leido net ir apie miesto planavimą bei urbanistiką nieko neišmanančiam asmeniui suprasti, kad jis yra ne motorinėms transporto priemonėms skirtoje vietoje, jog motociklu šiuo taku važiuoti draudžiama pagal KET.

22. Apeliaciniame skunde visiškai pagrįstai nurodoma, kad vien nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas įžūliu elgesiu neužtraukia baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 straipsnį. Atsakomybė pagal aptariamą normą kyla tik tuo atveju, kai įžūliais veiksmais yra realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ir (ar) tvarka. Taip pat apeliaciniame skunde visiškai teisingai nurodoma, kokie faktai leidžia daryti išvadą, kad konkrečiu atveju buvo sutrikdytas visuomenės rimtis ir (ar) tvarka. Manytina, kad sprendžiant apie tai, ar kaltininko veiksmai turėjo neigiamų padarinių visuomenėje, turi būti vertinama aplinkinių reakcija į konkretų asmens elgesį, asmenų, kuriems buvo daromas poveikis konkrečiais veiksmais, ypatybės, vieta, kurioje buvo atlikti neteisėti veiksmai, tokių veiksmų trukmė, priemonės, kurios buvo panaudotos darant šiuos veiksmus ir pan. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje užfiksuotų duomenų visuma leidžia pritarti skundžiamame nuosprendyje padarytai išvadai, jog neteisėtais D. B. veiksmais, kurie prieštarauja ne tik bendroms visuomenėje egzistuojančioms viešo elgesio taisyklėms, bet ir imperatyvioms visiems privalomoms taisyklėms, skirtoms užtikrinti ne tik efektyvią bet ir saugią skirtingų asmenų sąveiką, skirtingų interesų pusiausvyrą, buvo realiai sutrikdyta visuomenės rimtis bei tvarka.

23. Apeliaciniame skunde aiškinama, kad policijos pareigūnai D. B. persekiojo su įjungtais švyturėliais ir specialiais garso signalais (sirenomis), todėl, nuteistojo gynėjo įsitikinimu, būtent šis faktas buvo pagrindinė priežastis, dėl kurios kitų transporto priemonių vairuotojai, laikydamiesi KET 12 punkto reikalavimų, pristabdydavo savo valdomas transporto priemones ir traukdavosi link kelkraščio, o ne nuteistojo elgesys. Su tokia pozicija galima sutikti tik iš dalies. Iš tikrųjų vairuotojai, pamatę artėjančius policijos pareigūnus su įjungtais švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais, privalėjo jiems duoti kelią taip, kaip numatyta KET. Vis tik akivaizdu ir tai, kad policijos pareigūnai švyturėlius ir specialiuosius garso signalus privalėjo įjungti dėl nuteistojo neteisėtų veiksmų, o tai leidžia daryti išvadą, kad būtent nuteistojo veiksmai buvo pagrindinė priežastis, dėl kurios kiti eisme dalyvavę asmenys privalėjo staigiai reaguoti į susidariusią situaciją, mažinti valdomų transporto priemonių greitį, duoti kelią policijos pareigūnams, tuo pačiu elgtis taip, kad, vykdant KET reikalavimus, dėl jų pačių veiksmų nebūtų sukeltas pavojus, nekiltų eismo įvykis, kas, be jokios abejonės, sukelia papildomą stresą bei įtampą. Taigi faktas, kad eisme dalyvavę vairuotojai, pamatę policijos pareigūnų motociklus su įjungtais švyturėliais ir specialiais garso signalais, vykdė KET 12 punkto reikalavimus, niekaip nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad būtent dėl D. B. veiksmų buvo sutrikdyta visuomenės rimtis bei tvarka.

24. Skunde tvirtinama, kad liudytojo G. B. teiginių, jog jo porininkui ir nuteistajam pravažiuojant eisme dalyvavusius automobilius jie blaškėsi, nepatvirtina baudžiamojoje byloje esantis vaizdo įrašas, kuriame nėra užfiksuota tokių faktų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šis teiginys yra nepagrįstas. Iš baudžiamojoje byloje esančio vaizdo įrašo „GH010142“ matyti, jog liudytojo G. B. porininkas, t. y. D. A., beveik visą laiką važiavo arčiau nuteistojo, tarp nuteistojo ir D. A., įvertinus jų vairuojamų transporto priemonių greitį, buvo santykinai nedidelis atstumas (liudytojas per 1-3 sekundes priartėdavo prie tos pačios vietos, kurioje prieš tai buvo nuteistasis). G. B. tik vienu metu buvo aplenkęs savo porininką (vaizdo įrašo laikas nuo 0:53-0:59). Taigi konstatuotina, kad aptariamame vaizdo įraše yra užfiksuota tik tai, kas vyko iki to, kai D. A. aplenkdavo kitas transporto priemones, o liudytojas G. B. matė ir tai, kas vyko po to, kai nuteistasis bei D. A. pravažiuodavo kitas transporto priemones. Šiuo atveju nėra jokio pagrindo nesivadovauti liudytojo G. B. parodymais, kad dalies kitų transporto priemonių vairuotojai, sureagavę į juos aplenkusius nuteistąjį bei D. A., mesdavosi į šonus.

25. Pirmosios instancijos teisme D. A. parodė, kad jis mano, jog kiti vairuotojai negalėjo suprasti, kas vyko, nes nuteistojo ir liudytojo greitis buvo labai didelis (t. 2, b. l. 49). Vis tik priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde tokia liudytojo pozicija nėra kategoriškas teiginys, o tik jo subjektyvus vertinimas. Iš liudytojo D. A. parodymų matyti, kad iš tikrųjų jis negalėjo nurodyti, kokia buvo kitų asmenų reakcija į nuteistojo elgesį, nes liudytojas buvo susikoncentravęs į nuteistojo persekiojimą ir siekį nepatekti į eismo įvykį. Tuo pačiu čia konstatuotina ir tai, kad iš vaizdo įrašo „GH010142“ matyti, jog į įvykius kelyje dalis vairuotojų reaguodavo (pristabdydavo transporto priemones, judėdavo link kelkraščio), kas rodo, jog jie suprato, kas vyksta, kad yra persekiojamas pažeidėjas, kuris akivaizdžiai kelia grėsmę aplinkiniams.

26. Iš vaizdo įrašo „GH010142“ matyti, kad nuteistasis iš tikrųjų prieš sankryžas, kai jam degė raudonas šviesoforo signalas, daugiau ar mažiau sulėtindavo greitį, tačiau apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad tokius nuteistojo veiksmus nulėmė ne jo susirūpinimas eismo saugumu, o siekis pačiam išvengti nepageidaujamų pasekmių (pavyzdžiui, sužalojimų, turto sugadinimo ir pan.). Kita vertus, faktas, kad jis įvažiuodamas į sankryžas degant raudonam šviesoforo signalui sulėtindavo greitį, iš esmės nemažina jo veiksmų pavojingumo. D. B., darydamas KET pažeidimus, nesukėlė eismo įvykio, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, jog jo veiksmai buvo saugūs, jie neprivertė kitų eismo dalyvių atitinkamai reaguoti į tokius veiksmus. Iš vaizdo įrašo „GH010142“ matyti, kad ne viena D. B. lenkiama ir (ar) aplenkta transporto priemonė mažino greitį ją stabdant, dalis transporto priemonių traukėsi į šoną. Pažymėtina, kad kitų transporto priemonių vairuotojų reakcija į nuteistojo elgesį yra pakankamai detaliai aptarta skundžiamo nuosprendžio 22 pastraipoje, nurodant net vaizdo įrašo laiką, kai konkreti reakcija yra užfiksuota, todėl tų pačių faktų, dėl kurių iš esmės ginčų ir nekyla, apeliacinės instancijos teismas nekartoja.

27. Iš vaizdo įrašo „GH010142“ matyti, kad nuteistasis pro liudytojos J. M. vairuojamą automobilį, kirsdamas sankryžą degant raudonam šviesoforo signalui, važiavo apie 80 km/h greičiu (policijos pareigūno, kuris važiavo panašiai kaip ir nuteistasis, motociklo spidometras prieš įvažiuojant į sankryžą rodė 68-69 km/h greitį (prieš tai jis buvo didesnis), o važiuojant sankryža ir pro liudytojos automobilį rodė 83 km/h greitį). Liudytojos J. M. vertinimu, nuteistasis pro ją galėjo važiuoti gerokai virš 100 km/h greičiu. Taigi aptarti duomenys šiuo atveju leidžia daryti išvadą, kad liudytojos subjektyvus greičio suvokimas šiek tiek skiriasi nuo realaus judančio objekto greičio. Tuo pačiu teigtina, kad liudytoja net ir realiai mažesnį motociklo greitį įvertino kaip akivaizdžiai didelį bei nesaugų. Liudytoja J. M. pirmosios instancijos teisme teigė, kad motociklas galimai per sankryžą važiavo pirmąja eismo juosta. Iš vaizdo įrašo „GH010142“ matyti, kad nuteistasis, kirsdamas sankryžą, iš tikrųjų važiavo antroje eismo juostoje. Tuo pačiu teisėjų kolegija pastebi, kad tuo metu, kai nuteistasis kirto sankryžą, jo valdomas motociklas buvo visiškai greta antrosios juostos dešiniojo krašto, netoli juostas skiriančios punktyrinės linijos. Taigi akivaizdu, kad šiuo atveju vieną aplinkybę liudytoja subjektyviai suvokė neteisingai, o kitos tiksliai neatsiminė, vis tik teigtina, kad šios aplinkybės esminės reikšmės nuteistojo veiksmų vertinimui neturi.

28. Liudytoja J. M. pirmosios instancijos teisme aiškiai nurodė, kad D. B. motociklas sankryžą kirto tuo metu, kai liudytojai degė žalios spalvos šviesoforo signalas, o nuteistajam degė raudonos spalvos šviesoforo signalas, motociklas, liudytojos vertinimu, pro ją pravažiavo greitai („pralėkė“), keleto metrų atstumu (tokį atstumą tarp transporto priemonių liudytoja įvertino kaip artimą), ji dėl tokių veiksmų trumpam („sekundei“) išsigando, sustabdė savo vairuojamą automobilį, apie įvykį vėliau pasakojo savo sutuoktiniui, nuteistojo elgesį ji vertina kaip kėlusį pavojų tiek jos, tiek aplinkinių saugumui, tikriausiai atkreipė dėmesį į policijos pareigūnų sirenas, jeigu ji nebūtų sustabdžius automobilio, galėjo įvykti eismo įvykis (t. 2, b. l. 48). Taigi liudytojos paaiškinimai leidžia daryti išvadas, kad nuteistojo elgesys jai sukėlė neigiamas emocijas, išgąstį bei nesaugumo jausmą, dėl nuteistojo veiksmų ji buvo priversta sustabdyti vairuojamą automobilį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad liudytoja išgirdo policijos pareigūnų sirenas, šiuo atveju tikėtina ir turėjo įtakos tam, jog ji laiku atkreipė dėmesį į pavojų keliantį asmenį ir sustabdė automobilį (vaizdo įrašas patvirtina, kad liudytojos automobilis sustojo tik tuo metu, kai nuteistasis jau buvo įvažiavęs į sankryžą).

29. Tiek iš liudytojo J. B. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 48) bei pirmosios instancijos teisme (t. 2, b. l. 46-47), tiek iš vaizdo įrašo „GH010142“ matyti, kad šio liudytojo vairuojamas automobilis prasilenkė su nuteistojo D. B. vairuojamu motociklu. Liudytojas teigė, kad prieš transporto priemonių prasilenkimą, valdomą automobilį nukreipė dešiniau žiūrint jo judėjimo kryptimi. Automobilį dešiniau nukreipė, nes, išgirdęs sirenas, pamatė iš priekio arčiau kelio vidurio greitai važiuojantį motociklą, kurį persekiojo policijos motociklas. Akivaizdu, kad J. B. automobilio nukreipimą dešiniau nulėmė dideliu greičiu motociklu važiuojančio nuteistojo staigus pasirodymas kelyje, dėl kurio, kaip nurodė pats liudytojas pirmosios instancijos teisme, jis galimai pajuto išgąstį, o ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad išsigando. Čia pažymėtina, kad J. B. vertinimu motociklo vairuotojo elgesys buvo nesaugus, kėlė grėsmę aplinkai, jeigu iš anksto nebūtų išgirdęs sirenų į dešinę pusę būtų tekę sukti staigiau, apie įvykį jis papasakojo savo vadovui, nes šis įvykis paliko įspūdį. Taigi aptarti liudytojo parodymai leidžia be jokių abejonių daryti išvadą, kad dėl nuteistojo veiksmų jis pasijuto nesaugiai, šį įvykį įsidėmėjo būtent dėl nuteistojo elgesio, kurį įvertino kaip keliantį grėsmę aplinkai, įvykis jam sukėlė neigiamas emocijas.

30. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad iš vaizdo įrašo „GH010142“ negalima daryti kategoriškos išvados, jog, D. B. važiuojant pėsčiųjų ir dviračių taku, moteris dėl nuteistojo veiksmų buvo priversta žengti nuo šio tako į kelkraštį. Iš vaizdo nėra aiškiai matyti, kad moteris, užfiksuota vaizdo įraše, buvo įžengusi į taką. Vis tik šis vaizdo įrašas aiškiai patvirtina, kad moteris juda link pėsčiųjų ir dviračių tako, yra prie jo krašto, o artėjant nuteistojo motociklui, ji šiek tiek atsitraukia atgal ir sustoja (vaizdo įrašo laikas 8:00-8:04). Čia pažymėtina, kad tą patį padaro ir šalia moters buvęs vyras, kuris buvo šiek tiek toliau nuo pėsčiųjų ir dviračių tako asfaltuotos dalies nei moteris. Tiek moteris, tiek vyras, pravažiavus nuteistojo motociklui, žiūri būtent į jį. Taigi akivaizdu, kad šiuo atveju abu paminėti asmenys nuteistojo veiksmus suvokė kaip potencialią grėsmę sau, į kurią jie buvo priversti atitinkamai reaguoti, jų atsitraukimas nuo asfaltuotos tako dalies patvirtina, jog buvo sukeltas išgąstis. Taip pat vaizdo įraše yra užfiksuota, kaip nuteistasis motociklu pravažiuoja vaikiną, važiuojantį paspirtuku. Vaizdo įraše nesimato, kur šis vaikinas buvo iki to momento, kai jis pastebėjo motociklą, tačiau apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad įvertinus tai, jog vaikinas paspirtuku važiuoja visiškai greta asfaltuotos tako dalies krašto, ant kurios yra žemių, lapų bei pagaliukų, kas apsunkina paspirtuko judėjimą, o ne asfaltuota tako dalimi, darytina išvada, jog į tako šoną vaikinas pasitraukė būtent dėl nuteistojo veiksmų, kuriuos įvertino kaip potencialią grėsmę. Aplinkybė, kad nuteistasis važiuodamas pro du asmenis bei vaikiną su paspirtuku buvo sulėtinęs greitį, kuris prieš tai buvo ženkliai didesnis, jo veiksmų vertinimo nekeičia.

31. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje nustatytų faktų visuma: 1) nuteistasis įžūliai elgėsi dalyvaudamas viešajame eisme; 2) valdė didesnio pavojaus šaltinį, t. y. motociklą, kuris, kaip visiškai teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, turi didesnį momentinį pagreitį ir objektyviai kelyje yra sunkiau pastebimas nei keturratės transporto priemonės; 3) neteisėti veiksmai buvo daromi darbo dienos metu įvairiuose miesto vietose, t. y. tiek pakankamai judriose miesto gatvėse, tiek gyvenamuosiuose rajonuose, tiek asmenų poilsiui skirtoje vietoje, netoli vaikų ugdymo įstaigų, prekybos centrų ir t. t.; 4) įžūlūs veiksmai truko apytiksliai devynias minutes ar net šiek tiek daugiau; 5) per paminėtą laiką buvo padaryta keliasdešimt KET pažeidimų, keliančių realų pavojų aplinkiniams bei aplinkai, kas rodo neteisėtų veiksmų didelį intensyvumą (teisės pažeidimai vidutiniškai vienas po kito buvo daromi kas kelias ar keliolika sekundžių); 6) į nuteistojo įžūlų elgesį reagavo kiti eisme dalyvavę asmenys, visų pirma kitų transporto priemonių (padidinto pavojaus šaltinių) valdytojai, taip pat dalis pėsčiųjų; 7) siekiant užkirsti kelią neteisėtiems nuteistojo veiksmams buvo pasitelktos gana gausios policijos pajėgos (nuteistąjį persekiojo du patruliai su motociklais, taip pat mažiausiai keturi policijos automobiliai); 8) vietose, kuriose važiavo nuteistasis, daugiau ar mažiau buvo trikdomas saugus eismas, kitų transporto priemonių valdytojai turėjo reaguoti į staigiai kelyje dėl nuteistojo tyčinių veiksmų pasikeitusią situaciją, jo veiksmais keliamą pavojų, dėl kurio, be jokių abejonių, dalis eisme dalyvavusių asmenų buvo išgąsdinti, pajuto nesaugumo jausmą, nuostabą neteisėtais veiksmais, leidžia daryti išvadą, kad D. B. įžūlus elgesys sukėlė BK 284 straipsnyje nurodytas pasekmes, t. y. sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Aplinkybė, kad liudytojų J. M., J. B., D. A., G. B., kaip ir tikėtina kitų asmenų, mačiusių nuteistojo neteisėtus veiksmus, tos dienos vėlesnė veikla nesutriko, nepaneigia išvados, kad nagrinėjamu atveju kilo baudžiamajame įstatyme numatytos pasekmės. Šiuo atveju teigtina, kad D. B. įžūlaus elgesio pasekmės, lemiančios baudžiamąją atsakomybę, pasireiškia ne per kažkokį išskirtinį poveikį vienam ar keliems asmenims, o per mažesnį poveikį, tačiau dideliam asmenų, dalyvavusių viešajame eisme, skaičiui. Čia pažymėtina ir tai, kad, vertinant D. B. veiksmus atskirai, galima daryti išvadą, jog saugus eismas nuteistojo veiksmais konkrečiose vietose buvo sutrikdytas trumpam laikui. Vis tik šiuo atveju, be jokių abejonių, turi būti vertinami ne atskiri nuteistojo veiksmai, o jų visuma bei šia visuma sukelti padariniai. Nuteistojo padarytų įžūlių veiksmų visuma leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad jais dalyje Vilniaus miesto dienos metu kelias minutes buvo trikdomas saugus eismas, žmonių poilsis, keliamas pavojus aplinkai.

32. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimas, numatytas BK 284 straipsnyje gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-382-1073/2017, 2K-164-976/2015, 2K-7-404/2014). Aplinkybė, kad teismų praktikoje jokių platesnių išaiškinimų dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 284 straipsnį, esant kaltininko netiesioginei tyčiai, nėra pateikta, niekaip nepaneigia galimybės šio nusikaltimo padaryti netiesiogine tyčia. Apeliaciniame skunde nėra nurodoma jokių teisinių argumentų, kurie leistų daryti išvadą, kad BK 284 straipsnyje numatyta nusikalstama veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia. Apeliacinės instancijos teismas tokių argumentų taip pat negali nurodyti.

33. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad D. B. elgesį nulėmė siekis išvengti jam gresiančios teisinės atsakomybės už tai, jog jis vairavo motociklą tuo metu, kai teisė vairuoti transporto priemones iš jo buvo atimta. Paminėta aplinkybė rodo, kad nuteistojo neteisėtus veiksmus nulėmė asmeniniai motyvai. Be jokios abejonės, konkrečių asmeninių motyvų dominavimas kaltininko veikoje gali rodyti, kad veika buvo nukreipta ne prieš viešąją tvarką, bet prieš kitas įstatymo saugomas vertybes. Vis tik nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad nuteistojo pasirinktas elgesio variantas, neteisėtų veiksmų padarymo vieta, laikas bei intensyvumas leidžia daryti išvadą, jog jis, be jokių abejonių, suvokė, kad viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, numatė, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis bei tvarka, nors šių padarinių nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Taigi skundžiamame nuosprendyje visiškai pagrįstai buvo nustatyta, kad nuteistasis veikė netiesiogine tyčia.

34. Faktas, kad teisinėje praktikoje anksčiau nepasitaikė atvejų, kai asmuo, kuris nepakluso policijos pareigūno reikalavimas sustabdyti vairuojamą transporto priemonę ir padarė kitus KET pažeidimus, už tokius veiksmus būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, nustačius D. B. veiksmuose visus BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymius, yra visiškai nereikšmingas. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnyje yra numatyta atsakomybė už pavojingą ir chuliganišką vairavimą, KET nustatyto draudimo lenkti ar įvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą pažeidimą. Pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, vairuodamas transporto priemones, vienu metu ar paeiliui padarė kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkė vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti, vairavo neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, padarė KET pažeidimą, kuris sukėlė pavojingą situaciją, t. y. privertė kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, ar tokią pat pavojingą situaciją sukėlė įvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus. Pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas iš chuliganiškų paskatų padarė KET pažeidimą, keliantį pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Akivaizdu, kad aptartose normose numatyta atsakomybė yra siejama su kelių KET pažeidimų, keliančių grėsmę eismo saugumui, ar itin pavojingų KET pažeidimų, sukėlusių numatytas pasekmes, padarymu. Šiuo gi atveju, kaip jau buvo minėta, D. B. padarė keliasdešimt KET pažeidimų, kėlusių grėsmę eismo saugumui, taip pat jo veiksmai sukėlė BK 284 straipsnyje numatytus padarinius. Taigi nuteistojo veiksmų nėra pagrindo vertinti kaip administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnyje. Nuteistojo veiksmai ir pagal savo pavojingumo pobūdį (buvo pasikėsinta į viešąją tvarką, eismo saugumą, tuo pačiu buvo keliama grėsmė žmonių gyvybei, sveikatai bei turtui) bei laipsnį (pavojingumo laipsnį apibūdina faktai aptarti šio procesinio sprendimo 31 pastraipoje) vertintini kaip nusikalstami.

35. Pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai nurodė, kad paprastai nuosprendžių, priimtų išnagrinėjus baudžiamąsias bylas, kuriuose asmenys pripažįstami kaltais padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, nustatomosiose dalyse tiesiogiai nėra įvardijama, kokius konkrečius padarinius sukėlė asmens įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybišku tyčiojimusi arba vandališkais veiksmais pademonstruota nepagarba aplinkiniams ar aplinkai, apsiribojant konstatavimu, kad paminėti veiksmai sutrikdė visuomenės rimtį ir/ar tvarką. Paprastai nuosprendžiuose šis nusikalstamos veikos požymis pagrindžiamas teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis motyvuojamojoje dalyje. Čia pažymėtina, kad pats kaltinamasis pirmosios instancijos teisme nurodė, jog jis supranta, kuo yra kaltinamas, iš nuteistojo gynėjo klausimų, užduotų apklausiamiems liudytojams bei kaltinamajam, taip pat matyti, kad gynybai buvo aišku, nuo kokio kaltinimo yra ginamasi. Taigi faktas, kad D. B. suformuluotame kaltinime nebuvo konkretizuota, kuo pasireiškė visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymas, nevertintinas kaip esminis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimas ar netinkamas nusikaltimo sudėties pagrindimas, dėl kurio galėtų bei turėtų būti naikinamas skundžiamas nuosprendis.

36. D. B. priklausantis motociklas „Aprilia RSV 4RR“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), kurį jis vairavo nusikalstamos veikos padarymo metu, pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai pripažintas nusikalstamos veikos padarymo priemone ir, vadovaujantis BK 72 straipsnio nuostatomis, konfiskuotas. Dėl šios priežasties laikinas nuosavybės teisės apribojimas į šį motociklą, siekiant užtikrinti jo konfiskavimą, skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai buvo paliktas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo. Naikinti D. B. taikomos baudžiamojo poveikio priemonės šiuo metu nėra jokio pagrindo.

37. Įvertinus visa, kas buvo aptarta anksčiau, keisti ar naikinti skundžiamo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 6 d. nuosprendžio dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo, todėl nuteistojo D. B. gynėjo advokato apeliacinis skundas negali būti tenkinamas ir yra atmetamas. Atmetus nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą, nėra jokio pagrindo D. B. iš Lietuvos valstybės priteisti baudžiamajame procese jo patirtas išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo D. B. gynėjo advokato apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Julita Dabulskytė-RaizgienėRasa PaužaitėUgnius Trumpulis