Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1-48-287/2020 m.

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.4.4.5; 1.1.7.2.2; 1.1.8.1.1; 1.1.8.2; 1.1.8.7.1; 1.1.8.10; 1.1.8.10.1; 1.1.8.10.3; 1.1.8.10.4; 1.1.13; 1.2.18.8.1; 1.2.18.10; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.3; 2.1.7.4.6; 2.1.8; 2.1.15.1.1; 2.1.15.3.3.2; 2.1.16.2.12; 2.3.4.1; 2.3.4.14; 2.3.5.1; 2.3.5.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.3.6.7.

2020 m. rugpjūčio 28 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vykdantis individualią žemės ūkio veiklą (ūkininkas), aukštojo išsilavinimo, išsituokęs, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį,

L. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, vedęs, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 222 straipsnio 1 dalį,

A. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), senatvės pensininkas, vykdantis individualią žemės ūkio veiklą (ūkininkas), aukštojo išsilavinimo, vedęs, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį,

D. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), dirbęs (duomenys neskelbtini), vykdantis individualią žemės ūkio veiklą (ūkininkas), aukštojo išsilavinimo, vedęs, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalį, 222 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis V. K., būdamas atsakingas pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 11 straipsnį už buhalterinių įrašų teisingumą, pagal 21 straipsnį už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. apgaulingai tvarkė savo kaip gyventojo, vykdančio žemės ūkio individualią veiklą (įmonės kodas (duomenys neskelbtini) PVM mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini)) teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, tai yra:

- veikdamas bendrai su darbiniais santykiais su ūkininko V. K. ūkiu nesusijusiu L. K., žinodamas, kad realiai negavo paslaugos ir už ją nemokėjo, kad L. K. pagamintose ir pateiktose sąskaitose vienas iš rekvizitų – ūkinės operacijos turinys neatitinka tikrovės, apskaitoje užfiksavo neįvykusias ūkines operacijas - ūkininko A. M. vardu išrašytą 2016-11-25 dienos pridėtinės vertės sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) už žemės sklypo melioracijos darbus 35326,99 Eur (su PVM) sumai, neva 21,51 ha žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), kai realiai šis darbų neatliko ir pagal 2016 m. lapkričio 25 d. paslaugų priėmimo – perdavimo aktą paslaugų nepriėmė, šiuos duomenis pateikė įtraukimui į apskaitą jo nusikalstamo veiksmų pobūdžio nesuvokusiam, apskaitą tvarkančiam (duomenys neskelbtini);

- veikdamas bendrai su darbiniais santykiais su ūkininko V. K. ūkiu nesusijusiu L. K., žinodamas, kad realiai nepardavė A. M. ūkiui 1642 kubinių metrų medžio drožlių ir kad L. K. pagamintose ir pateiktose sąskaitose vienas iš rekvizitų – ūkinės operacijos turinys neatitinka tikrovės, apskaitoje užfiksavo neįvykusias ūkines operacijas - pasirašė ūkininko A. M. ūkiui išrašytą 2016-11-30 dienos sąskaitą, serija 20, Nr. (duomenys neskelbtini) viso 20589,61 Eur sumai ir 2016-12-13 dienos sąskaitą, serija 20, Nr. (duomenys neskelbtini) viso 14517,50 Eur sumai už medžio drožles, patvirtindamas neįvykusias ūkines operacijas ir įtraukė jas į savo ūkio buhalterinę apskaitą, kai realiai drožlių nepardavė, šiuos duomenis pateikė įtraukimui į apskaitą jo nusikalstamo veiksmų pobūdžio nesuvokusiam, apskaitą tvarkančiam (duomenys neskelbtini);

- veikdamas bendrai su darbiniais santykiais su ūkininko V. K. ūkiu nesusijusiu L. K., žinodamas, kad realiai nepardavė (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) 1812 kubinių metrų medžio drožlių už 38741,83 Eur ir kad L. K. pagamintose ir pateiktose sąskaitose vienas iš rekvizitų – ūkinės operacijos turinys neatitinka tikrovės, apskaitoje užfiksavo neįvykusias ūkines operacijas - pasirašė pardavimo (duomenys neskelbtini) 2016-11-30 dienos sąskaitą, serija 20, Nr. (duomenys neskelbtini) viso 14538,88 Eur sumai už medžio drožles, 2016-12-14 dienos sąskaitą-faktūrą, serija 20, Nr. (duomenys neskelbtini) viso 24202,95 Eur sumai už medžio drožles, patvirtindamas neįvykusias ūkines operacijas ir įtraukė jas į savo ūkio buhalterinę apskaitą, kai realiai drožlių nepagamino, nepardavė, šiuos duomenis pateikė įtraukimui į apskaitą jo nusikalstamo veiksmų pobūdžio nesuvokusiam, apskaitą tvarkančiam (duomenys neskelbtini).

Dėl neįvykusių ūkinių operacijų užfiksavimo buhalterinėje apskaitoje, nesilaikant 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies ir 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto bei 3 dalies reikalavimų, negalima iš dalies nustatyti ūkininko V. K. ūkio veiklos, turto ir įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.

Be to, kaltinamasis V. K., būdamas pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 11 straipsnį atsakingas už buhalterinių įrašų teisingumą, pagal 21 straipsnį už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. vasario 28 d. apgaulingai tvarkė savo kaip gyventojo, vykdančio žemės ūkio individualią veiklą (įmonės kodas (duomenys neskelbtini) PVM mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini)) teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, tai yra:

- darbuotojams A. D., A. B., A. J. ir K. M., kurie dirbo pagal darbo sutartis, laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. vasario 28 d. išmokėjo bendrai 4467,34 Eur didesnį darbo užmokestį, kurio apskaičiavimas ir išmokėjimas nebuvo užfiksuotas gyventojo V. K. buhalterinėje apskaitoje,

- nepagrindęs apskaitos dokumentais ir neįtraukęs į apskaitą 4467,34 Eur išmokėto darbo užmokesčio, to pasekmėje neapskaičiavo priskaičiuotino darbo užmokesčio 5878,08 Eur sumai ir išvengdamas iš viso 3243,53 Eur mokėtinų mokesčių, šioje sumoje mokėtino pajamų mokesčio 881,72 Eur, privalomojo sveikatos draudimo mokesčio 352,68 Eur, socialinio draudimo įmokos 1997,37 Eur ir įmokos į Garantinį fondą 11,76 Eur, nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio (2012 m. balandžio 24 d. įstatymu Nr. XI-1988 straipsnio pakeitimas) 2 dalies ir 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų, šiuos duomenis pateikė įtraukimui į apskaitą jo nusikalstamo veiksmų pobūdžio nesuvokusiam, apskaitą tvarkančiam (duomenys neskelbtini).

Dėl šių pažeidimų negalima iš dalies nustatyti gyventojo V. K. turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. vasario 28 d.

Be to, kaltinamasis V. K., siekdamas išvengti mokėtinų 6166,00 Eur pridėtinės vertės mokesčių, įrašė į deklaraciją žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai, tai yra, deklaravo neteisingus duomenis apie savo kaip gyventojo, vykdančio žemės ūkio individualią veiklą (įmonės kodas (duomenys neskelbtini) PVM mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini)), įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM, atskaitomą PVM ir mokėtiną į biudžetą PVM:

- pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (2012-04-24 įstatymo Nr. XI-1988 redakcija) 21 straipsnio 1 dalį, būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, pažeisdamas 2002 m. kovo 5 d. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 14 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas, kad jeigu už tiekiamą prekę ar teikiamą paslaugą PVM sąskaita faktūra neišrašyta, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda, kai prekė perduodama arba paslauga suteikiama, siekdamas išvengti 6166,00 Eur pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo, 2016 m. gruodžio 20 d. įrašė žinomai neteisingus duomenis apie savo ūkio įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM, atskaitomą PVM ir mokėtiną į biudžetą PVM: įtraukęs į apskaitą tikrovės neatitinkančius 2016 m. lapkričio 25 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis, po to apskaitos registre „Didžioji knyga“ už 2016 m. lapkričio mėnesį užregistravo balansinių sąskaitų Nr. 619 „Kitos sąnaudos“ debete 29361,15 Eur, Nr. 470 „Pridėtinės vertės mokestis“ debete 6165,84 Eur ir Nr. 450 „Skolos tiekėjams ir rangovams“ kredite 35526,99 Eur, jų pagrindu pateikęs 2016 m. gruodžio 20 d. elektroninio deklaravimo būdu PVM deklaraciją forma FR0600 už 2016 metų lapkričio mėnesį, deklaravo neteisingus duomenis apie įsigytų iš A. M. melioracijos paslaugų pirkimo PVM, atskaitomą PVM ir mokėtiną į biudžetą PVM, tokiu būdu išvengiant 6166,00 Eur pridėtinės vertės mokesčio.

Kaltinamasis L. K., būdamas (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), direktoriumi, turėdamas teisę atstovauti minėtą įmonę, priimti sprendimus jos vardu bei kontroliuoti jos veiklą, būdamas atsakingas pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 11 straipsnį už buhalterinių įrašų teisingumą, pagal 21 straipsnį už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, nuo 2016 m. lapkričio 29 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą: realiai neįsigijęs iš gyventojo V. K. 1812 kubinių metrų medžio drožlių už 38741,83 Eur (32018,04 + 6723,79 PVM), žinodamas, kad 2016 m. lapkričio 30 d. ir 2016 m. gruodžio 14 d. PVM sąskaitose faktūrose serija 20 Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurias (duomenys neskelbtini) perka medžio drožles, nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie ūkinės operacijos turinį, t. y. minėtuose dokumentuose užfiksuotos ūkinės operacijos, kurių rekvizitas ūkinės operacijos turinys neatitinka tikrovės, pateikė įrašymui į (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą duomenis apie neįvykusias ūkines operacijas už 38741,83 Eur pagal šias gyventojo V. K. išrašytas PVM sąskaitas faktūras, tuo nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio (2012 m. balandžio 24 d. įstatymu Nr. XI-1988 straipsnio pakeitimas) 2 dalies, 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 13 straipsnio 3 dalies reikalavimų.

Dėl neįvykusių ūkinių operacijų užfiksavimo buhalterinėje apskaitoje iš viso už 38741,83 Eur, nesilaikant 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies ir 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto bei 3 dalies reikalavimų, negalima iš dalies nustatyti (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 30 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.

Be to, kaltinamasis L. K., siekdamas išvengti mokėtinų 6724,00 Eur pridėtinės vertės mokesčių, įrašė į deklaraciją žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai, tai yra, veikdamas per jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio nesuvokusią vyr. buhalterę G. R., deklaravo neteisingus duomenis apie (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM, atskaitomą PVM ir mokėtiną į biudžetą PVM:

- 2016 m. lapkričio 30 d. ir 2016 m. gruodžio 14 d. PVM sąskaitose faktūrose serija 20 Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurias (duomenys neskelbtini) perka medžio drožles už 38741,83 Eur, nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie ūkinės operacijos turinį, tai yra, dokumentuose užfiksuotos ūkinės operacijos, kurių rekvizitas ūkinės operacijos turinys neatitinka tikrovės.

Pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (2012-04-24 įstatymo Nr. XI-1988 redakcija) 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, pažeisdamas 2002 m. kovo 5 d. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 14 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas, nuo 2016 m. lapkričio 30 d. iki 2017 m. sausio 20 d. įrašė žinomai neteisingus duomenis apie (duomenys neskelbtini) prekių ir paslaugų pirkimo PVM, atskaitomą PVM ir mokėtiną į biudžetą PVM:

- PVM deklaracijoje (forma FR0600) už 2016 metų lapkričio mėnesį nepagrįstai padidino trumpalaikio turto sumą - įrašė kaip įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM 50514 Eur, kai turėjo būti įrašyta 47991 Eur, po to, siekdamas išvengti (duomenys neskelbtini) mokėtinų 2523 Eur pridėtinės vertės mokesčių, šią deklaraciją 2016 m. gruodžio 20 d. elektroninio deklaravimo būdu pateikė valstybinei mokesčių inspekcijai;

- PVM deklaracijoje (forma FR0600) už 2016 metų gruodžio mėnesį nepagrįstai padidino trumpalaikio turto sumą - įrašė kaip įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM 75690 Eur, kai turėjo būti įrašyta 71489 Eur, po to, siekdamas išvengti (duomenys neskelbtini) mokėtinų 4201 Eur pridėtinės vertės mokesčių, šią deklaraciją 2017 m. sausio 20 d. elektroninio deklaravimo būdu pateikė valstybinei mokesčių inspekcijai.

Be to, kaltinamasis L. K., nebūdamas susijęs darbiniais santykiais su ūkininko V. K. ūkiu, bet veikdamas bendrai su V. K. ir darydamas jam tiesioginę įtaką, V. K. būnant atsakingu pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 11 straipsnį už buhalterinių įrašų teisingumą, pagal 21 straipsnį už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. padėjo V. K. apgaulingai tvarkyti jo kaip gyventojo, vykdančio žemės ūkio individualią veiklą (įmonės kodas (duomenys neskelbtini) PVM mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini)), teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, tai yra:

- paruošė ir pateikė V. K. sąskaitas, kuriose vienas iš rekvizitų – ūkinės operacijos turinys neatitinka tikrovės, kad neva ūkininkas A. M. įsigijo iš gyventojo V. K. medžio drožlių pagal PVM sąskaitas faktūras: (duomenys neskelbtini) sąskaitą, serija 20, Nr. (duomenys neskelbtini) viso 20589,61 Eur sumai ir 2016-12-13 sąskaitą, serija 20, Nr. (duomenys neskelbtini) viso 14517,50 Eur sumai už medžio drožles;

- paruošė ir pateikė V. K. sąskaitas, kuriose vienas iš rekvizitų – ūkinės operacijos turinys neatitinka tikrovės, kad neva A. M. suteikė žemės sklypo melioracijos darbų paslaugą V. K. pagal 2016-11-25 pridėtinės vertės sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) už 35326,99 Eur (su PVM) sumai, po to V. K. įtraukė į apskaitą ūkininko A. M. išrašytą 2016-11-25 pridėtinės vertės sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) už žemės sklypo melioracijos darbus 35326,99 Eur (su PVM) sumai, kai realiai šis darbų neatliko;

- paruošė ir pateikė V. K. sąskaitas, kuriose vienas iš rekvizitų – ūkinės operacijos turinys neatitinka tikrovės, kad (duomenys neskelbtini) pagal 2016-11-30 sąskaitą, serija 20, Nr. 16-009 viso 14538,88 Eur sumai už medžio drožles, pagal 2016-12-14 sąskaitą-faktūrą, serija 20, Nr. 16-010 viso 24202,95 Eur sumai už medžio drožles, perka 1812 kubinių metrų medžio drožlių už 38741,83 Eur iš ūkininko V. K.,

šias minėtas L. K. pateiktas sąskaitas V. K. pasirašius ir pateikus įtraukimui į savo ūkio buhalterinę apskaitą tvarkančiam (duomenys neskelbtini), dėl neįvykusių ūkinių operacijų užfiksavimo buhalterinėje apskaitoje, nesilaikant 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies ir 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto bei 3 dalies reikalavimų, negalima iš dalies nustatyti ūkininko V. K. ūkio veiklos, turto ir įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.

Kaltinamasis A. M., būdamas atsakingas pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 11 straipsnį už buhalterinių įrašų teisingumą, pagal 21 straipsnį už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. apgaulingai tvarkė savo kaip gyventojo, vykdančio žemės ūkio individualią veiklą (įmonės kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, tai yra:

- veikdamas bendrai su darbiniais santykiais su ūkininko A. M. ūkiu nesusijusiu D. M., žinodamas, kad realiai neįsigijo iš gyventojo V. K. medžio drožlių ir kad D. M. paruoštose ir pateiktose sąskaitose vienas iš rekvizitų – ūkinės operacijos turinys neatitinka tikrovės, realiai neįsigijęs iš gyventojo V. K. medžio drožlių pagal PVM sąskaitas faktūras 2016-11-30 sąskaitą, serija 20, Nr. (duomenys neskelbtini) viso 20589,61 Eur sumai ir 2016-12-13 sąskaitą, serija 20, Nr. (duomenys neskelbtini) viso 14517,50 Eur sumai už medžio drožles, šias D. M. paruoštas ir pateiktas sąskaitas pasirašė ir pateikė buhalterei R. V., nesupratusiai jo nusikalstamos veikos pobūdžio, įtraukimui į savo ūkio buhalterinę apskaitą.

Dėl neįvykusių ūkinių operacijų užfiksavimo buhalterinėje apskaitoje, nesilaikant 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies ir 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto bei 3 dalies reikalavimų, negalima iš dalies nustatyti ūkininko A. M. veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 29 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.

Be to, kaltinamasis A. M., D. M. organizavus V. K. 2016-11-25 pridėtinės vertės sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) už žemės sklypo melioracijos darbus 35326,99 Eur (su PVM) sumai išrašymą, realiai nesuteikęs gyventojui V. K. melioracijos paslaugų, pasirašė pateiktoje sąskaitoje, kai vienas iš rekvizitų – ūkinės operacijos turinys neatitinka tikrovės, bei pateikė buhalterei R. V., nesupratusiai jo nusikalstamos veikos pobūdžio, įtraukimui į savo ūkio buhalterinę apskaitą.

Dėl neįvykusių ūkinių operacijų užfiksavimo buhalterinėje apskaitoje, nesilaikant 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies ir 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto bei 3 dalies reikalavimų, negalima iš dalies nustatyti ūkininko A. M. veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 1 d.

Be to, kaltinamasis A. M., siekdamas išvengti mokesčių, įrašė į deklaraciją žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai, tai yra, deklaravo neteisingus duomenis apie savo kaip gyventojo, vykdančio žemės ūkio individualią veiklą (įmonės kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)), įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM, atskaitomą PVM ir mokėtiną į biudžetą PVM:

- pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (2012-04-24 įstatymo Nr. XI-1988 redakcija) 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, pažeisdamas 2002 m. kovo 5 d. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 14 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas, kad jeigu už tiekiamą prekę ar teikiamą paslaugą PVM sąskaita faktūra neišrašyta, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda, kai prekė perduodama arba paslauga suteikiama, siekdamas išvengti 6093,00 Eur pridėtinės vertės mokesčio, įrašė į deklaraciją FR0600 už 2016 metų antrą pusmetį žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą - savo ūkio įsigytų medžio drožlių iš V. K. ūkio pirkimo PVM, atskaitomą PVM ir mokėtiną į biudžetą PVM; 2016 m. lapkričio – gruodžio mėnesiais nepagrįstai padidino medžiagų sąnaudas 29014,14 Eur (įrašė į balansinės sąskaitos Nr. 61701 „Medžiagos“ debetą) ir PVM deklaracijoje forma FR0600 už 2016 metų antrą pusmetį deklaravo neteisingus duomenis apie įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM, nurodydamas 8087 Eur, kai turėjo nurodyti 1994 Eur, atskaitomą PVM ir mokėtiną į biudžetą PVM, tokiu būdu išvengiant 6093,00 Eur pridėtinės vertės mokesčio ir 2017 m. sausio 25 d. šią deklaraciją per buhalterę R. V., nesupratusią jo nusikalstamos veikos pobūdžio, pateikė elektroninio deklaravimo būdu valstybinei mokesčių inspekcijai.

Kaltinamasis D. M., nebūdamas susijęs darbiniais santykiais su ūkininko A. M. ūkiu, bet veikdamas bendrai su A. M. ir darydamas jam tiesioginę įtaką, A. M. būnant atsakingu pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 11 straipsnį už buhalterinių įrašų teisingumą, pagal 21 straipsnį už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. padėjo apgaulingai tvarkyti A. M. kaip gyventojo, vykdančio žemės ūkio individualią veiklą (įmonės kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)), teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, tai yra:

paruošė ir pateikė A. M. sąskaitas, kuriose vienas iš rekvizitų – ūkinės operacijos turinys neatitinka tikrovės, kad neva ūkininkas A. M. įsigijo iš gyventojo V. K. medžio drožlių pagal PVM sąskaitas faktūras: 2016-11-30 sąskaitą, serija 20, Nr. (duomenys neskelbtini) viso 20589,61 Eur sumai ir 2016-12-13 sąskaitą, serija 20, Nr. (duomenys neskelbtini) viso 14517,50 Eur sumai už medžio drožles. Šias minėtas D. M. pateiktas sąskaitas A. M. pasirašius ir pateikus įtraukimui į savo ūkio buhalterinę apskaitą buhalterei R. V., nesupratusiai jų nusikalstamų veiksmų pobūdžio, dėl neįvykusių ūkinių operacijų užfiksavimo buhalterinėje apskaitoje, nesilaikant 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies ir 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto bei 3 dalies reikalavimų, negalima iš dalies nustatyti ūkininko A. M. veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 29 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.

Be to, kaltinamasis D. M., siekdamas padėti A. M. apgaulingai tvarkyti ūkio buhalterinę apskaitą, paruošė ir pateikė A. M. sąskaitą, kurioje vienas iš rekvizitų – ūkinės operacijos turinys neatitinka tikrovės, kad neva A. M. suteikė žemės sklypo melioracijos darbų paslaugą V. K. pagal 2016-11-25 pridėtinės vertės sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) už 35326,99 Eur (su PVM) sumai. Šią sąskaitą A. M. pasirašius ir pateikus įtraukimui į savo ūkio buhalterinę apskaitą buhalterei R. V., nesupratusiai jų nusikalstamų veiksmų pobūdžio, dėl neįvykusių ūkinių operacijų užfiksavimo buhalterinėje apskaitoje, nesilaikant 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies ir 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto bei 3 dalies reikalavimų, negalima iš dalies nustatyti ūkininko A. M. veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 1 d.

Kaltinamasis V. K. ikiteisminio tyrimo metu naudojosi įstatymo suteikta teise tylėti ir parodymų dėl jam pareikštų kaltinimų nedavė.

Kaltinamasis V. K. teisiamajame posėdyje dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo kaltu neprisipažino, parodymų nedavė, atsisakė atsakyti į klausimus, pateikė kompiuteriu spausdintus rašytinius paaiškinimus, kuriuos prašė pridėti prie bylos. Rašytiniuose paaiškinimuose kaltinamasis V. K. nurodė, kad savo kaltės nepripažįsta, jokių neteisėtų veikų nepadarė. Jam nesuprantamas kaltinimas dėl L. K. neva jam darytos kažkokios „tiesioginės įtakos“ bei kas yra sąskaitų faktūrų 2016-11-25 už melioracijos darbus, 2016-11-30 ir 2016-12-13 už medžio drožles rengėjas. Jis turi ūkį, kuriame dėl senyvo amžiaus jam padeda sūnus L. K., kuris padeda su projektais, randa klientų, padeda sutvarkyti visokius formalius dokumentų sudarymo klausimus. Dėl melioracijos darbų žemės sklype (duomenys neskelbtini) su A. M. tarėsi jo sūnus L. K., melioracijos darbai buvo atlikti, A. M. ūkis iš jo įsigijo medžio drožles, kurių dalis buvo naudojama jo žemės sklype, atliekant melioracijos darbus – užmirkusios suspaustos molingos dirvos pado ardymo darbus, o kita dalis drožlių buvo parduota A. M. ūkiui, todėl jie susitarė atsiskaityti įskaitymo būdu. Sandoris buvo realus, apskaitytas buhalterinėje apskaitoje ir nebuvo siekta išvengti jokių mokesčių sumokėjimo. Valstybinei mokesčių inspekcijai buvo pateiktos už 2016 metus teisingos deklaracijos, jis pats jokių deklaracijų neteikdavo, jas teikdavo ir už tai buvo atsakinga buhalterė N. D.. Dėl medžio drožlių nurodė, kad jos tikrai buvo pagamintos, užpajamuotos ir parduotos, visi sandoriai realūs, neturėjo jokio tikslo sudarinėti fiktyvius sandorius ir drožlės tikrai buvo parduotos A. M. ūkiui ir (duomenys neskelbtini) sąskaitos apmokėtos. Gal ir būdavo atvejų, kuomet iš karto po drožlių pagaminimo jos nebuvo užpajamuotos, bet jokio nusikaltimo tikrai nepadarė, nes iš karto drožlių pajamavimo surašyti nebuvo galimybių, nes dokumentus tvarkė buhalterė N. D., kuriai duomenis jis pateikdavo pagal poreikį – kas mėnesį ar rečiau. Dėl ūkio darbuotojams mokamo darbo užmokesčio nurodė, kad buhalterė N. D. kiekvieną mėnesį parengdavo darbo laiko apskaitos žiniaraščius ir atlyginimų šifruotes, kur buvo nurodomas konkrečiam darbuotojui priskaičiuotas mėnesinis atlyginimas, mokėtini mokesčiai ir kt. Tokių lentelių paskutiniame stulpelyje buvo nurodoma suma, kurią darbuotojui jis išmokėdavo, o darbuotojas pasirašydavo. Situacijos, kad darbuotojui jis būtų išmokėjęs didesnį darbo užmokestį, negu nurodyta šifruotėje – niekada nebuvo, visada išmokėdavo tiek, kiek buvo paskaičiuota išmokėti buhalterijoje, jokio „neoficialaus“ atlyginimo niekam nemokėjo.

Kaltinamasis L. K. ikiteisminio tyrimo metu naudojosi įstatymo suteikta teise tylėti ir parodymų dėl jam pareikštų kaltinimų nedavė.

Kaltinamasis L. K. teisiamajame posėdyje dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų kaltu neprisipažino ir perskaitė pasirašytą kalbą, kurioje nurodė, kad jokių neteisėtų veikų nepadarė, kad jam nėra aiškus kaltinimas dėl neva „tiesioginės įtakos“ darymo tėčiui V. K. bei kas yra laikomas sąskaitų faktūrų 2016-11-25 už žemės sklypo melioracijos darbus, 2016-11-30 ir 2016-12-13 sąskaitų faktūrų už medžio drožles rengėju, tačiau šiuo klausimu baigiamojoje kalboje pasisakys jo gynėjas. Toliau nurodė, kad (duomenys neskelbtini) iš ūkininko V. K. 2016 metų lapkričio–gruodžio mėnesiais du kartus įsigijo medžio drožlių, kurios buvo panaudotos įvairiuose bendrovei priklausančiuose objektuose (sandėliuose, dirbtuvėse, išbarstytos žemės sklypuose), kadangi bendrovės mineralinių trąšų sandėlyje pastoviai kaupiasi drėgmė, todėl kartkarčiais įsigyja drožles, kurios naudojamos drėgmei sugerti. Sandoriai tarp (duomenys neskelbtini) ir ūkininko V. K. dėl drožlių įsigijimo yra tikri ir realiai įvyko, todėl pagrįstai ir teisėtai buvo išrašytos sąskaitos faktūros, kurias rengė ne jis. Mano, kad sąskaitas turėjo parengti V. K. buhalterinę apskaitą tvarkantis asmuo. Sąskaitos buvo įtrauktos į (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą bei su ūkininku V. K. buvo atsiskaityta. Už 2016 metų lapkričio–gruodžio mėnesius pateiktose (duomenys neskelbtini) deklaracijose taip pat buvo nurodyti teisingi duomenys, jokių mokesčių sumokėjimo išvengti nesiekta. Be to, jis Valstybinei mokesčių inspekcijai jokių (duomenys neskelbtini) deklaracijų nėra teikęs, nes buhalterinę apskaitą tvarkė buhalterė G. R., kuri už tai ir buvo atsakinga. Dėl padėjimo ūkininkui V. K. apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitą trijuose epizoduose, kaip nurodyta kaltinime, gali paaiškinti, kad tėtis V. K. yra garbaus amžiaus, todėl savanoriškai jam padeda jo ūkyje. Daugiausia padeda sutvarkyti visokius formalius, biurokratinius (sutarčių ir kitų dokumentų sudarymo, atsiskaitymų ir kt.) dalykus. Tėtis yra fizinio darbo žmogus, augęs ir gyvenęs kitoje santvarkoje, dėl to jam sunku susigaudyti dabartiniuose biurokratiniuose procesuose. Tiesą sakant, net ir jis daro klaidas, nes visų įstatymų ir tvarkų neįmanoma žinoti, o jos dar su laiku ir keičiasi. Tėčiui priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), reikėjo aptvarkyti, atlikti jame priežiūros, valymo, dirvos gerinimo darbus (kurie plačiąja prasme kartais gali būti vadinami ir melioracijos darbais, tačiau nesusiję su jokiais melioracijos įrengimų statymais ar techniniais įrengimais, drenažo vamzdžių įrengimu ar griovių kasimu). Todėl 2016 metų rudenį su ūkininko A. M. ūkiu buvo susitarta dėl šių darbų atlikimo, nes ūkininko A. M. ūkis turėjo darbams skirtą techniką ir vykdė tokio pobūdžio veiklą. Kas susitarė dėl darbų atlikimo, konkrečiai nepasakys, nes neprisimena. Su D. M., ūkininko A. M. sūnumi, jis bendravo dokumentų paruošimo klausimais. Jokių su sandoriu susijusių dokumentų nerengė. Jis gaudavo atitinkamo dokumento jau paruoštą projektą, jį peržiūrėdavo, t. y., ar nepadaryta kur nors kokios klaidos, jeigu viskas surašyta tinkamai, paduodavo tėčiui pasirašyti bei gražindavo atgal. Visos apimties darbai žemės sklype buvo atliekami ir atlikti, todėl ūkininko A. M. ūkis išrašė tėčiui sąskaitą faktūrą, kurios jis, priešingai nei nurodama kaltinime, nerengė, nebent galėjo tik ją gauti iš D. M. ir perduoti tėčiui. Apie atsiskaitymą už melioracijos darbus gali paaiškinti, kad tėtis pardavė ūkininko A. M. ūkiui drožles ir kadangi V. K. turėjo atsiskaityti su ūkininko A. M. ūkiu, o ūkininko A. M. ūkis turėjo atsiskaityti su jo tėčiu už drožles, buvo susitarta atsiskaityti įskaitymo būdu. Dėl ūkininko A. M. ūkiui išrašytų sąskaitų faktūrų už medžio drožles gali paaiškinti tik tiek, kad iš tėčio V. K. jam tapo žinoma, kad tėtis pardavė ūkininko A. M. ūkiui drožles, iš kurių dalis buvo pristatyta į A. M. ūkį, o dalis panaudota atliekant dirvos gerinimo darbus sklype. Jis nežinojo, nei koks kiekis drožlių buvo parduotas, nei dėl kokios kainos buvo susitarta. Tai kaip tokiu atveju, nežinodamas esminių duomenų, galėjo parengti sąskaitas? Galėjo nebent tėčio prašymu jau paruoštas sąskaitas faktūras perduoti D. M., kad jis jas perduotų savo tėčiui A. M., bet neprisimena, ar šiuo atveju būtent taip buvo.

Atsakydamas į prokurorės klausimus, kaltinamasis L. K. nurodė, kad buhalterei apie įvykusias ūkines operacijas dokumentus pateikdavo ne jis. Dokumentus buhalterijai pateikdavo fizinis ar juridinis asmuo, kuris įvykdo tą operaciją. Iš V. K. ūkio buvo įsigytos medžio drožlės, tai V. K. į buhalteriją ir pristatė sąskaitas. Jų įmonė (duomenys neskelbtini) iš V. K. įsigijo medžio drožles, sąskaitas buhalterei pristatydavo jų įmonės sandėlininkas, kuris užpajamuodavo prekes. Sąskaitos būdavo pristatomos į buhalteriją elektroniniu paštu arba fiziškai. Jis žino ir turi žinoti apie visus pirkimus, kas dedasi įmonėje. Sąskaitose faktūrose, kur jų įmonė (duomenys neskelbtini) įsigijo medžio drožles iš V. K. ūkio, ar jo parašai, reikia žiūrėti į dokumentus, kas pasirašė, dabar nepasakys, kadangi per metus būna šimtai sąskaitų. Dėl sandorių, kuriuos atliko V. K. su A. M. ūkiu, jis bendravo su D. M., tarėsi dėl įrangos, nes jie turėjo įrangą, kuri buvo reikalinga šiai paslaugai atlikti (žemės lauko pagerinimui). Jis nežino, kas konkrečiai iš A. M. ūkio darbuotojų atvyko į tą lauką atlikti darbų. Nežino, kiek laiko tame lauke buvo atliekami darbai, nes žemė ne jo, o tėčio. Su D. M. kalbėjosi apie dokumentų forminimą, padarius darbus, viską darė oficialiai. Konkrečiai tarėsi dėl sklypo (duomenys neskelbtini), patį sklypą parodė gal tėtis, nebeatsimena. Nesidomėjo per kiek laiko bus atlikti darbai. Nėra parašyta, kad tenai yra draustinis ((duomenys neskelbtini) lauke), o geomorfologiniame draustinyje paviršiniai žemės darbai yra visiškai leidžiami. Jeigu būtų draustinis, tai žemės ūkio veikla nebūtų leidžiama. Su D. M. bendravo gal tris, gal penkis kartus, pažįstami yra su juo 30 metų, kalbėdavosi ir telefonu. Dėl sandorių su M. ūkiu, ar buvo rašyti elektroniniai laiškai iš (duomenys neskelbtini) elektroninio pašto, nepamena, nes rašo šimtus laiškų. Apie tėvo ūkio drožlių gaminimo procesus žino tiek, kad arba krūvos šakų, arba krūvos drožlių, toks ir žinojimas. Lankydavosi tėvo ūkyje. Pagaminus drožles, už jų tiekimą buvo atsakingas tėvas.

Kaltinamasis A. M. ikiteisminio tyrimo metu dėl jam pareikštų kaltinimų davė parodymus ir visiškai pripažino kaltę, vėliau pateikė rašytinį paaiškinimą, kuriame nurodė kaltės nepripažįstantis.

Kaltinamasis A. M. teisiamajame posėdyje dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo kaltu neprisipažino ir parodymų nedavė, atsisakė atsakyti į klausimus, pateikė kompiuteriu spausdintą rašytinį paaiškinimą, kurį perskaitė ir prašė pridėti prie bylos. Rašytiniame paaiškinime kaltinamasis A. M. nurodė, kad 2018 m. kovo 5 d. liudytojo apklausos protokole, staiga užkluptas namuose, nesugebėjo suvokti apie kokius darbus reikia kalbėti. Praėjus 2 metams, jam sunku buvo suprasti apie ką buvo kalbama, juk jam jau virš 80 metų. Jis 2016 metais buvo sanatorijoje ir visus darbus organizavo ir atliko jo sūnus D., tačiau apie D. pagalbą jam, protokole nėra paminėta. Toliau tardymo metu pokalbis pakrypo apie melioracijos technologinius procesus, apie kuriuos, kaip žemės ūkio specialistas, gerai nusimano ir atsakė, kad darbuose nedaug buvo naudojama melioracijos procesų, bet protokole traktuota kitaip. 2018 m. kovo 6 d. apklausoje taip pat buvo daug kalbama apie melioracijos technologinius procesus, kuriuos išdėstė logiškai. Pavyzdžiui sakė, kad drožlių buvo sunaudota apie 800 kubinių metrų V. K. laukuose, o kad jos buvo vežamos ir naudojamos (duomenys neskelbtini) kaime, visai pamiršo ir protokole neužfiksuota. Pavyzdžiui sakė, kad sutarčių nerašė, nors pats jas buvo pasirašęs ir jos buvo bylose. Visiškai neatitinka tikrovės sakinys: „Pasirašiau sąskaitose, kuriose nurodyti neteisingi duomenys, nes manęs taip prašė“. Visumoje visus užduotus klausimus jis priėmė, kaip savo veiksmus, tačiau apie darbus žinojo sūnus D., todėl jis atsakinėjo, kad tų darbų nedarė, tiesiog įvyko nesusikalbėjimas ir nesusipratimas, ko pasekmėje išėjo taip, kad darbai išviso nebuvo dirbami. Apgailestauja, kad nežinodamas tikros padėties, po dviejų akies operacijų, buvo silpnos sveikatos, jautė rūpestį, kad neprarasti regėjimo, prikalbėjo per daug, be to, skaityti buvo sunku (liejosi tekstas), todėl apklausos protokolą pasirašė neperskaitęs. Vėliau, peržiūrėjęs visus dokumentus, geriau prisiminęs buvusią situaciją, šiuo paaiškinimu nori patikslinti duomenis.

Kaltinamasis D. M. ikiteisminio tyrimo metu naudojosi įstatymo suteikta teise tylėti ir parodymų dėl jam pareikštų kaltinimų nedavė.

Kaltinamasis D. M. teisiamajame posėdyje dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo kaltu neprisipažino ir atsakydamas į užduodamus klausimus, parodė, kad kaltinimai yra, jog padėjo tėvukui įforminti neįvykusias operacijas, o operacijos realiai įvyko. Sakoma, kad V. K. ūkyje, (duomenys neskelbtini) kaime, nebuvo padaryti dirvos gerinimo, melioracijos darbai, nebuvo išrauti krūmai, šaknys, nebuvo važiuota su giluminiu ir įterptos drožlės. REGIA rado tų metų darytą nuotrauką, kurioje aiškiai matosi krūmai, medžiai. Jeigu nuotrauka būtų padaryta dabar, tai nebūtų nei krūmų, nei šaknų, nei medžių. Gali paaiškinti, kad darbai buvo atlikti, sąskaitos buvo išrašytos teisėtai. 2016 metais tėvukui Vilniuje buvo padarytos dvi rimtos akių operacijos, tuo metu sunkiai matė, lašinosi vaistus, liejosi, o tyrėja kažkodėl visą protokolą rašė ranka. Jis pats, skaitydamas tos tyrėjos surašytą protokolą, daug ko nesuprato, prašė, kad tyrėja perskaitytų. Pas tėvuką tyrėja atvažiavo neperspėjusi, tėvukas sirgo, apklausė tėvuką, tėvukas tuo metu nebuvo įsigilinęs, nes buvo praėję dveji metai, o kai tie įvykiai vyko, tėvukas visą mėnesį buvo Druskininkuose, sanatorijoje. Tėvukui grįžus iš sanatorijos, jis buvo užsiminęs, kad tos operacijos buvo padarytos, sąskaitos išrašytos, bet praėjo dveji metai, tėvuko atmintis irgi nebe ta. Tėvukas tyrėjai pasakė, kad šitų darbų asmeniškai neatliko, atliko jo darbuotojai, o tyrėja parašė, kad tų darbų nebuvo. Jis tų darbų nedarė, darė darbuotojai, jis tik tarėsi, padėjo tėvukui, nes tuo metu tėvukas fiziškai negalėjo tartis, buvo po akių operacijos Druskininkuose. Jis nėra su tėvuku susietas darbiniais santykiais, bet turi moralinę teisę padėti savo tėvui. Sandoris įvykęs, įformintas, sąskaitos faktūros išrašytos. Kaltinime parašyta, kad jis klastojo sąskaitas, kad jas fiziškai ėmė, kai pati tyrėja buvo atėjusi į buhalterės ofisą, išsitraukė iš kompiuterio sąskaitas, kurios buvo siųstos elektroniniu paštu. Kodėl dabar tyrėja sako, kad jis atvežė sąskaitas, kai pati matė, kad jos buvo siųstos elektroniniu paštu iš (duomenys neskelbtini) elektroninio pašto į jų buhalterės paštą. Jis nepamena, ar su L. K., ar su V. K. telefonu derino medžio drožlių vežimus. Drožles vežė, dalis buvo iškratyta, kadangi (duomenys neskelbtini) kaime V. K. krūmai buvo susmulkinti ir iškratyta ant lauko, dar vežė ir iš kitų vietų, kad pagerintų žemę. Jeigu yra labai kibus molis, jame nevyksta normali augalų vegetacija, šaknys užspaudžiamos moliu, drožlės ir kita organika labai gerai įterpia orą į šaknis. Drožlės duoda organikos, duoda oro ir dar juose yra cheminių elementų. Dabar trąšos brangios ir taip sutaupoma daug pinigų, nereikia leisti trąšoms. Dabar madinga duoti daugiau organikos, laikoma, kad tai yra ekologiškesnė trąša, negu mineralinė. Dalį medžio drožlių jie iškratė ant savų laukų, labai tiko su mėšlu, nes pas R. į ūkį atveždavo drožles, tiksliai nepasakys, kažkur 20 mašinų.

Drožlių visa veiklioji medžiaga, organika lieka, kai sumaišo su mėšlu ir iškrato ant laukų. Pirko drožlių 2016 metų lapkritį iš V. K., pirko per du kartus, daugiau nėra pirkę. O anksčiau iš R. B. pastoviai imdavo mėšlą, maišydavo su lapais, darydavo kitokius variantus. Yra darę su išvalomis, kurios lieka nuo grūdų. Medžio drožlės yra pakankamai gera medžiaga tik tiek, kad tūris jų yra didelis. Pirko rinkos kaina, pasižiūrėjo, kiek tuo metu medžio drožlės kainavo kubiniais metrais, tokią kainą ir išrašė. Už melioracijos darbus paskaičiavo irgi panašiai. Liudytojas, kuris liudijo iš melioracijos, įvardijo, kad jeigu daromi melioracijos darbai, tai vieną hektarą padaryti kainuoja 10 tūkstančių, o jie įformino 1300, kadangi nedarė tų didžiųjų melioracijos darbų, darė melioracijos pagerinimo darbus, kurie buvo vos ne 10 kartų pigesni. Tai realios kainos, niekas neišpūsta, realūs sandoriai. Dabar už tokį pat darbą jau gali būti pabrangę. Dėl darbų kontaktavo su L. K., o sąskaitų dėl įsigytų medžio drožlių iš V. K. ūkio jis nerašė, nes sąskaitas rašo buhalterija, buhalteris, kuris yra atsakingas. Dėl kainos klausimo pasižiūrėjo rinkoje, įformino sandorį ir buhalterei V. pasakė, kad išrašytų tokią kainą. Tiksliai dabar neatsimins, kas pateikė duomenis dėl medžio drožlių, kiek jų buvo vežta iš V. K. ūkio, jie geriau žinojo, kiek tų mašinų tiksliai buvo nuvežta, bet tą kiekį jie suderino, kiek buvo vežta, tiek ir išrašė. Jis fiziškai nestovėjo ir neskaičiavo mašinų, žino, kad mašinos važiavo, vežė, viskas buvo ne per vieną dieną. Medžio drožlės buvo V. K., todėl jie ir nurodė drožlių kiekį. Dėl melioracijos darbų duomenis buhalterei nurodė jie. Sąskaitas dėl medžio drožlių tikriausiai pasirašinėjo tėvas, nes atsiuntė elektroniniu paštu, tėvas uždėjo parašą. Sąskaitos buvo siųstos elektroniniu paštu, ne fiziškai ir tas yra užfiksuota. Dokumentai galėjo būti siųsti vėliau, ne 2016 metų lapkričio mėnesį, kadangi PVM ūkininkai deklaruoja kas pusmetį, jeigu ataskaitinis laikotarpis yra nuo liepos 1 dienos iki gruodžio 31 dienos, tai sąskaitos turi būti pateiktos sausio 25 dieną. Kokia data yra išrašyta sąskaita, tokia reali data ir yra, tokia data buvo išrašytos sąskaitos. Drožlės V. K. lauke buvo išbarstytos nurodytu laikotarpiu, rudenį. Drožlių kratymo darbus atliko ne A. M. ūkio darbuotojai, atrodo, kad kratėsi patys V. K. ūkio darbuotojai. Jų darbuotojas važiavo su giluminiu ir įterpinėjo į žemę. Dėl drožlių jis sąskaitų neruošė ir nepateikė A. M.. Sąskaitos buvo gautos internetu. Fiziškai sąskaitos jam nebuvo pateiktos į rankas, fiziškai jų nematė, niekam nepateikė. Fiziškai sąskaitas matė tik tyrimo metu. Sąskaitomis nedisponavo. Sąskaitos buvo atsiųstos internetu, tėvukas pasirašė ir įtraukė į apskaitą, uždeklaravo PVM, įtraukė į Mokesčių mokėtojų registrą, taip kaip priklauso pagal įstatymus.

Civilinio ieškovo atstovas V. B. teisiamajame posėdyje civilinį ieškinį palaikė ir prašė tenkinti. Nurodė, kad civilinis ieškinys pareikštas 1997,37 eurų, kurį prašo priteisti iš V. K.. Ieškinį sudaro 2016 metais nesumokėta suma biudžetui 1754,09 eurų ir 2017 m. sausio, vasario mėnesiais nesumokėti 243,28 eurai. Ieškinys pateiktas vadovaujantis Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos Šiaulių nusikalstamų veikų tyrimų skyriaus pateikta pažyma, kuri informavo apie tas sumas. Jie patys jokio patikrinimo neatliko, nėra įpareigoti atlikti patikrinimus būtent kompetentingų institucijų išduotų pažymų, tyrimus atliko išsilavinę asmenys. Pasitiki pateikta išvada, buvo pranešimas ir pagal tai pateikė ieškinį. Tai yra socialinio draudimo įmokos, kurias sudaro darbuotojams išmokėto didesnio darbo užmokesčio dalis. Civilinis ieškinys pateiktas, nurodytos aplinkybės, kitų dokumentų nėra kur būtų dėstoma jų pozicija. Civilinio ieškinio suma 1997,37 eurų, pagal laikotarpius, tiems asmenims, kuriems buvo nurodytas mažesnis darbo užmokestis. Tas sumas skaičiavo ne jie, buvo pateikta pažyma, pažymoje buvo parašyta už ką, nurodytas kaltas asmuo, išvardinta už kokį laikotarpį ir kokia suma. Jie neturi teisės ir pareigos tikrinti tų dokumentų. Negali tiksliai įvardinti už kokius asmenis tos sumos turėjo būti sumokėtos. Patys jokių skaičiavimų neatliko. Prieš teikdamas civilinį ieškinį susipažino su specialisto išvada, nes kartu su informacija buvo pateikta specialisto išvada. Matė, kad specialisto išvadoje buvo nurodyta, jog specialisto išvada yra sąlyginė. Civilinis ieškinys grindžiamas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Šiaulių nusikalstamų veikų tyrimų skyriaus pateikta informacija, buvo pateiktas pranešimas dėl informacijos pateikimo ir toje pažymoje buvo nurodyta kas yra kaltas. Specialisto išvadoje buvo nurodyta, kad ji yra sąlyginė. Vieną iš specialisto išvados sąlygų pasirinko vadovo sprendimu. Vadovas šitą sprendimą įformino žodiniu pavedimu, kad reikia reikšti civilinį ieškinį. Yra susiformavusi tokia praktika, kad jeigu tik gauna pranešimus, todėl teikia civilinius ieškinius. Nėra pagrindo abejoti, dvejoti kompetentingų institucijų išduotomis pažymomis. Gavo pranešimą, buvo pridėta specialisto išvada ir vadovas (direktorius) L. S. nurodė parengti civilinį ieškinį. Pateiktą ieškinį palaiko, papildomai jokių duomenų pateikti negali ir vadovaujasi tik specialisto išvada. Specialisto išvados detaliai, papunkčiui neanalizavo. D. U. buvo supažindinta su ikiteisminio tyrimo medžiaga, tai jos byla. Jeigu teismas manys, kad specialisto išvados ta sąlyga nepasitvirtintų, tai automatiškai netenkins civilinio ieškinio. Jeigu teismas netenkins civilinio ieškinio, sutiksime su teismo sprendimu, dabar civilinį ieškinį palaikome. Jam nėra žinomi liudytojų parodymai, duoti teisme, civilinį ieškinį palaiko. Jo išsilavinimas yra aukštasis teisinis. Įrodymai yra tiriami ikiteisminiame tyrime. Teisme vyksta bylos nagrinėjimas. Jeigu liudytojai paaiškina aplinkybes apie ikiteisminio tyrimo metu duotas aplinkybes tai turėtų būti atsižvelgta nagrinėjant civilinį ieškinį. Liudytojų parodymus vertins teismas. Rengiant civilinį ieškinį teisme duotų liudytojų parodymų tos informacijos nebuvo. Civilinį ieškinį palaiko prokurorė. Teise dalyvauti teismo posėdžiuose nepasinaudojo, nesusipažino su liudytojų parodymais, specialistės parodymais duotais teisme. Pasitiki teismu ir teismo sprendimu.

Liudytojas V. V. teisiamajame posėdyje, atsakydamas į užduodamus klausimus, parodė, kad su kaltinamaisiais nesieja jokie santykiai. Jis dirba (duomenys neskelbtini) direktoriumi. Įmonė užsiima melioracijos darbų atlikimu, melioracijos įrenginių statyba. Į melioracijos darbus įeina griovių valymas, drenažo klojimas ir kiti. Nepamena, dėl ko buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu. Dabar pagal traktoriaus pavadinimą nieko negali pasakyti. Atsimena, kad su tyrėja žiūrėjo į kompiuterį ir pagal paveiksliuką galėtų pasakyti, o dabar iš pavadinimo neprisimins tų vaizdinių. Apie pačią melioraciją gali pasakyti, kad viskas prasideda nuo griovių valymo, drenažo klojimo, tiltų, hidrotechnikos statybos. Yra matęs dirvos pakėlėją Terraland, kuris naudojamas drenažui. Tyrėjai jis davė konsultaciją, galbūt ir liudytoju apklausė. Tyrėja jam pasakė modelius ir paklausė ar jie tinkami drenažui, o jis pakonsultavo. Savo ranka parodymų nerašė, rašė tyrėja, o jis pasirašė. Internete įsivedė modelius ir matydamas tuos modelius tyrėjai galėjo paaiškinti taip, kaip supranta, ar jie naudojami drenažui. Yra statybos inžinierius, vadovauja, dalyvauja atliekant darbus. Jeigu pasirašė apklausos protokolą, vadinasi parodymai teisingi. Drenažas tai rinktuvai, sausintuvai. Rinktuvus kasa su vienkaušiais ekskavatoriais, iškasa seną, padaro smėlio pasluoksnį, deda naujus vamzdynus, užpila žvyru, užkasa. Sausintuvai kasami daugiakaušiais ekskavatoriais. Rinktuvai, sausintuvai tai yra atitinkami vamzdžiai. Melioracija gali būti, kai atliekami molio sluoksnio ardymo darbai, kad galėtų nutekėti vanduo su atitinkamu giliu noragu, čia būtų kaip nusausinimui griovelių įrengimas, vamzdžiai nebūtinai turi būti klojami, jeigu užtenka paviršiniam vandeniui nuvesti, kad jisai nesilaikytų. Užmirkusio sklypo melioracijos darbai – tai rekonstrukcija drenažo, arba naujo drenažo įrengimas. Kaip jis įsivaizduoja, kad užmirkęs plotas gaunasi tokia kaip loma ir jeigu iš jos galima išvesti vandenį, tai tam kartui gerai, o užmirkusiems plotams jau reikia naujų vamzdynų jo manymu. Atliekant melioracijos darbus mano, kad galima naudoti medžio drožles. Yra girdėjęs, kad naudoja. Jų įmonė nenaudoja, kadangi nėra projektuose. Jis įsivaizduoja, kad medžio drožlės atlieka funkciją kaip filtracinis sluoksnis, tas pats kaip ir žvyras, jos turi būti barstomos ant vamzdžių. Nežino ir negali pasakyti dėl medžio drožlių barstymo ant dirvos. Klojant vamzdžius ir pilant drožles ar galėtų atlikti vienas darbuotojas tokius darbus? Technika pažangi gal jau ir įmanoma. Kiek jam žinoma, kad dabar yra atsiradę siauri drenažo klojimai (matė Lenkijoje, Estijoje), kai siaura tranšėja važiuoja traktorius ir kloja vamzdžiuką, o jeigu tas pats žmogus atvažiavo su technika ir vamzdžiuką užpylė, tada realu. Jų įmonė tokių brangių mašinų neturi, naudoja seną techniką. Jis matė naujovišką techniką, kai važiuoja traktorius pasikrovęs (matė su žvyru) ir užpila tranšėją. Dėl melioracijos darbų atlikimo 21 ha sklypo plote? Pavasarį laimėjo konkursą numelioruoti 16 ha sklypo plotą, sąmatinė vertė buvo 11 tūkstančių eurų, darbas gal 4 dienos. Yra melioravę 160 ha plotą, kainuodavo 300 tūkstančių eurų, melioravimas priklauso nuo vietovės. Ikiteisminiame tyrime buvo kalba apie 64,9 ha plotą, skaičiavo pilnai rinktuvą, sausintuvą, melioruojant plyną lauką, be jokių nuolydžių, naujai rinktuvus, sausintuvus, pilnai nudrenuotą. Jeigu dirbtų traktorius su kažkokiu prikabintu purintuvu, kuris giliai molį kasa ar galėtų toks traktorius su prikabintu purintuvu dar barstyti ir drožles, kad padengti vamzdelius? Yra viena technologija, kad išpjauna, o drožlėmis ar žvyru neužpilsi, kitas kasa tranšėją, iškasa ir užpila, o čia purintuvas – neįsivaizduoja. Savo srityje jis dirba 6 metus. Įmonei vadovauja du metus. Anksčiau 4 metus dirbo darbų vykdytoju. Ūkininko pažymėjimo neturiu. Nežino kam daugiau gali būti naudojamos medžio drožlės. Ar su tyrėja aptarinėjo konkretų lauką, kur buvo atliekami melioracijos darbai, dabar neprisimena. Į sąskaitą už atliktas paslaugas įrašo nudrenavimo darbus pagal įkainius, skaičiuoja vamzdyną. Su užsakovu suderina, atvažiuoja į lauką, paskaičiuoja atliktus darbus, ar kokius darbus reikės atlikti, gali būti kažkokie tyrinėjimo darbai, sausintuvų įrengimas, griovių išvalymas. Atlikdami melioracijos darbus į sąskaitą įrašo bendrai atliktus darbus ir prie sąskaitos prideda atliktų darbų aktą, kur surašyti atlikti darbai. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas, atliko paskaičiavimus kaip naujai tranšėjai pakloti, sunku prisiminti, ar šioje byloje buvo atlikti tokie darbai. Įkainius skaičiavo orientacinius, kokius skaičiuoja, yra sistema Sistela, skaičiuoja pagal patvirtintus įkainius. Šiuo atveju įkainius skaičiavo iš atminties, iš patirties. Jų įmonė yra pelno siekianti įmonė, kitoje įmonėje tos kainos gali būti skirtingos, dalyvaujant 10 rangovų jų visų kainos bus skirtingos, kiekvienas skaičiuoja pagal save, už kiek jis gali įvykdyti tuos darbus. Nuo molio vandens nutraukimas gali būti atliekamas su vienkaušiu ekskavatoriumi, dar gali būti naudojamas buldozeris, traktorius greiderio principu. Krūmų iškirtimas, šaknų išrovimas įeina į melioraciją. Ar juos galima pavadinti melioracijos darbais? Kai pradedi melioruoti lauką būtinai turi būti iškirsti krūmai, išrautos šaknys, turi išsivalyti. Iškirsti krūmynus, išrauti šaknis gali ir vienas žmogus. Jų įmonėje žmogus atliekantis tokius darbus turi pjūklininko pažymėjimą. Šaknis išrauti galima ir su traktoriumi, jeigu didelės šaknys. Ikiteisminio tyrimo metu tyrėja jam nerodė tų laukų, krūmynų nuotraukų. Tyrėją jis konsultavo dėl technikos naudojimo, kurią ji jam rodė. Paskaičiavimai su konkrečiais darbais, apimtimis, kurie pateikti, tai buvo jo nuomonė. Jam nebuvo nurodytas konkretus sklypas, kur jis yra, kokioje vietoje, jo charakteristikos. Su tyrėja nebuvo nuvažiavę į konkretų sklypą. Tyrėja pasakė technikos pavadinimą, jis įvedė į Google ir tada žiūrėjo tos technikos paveiksliukus (nuotraukas). Dabar negali atgaminti tų nuotraukų, paveiksliukų, kuriuos žiūrėjo, apklausos metu nuotraukos nebuvo padarytos, nebuvo atspausdintos. Įvedus internete technikos pavadinimą išmetė daugiau modelių skirtingų. Nurodytos technikos modelių buvo daugiau, gal skyrėsi jų metai, techninių charakteristikų nebuvo, buvo tik jų dydis. Mažiukas traktoriukas galingumo neturės. Yra mažiukas trijų tonų ekskavatorius ir yra tas pats mažiukas 5 tonų ekskavatorius, jų nesulyginsi. Žinių apie dirvos gerinimo priemones, drėkinimą kažkiek turi, nes buvo seminare praeitais metais prieš žiemą. Apie dirvos agromelioracines, agrochemines gerinimo priemones nežino. Teko būti ūkininkų suvažiavime ir vienas ūkininkas pasakojo apie medžio drožlių naudojimą, kad pylė ant vamzdžių. Krūmynų pjovimas, šaknų rovimas yra melioracijos paruošiamieji darbai, griovys yra melioracijos statinys. Melioracijos statinių priežiūra, tai yra griovio išvalymas, iškirtimas. Konkursai būna dėl remonto, priežiūros, jie iškerta griovius, išvalo, nušienauja, pakeičia žiotis, sutvarko pralaidas. Melioracijos statinių priežiūra yra melioracijos darbai, kurie gali būti ir neklojant vamzdelių. Vieno hektaro drenažo sutvarkymas galėtų kainuoti iki 10 tūkstančių eurų. Jis nėra įtrauktas į ekspertų sąrašą. Apie tai ką šiandien kalbėjo žinių turi tik iš darbo, turi melioracijos statinių atestatą, kurį įsigijo šiais metais. Ikiteisminio tyrimo metu jo neturėjo. Perskaičius liudytojo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 160-163), liudytojas patvirtino, jog surašyti parodymai yra teisingi.

Liudytojas K. M. teisiamajame posėdyje, atsakydamas į užduodamus klausimus, parodė, kad pažįsta V. K., kuris jo buvęs darbdavys. Paskutinius tris metus pas K. nebedirba, o iki tol dirbo apie 8 metus. Pas K. dirbo su traktoriumi pusantriniu, su „Belarus“, su „John Deer“, su kokiu būdavo darbo, su tokiu ir dirbdavo. Su pusantriniu traktoriumi arė žemes, su „Belarus“ vandenį vežiojo ir žiemą iš miško veždavo malkas. Su traktoriumi „John Deer“ arė, lygino. Jeigu nereikėdavo dirbti lauko darbų, tada dirbdavo prie statybų, statė džiovyklą, betonuodavo dirbtuves. Prižiūrėdavo traktorius, su kuriais dirbdavo, o „John Deer“ buvo naujas traktorius. Darbo sutartis buvo pasirašyta, dirbo traktorininku-darbininku. Teko dirbti ir prie medžio drožlių. Iš pradžių važiuodavo kirsti krūmų, krūmus išpjaudavo iš melioracijos griovių, palei durpyną (duomenys neskelbtini), atsiveždavo į bazę, susmulkindavo. Smulkintuvas buvo kabinamas prie traktoriaus, jam irgi teko dirbti, dirbo ir kiti traktorininkai. Prie drožlių teko dirbti gal 5 metus. Krūmus kirsdavo žiemą ir vasarą, kai nebebūdavo žemės darbų. Grioviai eidavo apie K. žemę, važiuodavo pagal žemės kraštą. Susmulkintas medžių drožles sudėdavo į sandėlį, o daugiau jas išveždavo, neklausdavo kam veždavo, K. sūnus buvo atvažiavęs pasiimti drožlių. Drožles parduodavo. Kam naudodavo drožles nežino. 2016 metais drožlių niekas nebeėmė, todėl drožles su kratytuvu išbarstė ant K. žemės, išbarstė gal ant 40-50 ha žemės ploto. Iš sandėlio drožles išveždavo su priekabomis, išsiversdavo ir daugiau su kratytuvu išbarstydavo. Medžių drožles smulkindavo bazėje, bet yra buvę, kad smulkindavo ir lauke. Smulkinant dirbdavo keturiese. Drožlės buvo sandėliuojamos (duomenys neskelbtini) arkiniame sandėlyje. Negali pasakyti kas imdavo drožles, drožles ėmė K. sūnus, o kiek kartų ėmė negali pasakyti, imdavo, kad apsaugoti trąšas nuo išbėgimo, nes drožlės sugerdavo vandenį. Jis nėra vežęs drožlių. Smulkintuvą kabindavo prie traktoriaus „Belarus“ 6 cilindrų. V. K. ūkyje nebedirba jau trys metai, gali būti, kad dirbo 2016 metais ir 2017 metų sausio, vasario mėnesiais. Tyrėjai davė teisingus parodymus. Nepamena kokie kiekiai drožlių buvo pagaminti 2016 metais. 2016 metų rugsėjo-spalio mėnesiais K. nebeturėjo kur dėti drožlių, todėl jos buvo išbarstytos ant (duomenys neskelbtini) laukų. Po to atrodo, kad daugiau nepjovė, nesmulkino, negali pasakyti. Tyrėjai sakė, kad drožles išbarstė (duomenys neskelbtini) kaime ant lauko, o išbarstė (duomenys neskelbtini) kaime ant lauko, sumaišė kaimus. 2016 m. spalio-rugsėjo mėnesį prigamintas drožles ar kas pirko nežino. L. K. pirko drožles, o kokiais metais negali pasakyti. Drožlės buvo prastos kokybės, niekas jų nepirko, todėl iškratė ant laukų. Smulkintuvas kabinamas prie traktoriaus. Smulkinimo darbus atlikdavo lauke. Kai dirbo pas K. jo darbo režimas buvo – iki Naujų metų dirba, o po Naujų metų stoja į darbo biržą. Pirmus metus dirbo ištisai, o vėliau padarė, kad po Naujų metų į darbo biržą. Konkrečiai kokiais mėnesiais 2016 m., 2017 m. žiemą dirbo įvardinti negali, iki Naujų metų dirbo, pavasarį vėl pradėdavo dirbti, gal nuo balandžio, negali pasakyti. Kai pradėdavo dirbti, dirbdavo pilnu etatu, 8 valandas per dieną, mokėdavo minimumą, gaudavo apie 300 eurų, tiksliai negali pasakyti. Ikiteisminio tyrimo metu kalbėdamas apie atlyginimą atsiminė ne labai gerai, nurodė, kad gaudavo 300 eurų, minimumas iš pradžių buvo mažesnis, daugiau didesnis, konkrečiai kokį atlyginimą gaudavo paskutiniu laikotarpiu, negali įvardinti, gaudavo 200-300 eurų, 350 eurų. Kol dirbo alga būdavo visą laiką vienoda. Už gautą atlyginimą pasirašydavo algalapyje. Algalapyje būdavo nurodytos sumos kiek bus atskaityta, kiek išmokėta, matydavo už kokią sumą pasirašo, už kokias sumas pasirašydavo neprisimena. Tyrimo metu kalbėjo teisingai, parodymus tvirtina. Drožles pildavo į arkinį sandėlį. Arkinis sandėlis buvo remontuojamas, nes prieš tai buvo lentpjūvė, neprisimena ar 2016 m. buvo arkinio sandėlio remontas. Pažiūrėjęs į atlyginimų žiniaraščius, parodė, kad yra pasirašęs už tiek, kiek gaudavo atlyginimo, negu nurodyta žiniaraštyje daugiau nėra gavęs. Sako maždaug apytiksliai kiek gaudavo, nebūdavo taip, kad gautų daugiau pinigų negu žiniaraštyje, taip nebuvo. Būdavo, kad sirgdavo, tai gaudavo mažiau. Negali išvardinti kiek kas mėnesį 2016 metais buvo pagaminta medžio drožlių, vieną dieną daugiau, kitą mažiau, įvairiai, kas mėnesį mėnesį negali išvardinti. Jis nebuvo atsakingas už drožlių pardavimą.

Liudytojas A. D. teisiamajame posėdyje, atsakydamas į užduodamus klausimus, parodė, kad pažįsta V. K. ir L. K., nes dirba daug metų V. K. ūkyje, gal nuo 2005 metų. Dirba vairuotoju, vairuoja sunkvežimį su priekaba „Kamaz“ markės, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kabina geltonos spalvos, kėbulas žalios spalvos. Veža grūdus, statybines medžiagas, trąšas, viską veža. Ši transporto priemonė grūdų gali vežti apie 20 tonų. Veža juo trąšas maišais, skaldą palaidą, žvyrą. Iš K. ūkio veždavo į (duomenys neskelbtini), į kombinatus, į Joniškį. „Čipsai“ yra smulki mediena, jie juos taip vadindavo, tai yra medienos drožlės. Dirbdavo ne kiekvieną dieną. Prie medienos smulkinimo nedirbo. Kas nurodydavo darbus? Rytą susirinkdavo ir brigadininkas V. K. nurodydavo kokius darbus dirbti. Buvo apklaustas tyrėjos, tiksliai nebegali pasakyti kokius parodymus davė tyrėjai, tai buvo prieš metus laiko. Parodymai teisingi. Gal kažkiek ir dirbo prie „čipsų“, nelabai atsimena, kai nebūdavo ko parvežti, nuvežti, varydavo dirbti kitus darbus. Darbuotojų, dirbančių su technika, šiuo metu yra 8, o kiek buvo anksčiau neprisimena, gal ir anksčiau buvo tiek pat. Krūmų kirsti važiuodavo gal 5 asmenys. Medžius smulkindavo ten kur kirsdavo, kirsdavo iš griovių, laukų, smulkindavo su prie traktoriaus prikabintu smulkintuvu, šakas į smulkintuvą kišdavo rankiniu būdu, o susmulkintos būdavo vežamos į angarą (duomenys neskelbtini) kaime, kur išpildavo. Po to drožlės būdavo išvežamos ten, kur buvo liepiama vežti. Jis vežė į (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) dirbtuves. 2016 m. kokiais mėnesiais ir kiek drožlių būdavo pagaminama negali pasakyti, gal daugiau rudeniop, pasibaigus kūlimui, žiemos laiku, sunku pasakyti, žino, kad kelis metus buvo gaminamos drožlės. 2016 m. drožlės buvo sandėliuojamos angare, būdavo, kad išveža, vėl pripila, pagal mėnesius tiksliai negalėtų pasakyti, praėjo daug laiko. Buvo vairuotojas, dirbo tik už pusę etato, veždavo viską kas buvo nurodyta, ko reikėjo ūkiui. Kažkiek teko dalyvauti drožlių smulkinime, bet pagrindinis darbas buvo vairuotojo. Iš lauko į angarą daugiau drožles atveždavo su traktoriais, o pirkėjams veždavo iš sandėlio. Visą laiką dirba pusę etato, žiemos sezono metu taip pat, 2016 m. žiemos metu gal ir nedirbo kurį laiką. 2016 metais ir 2017 metų pirmus du mėnesius gaudavo atlyginimo virš 100 eurų, tiksliai sunku pasakyti, praėjo daug laiko, gaudavo gal kokį 120-130 eurų. Tyrėjai apklausos metu davė teisingus parodymus, tyrėja klausė kiek gauna atlyginimo, sakė, kad gaudavo apie 200 eurų. Nebeprisimena kaip tyrėja klausė, ar kiek gauna į rankas, ar kiek ant popieriaus, jie paprasti darbuotojai, sunku jiems susiorientuoti, gal ir galėjo pasakyti, kad gauna 180 eurų, neaišku kaip paklausė. Atlyginimą išmokėdavo ūkininkas V. K., pasirašydavo ant algalapio, ant ko pasirašo kartais skaitydavo, kartais neskaitydavo, pasirašydavo kiekvieną mėnesį. Kiek gaudavo atlyginimo, už tiek ir pasirašydavo, gal būdavo dienų kai nedirbdavo. Tyrėjai sakė, kad gal priskaičiuotas atlyginimas 180 eurų, gal jo klausė kiek yra priskaičiuota. Daugiau pinigų negaudavo, kiek nurodyta žiniaraštyje tiek ir gaudavo. Neapskaitytų pinigų negaudavo. „Čipsus“ medžio drožles veždavo į (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) dirbtuves. Jam nėra žinoma kas pas ūkininką K. atsakingas už drožlių pardavimą. Perskaičius liudytojo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 26-30), liudytojas parodymus patvirtino, tik dėl to atlyginimo nurodė, kad neišsiaiškino, ar kiek ant popieriaus, ar kiek į rankas, užduoda tokius suktus klausimus, kad kartais negali net susigaudyti.

Liudytojas A. B. teisiamajame posėdyje, atsakydamas į užduodamus klausimus, parodė, kad pažįsta V. K. ir L. K., nes K. V. ūkyje dirba maždaug apie 10 metų, dirba traktorininku. Teko dirbti ir dirba su traktoriumi „Belarus“, „John Deer“, dirba su visais traktoriais, kurie yra ūkyje. Dirbo su traktoriumi T25, ar teko dirbti su pakrovėju neatsimena. Kai nereikėdavo dirbti su traktoriumi dirbo kitokius darbus, kuriuos nurodydavo ūkininkas arba brigadininkas V. K.. Teko dirbti prie medžio drožlių. Prie medžio drožlių dirbo gal prieš 3 ar 4 metus, gal 5 metus, kirsdavo krūmus, smulkindavo, dirbo V. K., A. D., A. J., R. K., K. K.. Iš pagriovių kirsdavo krūmus (duomenys neskelbtini) kaimuose, kirsdavo iš visur, ne vien iš K. ūkio, būdavo apžėlęs keliukas, reikėdavo nupjauti. Nupjautus krūmus, šakas smulkindavo su smulkintuvu pridėtu prie traktoriaus, smulkindavo vietoje, o susmulkintas drožles veždavo į angarą (duomenys neskelbtini) kaime, išpildavo. Yra drožles purtę ant laukų, o kur daugiau jas veždavo, nežino. Ūkininko ūkis, bazė, sandėliai yra (duomenys neskelbtini) kaime. K. žemės yra (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini). Nuo ūkininko bazės krūmų kirsti važiuodavo gal trijų kilometrų atstumu. Neatsimena kokiais metais medžio drožles purtė ant ūkininko K. laukų (duomenys neskelbtini) kaime, vežė ne vieną kartą. Neatsimena ar 2016 m. kirto krūmus, ar darė drožles, neatsimena, kada paskutinį kartą dirbo prie drožlių. Tyrėjai sakė teisingai. Dabar drožlės nebegaminamos, nežino kodėl ūkininkas nebegamina drožlių, gal krūmai nebeauga. Algos gaudavo 300 eurų kas mėnesį, dirbo pilnu etatu, žiemos metu jeigu būdavo šalta nedirbdavo, išleisdavo atostogų. Atlyginimą išmoka pats ūkininkas K., pasirašo ant algalapio, kas parašyta nelabai skaito, pasitiki. Atsimena, kokius parodymus davė tyrėjai, sakė, kad atlyginimo gauna apie 400 eurų su mokesčiais, parodymai teisingai užrašyti. Dėl tų mokesčių jis nežino kaip pasakyti, ar su mokesčiais, ar be mokesčių, klausė, pasakė ir tiek. Atlyginimą gaudavo pagal algalapį, gaudavo su centais, kurį pasirašydavo, neapskaitytų pajamų negaudavo.

Liudytojas A. J. teisiamajame posėdyje, atsakydamas į užduodamus klausimus, parodė, kad pažįsta V. K. ir L. K., nes jau 12 metų dirba V. K. ūkyje, dirba vairuotoju, tačiau kai nereikia vairuoti, tada dirba visokius darbus. Vairuoja „Kamaz“ markės automobilį, kuris yra žalios spalvos, Nr. 367, važinėja visą laiką su ta pačia transporto priemone. Yra tekę dirbti prie medžio drožlių. Iškirsdavo visokius krūmus grioviuose, pamiškėse, dėdavo į krūvas, po to buvo smulkinamos su smulkintuvu prikabintu prie traktoriaus. Kiek pamena prie krūmų kirtimo daugiausia dirbo gal 2014-2015-2016 metais, sunku beprisiminti. Kai ūkininkas gavo paramą, tada ir pradėjo kirsti krūmus, gaminti drožles. Prie krūmų kirtimo daugiausia dirbdavo pasibaigus sėjai ir po derliaus nuėmimo, žiemą nekirsdavo. Prie krūmų kirtimo dirbo jis, B., M., K. ir kiti, dirbdavo keturi, penki. Krūmus kirto (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) durpyne, (duomenys neskelbtini), pamiškėse, krūmai daugiausia būdavo ūkininko žemių ribose. Pagamintos drožlės būdavo pilamos į arkinį sandėlį (duomenys neskelbtini) kaime, o po to kitas vairuotojas vežė į (duomenys neskelbtini), drožlės buvo purtomos ant ūkininko K. laukų (duomenys neskelbtini). Dirbdavo po 8 valandas, žiemą išleisdavo atostogų. Atlyginimas buvo mokamas kas mėnesį, mokėdavo 300 eurų, o ant popieriaus būdavo 380 eurų. Darbymečiu dirbdavo ilgiau, bet daugiau neuždirbdavo. Atlyginimą mokėdavo ūkininkas, mokėdavo grynais, pasirašydavo algalapyje. Perskaičius liudytojo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu dėl mokėto atlyginimo (t. 2, b. l. 10-12), liudytojas parodė, kad vieną kartą ūkininkas yra davęs daugiau pinigų, kadangi jam reikėjo pirkti šaldytuvą, paprašė pinigų ir davė, tyrėjai nesakė, kad darbymečio metu duoda daugiau pinigų, sakė, kad vieną mėnesį buvo davęs daugiau pinigų, o tyrėja parašė, kad du mėnesius, neteisingai parašyta. Kai būna šalta ar bjaurus oras, tada jie nedirba, žiemą ištisai nedirba. Ūkininkas tik vieną kartą jam yra davęs daugiau pinigų, paprašė ir davė, nežino skolino ar davė, tai buvo ne kaip atlyginimas. Atlyginimo 400 eurų negaudavo, gaudavo 310, 320 eurų, gal susijaudinęs tyrėjai pasakė, kad gaudavo apie 400 eurų, gal ne taip pasakė, reikėjo sakyti 380 eurų, niekas nemoka 400. Surašytų parodymų neskaitė, pasirašė. Jo apklausoje dalyvavo advokatas, kurį samdė ūkininkas. Prie drožlių smulkinimo dirbdavo po sėjos ir po rudens darbų, mėnesių neatsimena. Nežino ar galėjo taip būti, kad paskutinį kartą drožles smulkino 2016 m. lapkričio ar spalio mėnesį, nebeatsimena, smulkino, gal ir teisingai užrašė tyrėja. Drožlės buvo laikomos arkiniame sandėlyje ir lauke. Išvežus drožles arkinį sandėlį betonavo, nes buvo ruošiamasi supilti grūdus. Prieš betonavimą drožlių sandėlyje nebebuvo, buvo išpurtytos ant laukų. Drožlių dar buvo didelė krūva lauke už arkinio sandėlio. Algalapiuose atitinka pinigų sumos, kurias gaudavo į rankas, negali pasakyti kiek konkrečiai kiekvieną mėnesį gaudavo pinigų su centais. Pasirašydavo ant algalapio, nežiūrėdavo, pasirašydavo ir viskas.

Liudytojas S. J. teisiamajame posėdyje, atsakydamas į užduodamus klausimus, parodė, kad pažįsta V. K.. V. K. samdė jį betoninių grindų betonavimui angare, sandėlyje, dirbtuvėse (duomenys neskelbtini) kaime. Betonavo kelis kartus. Dirba pagal verslo liudijimą, užsiima betonavimu, dirba su savo technika. Betonavo pernai, betonavo gal ir 2016 metais. Angarą betonavo 2016 ar 2017 metais, neatsimena, tyrėja pasižiūrėjo sąskaitą ir pagal sąskaitą jis pasakė datą. Prieš betonavimą angaras buvo tuščias, paruoštas betonuoti, betonavimui paruošė jie patys, buvo privežę smėlio, išlyginę, kad galėtų betonuoti. Prie betonavimo dirbo tris dienas. Po darbo išrašo sąskaitą, dėl kainos iš karto apsitaria, pinigus sumoka baigus darbą, išrašo kvitą ir gauna pinigus. Pinigus mokėjo pavedimu, negali garantuoti, bet tikriausiai pavedimu. Angare medžio drožlių nebuvo, angaras buvo paruoštas betonavimui, o ar kur nors buvo drožlių, aplinkui medžiai, krūmai, matė, kad buvo krūva rąstų, netoli gyvena kažkokie žmonės, yra garažai, drožlių nematė. Jeigu išrašyti kvitai, kad betonavimo darbus atliko 2016 metų birželio ir rugsėjo mėnesiais, vadinasi darbus tuo metu ir atliko, nes V. K. prašė, kad išbetonuotų, kad galėtų pilti derlių, tai galėjo būti birželio-liepos mėnesiais. Rugsėjo mėnesį angare grindis nelabai galėjo betonuoti, sunku pasakyti, negalėjo būti tokio ilgo tarpo. Angare grindis betonavo per du kartus, o dirbtuvėse per vieną kartą. Jis jokių drožlių nematė. Betonuojant angare grindis po teritoriją nevaikščiojo, atvažiuoja dirbti, o ne vaikščioti, nevaikščiojo ir nematė, kas yra už kitų pastatų. Gal būtų atkreipęs dėmesį jeigu būtų buvusi kažkokia didžiulė krūva, negali pasakyti kas buvo toje teritorijoje ir ko nebuvo. Ūkininkas užsiima grūdinėmis kultūromis, o kad kurį laiką užsiėmė drožlėmis jis nežino.

Liudytojas D. M. teisiamajame posėdyje, atsakydamas į užduodamus klausimus, parodė, kad kaltinamuosius pažįsta. Kažkada dirbo (duomenys neskelbtini) konsultacinėje įmonėje, kuri konsultuoja Europos Sąjungos paramos paraiškų rengimo klausimais ir K. konsultavo rengiant paramos paraišką ir paskui įgyvendinant projektą. Sutartis įvykdyta, pabaigta. Projektas buvo „Parama verslui kaime“, kažkas iš tos krypties. Sutartis buvo su V. K.. Nacionalinei mokėjimų agentūrai buvo pateikta paraiška, verslo planas, kuri buvo patvirtinta, V. pilnai įgyvendino projektą, įsigijo visą techniką, pagal dokumentus viską vykdė, kartais pasiskambindavo ir pasiklausdavo jeigu būdavo neaiškumų. Parama buvo naujos technikos įsigijimas, tai yra, traktorius, priekaba, krautuvas, drožtuvas ir dar kažkas, negali pasakyti. Žino, kad tai, kas buvo numatyta projekte, buvo įsigyta. Veiklai vykdyti buvo numatytas terminas, projekto įgyvendinimo terminas du metai, o paskui buvo 5 metai, priežiūros laikotarpis numatytas paramos paraiškoje. Projektas buvo rengiamas 2011 metais ir iki 2015 metų buvo priežiūros laikotarpis, 2010 metai buvo ataskaitiniai. Paraiškoje buvo numatytos planuojamos pajamos, mano, kad tikrai įvykdė, kiek prisimena, kad įvykdydavo netgi daugiau nei reikėdavo, nes dažnai pasiskambindavo, pasiklausdavo kiek reikia, kiek jau įvykdė, ar jau užtenka. Be to, yra 30 procentų paklaida jeigu ir neįvykdytų, sankcijos nėra taikomos. Kiekvienais metais agentūrai yra teikiamos ataskaitos už praeitus metus iki balandžio pabaigos, pateikiami draudimo polisai apie techniką, nes ji turi būti apdrausta ir turima, negali būti parduota, nuostolių ataskaita, kad veikla vykdoma. Jeigu agentūrai kyla kažkokių abejonių, kad kažkas ne pagal projektą, būna paklausimas, bet šio projekto atveju mano, kad nebuvo. Jeigu neįvykdo suplanuotų pagal paraišką iki 70 procentų, reikia paaiškinti, kodėl neįvykdė, kokios priežastys tai lėmė, nes agentūra irgi supranta, kad žmogus investavęs į kažkokį tai daiktą investavo savo pinigus ir pats labiausiai suinteresuotas gauti pelną, pajamas. Jeigu įvykdo 70 procentų, yra tiesiog paaiškinimas kodėl neįvykdė, jeigu įvykdo virš 50 procentų yra taikomos sankcijos, tačiau labiau simbolinės. Jam neteko susidurti nė su vienu tokiu projektu, tik žino, kad jeigu nepasiekė 50 procentų kas buvo planuota, tai būna ženklios sankcijos. Jeigu perlipa 70 procentų, kas buvo planuota, tai sankcijos netaikomos. Agentūros yra nustatyta sankcijų metodika. Kol parama buvo skiriama, bendraudavo tiek su V. K., tiek su L. K. bei dar su D. M., nes A. M. šiame projekte nedalyvavo. Projektuose paprastai bendrauji su visais šeimos nariais ir ypač jeigu žmogus yra vyresnio amžiaus, kad jisai suprastų agentūros reikalavimų vingrybes kartais reikia pabendrauti su jaunesniu žmogumi, nes jis turi būti tikras, kad jie suprato, kaip tas projektas turi būti vykdomas, įgyvendinamas. Gal porą metų yra padėję pateikti ataskaitas po projekto. Tonažas tikrai nėra fiksuojamas, kiek tų drožlių reikia pagaminti, pajamos už drožles buvo pateikiamos. Gautus duomenis sudėdavo į ataskaitos formą ir atiduodavo atgal, kad jie pateiktų agentūrai, nes agentūros ataskaitos formose biurokratiniai išsireiškimai, todėl jų darbas yra paprašyti žmogiškąja kalba, ko reikia ir sudėti į biurokratinę formą. Jų bendrovė parengė paraišką. Jų pagrindinis darbas yra paraiškos parengimas tam, kad būtų pasirašyta paramos sutartis su agentūra, o vėliau jie nenorėdami palikti žmonių likimo valiai su projektais, tiesiog pakonsultuoja. Kiek atsimena pagal tipinę sutartį, konsultavimo paslaugų nebuvo numatyta. Šiuo atveju sutartis pasirašyta 2011 metais ir V. K. sutartiniais pagrindais konsultavo iki paramos sutarties pasirašymo, šito tiksliai negali garantuoti, neturi tos sutarties, sako pagal tipinę sutartį. Iki paramos sutarties pasirašymo 2012 metų pradžioje, iki pasirašė su agentūra, o paskui jų kaip ir marketinginis dalykas pakonsultuoti, jeigu žmogui iškyla kažkokių klausimų, kartais patys geranoriškai paskambina, primena, kad reikia to, ar to, palaiko ryšius su savo buvusiais klientais. Galėjo būti taip, kad konsultavo viso projekto laikotarpiu. Pagal projektą V. K. vykdė paramą kaimui, tai yra, ne žemės ūkio veikla kaime. Nėra tikras, kad jie gamino medžio drožles, bet mano, kad taip. Ta parama buvo skirta vienai iš tokių veiklų. Pagal taisykles jeigu pareiškėjas vykdo ne žemės ūkio veiklą, tai šalia gali vykdyti ir žemės ūkio veiklą. Paraiškoje yra numatytos sumos, mano, kad sumos atspindėjo iš tos alternatyvios veiklos, iš drožlių gamybos. Daugiausia bendraudavo telefonu, jeigu nebūdavo tikras, kad V viską suprato, tada bendraudavo su L. Jo telefono numeris 8-612-73348. 2016 m. gruodžio mėnesį gal ir galėjo L. K. skambinti, jeigu žmonės norėjo kažką patikrinti. Paraiškoje neturėjo būti numatyta gaminti drožles 2016 metais, nes prognoziniai metai buvo nuo 2011 metų iki 2015 metų, gal tą veiklą ir turėjo vykdyti, bet skaičių jau nebuvo numatyta, kiek jis atsimena. Ar konsultavo 2016 metais? Jeigu klausė, skambino, kažką atsakė, gal net ir paraišką atsivertė, kažką pasakė. Kažkiek atsimena parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, nes jo paprašė atsivežti visus dokumentus, kuriuos nusivežė ir tyrėja paprašė suieškoti skaičius, surado skaičius, kurie buvo numatyti, todėl tyrėjos tie skaičiai tiksliai užfiksuoti. Galėjo konsultuoti V. K. ir L. K., kiek turi būti suplanuotų pajamų įgyvendinta. 2016 metų apskritai nebuvo parašyta projekte konkrečių skaičių, jo žiniomis jokiuose teisės aktuose nėra nurodyta, kad 2016 metais turi būti pasiektas kažkoks skaičius. Nuo paramos sutarties pasirašymo yra 5 metai veiklai vykdyti, šiaip 2016 metais dar privalėjo vykdyti tą veiklą, bet kokiose apimtyse nėra numatyta. Sutartis pasirašyta 2012 metų pradžioje, o projektas rengtas 2011 metų pabaigoje.

Liudytoja R. V. teisiamajame posėdyje, atsakydama į užduodamus klausimus, parodė, kad pažįsta A. ir D. M., sieja darbiniai reikalai. Šiuo metu dirba buhaltere (duomenys neskelbtini). Anksčiau dirbo pas M., (duomenys neskelbtini). Jos darbo vieta buvo (duomenys neskelbtini), dirbo buhaltere. Apskaitą A. M. tvarkė kaip ūkininkui, buvo įdarbinta pagal darbo sutartį, dirbo per dieną vieną valandą, išrašydavo sąskaitas, pavedimus padarydavo, sutikrindavo, susivesdavo pirkimus. Ataskaitoms daryti dokumentus pateikdavo A. M.. Kokius dokumentus pateikdavo, arba pasakydavo, tokias atskaitas ir padarydavo. Ataskaitas teikdavo PVM mokesčių, gyventojų pajamų deklaracijas, metinę gyventojų deklaraciją. Apskaita buvo vykdoma bankiniais pavedimais, kasos grynųjų pinigų nebuvo. Kokias ataskaitas pildė 2016 metų gruodžio 31 dienai, susivedė visus duomenis už pusmetį, persitikrino. Tyrėjai parodymus davė pagal dokumentus, kuriuos ji turėjo. Tiksliai neatsimena dėl ko buvo rašomos sąskaitos, yra dokumentai. Kokius duomenis jai pateikdavo, tą ir suvesdavo. Neatsimena iš ko buvo pirktos medžio drožlės, nes praėjo daug laiko. Tyrėjai davė teisingus parodymus, o ką sakė konkrečiai neprisimena.

Perskaičius liudytojos duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 52-55), liudytoja patvirtino, kad parodymai teisingi.

Toliau liudytoja parodė, kad 2016 m. spalio 17 d. sutarties neprisimena, pagal tą datą neatsimena, kokia tai buvo sutartis, negali pasakyti dėl kokių darbų, gal dėl drenažo, galėjo būti, kad tai melioracijos darbai. Jos darbo vietoje buvo atlikta kompiuterio apžiūra ir po to dar kartą buvo apklausta, tikslino parodymus. Iš dokumentų, esančių kompiuteryje buvo matyti, kad jie sukurti ir siųsti vėliau, negu nurodytos datos dokumentuose, galėjo būti, kad ji kažką suklydo, o po to reikėjo pataisyti, neatsimena, nes kartais dirbdavo ir namuose, šablonai pasilieka namuose, jų neturi, todėl reikėdavo daryti iš naujo. Dėl melioracijos darbų atlikimo su kuo susirašinėjo neatsimena, atsimena, kad jai atsiuntė dokumentus, gal elektroniniu paštu. Teismo pagarsinti mano parodymai yra teisingi.

Perskaičius liudytojos duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 59-62), liudytoja patvirtino, kad parodymai teisingi.

Toliau liudytoja parodė, kad sutartis dėl melioracijos darbų buvo surašyta 2016 m. spalio mėnesį ir įsipareigota atlikti darbus per mėnesį, bet ar tie darbai buvo atlikti tuo laikotarpiu ji nežino, kada pasako tada ir rašo, kada tiksliai daro tuos darbus ji nežino. Neatsimena ar dėl tos sutarties bendravo su sutarties asmenimis dar 2017 metų sausio mėnesį, neatsimena ar buvo surašytas darbų atlikimo aktas 2017 m. sausio mėnesį. Jeigu elektroniniai laiškai siųsti 2016 m. gruodžio mėnesį ir 2017 metų sausio mėnesį, užfiksuoti duomenys kompiuteryje neturėtų būti klaidingi. D. M. padėjimas A. M. pasireiškia kaip tėvui. Neatsimena, kad 2016 m. gale A. M. būtų gydęsis kokioje sanatorijoje. Būdavo, kad D. M. pateikdavo dokumentus susijusius su A. M. ūkiu, tėvas jam paduodavo ir jis jai atveždavo, kartais rasdavo dokumentus padėtus ant darbo stalo, kažkas atnešdavo ir padėdavo. Būdavo, kad dėl apmokėjimų, pavedimų darymo dėl tėvo ūkio pasakydavo D., jai tai vienodai, ar tėvas pasakydavo, ar D., ji neišskirdavo, kas pateikdavo dokumentus A. M. ūkio, tėvas ir sūnus, jie bendrauja, žino ką daro. Apie granulių darymą, jų panaudojimą jai nieko nėra žinoma, nesidomėjo. Ar matė pavedimus, už ką buvo mokama ūkininkui, o ūkininkas už ką mokėjo 2016 metais pagal tas pačias sutartis nepamena, reikėtų žiūrėti dokumentus, neatsimena kiekvieno veiksmo. Ji nežino, kas tie melioracijos darbai, neįsivaizduoja. Ji pati nesugalvojo į sąskaitą įrašyti žodžių, kad tai už melioracijos darbus.

Liudytojas A. J. teisiamajame posėdyje, atsakydamas į užduodamus klausimus, parodė, kad A. M. ir D. M. yra jo darbdaviai. Dirbo pas D. M. 14-15 metų, jau 4-5 metai dirba pusę etato pas D. M. ir pusę etato pas A. M.. Jo pareigos – mechanizatorius, dirba visus lauko darbus, derliaus nuėmimo darbus. Dirbu su traktoriumi ir kombainu. Dirba su visais traktoriais, dažniausiai su „John Deere“ N. A. purškimo, tręšimo ir kitus žemės ūkio darbus. Vienas traktorius „John Deere“ – vidutinio galingumo, kitas JCB – galingas. Su traktoriais veža grūdus, telpa 17-18 tonų. A. M. ir D. M. turi žemės, nuo vieno krašto iki kito bus apie 55 kilometrus. Laukai prasideda nuo (duomenys neskelbtini), baigiasi ties (duomenys neskelbtini). Kiek jam žinoma, A. M. buvo apie 40-45 hektarus žemės, o D. M. apie 500 hektarų. Traktorius laiko pas žmogų sodyboje arba bazėje. Dirba priklausomai nuo sezono, darbai dažniausiai prasideda kovo mėnesio gale, o pasibaigia lapkričio mėnesį. Dirba pagal sutartį, darbo diena neribota, dirba ir savaitgaliais, pasibaigus sezonui prasideda atostogos, tuomet gauna atlyginimą pagal susitarimą, pagal darbo sutartį. Vasaros metu kuomet dirba ilgiau valandų, šeštadienį, sekmadienį, švenčių dienomis skaičiuojamas papildomas koeficientas už viršvalandžius. Fiksuotas atlyginimas apie 600 eurų, vasaros metu su viršvalandžiais būdavo 900-1000 eurų. Atliekant purškimo, kūlimo darbus skaičiuojamas didesnis koeficientas. Teko dirbti su tokiu aparatu, kuris atlieka dirvožemio gerinimą. Aparatas yra giluminis, toks kaip purintuvas, 7 dideli nagai, kurie giliai lenda į žemę ir suardo podirvį. Jeigu žemė sunkesnė reikia 2 kartus pravažiuoti per laukus. Su aparatu yra tekę dirbti Pakruojo r. 1,5 - 2 kilometrai nuo (duomenys neskelbtini) kaimo. Ten buvo apleistas laukas, reikėjo suardyti podirvį, dirbo 4 ar 5 dienas. Jam buvo nurodyta palaukti „A. A.“ padalinyje, atvažiavo V. K. ir palydėjo jį į tą lauką. Techniką palikdavo prie netoliese esančio angaro, pirmą dieną jį parvežė, o po to važiuodavo savo automobiliu. Laukas buvo užpelkėjęs, buvo krūmų, kelmų, juos jis išrovė. Lauko plotas apie 18-20 hektarų, po lauką buvo paskleistos medžio drožlės. Tame lauke dirbo 2016 m. spalio mėnesį. Traktorių palikdavo kieme prie angaro, o žmogaus sodyba buvo truputį toliau. Ten dirbo tik vieną kartą. Visus darbus derindavo su D. M., technika priklausė A. M.. Nežinojo, kuris iš M. suteikė paslaugas tame lauke. 2016 m. spalio mėnesį Pakruojo rajone nėra dirbęs panašių darbų. Drožlės buvo paskleistos po visą lauką, sluoksnis nedidelis, pabarstyta. Jis drožlių visai nenaudojo. Tame lauke nenaudojo daugiau jokių kitų priemonių. Melioracijos terminas yra platus, tai dirvožemio gerinimas, purenimas, akmenų rinkimas, senų medžių išpjovimas, krūmų rovimas. Jeigu pureni 60-70 centimetrų dirvožemio sluoksnį, tai taip pat yra melioracija. Atlyginimą už šį darbą gavo iš savo darbdavio. Nežino, ar jo darbdavys už tai gavo kažkokią naudą, ar kokiai sumai buvo susitarti darbai. Traktorius ir giluminis aparatas su kuriais dirbo, priklauso A. M.. Pirmą dieną nuvyko prisipylęs kuro, o po to ten prisipildavo. Kas atsiskaitydavo už kurą nežino. D. M. jam pasakė, kur reikia nuvažiuoti, o ten jį pasitiko vyresnio amžiaus žmogus, kurį matė pirmą kartą. Jį palydėjo ir lauką parodė V. K., jis jau žinojo, ką lauke reikės daryti, su V. K. darbų neaptarinėjo.

Liudytojas M. J. teisiamajame posėdyje, atsakydamas į užduodamus klausimus, parodė, kad dirbo puse etato pas A. M.. Šiuo metu nedirba, jau trys metai yra pensijoje. Pas A. M. dirbo apie du metus, nuo 2014 m. iki 2016 m. Dirbo traktorininku puse etato su traktorium „John Deere“ ir puse etato sandėlininku (duomenys neskelbtini). A. J. yra jo brolis, dirbo kartu. Jis dirbo A. M. laukuose, kurie yra prie (duomenys neskelbtini). M. augindavo grūdines kultūras, kartą augino česnakų 1 hektarą. Jam neteko girdėti, kad A. M. ūkis teiktų paslaugas kitiems asmenims. Purenimo aparatą turėjo, bet jie jo nenaudojo. Jis nebedirba nuo 2016-08-15, buvo sveikatos problemų, 4 mėnesius turėjo nedarbingumą, dar buvo atostogų nepanaudotų ir išėjo į pensiją po Naujų metų. Pakruojo rajone neteko dirbti. Nežino, kokius darbus dirbo brolis po jo išėjimo iš darbo. Melioravimo darbų aparatas kabinamas prie didelių traktorių, neteko su juo dirbti. Jis dirbo su mažu traktoriumi.

Liudytojas R. B. teisiamajame posėdyje, atsakydamas į užduodamus klausimus, parodė, kad pažįsta D. M., kaip kaimyną pagal ūkį. Jis pats augina ir veisia sportinius žirgus. D. M. išveždavo iš jo arklių mėšlą į savo laukus, nes jis neturi technikos. Vežė 4-5 metus iki pernai metų. Mėšlą atiduodavo, nes neturėdavo, kur dėti. Ūkis yra jo buvusios žmonos, bet jis ūkį prižiūri. Mėšlą išsiveždavo su kratytuvu. D. M. laukai buvo netoliese, maždaug už 1-2 kilometrų. Nežino, kur išveždavo, nekontroliuodavo, dokumentų neformindavo, užmokesčio neimdavo. Už mėšlą M. suardavo jam dalį lauko. Jis nedidelis ūkininkas, savo technikos neturi. 2016 metais D. M. vežė mėšlą turbūt spalio, lapkričio mėnesiais. Mėšlą naudojo turbūt tręšti laukus. Ikiteisminio tyrimo metu vietas, kur D. M. panaudojo mėšlą tręšti savo laukams, nurodė teisingai. Nematydavo mėšlo išbarstyto, nes nevažiuodavo tikrinti. Žino, kad aplink jo laukai, ten ir nuveždavo mėšlą. A. M. nepažįsta. Nežino, kokiu laikotarpiu mėšlą draudžiama skleisti į laukus. Nežino, ar pats D. M., ar jo darbuotojai išveždavo mėšlą. Nežino, kas vairavo, žino, kad traktorius mėlynas, pakrovėjas žalias. Nematė, ar mėšlą maišydavo su drožlėmis. Pas jį prie lauko buvo supilta drožlių krūva. Iš jo vežė tik mėšlą. Drožlės buvo ne jo, jas pasipylęs buvo D. M..

Liudytojas M. K. teisiamajame posėdyje, atsakydamas į užduodamus klausimus, parodė, kad pažįsta ūkininką V. K., nes teko pas jį dirbti. Pas V. K. dirbo apie 6 mėnesius. Galėjo būti, kad dirbo nuo 2016 metų balandžio iki 2016 metų rugsėjo mėnesio, dirbo įvairius smulkius darbus, kaip pagalbinis darbininkas. Darbų vadovas V. nurodydavo kokius darbus dirbti, kartais pats ūkininkas K. pasakydavo kokius darbus dirbti. Prie medžio drožlių jam neteko dirbti. Jis nematė, kad ūkyje būtų gaminamos medžio drožlės. Ūkininkas K. užsiėmė grūdinių kultūrų auginimu. Su ūkininko technika jam dirbti neteko. Žino, kad ūkininkas turėjo traktorių, kombainą. (duomenys neskelbtini) kaime teko kirsti krūmus ūkininko sklypuose, kirto gal kokią savaitę, dirbo trise, dirbo jis, A., D. Krūmus pjovė su pjūklu, su kirviu nekirto, turi miškininko išsilavinimą ir leidimą naudotis benzininiu pjūklu. Nukirtus krūmus jie buvo palikti vietoje, nieko toliau su jais nedarė. Pas ūkininką dirbo legaliai, buvo įformintas, rašėsi ant kažkokio lapo. Gaudamas atlyginimą pasirašydavo. Dirbdavo nuo 8 val. ryto iki 17 val. vakaro, per išeigines nedirbdavo. Atlyginimo gaudavo visaip: tai po 200 eurų, tai netoli 300 eurų, kažkokį minimumą, atlyginimą mokėdavo kartą per mėnesį. Atostogų neturėjo. Jis nežino, kad K. ūkyje buvo gaminamos medžio drožlės, drožlių nematė. Ūkininkas turėjo smulkintuvą drožlėms, jis prie jo nedirbo, nematė, kaip jis veikia. Kol dirbo pas ūkininką jo ūkyje, nėra matęs, kad kur nors būtų drožlės. Smulkintuvas buvo pastatytas, tačiau su juo niekas nedirbo. Pas ūkininką dirbo 2016 m. nuo balandžio iki rugsėjo mėnesio ir tuo laikotarpiu jokių drožlių nematė. Sandėlyje buvo supilti vien grūdai, sandėliuose teko būti, tačiau jokių drožlių nebuvo. Angaras buvo (duomenys neskelbtini) kaime, buvo tuščias, jį betonavo. Kai dirbo pas ūkininką dirbo skirtingose vietose, rinko akmenis, pjovė krūmus, dirbo įvairius darbus. Jokių medžio drožlių supiltų krūvų nematė, nebuvo. Nematė, kad drožlės būtų pardavinėjamos, kad jos mašinomis būtų kažkur vežamos. Jis nesidomėjo, ką K. pirkdavo, ką parduodavo. Konkrečius darbus dirbti pavesdavo darbų vadovas V. K.. Jis nežino, kiek K. turėjo žemės. K. ūkyje dirbo kokie 8 žmonės, tai yra, A., D., jis, R., M., o kitų nebeatsimena. Jam teko dirbti visose ūkininko žemėse, nepasakys kiek tų hektarų, nežino kiek ūkininkas turi žemės. Darbo vieta buvo angare, susirinkdavo visi, o po to kai paskirstydavo darbus išsiskirstydavo dirbti po skirtingas vietas. Jis nematydavo, ką dirba kiti darbuotojai, bet žinodavo, kad dirba, vieni važiuodavo purkšti, ar kulti, kiti dirbti kitokių darbų. (duomenys neskelbtini) kaimo lauke kirto krūmus, laukas buvo apsėtas pasėliais, aplinkui buvo krūmai, tai buvo vasaros vidurys, tarp pasėlių augo krūmynai. Iškirtus krūmynus šakas paliko, o ar jas vėliau kur išvežė jis nežino, kadangi nebedirbo. Kol dirbo šakos buvo paliktos kirtimo vietoje, niekas jų nevežė. Perskaičius liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 156-157), liudytojas patvirtino, kad parodymai teisingi.

Specialistė R. Č. teisiamajame posėdyje, atsakydama į užduodamus klausimus, parodė, kad šioje byloje atliko ūkininko V. K. ūkinės-finansinės veiklos tyrimą ir surašė išvadą, kurią tvirtina. Išvada yra sąlyginė, jeigu keistųsi liudytojų parodymai, kitokie duomenys, būtų kitas įvertinimas. Dėl išmokėto darbo užmokesčio sąlyginę išvadą padarė, remdamasi liudytojų A. D., A. B., A. J., K. M. apklausos protokolais, kurie teigė, kad gavo didesnį darbo užmokestį negu buvo priskaičiuota. Buvo išvesta ir nurodyta, kad pažeisti Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalis, 13 straipsnio 1 dalis, dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti K. veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. vasario 28 d. Buvo išmokėti didesni atlyginimai, negu parodyta dokumentuose ir išvengta mokesčių. Tyrimo metu apskaičiuota priskaičiuoto darbo užmokesčio suma, iš viso išvengta mokėtinų mokesčių 3243,53 eurų nuo kurios apskaičiuotas pajamų mokestis 881,72 eurų, privalomojo sveikatos draudimo mokestis 352,68 eurų, socialinio draudimo įmokos 1997,37 eurai ir įmokos į Garantinį fondą 11,76 eurų. Dėl drožlių gaminimo buvo pateikti 2018 m. kovo 15 d. ir 20 d. daiktų apžiūros protokolai, liudytojų parodymai, kuriais remiantis buvo parašyta sąlyginė išvada. Jeigu pagal liudytojų parodymus V. K. laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 29 d. iki 2016 m. gruodžio 14 d. nepagamino 3909 kubinių metrų medžio drožlių už 56602,32 eurų tai materialinių vertybių užpajamavimo aktuose buvo nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie ūkinės operacijos turinį. Buvo nesilaikoma Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 13 straipsnio 3 dalies, tai yra, dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti K. veiklos, turto, už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 29 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. Jeigu jos nebuvo pagamintos, tada nepardavė medžio drožlių ūkio subjektams pagal PVM sąskaitas faktūras, kuriose vienas iš rekvizitų - ūkinės operacijos turinys neatitinka tikrovės tai dėl neįvykusios ūkinės operacijos užfiksavimo buhalterinėje apskaitoje, už nesilaikymą Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto bei 3 dalies reikalavimų, tyrimo metu iš dalies nebuvo galima nustatyti V. K. veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 29 d. iki 2017 m. vasario 28 d. Žiūrėjo ir dėl melioracijos darbų V. K. veiklą, kadangi liudytojų apklausų protokolų duomenimis jeigu A. M. neatliko paslaugų V. K., tai 2016 m. lapkričio 25 d. PVM sąskaitoje faktūroje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie ūkinės operacijos turinį, tai yra minėtame dokumente užfiksuota neįvykusi ūkinė operacija, kurios rekvizitas ūkinės operacijos turinys neatitinka tikrovės. Dėl to buvo pažeisti Buhalterinės apskaitos reikalavimai 6 straipsnio 2 dalis, 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 13 straipsnio 3 dalis, dėl ko negalima iš dalies nustatyti V. K. veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 25 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. Jeigu sandoriai neįvykę, galėjo išvengti mokėtinų mokesčių, tai yra, iš paslaugos suteikimo sandorių, jeigu K. negavo iš A. M. paslaugų, tai jisai į valstybės biudžetą nesumokėjo iš viso 6166,00 eurų PVM, o jeigu iš drožlių paslaugų, tai kiekvienas pirkėjas nuo lapkričio 29 dienos iki sausio 4 dienos įdėjęs į sąnaudas ir į PVM atskaitą mokesčius, išvengė mokesčių, tai yra žemės ūkio bendrovė (duomenys neskelbtini) 1058,00 eurų, (duomenys neskelbtini) 6724,00 eurų, (duomenys neskelbtini) 631,00 eurų, ūkininkas A. M. 6093,00 eurų, (duomenys neskelbtini) 1763,00 eurų. Dėl A. M. ūkyje atliktų melioracijos darbų atlikinėjo tiktai kryžminį patikrinimą su ūkininku V. K.. Atliekant kryžminį patikrinimą A. M. ūkyje dėl melioracijos darbų kituose sklypuose, atliko pagal apskaitos dokumentus, pagal pateiktas sutartis. Iki kurios dienos buvo pateikti bylos duomenys, liudytojų apklausos neatsimena, negali pasakyti, ikiteisminio tyrimo medžiaga buvo pateikta. Paskutiniai dokumentai buvo perduoti 2018 m. gegužės 21 d., todėl negali pasakyti konkrečiai ar tuo paskutiniu perdavimo aktu buvo perduota ikiteisminio tyrimo baudžiamoji bylos medžiaga. Baudžiamosios bylos medžiagoje buvo matomai tik tie liudytojo A. M. parodymai. Kodėl sąlyginėje specialisto išvadoje neatsispindi liudytojų A. M., D. M. paaiškinimai, greičiausiai tų liudytojų paaiškinimų, parodymų neturėjo, o be to rėmėsi liudytojų parodymais, kai tuos duomenis yra su kuo sulyginti, nedaro išvados apskritai iš liudytojų parodymų, tik remiasi jais. Specialisto išvadoje 19 lape nurodyta, kad jeigu gyventojas K. gavo iš ūkininko A. M. paslaugas, tai dėl ūkinės operacijos užfiksavimo nenustatyta apskaitos tvarkymo neatitikimų, išvada yra sąlyginė arba gavo, arba negavo. Susipažinus su byloje esančiais kitokiais parodymais, kad buvo atlikti darbai, buvo remtasi ir kitais liudytojų apklausos protokolais, pirminiais M. duotais parodymais, negali neduoti sąlyginės išvados, nes ir vienaip ir kitaip tos paslaugos galėjo būti atliktos, bet galėjo būti ir neatliktos. Darbų kainos nevertino, specialistai nevertina. Liudytojų parodymų patikimumo neatliko. Duoda sąlyginę išvadą, kad jeigu buvo veiksmas, pažeidimų nenustatyta, o jeigu nebuvo, tai pažeidimai. Su įmonėmis (duomenys neskelbtini) bei A. M. darė kryžminį patikrinimą. Jeigu nebuvo pagaminta, tai ir nebuvo parduota. Jeigu pagamino ir pardavė, tai viskas tvarkoje, pažeidimo nėra. Dėl atlyginimų mokėjimo. Jeigu jie gavo tokius atlyginimus, kaip užrašyta atlyginimų žiniaraščiuose, pažeidimo nėra. Tokiu atveju mokesčiai sumokėti teisingi. Vertino, kad tiek gavo į rankas. Vertino, kad B. į rankas gavo 350 eurų, nes paprastai žmonės žino kiek gauna į rankas, o ne kiek užrašyta ant popieriaus, iš teksto negali suprasti, čia buvo jos spėjimas. Kodėl ėmė būtent 350 eurų, skaičiuoja apie 350 eurų, neskaičiuoja 355 ar 356, skaičiuoja kas pasakyta. Žmonės apklausti 2018 metais ir kiek atlyginimo gavo 2016 metais sako, kad maždaug apie tiek. Jeigu būtų 340 arba 360 keistųsi skaičiavimas dėl mokėtinų mokesčių, bet išvada būtų vis tiek ta pati ir pažeidimai būtų tie patys. 155 tai nėra apie 350, kokiose ribose gali būti 350, ribų nėra, skaičiuoja 350 eurų. Turėjo konkrečius darbo laiko žiniaraščius, kreipė dėmesį į tai ar žmogus dirbo pilną mėnesį, ar nepilną, ėmė pilnus mėnesius. 2016 m. rugsėjo mėnesį M. dirbo nepilną mėnesį, skaičiuodama neatsižvelgė, nes jeigu kiekvieną skaičiavimą darytų ir plius liudytojo parodymai, tai būtų didelis darbas, bet pažeidimai lieka. Mokesčių administratorius perskaičiuoja mokesčius pagal mokesčių administravimo įstatymą, jos išvada yra tik sąlyginė. Darydama skaičiavimus negali šiuo momentu pasakyti ar kreipė dėmesį į nepilnai dirbtus mėnesius, reikėtų kiekvieną žmogų lyginti. B. 2016 m. sausio mėnesį atostogavo, atlyginimą gavo lygiai tokį pat, kaip buvo išmokama vasario mėnesį. 2016 m. B. laiko apskaitos žiniaraščiuose dirbo 20 dienų. Žiniaraštyje, kad B. lapkričio mėnesį atostogavo. Pagal liudytojų parodymus kai jisai sako, kad dirbo 3 valandas per dieną, per savaitę penkias, tai kaip susigaudyti kokiomis dienomis, kokiais mėnesiais, neparašo konkrečios dienos, išvada yra sąlyginė, mokesčių administratorius mokesčius pertikrina. Dėl mokesčių išvada yra sąlyginė, jeigu gavo daugiau, tiek ir mokesčių yra priskaičiuota. Mokesčių administratorius perskaičiuoja mokesčius. Ji skaičiavo remiantis liudytojų parodymais, visada skaičiuoja pagal liudytojų parodymus, į žiniaraščius galima nežiūrėti, nėra galimybės skaičiuoti kiekvieną atskirai. B. 2016 metais sausio mėnesį atostogavo, B. buvo išmokėta 155 eurai, atostoginius jis irgi gauna už atlyginimą. Dėl M. sirgimo 2016 m. rugsėjo mėnesį. Specialisto išvados 39 priede yra surašyti duomenys ir atlyginimų šifruotėse, atlyginimų išmokėjimo žiniaraščiuose, kurie lyginti su liudytojo parodymais, tai yra duomenys kurie yra lyginamieji. Tų duomenų pagal darbo laiką ji nelygino, tik palygino tuos, kur yra išmokėjimo suma tą mėnesį, kad jisai teigė, jog gavo apie tiek eurų, tie duomenys yra sulyginti. Kiek žmogus dirbo per mėnesį negalėtų suskaičiuoti, jeigu imti pagal liudytojų parodymus, jeigu teigia, kad dirbo 5 dienas po 8 valandas per savaitę, o kur buvo mažiau ar daugiau, ar kai sirgo, atostogavo, imti tuos duomenis tai yra buhalterinės apskaitos sutvarkymas, negali jų sutvarkyti. Ima duomenis tai, ką sako liudytojas, lygina su išmokėjimo žiniaraščiais ir išveda skirtumus. Išvada sąlyginė, kadangi pagal liudytojų parodymus, liudytojų parodymai yra nuo iki, buvo, nebuvo, tikrina buhalterinę apskaitą su liudytojų parodymais. Buhalterinius dokumentus gavo, sutikrino, iš kitų įmonių gavo kryžminius. Sąlyginei išvadai įtakos turėjo liudytojų parodymai, nes nuostatose yra nurodyta, kad jeigu remiamasi liudytojų parodymais ir lyginama su buhalterine apskaita, tai yra sąlyginė išvada. Žiūrint pagal dokumentus, viskas yra tvarkoje, pažeidimų nėra.

Liudytojas R. G. teisiamajame posėdyje, atsakydamas į užduodamus klausimus, parodė, kad pažįsta ūkininką V. K.. Dirba (duomenys neskelbtini) vadovu, dirba nuo 2013 m. spalio mėnesio. Žemės ūkio bendrovė anksčiau užsiiminėjo gyvulininkyste, augalininkyste, o dabar užsiima tik augalininkyste. Iš ūkininko V. K. pirkdavo medžio drožles gyvulių kraikui. Pirko gal nuo 2012 metų, tą pirkimą pradėjo kitas bendrovės vadovas, o jis vėliau jau tęsė (paveldėjo) tą veiklą. Medžio drožlės pasiteisino. Tikrai pirko 2016 metais, prieš tai pirko, reikia žiūrėti į dokumentus, tada galėtų pasakyti datas. Buvo išrašytos sąskaitos, apmokėjo pavedimu. Medžio drožlės buvo atvežtos realiai, vežamos rusiškais „kamazais“ su priekaba, vežė ūkininko vairuotojas. Atvežtas medžio drožlių kiekis atitinka buhalteriniuose dokumentuose nurodytą kiekį. Medžio drožles naudojo gyvulių kraikui, po to kartu su šiaudais išeidavo į mėšlidę, o po to buvo išvežamos į laukus ir įterptos į žemę, užartos kaip trąša. Jo niekas neprašė surašyti fiktyvius dokumentus dėl drožlių. 2016 metais atvežtos medžio drožlės tai realūs sandoriai. Ikiteisminio tyrimo metu tardytoja S. bandė jam „prikirpti“ savo nuomonę, protokole buvo surašyti ne tie duomenys, kuriuos buvo pateikęs ir po to protokolas buvo perspausdintas, nes buvo surašyti netikslumai, kad vežė vienas „Kamaz“ be priekabos, o vežė su priekaba. Tyrėja sakė, kad jis kažką užtaria, meluoja, tokie komentarai buvo. Apklausos metu turėjo advokatą. Tyrėja protokolą kompiuteriu perrašė, perrašė tai, kas jam netiko, tiesiog protokolą pataisė, pasirašė pataisytą protokolą.

Liudytojas I. M. teisiamajame posėdyje, atsakydamas į užduodamus klausimus, parodė, kad pažįsta tik L. K. ir jo tėvuką. Dirba (duomenys neskelbtini) direktoriumi, dirba nuo 2008 metų. Jų bendrovė užsiima mišriu ūkiu, tai yra augalininkyste ir gyvulininkyste. Daugiau tekdavo susitikti su L. K., pasišnekėdavo darbiniais reikalais. Buvau apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, prašo vadovautis duotais parodymais, daugiau nieko pridurti negalėtų. 2016 metais pirko medžio drožles, pirko iš K., buvo išrašyta sąskaita, apmokėjo pavedimu, pirko per kelis kartus, tiksliai nepamena, reikėtų tikrinti dokumentus. Medžio drožles naudojo gyvulių kraikui, būna tokių metų, kad trūksta šiaudų, naudoja drožles. Tai buvo realūs sandoriai, naudojo drožles. Nebuvo prašymų, kad pagal tuos sandorius grąžintų pinigus, nebuvo prašymų, kad rašytų didesnius kiekius. Medžio drožles atvežė ūkininko darbuotojas su ūkininko transportu, sutarė, kad atveš su atvežimu, tai ir atvežė. Kiekis nurodytas sąskaitose, dokumentuose atitiko. Nepamena, ar tyrėja apklausiant jį, reiškė kažkokius priekaištus dėl jo duodamų parodymų. Jų bendrovės atžvilgiu nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos vedimo, nebuvo nustatyta, kad tai fiktyvus sandoris. Ikiteisminio tyrimo tyrėjui pateikė visus buhalterinius dokumentus, kokių tik prašė. Buhalterinė apskaita vedama teisingai.

Liudytojas J. M. teisiamajame posėdyje, atsakydamas į užduodamus klausimus, parodė, kad pažįsta tik K., nes pakruojiečiai. Dirba (duomenys neskelbtini) direktoriumi, dirba nuo 1982 metų. Medžio drožles naudoja kūrenimui, nes turi katilinę. Medžio drožles pirko iš K. V., paskui nusipirko savo „čipsavojimo“ aparatą, o dabar perka tik medieną iš miškininkų ir „čipsavoja“, gaminasi patys. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, išsivežė buhalterinius dokumentus. Jeigu dokumentuose buvo parašyta, kad 2016 m. pirko medžio drožles iš V. K. vadinasi pirko, apmokėjo. Drožles užpajamuodavo katilinės darbuotojas, ar kiti sandėlio darbuotojai, naudodavo katilinės kūrenimui. Jis pats nežiūrėdavo, kas atveždavo medžio drožles, nes yra tam atsakingi darbuotojai, atveždavo, priimdavo, o kai gaudavo, kad toks kiekis atvežtas, išrašydavo sąskaitą ir pravesdavo pinigus. Kad atitiktų atvežtas kiekis pagal dokumentus sutikrindavo atsakingi darbuotojai, veždavo į (duomenys neskelbtini) ir medžio drožles ne katilinės vadas priimdavo kiekvieną „furą“, o yra mechanikas, sutikrindavo. Kol nebūdavo atitinkamo kiekio, pinigų nepravesdavo. Nebuvo tokių prašymų dėl įrašymo į apskaitos dokumentus didesnių kiekių nei realiai atvežta. Nebuvo prašymų pagal tuos sandorius grąžinti pinigus. Sandoriai buvo realūs. Medžio drožlių užsakymu rūpinosi darbuotojas, atsakingas už katilinę. Anksčiau kūrendavo dyzeliu, o kai prasidėjo „čipsai“, atvažiavo katilinės vadas D. ir pasiūlė daryti „čipsų“ katilinę, skaičiavo ir įtikino, katilinė per 5 metus atsipirko, investicija pasiteisino. Su V. K. dėl drožlių kažkokio bendravimo nebuvo, gal telefonu buvo koks skambutis ar turi, ar neturi ir tada savo darbuotojui pasakydavau, kad gali atsivežti iš K. ar dar iš kažko, drožlių ieškodavau ne aš vienas.

Liudytojas L. P. teisiamajame posėdyje, atsakydamas į užduodamus klausimus, parodė, kad pažįsta tik K.. Dirba (duomenys neskelbtini) inžinieriumi - agronomu, dirba nuo 2013 metų. Yra atsakingas už laukų priežiūrą, dirvos įdirbimą, paruošimą sėjai, sėją, derliaus nuėmimą, tręšimą, visa kas susiję su darbu laukuose(duomenys neskelbtini) turi nuosavos žemės, turi nuomojamos žemės iš privačių asmenų, išsibarsčiusi po Pakruojo rajoną. 2016 m. lapkričio, gruodžio mėnesiais (duomenys neskelbtini) buvo įsigijusi medžio drožlių iš V. K., matė, kaip vežė, pylė. Dėl kiekių atvežimo tai ne jo sritis, pylė įvairiose vietose, naudojo trąšų sandėlyje, buvo supilta (duomenys neskelbtini) dirbtuvėse. Mineralinių trąšų sandėlis yra žemiau žemės horizonto apie 2,5 metro gal ir daugiau, laikas nuo laiko jis pridrėksta, medžio drožles naudojo drėgmės sugėrimui, o sugėrus drėgmę išveždavo į laukus, išbarstydavo kaip organinę trąšą, kurių neturi, tai lygiai tas pats kaip augalų kompostas. Išveždavo traktoriais su priekabomis, o po to išbarstydavo, kad greičiau pūtų, agregatu maišant ir žemę spaudžiant, suspaudus žemė gauna daugiau drėgmės, drožlės greičiau supūva, greičiau tampa organika, kas gerina dirvos struktūrą, kokybę. Tuos darbus atliko, gerai nepamena, gal 2017 metų pradžioje. Vežė žiemos laikotarpiu, o įdirbinėjo pavasarį ruošiant žemę sėjai. L. K. 2018 metais kreipėsi, kad paaiškintų apie drožles, kodėl į laukus buvo vežamos drožlės, todėl parašė paaiškinimą direktoriui. Pateikia teismui nuotrauką, kurioje užfiksuotas agregatas. 2016 m. lapkričio, gruodžio mėnesiais buvo įsigytos medžio drožlės, įsigytos iš V. K. ūkio, daro prielaidą, kad iš jo ūkio, nes medžio drožlės buvo vežamos ūkininko V. K. automobiliais, veždavo „Kamaz“, priklausančiu jam. Jis nematė, kad automobiliai priklauso V. K., bet jeigu jie iš jų su tais pačiais automobiliais veždavosi nusipirkę kitą produkciją, mineralines trąšas, tiki, kad automobiliai V. K.. Nežino ir negali pasakyti, kad ar dar 2016 metais buvo pirktos medžio drožlės iš V. K., nes tai nesusiję su jo darbu. Apie 2016 m. lapkričio, gruodžio mėnesius, nes tai buvo veiksmas į laukus, kadangi jam reikėjo žiūrėti kur reikia, kur geriau vežti, reikėjo išvežti iš sandėlių. Apie buhalterinių dokumentų išrašymą dėl drožlių, dėl kiekių nežino. Buvo vežamos ne vieną kartą, priekabų neskaičiavo, vežė kol baigėsi iš to sandėlio, tai buvo ne vienkartinis darbas. Jam nėra žinoma kaip tie drožlių kiekiai atsispindėjo įmonės apskaitoje.

Liudytojas E. N. teisiamajame posėdyje, atsakydamas į užduodamus klausimus, parodė, kad pažįsta tik L. K. ir jo tėtį. Dirba (duomenys neskelbtini) sandėlininku nuo 2016 metų birželio mėnesio. Sandėlyje laikomos trąšos, buvo laikomos medžio drožlės. Medžio drožlės buvo vežamos 2016 metų lapkričio, gruodžio mėnesiais, vežė V. K. technika, „kamazai“, traktoriai. Jis jas priimdavo. Atveždavo palaidas, sąskaitose būdavo surašyti kiekiai. Nebuvo taip, kad atveždavo drožlių mažiau, viską atveždavo tvarkingai. Medžio drožles vežė lapkričio, gruodžio mėnesiais, atvežtos drožlės buvo paskleidžiamos sandėlyje, stumdomos, nes sandėlis yra žemiau žemės horizonto, pastoviai būdavo drėgna, paskleistos drožlės sugerdavo drėgmę, o paskui iš sandėlio buvo išvežamos į laukus, išveždavo jų įmonės technika, išvežimu rūpinosi agronomai. Dėl medžio drožlių yra rašęs paaiškinimą, rašė direktoriui. Jis nebuvo atsakingas už drožlių atvežimą, matydavo, kad jos būdavo atvežamos. Medžio drožlės, kurios buvo talpinamos į sandėlį, matydavo jų sąskaitas faktūras, ant sąskaitų faktūrų turėtų būti jo parašai. Jis kaip sandėlininkas priimdavo medžio drožles. Drožles vežė lapkričio, gruodžio mėnesiais, tiksliai nepasakys, vežimų buvo daug, kiek buvo sąskaitų faktūrų neatsimena, sąskaitos faktūros buvo ne kiekvienam vežimui, neatsimena, nenori meluoti, gal būdavo važtaraščiai, gali būti, kad galėjo pasirašyti ant važtaraščių, nebepamena. Turbūt iš atvežusio asmens paimdavo dokumentą, yra tvarka, kad atvežus prekes, priima, pasirašo ant dokumento, pažiūri ar viskas gerai. Važtaraščiai likdavo pas jį, o buhalterijai jau eidavo sąskaitos. Dabar konkrečiai neatsimena ir negali pasakyti ar pasirašė ant konkrečių sąskaitų faktūrų. Įmonėje įsidarbino tik nuo 2016 metų birželio mėnesio, todėl negali pasakyti ar buvo vežamos drožlės birželį, liepą ar rugpjūtį. Direktorius paprašė parašyti paaiškinimą dėl drožlių, parašė ir nurodė, kad lapkričio, gruodžio mėnesiais buvo vežta tiek ir tiek medžio drožlių, paaiškinimą rašė 2018 metų balandžio mėnesį.

Liudytojas V. K. teisiamajame posėdyje, atsakydamas į užduodamus klausimus, parodė, kad pažįsta tik K.. 2016 metais dirbo pas ūkininką V. K., dirbo žemės ūkio darbus, o esant laisvam laikui smulkindavo „čipsus“. „Čipsams“ smulkinti yra aparatas, kuris prikabinamas prie traktoriaus, paskui kerta krūmus, šakas, medžių liekanas, kiša į tą aparatą ir aparatas susmulkina. Susmulkintus „čipsus“ veždavo į angarą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, sandėliuodavo, o jeigu angare nebūdavo vietos pildavo lauke. „Čipsus“ veždavo ir juridiniams asmenims. Jis, D. vežė (duomenys neskelbtini) bendrovei. Jis vežė su traktoriumi „John Deer“ su priekaba, o A. D. vežė su „Kamaz“ markės mašina su priekaba. Jam yra žinomas žemės sklypas (duomenys neskelbtini) kaime, nes tenai dirbo. Gerai nepamena, kuriais metais ūkininkas nusipirko tą žemę, norėjo atstatyti, todėl ant tos žemės purtė „čipsus“, kad pagerinti žemės kokybę. Po lauko nukūlimo, vienas žmogus dirbo su kratytuvu (perdarė mėšlo kratytuvą, kad daugiau tilptų), vežė ir purtė, o jis tuo tarpu vežė „čipsus“ į lauką ir pylė į krūvas, kad būtų greičiau. Tas žmogus, kuris su kratytuvu purtė, imdavo iš krūvų ir purtydavo, kad būtų greičiau. Purtyti „čipsus“ jam nurodymą davė ūkininkas V. K., o toliau jau vadovavo jis. „Čipsai“ buvo barstomi dėl to, kadangi ūkininkas norėjo pagerinti žemės kokybę, kadangi tame lauke sunkus molis. Po išpurtymo atvažiavo ūkininkas M., gal darbininkas, tiksliai nežino, nes nepažįsta, atvažiavo su giluminiu aparatu, galingu, kuris gan giliai dirba žemę. Ūkininkas K. tokios technikos neturėjo. Jis buvo tik darbų vykdytojas, jokiame susitarime nedalyvavo, nei dėl technikos, nei dėl kainos, tik vykdė darbus. Tame lauke buvo iškirsti krūmai, gal nuo pusės hektaro, iškirstus krūmus smulkino, susmulkintus „čipsus“ skleidė tame lauke. Tiksliai kuriais metais negali pasakyti, greičiausiai buvo 2016 metais, nes būtent 2016 metais betonavo angarą. Angaro negalėjo betonuoti kol nebuvo išvežti „čipsai“, išvežus „čipsus“ į tą lauką tada vyko angaro betonavimo darbai. Jis negaudavo už darbą neapskaitytų pinigų, gaudavo algą, pasirašydavo žiniaraščiuose, būdavo nurodytos teisingos pinigų sumos. Pas ūkininką V. K. jis dirba jau virš 20 metų, priimtas kaip darbininkas, gal kaip mechanikas, nebeatsimena, dirba prie visokių darbų su technika. Darbus paskirsto ūkininkas, jam pasako ką reikės dirbti, o jis kitiems darbuotojams pasako, kokius darbus dirbs. Jo darbas prie medžio drožlių buvo toks, kad daugiausia drožles vežė, teko vežti (duomenys neskelbtini) vežė tam, kam ūkininkas pardavinėdavo. Teko dirbti ir prie medžio drožlių smulkinimo, bet ne per daugiausiai, teko pjauti krūmus, kišti į smulkinimo aparatą. Medžio drožlės buvo daugiausia gaminamos iš karklų, valydavo griovius, kanalus, pamiškes, kur prieidavo ūkininko žemė ten ir valydavo, tada iš jų gamindavo drožles. Ūkininkas buvo išsipjovęs mišką, smulkino ir miško šakas. Medžio drožlės daugiausia skirtos kūrenimui, šildymui, gal ūkininkas kokį maišą ir sudegino, bet daug tai tikrai ne. Ūkininkas K. daugiausia jas naudojo pardavimui. Jis ūkininko V. K. ūkyje nebuvo kaip vyresnis, buvo lygus su kitais darbininkais, gal tik turi didesnį pasitikėjimą. Ūkininkas jam pasakydavo kokius darbus dirbti tada jis perduodavo kitiems darbininkams ką turės daryti, dirbti. Jos darbas yra pasėti, nukulti, dirba su kombainu, pagal darbo sutartį yra traktorininkas, tikriausiai mechanizatorius, praėjo daug metų ir nebeatsimena kokia yra darbo sutartis. M. nepažinojo, matė jį tik šiandien, o po drožlių purtymo lauke tikriausiai buvo jo darbuotojas, atvažiavo su galinga technika. M. pavardę žino, nes šnekėjo, sakė, kad ūkininko M. technika atvažiavo, techniką vairavo ne Ma.. Iki to laiko M. nepažinojo, nepažįsta jo ir dabar, matė jį tik šiandien teisme. Apibūdinti koks žmogus buvo atvažiavęs, pavardės nežino, mažesnio ūgio už jį, atvažiavo su „John Deer“ technika, su ilgais kabliais dirbo žemę. Buvo lauke ir matė kaip dirbo, tas aparatas padarydavo gilias vagas, dirbo apie savaitę, gerai neatsimena kiek laiko dirbo. Kol ta technika dirbo tame lauke jis nevažiuodavo kiekvieną dieną, nežiūrėdavo, vieną kartą parodė ir viskas. Kad dirbo apie savaitę laiko žinojo iš to, nes pas juos laikydavo savo techniką. Medienos smulkintuvą jungdavo prie traktoriaus, dirbdavo laukuose. Pirmiausia nusipjaudavo krūmus, susidėdavo į krūvas, atvažiuodavo su technika ir smulkindavo, bet būdavo, kad pjaudavo ir iš karto smulkindavo. Medžio drožlių smulkinimas vyko apie 5 metus, vyko ir 2016 metais, vykdavo daugiausia rudeniop, kai pasibaigdavo didieji žemės ūkio darbai, vasarą irgi dirbdavo keli žmonės, bet daugiausia rudenį. Iki rudens būdavo sukaupta drožlių atsargų, būdavo, kad daugiausia prisipjaudavo krūmų žiemą, o kai pradžiūdavo, pavasarį smulkindavo, būdavo, kad pašalus smulkindavo. Prieš betonuojant angarą medžio drožlės buvo išvežtos iš angaro, koks kiekis galėjo jų būti, daug, ne jis vienas jas vežė, kitas purtė, dirbo gal porą savaičių. Nepamena ar tuo metu iš angaro buvo išvežamos drožlės pardavimui, nurodyti konkrečiai kokiais mėnesiais buvo vežama pardavimui ir kokiais mėnesiais vežama į lauką išbarstymui negali, nepamenu. Kai buvo smulkinamos drožlės su traktoriumi dirbo ne vienas, vienas su traktoriumi, kitas kišo šakas, keisdavosi, negi vienas sėdės traktoriuje, o kiti dirbs, keisdavosi, dirbo A. B., M., D., visi dirbantys turi teises vairuoti ir važiuoti. Į jo pareigas neįėjo medžio drožlių užpajamavimas, jam buvo nurodoma kur vežti ir veždavo, žinodavo kiek priekaboje yra kubų, ne jo reikalas buvo skaičiuoti kiekį. Daugiausia pagamintos drožlės buvo vežamos į sandėlį, bet būdavo, kad pagamintos iš karto išvežamos, kad nereikėtų pilstyti. Ūkyje darbuotojai viršvalandžių nedirbo. Darbo laiko žiniaraščių jis nepildė.

Liudytoja N. D. teisiamajame posėdyje, atsakydama į užduodamus klausimus, parodė, kad pažįsta K.. Dirba Lietuvos Žemės ūkio konsultavimo tarnybos Pakruojo rajono biure ūkio apskaitos konsultante. Tvarko ūkininko V. K. buhalteriją. Dirba konsultavimo tarnyboje nuo 2012 metų, o V. K. apskaitą tvarko gal nuo 2016 metų pradžios, tebetvarko iki šiol. Pasibaigus metams, buhalterinius dokumentus atiduoda ūkininkui, o šiaip dokumentai būna pas ją biure. Apskaitą tvarko pagal pateiktus dokumentus, ūkininkas pristato dokumentus jai ir iš pateiktų dokumentų viską pildo. Tyrėjai visus dokumentus, duomenis (pagal sąrašą) pateikė ji. Darbuotojams atlyginimus skaičiuodavo ji, skaičiuodavo pagal sudarytas darbo sutartis. Darbo užmokestis skaičiuojamas pagal programą. Ūkininkas pasakydavo kiek darbuotojas dirbo, o ji sudarydavo žiniaraščius, tabelius, grafikus, apskaičiuodavo darbo užmokestį, atostogas, atleidimus. Atlyginimus darbuotojams išmokėdavo pats ūkininkas, išmokėdavo grynais pinigais. Ji ūkininkui duodavo algų žiniaraštį ir jis išmokėdavo. Algų žiniaraštyje būdavo visos pavardės, atlyginimas, atskaitymai, išmokama suma, darbuotojas pasirašydavo, vėliau ūkininkas algų žiniaraštį jau su parašais grąžindavo jai. Išmokant atlyginimus ji nedalyvauja, negali pasakyti, kad mokėdavo ne tiek, kiek parašyta atlyginimų žiniaraštyje. Dėl atlyginimų iš darbuotojų jai niekas nesiskundė. Žino, kad ūkininkas vykdė medžio drožlių gamybą, prekiaudavo drožlėmis. Kai prigamindavo drožlių, kai jas reikėdavo realizuoti, išrašydavo sąskaitas ir fiksuodavo kiekį. Pagal išrašytas sąskaitas parduodavo drožles. Sąskaitas išrašydavo ji, ūkininkas ateidavo pas ją, pasakydavo kiekį ir ji išrašydavo. Atsiskaitymai vykdavo per banką, kiek buvo pagaminta, parduota, būdavo apmokėta. Nėra buvusi ūkininko ūkyje. Į buhalterinę apskaitą įtraukdavo pagamintų medžio drožlių kubinių metrų kiekį, kurį pasakydavo ūkininkas ir pagal tai rašydavo sąskaitas, pagal sąskaitas atsiskaitydavo. Ji pildydavo balansus, atsiskaitymus, ataskaitas pagal programą. K. su M. turėjo reikalų, buvo padaryta melioracijos užskaita. Buhalterinėje apskaitoje buvo išrašyta sąskaita už melioracijos darbus. Už tuos darbus buvo padaryta užskaita, nes K. pardavė drožles ir skolos buvo padengtos. Kada tai vyko, seniai, pagal pateiktus dokumentus. Iš ūkininko K. nebuvo prašymo, kad ataskaitose nurodytų neteisingus duomenis. Jai atrodo, kad ūkininkas teikė visada teisingus duomenis, toks nuoširdus žmogus. Drožlės buvo parduodamos ir (duomenys neskelbtini), viskas pagal sąskaitas. Buhalterinę apskaitą vedė pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą, pagal programas. Už parduotas drožles, atliktus darbus būdavo išrašomos sąskaitos ir už viską buvo apmokėta, atsiskaityta, viskas buvo įtraukta į buhalterinę apskaitą. Ūkininkas K. jai teikė dokumentus įrašyti į apskaitą. V. K. pateikdavo dokumentus dėl medžio drožlių įtraukimo į apskaitą. Yra terminas per kiek laiko sąskaitos turi būti įtrauktos į apskaitą, iki kiekvieno mėnesio 15 dienos atsiskaito už praeitą mėnesį, nes turi sudaryti finansines ataskaitas už kiekvieną mėnesį. Sąskaitos būdavo pateikiamos laiku, vėlavimų nebūdavo, K. labai atsakingai pateikdavo. Ji nesiaiškino dėl kažkokių sandorių, ar jie vyko, ar nevyko, nes jai to nereikėjo. V. K. ūkiui buvo suteikta nacionalinė parama, buvo parašę projektą paramai gauti, visi atsiskaitymai su Nacionaline mokėjimo agentūra vyko sklandžiai, ūkininkas vykdė visus įpareigojimus. Dėl drožlių pagaminimo kiekių jai nėra žinoma, nes ji tame procese nedalyvavo, buvo atsakingi žmonės, kurie ruošė tą projektą, sekė, kad įsipareigojimai būtų vykdomi. Ataskaitas, deklaracijas, duomenis mokesčių inspekcijai teikia elektroniniu deklaravimu, turi įgaliojimą, sutartį su mokesčių inspekcija, kur ji yra įtraukta. Ataskaitas pildė pagal ūkininko pateiktus dokumentus. Teikė elektroniniu būdu. Segtuvai įvardinti kaip „Pateisinamieji dokumentai“, yra toks susitarimas taip vadinti. Pateisinamuose dokumentuose buvo dokumentai, tai yra pirkimo – pardavimo sąskaitos, banko dokumentai, visi dokumentai, visos ataskaitos. Pateisinamuose dokumentuose turėtų būti dokumentai dėl visų pardavimų, paslaugų gavimo, dėl drožlių pardavimo. Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas (sudengimas) tai yra užskaita, kad nereikėtų daryti piniginių apmokėjimų, tai apskaitoje yra taikoma, kartais už chemiją ūkininkas atsiskaito grūdais, nedaro mokėjimo, užskaito skolas pinigine išraiška. Tie visi dokumentai buvo pateikti tyrėjai. Dėl drožlių PVM sąskaitas faktūras išrašydavo ji. Kai ūkininkas parduodavo grūdus, supirkėjai išrašydavo sąskaitas ir pateikdavo jai. Su L. K. neturėjo jokių reikalų, neteko bendrauti klausimais dėl ūkininko V. K. apskaitos. Už ūkininko parduotas drožles į sąskaitą buvo gaunamos pajamos, atsiskaitymai, buvo realus atsiskaitymas už parduotas medžio drožles.

Liudytoja G. R. teisiamajame posėdyje, atsakydama į užduodamus klausimus, parodė, kad pažįsta K., L. K. buvęs jos direktorius. (duomenys neskelbtini) pradėjo dirbti nuo 2013 m. balandžio 4 d. ir dirbo iki 2018 m. rugpjūčio 14 d. Dirbo vyriausia buhaltere. Sandėlininkas atnešdavo dokumentus iš tiekėjų, susitikrindavo, užpajamuodavo, pildydavo deklaracijas ir po to dokumentus pateikdavo mokesčių inspekcijai, Sodrai. Buhalteriniai dokumentai buvo tvarkomi (dirbama) su programa. Buhalterės atsakingos už teisingus buhalterinius įrašus. Materialiai atsakingas asmuo pateikdavo sąskaitas, sutikrindavo su duomenimis ataskaitoje, realiai į sandėlius jos nevaikšto ir netikrina, kadangi sandėlininkai yra materialiai atsakingi. Ji pati kažkokių dokumentų nesukurdavo, iš gautų sąskaitų, ataskaitų, užpajamavimo aktų tvarkydavo ataskaitas. Neprisimena, kiek buvo gauta (sąskaitų) dėl medžio drožlių, kada gauta, reikia žiūrėti pagal dokumentus. Medžio drožlės buvo perkamos iš V. K., nes už jas reikėdavo apmokėti, padaryti pavedimą. Pavedimus darydavo ji ir pasirašydavo elektroniniu parašu. Kiek buvo tokių pirkimų neatsimena. Dėl medžio drožlių pirkimo iš V. K. dokumentus pateikdavo arba sandėlininkas, arba tiekėjas. Medžio drožlės, atrodo, kad buvo naudojamos lyg sandėlių sausinimui, tiksliai negali pasakyti, reikia žiūrėti į dokumentus. Gaudavo sąskaitas, sandėlininkas pateikdavo, sutikrindavo su sąskaitomis ir pagal sąskaitas viską apmokėdavo, žiūrėdavo, kad laiku būtų apmokėta, atsiskaityta ir paskui pildydavo visas ataskaitas (pelnus, nuostolius). Viską darydavo pagal programas. Mokesčių inspekcijai teikdavo deklaracijas, PVM, teikdavo pagal terminą. Pateikdavo elektroniniu būdu, kadangi ji turi prisijungimą prie mokesčių inspekcijos, kodų kortelę ir pateikdavo duomenis. Neturi tokių duomenų, mano, kad nebuvo, jog į ataskaitas galėjo būti įrašyti neteisingi duomenys dėl neįvykusių operacijų. Su direktoriumi nebuvo jokio susitarimo, kad išvengti kažkokių mokesčių. Sąskaitas apie įsigytas medžio drožles pateikdavo (duomenys neskelbtini) sandėlininkas arba tiekėjas, kuris išrašo sąskaitą. 2016 metų lapkričio, gruodžio mėnesiais išrašytas dvi sąskaitas kas man jas pateikė neatsimins. Dokumentus pateikdavo tas, kas ką perka ir atneša sąskaitas jai, jeigu mechanikas kažką parduoda, tai sąskaitas atneša mechanikas. Tvarką dėl dokumentų pateikimo buhalterijai nustatydavo ji. Gavusi sąskaitą ją užpajamuodavo. Tvarkas įmonėje gali nustatyti ir buhalteris, direktorius patvirtina. Įmonės vadovas neša atsakomybę už buhalterinę apskaitą. Negali pasakyti apie konkrečius medžio drožlių pirkimus, ar jos buvo atvežtos į įmonę, ar nebuvo, ji neina tikrinti, gauna tik dokumentus. 2016 m. lapkričio, gruodžio mėnesiais lėšų pervedimas V. K. už medžio drožles kodėl buvo pervesta pagal dvi sąskaitas, reikia žiūrėti į sąskaitų datas. Sąskaita 2016 m. lapkričio 30 d. ir gruodžio 14 d., sumokėta gruodžio 15 dieną, sumokėta už abi sąskaitas vienu metu. Darant pavedimus pasirašo ji ir direktorius. Tyrimui (duomenys neskelbtini) dokumentus pateikė jie. Įmonėje vidaus dokumentus tvarkė kita buhalterė. Kiek atsimena, atrodo, kad tyrimui buvo išimti visi įmonės dokumentai, tiksliai negali pasakyti. Įmonės vidaus dokumentai (prašymai atostogoms, paaiškinimai rašytiniai, įsakymai) buvo registruojami, buvo vedama apskaita ir juos registruodavo, tvarkydavo kita buhalterė. Prie direktoriaus sekretorės nebūdavo. Mokesčių inspekcijai PVM deklaracijas pateikdavo ji, pateikdavo elektroniniu būdu.

Iš liudytojo apklausos protokolo su priedais matyti, kad kaltinamasis A. M., 2018 m. kovo 5 d. apklausiamas liudytoju, parodė, kad turi ūkininko ūkį (duomenys neskelbtini), nuomoja apie 30 hektarų žemės ūkio paskirties žemės. Augina pakaitomis kviečius, pupas, kviečiukus. Taip pat papildomai atlieka netradicinę žemės ūkio veiklą - melioracijos sistemų remonto darbus. Turi tam reikalui tinkamus įrengimus - daugiakaušį traktorių su atitinkamais priedais, kurie leidžia žemę kasti ir kloti melioracinę sistemą (vamzdžius su skylėmis vandens nutekėjimui). Vamzdžius klojimui pagal susitarimą duoda užsakovas arba perka pats. Naujai sklypuose melioracijos darbų neatlikinėja, iš esmės taiso jau buvusius klojinius, darbus. Traktorių vairuoja jo ūkio darbuotojas, samdomas sezonui. Tai būna skirtingi asmenys ir šiuo metu negali patikslinti, kas konkrečiai. Sezonas melioracijos darbams yra pavasario laikas, kai nebėra įšalo ir dar nėra pasėlių, bei rudenį, kai jau nėra pasėlių ir dar nėra įšalo. Dėl sandorių tarp jo ūkio ir V. K. paaiškino, kad šį žmogų žino iš matymo, tiesiogiai su juo sandorių neturėjo. Jo ūkyje nėra poreikio medžio drožlėms - jos nereikalingos nei prie javų auginimo, nei melioracijos darbuose, nei šildymui. Kiek pamena, pats neatliko jokių sandorių, kurie būtų susiję su medžio drožlių pirkimu, bei nesuteikė melioracijos paslaugos V. K. ūkiui. Tačiau pasirašė tai pagrindžiančius dokumentus, kuriuose užfiksuoti sandoriai, kurių nebuvo. Šioje vietoje apklausa sustabdyta dėl sprendimo dėl jo procesinės padėties. (t. 6, b. l. 76-79)

Iš 2018-03-06 pranešimo apie įtarimą matyti, kad A. M. buvo pareikštas įtarimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį dėl apgaulingo jo, kaip gyventojo, vykdančio žemės ūkio individualią veiklą, apskaitos tvarkymo. (t. 6, b. l. 86-87)

Iš įtariamojo apklausos protokolo su priedais matyti, kad kaltinamasis A. M. 2018 m. kovo 6 d. apklausiamas įtariamuoju, parodė, kad su pareikštu įtarimu susipažino, jo esmę suprato, savo kaltę pripažįsta. Pagal įtarime nurodytas aplinkybes paaiškino, kad turėjo sandorių su V. K.. 2016 m. lapkričio mėnesį nuo 16 iki 30 dienos jis buvo sanatorijoje ir jokių darbų nevykdė, bet jo ūkio darbuotojai buvo atlikę melioracijos darbus. 2016 metų rudenį V. K. buvo užsakęs melioracijos darbus keliuose savo sklypuose (duomenys neskelbtini). Tai buvo molingos dirvos, kuriose nuo sunkiasvorės žemės ūkio technikos per laiką susiplojo molio sluoksnis ir reikėjo atlikti jo ardymo darbus, kad galėtų nutekėti vanduo. Tai buvo ne mažiau, kaip šešiuose sklypuose, tačiau bendro jų ploto nepamena, negali įvardinti. Sutarčių nerašo, žodžiu susitaria, kada ir kur reikia atlikti darbus. Šiuo atveju jo darbuotojas vairavo jo ūkiui priklausantį traktorių. Vairuotojo pavardės nepamena, kokios markės traktorius, nepamena. Traktoriuje nėra GPS sistemos. Vairuotojui vietoje kažkas iš užsakovo žmonių parodė, kur reikia atlikti darbus, jis pats tame nedalyvavo. Darbai buvo atliekami dviejų mėnesių laikotarpyje, su pertraukomis. Darbas atliekamas su specialiu labai giliu noragu, važiuojant per tą pačią vietą keletą kartų, kol išdraskoma dirva ir molis. Ten, kur buvo stovintis vanduo, buvo klojami vamzdžiai drenažui. Bet tokių vietų nedaug, užsakovas šiuo atveju pats atvežė vamzdžius, kiek reikėjo, jis pats jų nepirko. Darbų kaina priklauso nuo ploto, nuo to, kiek kartų reikia važiuoti, kieno sąnaudomis perkami vamzdžiai. Kiek reikėjo sumokėti už šiuos darbus V. K. lauke, nebeprisimena. Ar tai suma, kokia nurodyta sąskaitoje 35526,99 Eur, ar didesnė, ar mažesnė, nežino. Drenažo remonto darbams būna reikalinga šiek tiek medžio drožlių. Tai yra, keičiant dalį tranšėjos, ją reikia izoliuoti drožlėmis. Drožlės atlieka vandens sugėrimo funkciją ir neleidžia užsikimšti kanalėliams. Ar pas V. K. buvo naudojamos drožlės, nepamena, mano, kad buvo naudojamos, bet pasitikslins pas vairuotoją. Neprisimena, kada tiksliai pasirašyta sutartis 2016-10-17 Nr. (duomenys neskelbtini). Kas ją ruošė, neprisimena. Kieno registracijos numeris, rodos jo, nepamena tiksliai. Ar turi sutarčių registracijos knygą, rodos turi, buhalterė galėtų patikslinti. Kodėl joje nurodytas vienas sklypas, jei darbus atliko keliuose, nesigilino į turinį, mano, kad nepasivargino surašyti visų. Bet plotas buvo didesnis, nei 21 hektaras. Ar suma, nurodyta sąskaitoje - 35526,99 eurai ir buvo sutarta mokėti – nepamena. Kiek patikslino buhalterė, mokėjimo nebuvo, skolų suderinimo aktų nebuvo, per 1,5 metų nesikreipė dėl apmokėjimo. Dalį sumos įskaitė drožlėmis. Bet nėra įskaitymo aktų. Sutinka su pastaba, kad geomorfologiniame draustinyje negalimi melioracijos darbai. Paaiškina, kad darbai buvo atlikti, bet galimai ne tame sklype, kuris nurodytas dokumentuose. Pagal V. K. pateiktas 2016-11-30 sąskaitą, serija 20, Nr. (duomenys neskelbtini)viso 20589,61 Eur sumai ir 2016-11-13 sąskaitą, serija 20, Nr. (duomenys neskelbtini) viso 14517,50 Eur sumai, pagal kurias jis pirkęs medžio drožles, jis tomis dienomis medžio drožlių nepirko. Neturi kur sandėliuoti drožlių, jų nesaugo, nekaupia. Jeigu jų reikia konkrečiam laukui drenuoti, pagal pareikalavimą iš V. K. pasiima jo darbuotojai ir veža tiesiai į laukus. Turi priekabą, galinčią gabenti iki 40 kubinių metrų medžio drožlių. Važtaraščių nerašė, nes manė, kad savo ūkiui nereikia. Kad laukas ne jo, o jame tik paslauga atliekama ir drožlės iš dar kito asmens, nepagalvojo, tad važtaraščių nerašydavo. Bet veždavo pats retai, dažniau V. K., tai yra, jo darbuotojai pagal prašymą pristatydavo. Kai darbai buvo atliekami V. K., visais atvejais jo nurodymu pristatydavo traktorių su priekaba (kiek veža jo priekaba, nežino) į lauką ir drožlės vietoje paklojamos. Kiek reikėjo drožlių jo laukams, negali įvardinti, nežino, jokios apskaitos apie tai nevedė. Tai buvo jo priemonės, jo žemė, jis ir rūpinosi. Per visus 2016 metus galėjo savo reikmėms, atliekamiems kitiems asmenims melioracijos darbams iš V. K. paimti ne daugiau kaip 800 kubinių metrų medžio drožlių. Tik negali įvardinti laiko, kada konkrečiai ir kur sunaudota. Bet tikrai ne 2016 lapkritį ir ne 1642 kubinius metrus, kaip kad įvardinta sąskaitose. Mokėjimo už jas nebuvo. Jo sunaudotos drožlės buvo padengtos atliktų melioracijos darbų kaina. Kaip jau sakė, suderinimo ir sudengimo aktų nėra. Pasirašė sąskaitose, kuriose nurodyti neteisingi duomenys, nes jo taip paprašė. Kas konkrečiai, nepamena. Labai apgailestauja, kad netinkamai tvarkė apskaitą. (t. 6, b. l. 88-92)

Iš rašytinio paaiškinimo su priedais matyti, kad kaltinamasis A. M. 2018 m. gegužės 14 d. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad dėl pareikšto įtarimo kaltu visiškai neprisipažįsta, tyrimo metu įteikus jam įtarimą ir apklausus įtariamuoju, dėl garbaus amžiaus daugelį dalykų, susijusių su teisiniais ir buhalteriniais reikalais, jam buvo sunku suprasti. Paaiškino, kad jo sūnus D. M. susitarė su V. K. dėl melioracijos darbų jo žemės sklypuose. 2016 m. jo ūkio darbuotojai darė melioracijos darbus V. K. lauke (duomenys neskelbtini). Atlikus darbus, 2016-11-25 PVM sąskaitą faktūrą už melioracijos darbus 35326,99 Eur sumai įtraukė į ūkio buhalterinę apskaitą. Pateikia fotonuotraukas iš Regia tinklapio, kaip laukas atrodė iki darbų pradžios, ir faktines nuotraukas, kaip atrodo šį pavasarį. Prašo išreikalauti iš Regia šių metų nuotrauką, iš kurios bus matyti pakitimai V. K. lauke (duomenys neskelbtini). Dalis medžio drožlių, įsigytų iš V. K., sunaudota tame lauke, kur buvo atliekami darbai, kita dalis buvo nuvežta į jo ūkį ir iškratyta laukuose, sumaišius su arklių mėšlu, kaip organinė trąša. Arklių mėšlas buvo įsigytas iš R. B. ūkio (duomenys neskelbtini), kurį B. atiduodavo. (t. 6, b. l. 148-155)

Iš tyrėjos 2018-07-18 surašyto tarnybinio pranešimo su priedais matyti, kad tyrėja pagal surinktus ikiteisminio tyrimo duomenis įvertino A. M. 2018-05-14 pateiktą rašytinį paaiškinimą su priedais. Iš tyrėjos tarnybinio pranešimo nustatyta, jog A. M. yra biologijos mokslų daktaras, iki pranešimo surašymo datos yra Lietuvos artojų asociacijos administracijos vadovas ir valdybos pirmininkas, taip pat Šiaulių rajono žemdirbių asociacijos administracijos vadovas ir tarybos narys, iki 2016-11-15 dirbo VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Šiaulių skyriuje, kur iki 2011-10-25 buvo jos vadovu, tai yra, buvo ir yra užimantis aukštas pareigas, reikalaujančias bendrųjų žinių ir gebėjimų, susijusių su apskaitos tvarkymu, darbų koordinavimu, dokumentų tvarkymu, ypatingai išsilavinęs ir autoritetingas asmuo, kas akivaizdžiai prieštarauja jo pateiktai versijai apie nesugebėjimą suprasti aplinkybių, netinkamą aplinkybių vertinimą. Jo asmeninė charakteristika patvirtina, kad apklausų metu jis buvo pajėgus suprasti klausimų esmę ir situaciją, nusikalstamos veikos padarymo metu adekvačiai vertinti padėtį ir aplinkybes. Pagal A. M. ūkio buhalterinės apskaitos dokumentus ir Sodros išrašus nėra duomenų, kad D. M. 2016 metais būtų susijęs darbo santykiais su A. M. ūkiu, teiktų paslaugas pagal sutartį ar kitais pagrindais, tai yra, nėra registruota ir nėra pateikta jokio dokumento, leidžiančio D. M. sudaryti sandorius, veikti A. M. ūkio vardu. Pagal prie paaiškinimo pateiktas sklypo, kuriame atlikta melioracija, nuotraukas, nėra galimybės nustatyti sklypo tapatumo, laikotarpio, tik iš susidariusio ledo ir aplinkos augmenijos akivaizdu, kad nuotraukos darytos per du kartus – labai ankstyvą pavasarį ar žiemos pabaigoje ir pavasarį. Paaiškinime nėra pateikta jokios konkretesnės informacijos apie atliktų darbų pobūdį, naudotas priemones, nepatikslinta, koks plotas tvarkomas, kiek sunaudota drožlių, kas jas sklaidė, kas pylė, kada konkrečiai ir kas pristatė drožles. Paaiškinime nurodyta, kad pridedama nuotrauka iš REGIA puslapio, kaip laukas atrodė iki darbų pradžios (nors nuotrauka 2018-03-15 išrašo, o darbai atlikti neva 2016 m. rudenį) ir prašoma, kad tyrimo metu būtų išreikalauta nuotrauka iš REGIA, kaip sklypas atrodo dabar. Patikrinus REGIA duomenų bazėje 2018-07-18 sklypo Nr. 6580-0004-003 duomenis pridėta nuotrauka. Akivaizdu, kad nuo paaiškinime pateiktos nuotraukos niekas nesiskiria. Papildomai patikrinta www.maps.lt svetainėje esančios orto foto nuotraukos: 2009-2010 metų ir 2015-2017 metų sklypo nuotraukos, pastarosios tarpusavyje bei su REGIA nuotrauka identiškos – nėra užfiksuota lauke jokių buvusių ir po to iškirstų medžių, krūmų, o tie, kurie buvo kraštuose – vis dar yra. A. M. 2018-03-05 apklausoje buvo teigęs, kad turi dirbamos žemės apie 30 hektarų. 2018-05-14 dienos paaiškinime teigiama, kad melioracijos metu nepanaudotas drožles jis sumaišė su iš R. B. ūkio gautu arklių mėšlu ir išbarstė savo laukuose. Tokio juridinio vieneto, kaip R. B. ūkis, nėra. Yra registruotas B. B., vykdančio individualią žemės ūkio veiklą ūkis (4239335) nuo 2017-01-01, (dirba nuo 2016-07-15) (duomenys neskelbtini), taip pat iki 2016-07-13 veikęs E. B. ūkis (duomenys neskelbtini)bei R. B. vadovaujama asociacija (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu apklaustas R. B. patvirtino sūnaus ir buvusios sutuoktinės ūkio vardu atidavęs mėšlą D. M., neapskaitant to jokiais dokumentais, tačiau A. M. jis nepažįsta. A. M. buhalterinės apskaitos dokumentuose nėra jokių duomenų apie mėšlo įsigijimą, jo panaudojimą: nėra jokių duomenų apie tai, koks kiekis gautas, kada ir kokiame sklype, koks kiekis panaudotas. LR aplinkos ministro įsakymu patvirtintame „Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo“ 4 skirsnio 17 punktas nurodo, kad „per kalendorinius metus į dirvą patenkančio azoto (tręšiant mėšlu, srutomis ir ganant gyvulius) kiekis negali viršyti 170 kg hektarui“. 18 punktas nurodo, kad „draudžiama mėšlą skleisti nuo lapkričio 15 dienos iki balandžio 1 dienos“. Tai yra, jeigu įtariamojo teigimu, drožlės iš V. K. buvo gautos 2016-11-13 (679 kub. m.) ir 2016-11-30 (963 kub. m.), A. M. melioracijos darbai atlikti iki 2016-11-25 dienos, tai A. M. 2016-11-30 dieną gavęs 963 kubinius metrus drožlių, jas visas panaudojo savo ūkyje iki 2016-12-31 dienos (pagal inventorizaciją šiai dienai nebėra likučio). Pagal paaiškinimą ir dokumentus, drožlės, sumaišius su mėšlu, išbarstytos laukuose po 2016-11-30 dienos, kai LR aplinkos ministro įsakymu patvirtinto „Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo“ taisyklės tą daryti draudžia. LR ANK nuo 2017-01-01 galiojantis 260 straipsnis „Srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų pažeidimas“ numato, kad „1. Srutų paskleidimas dirvožemio paviršiuje arba įterpimas į dirvožemį be nustatyta tvarka parengto ir suderinto tręšimo plano, kai pagal teisės aktus tręšimo planas yra reikalingas, arba nesilaikant tręšimo plane nustatytų tręšimo normų, arba pažeidžiant kitus srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimus užtraukia įspėjimą arba baudą asmenims nuo devyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų ir baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo dviejų šimtų trisdešimt iki keturių šimtų trisdešimt eurų“. Dėl paaiškinimo teiginio, kad D. M. padėjo suorganizuoti organinių trąšų kratymą, tai A. M. buhalterinės apskaitos dokumentuose nėra jokių duomenų apie šią procedūrą, nors jos vykdymas yra reglamentuotas ir turi būti tinkamai įformintas. Atsižvelgiant, kad A. M. yra ilgametis agronomas ir jam žinomas tręšimo reglamentavimas, šie paaiškinime išsakyti teiginiai akivaizdi netiesa ir nepagrįsti jokiais dokumentais. Jeigu traktuoti, kad A. M. sako tiesą ir 2016-11-13 gautas drožlių kiekis 679 kubiniai metrai buvo panaudoti melioracijai, tai teoriškai sklype į vieną hektarą jis supylė po 32 kubinius metrus drožlių. (t. 6, b. l. 158-179)

Iš 2016-12-08 Šiaulių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 05-6-00027-16 matyti, jog buvo leista nuo 2016 m. gruodžio 6 d., 2 (du) mėnesius kontroliuoti telekomunikacijų tinklais perduodamą informaciją bei daryti įrašus. Kontroliuojamas telekomunikacijų tinklo galinis įrenginys – mobiliojo ryšio telefono numeris (duomenys neskelbtini), priklausantis L. K.. (t. 1, b. l. 50-52)

Iš 2018-12-21 vyriausiojo prokuroro P. A. nutarimo matyti, kad buvo nutarta baudžiamojoje byloje Nr. 05-6-00027-16 surinktą informaciją (CD diske esančius L. K. pokalbius, užfiksuotus remiantis 2016-12-06 ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi) panaudoti šioje baudžiamojoje byloje Nr. 05-6-00043-18. (t. 1, b. l. 43-45)

Iš 2018-09-05 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolo matyti, kad jame užfiksuoti L. K. telefono pokalbiai nuo 2016 m. gruodžio 10 d. iki 2017 m. sausio 25 d. ir tyrimui reikšmingų pokalbių stenogramos pridėtos prie protokolo. (t. 1, b. l. 53-71)

Iš 2018-03-15 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti V. K. tyrimui pateikti buhalterinės apskaitos dokumentai, susiję su dalyvavimu projekte ir medžio drožlių gamyba, siekiant įvertinti V. K. galimybes pagaminti 2016 metais parduotų medžio drožlių kiekį, nes atliekamo ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad V. K. ūkiui vadovaujantis V. K. galimai įtraukė į apskaitą sąskaitas faktūras, pagal kurias įformino medžio drožlių pardavimą įvairioms įmonėms ir asmenims: ūkininkui A. M., (duomenys neskelbtini), viso už 88271 eurų, kai realiai drožlių nepagamino ir nepardavė. A. M., apklaustas įtariamuoju paaiškino, kad įsigijo iš V. K. ne tokį kiekį medžio drožlių ir ne tuo laikotarpiu, kaip nurodyta dokumentuose, melioracijos paslaugas atliko ne tame sklype, kaip nurodyta dokumentuose. Iš A. M. buhalteriją tvarkančios R. V. darbo vietos apžiūros protokolo matyti, kad sutartys dėl medžio drožlių ir melioracijos buvo siųstos ženkliai vėliau ir ne iš V. K. pašto adreso. 2011-10-28 ūkininkas V. K. pateikė Nacionalinės mokėjimo agentūros prie ŽŪM kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamentui „Paramos paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ įgyvendinimo 2011 metais taisykles“, paraišką Nr. (duomenys neskelbtini) dėl medienos drožlių gamybos. Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NMA) informavo, kad V. K. projektas Nr. 3VĮ-KS-11-1-007457-PR001 įgyvendintas 2012 m. birželio 14 d., pateikus galutinį mokėjimo prašymą Nr. 3VĮ-KS-11-1-007457-MP002, pagal kurį 2012 m. rugpjūčio 22 d. atliktas paskutinis mokėjimas. 2016 m. mokėjimų pagal projektą Nr. 3VĮ-KS-11-1-007457-PR001 nebuvo. 2012-01-26 pagal pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ūkininkui V. K. pardavė pakabinamą medienos smulkintuvą „Skorpion 250R“, surašyta 2012-03-09 PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini)už 41745 Lt. Šis smulkintuvas užfiksuotas patikrinimo metu ir NMA specialistų. Pagal techninę charakteristiką sutartyje smulkintuvo pajėgumas – iki 18 kubinių metrų per valandą. Veikimas – pajungiamas nuo traktoriaus darbinio veleno. Tai yra, darbiniu režimu smulkintuvas ima energiją nuo traktoriaus darbinio veleno, tuo pat metu turi dirbti ir traktorius. Su šiuo smulkintuvu darbui priskirtas traktorius „John Deere“ VD44 8310R individualus numeris 1RW8310RVBP046110. Pagal materialinės ataskaitos duomenis, medžio drožlių 2016-01-01 dienai likučio nebuvo, 2016-12-31 dienai likučio taip pat nebuvo. Į V. K. apskaitą įtraukti materialinių vertybių užpajamavimo aktai, kuriais užpajamuotos ūkyje medžio drožlės, viso 4952 kub. m. Tai yra: 2016-02-03 dienos aktu Nr. (duomenys neskelbtini)užpajamuota 548 kub. m. medžio drožlių už 7935,04 sumą (valiuta nenurodyta); 2016-02-18 dienos aktu Nr. 2016/2 užpajamuota 80 kub. m. medžio drožlių už 1158,40 sumą (valiuta nenurodyta); 2016-06-21 dienos aktu Nr. 2016-06 užpajamuota 285 kub. m. medžio drožlių už 4126,80 sumą (valiuta nenurodyta); 2016-08-11 dienos aktu Nr. 2016-08-11 užpajamuota 130 kub. m. medžio drožlių už 1882,40 sumą (valiuta nenurodyta); 2016-11-29 dienos aktu Nr. 2016-11 užpajamuota 455 kub. m. medžio drožlių už 6588,40 sumą (valiuta nenurodyta); 2016-11-30 dienos aktu Nr. 2016-111 užpajamuota 963 kub. m. medžio drožlių už 13944,24 sumą (valiuta nenurodyta); 2016-11-30 dienos aktu Nr. 2016-13 užpajamuota 680 kub. m. medžio drožlių už 9846,40 sumą (valiuta nenurodyta); 2016-12-10 dienos aktu Nr. 2016-12 užpajamuota 679 kub. m. medžio drožlių už 9831,92 sumą (valiuta nenurodyta); 2016-12-14 dienos aktu Nr. 2016-14 užpajamuota 1132 kub. m. medžio drožlių už 16391,36 sumą (valiuta nenurodyta). Aktų numeriai eina nenuosekliai, nesilaikant vientiso numeravimo, jų numeracija taip pat skiriasi nuo kitų ūkyje rašomų pajamavimo aktų. 2016-11-30 dienos akto numeris aukštesnis nei vėlesnio 2016-12-14 akto. Atitinkamai fiksuoti medžio drožlių pardavimai, viso 4952 kub. m.: pagal 2016-02-03 dienos sąskaitą parduota (duomenys neskelbtini) 548 kub. m.; pagal 2016-02-18 dienos sąskaitą parduota (duomenys neskelbtini) 80 kub. m.; pagal 2016-06-21 dienos sąskaitą parduota (duomenys neskelbtini) 285 kub. m.; pagal 2016-08-11 dienos sąskaitą parduota (duomenys neskelbtini)130 kub. m.; pagal 2016-11-29 dienos sąskaitą parduota (duomenys neskelbtini) 285 kub. m.; pagal 2016-11-29 dienos sąskaitą parduota (duomenys neskelbtini)170 kub. m.; 2016-11-30 dienos sąskaitą parduota A. M. 963 kub. m.; pagal 2016-11-30 dienos sąskaitą parduota (duomenys neskelbtini) 680 kub. m.; pagal 2016-12-13 dienos sąskaitą parduota A. M. 679 kub. m.; pagal 2016-12-14 dienos sąskaitą parduota (duomenys neskelbtini)1132 kub. m. Tai yra, užpajamuotos 9 atvejais, kaip turimos medžio drožlės tą pačią dieną, kaip ir parduodamos, 1 atveju užpajamuota keliomis dienomis anksčiau.

Toliau apžiūros protokole nurodoma, kad pagal Darbo laiko apskaitos žiniaraštį, V. K. ūkyje vasario mėnesį dirbo 7 darbuotojai, iš jų tik vienas traktorininkas, kurio darbo valandos - po 4 val. per dieną, 20 dienų. Nėra įrašyta nė vienam darbuotojui viršvalandžių, naktinių, papildomų valandų. Vasario 3 d. užpajamuota 548 kub. m. drožlių. Tokiam kiekiui pagaminti reikalinga ne mažiau 30,44 val. Tai yra, vienas asmuo per 4 valandų darbo dieną tiek pagaminti negalėjo. Vasario 18 d. užpajamuota 80 kub. m. medžio drožlių. Tokiam kiekiui pagaminti reikalinga 4,44 val. Birželio mėnesį dirbo 11 darbuotojų, iš jų tik vienas traktorininkas, kurio darbo valandos - po 8 val. per dieną, 21 diena. Nėra įrašyta nė vienam darbuotojui viršvalandžių, naktinių, papildomų valandų. Birželio 21 d. užpajamuota 285 kub. m. drožlių. Tokiam kiekiui pagaminti reikalinga 15.83 val. Rugpjūčio mėnesį dirbo 11 darbuotojų, iš jų tik vienas traktorininkas, kurio darbo valandos - po 8 val. per dieną, 22 dienos. Nėra įrašyta nė vienam darbuotojui viršvalandžių, naktinių, papildomų valandų. Rugpjūčio 11 d. užpajamuota 130 kub. m. drožlių. Tokiam kiekiui pagaminti reikalinga 7.22 val. Lapkričio mėnesį dirbo 11 darbuotojų, iš jų tik vienas traktorininkas, kurio darbo valandos - 8 val. per dieną, 1 diena, tai yra, lapkričio 30 diena. Nėra įrašyta nė vienam darbuotojui viršvalandžių, naktinių, papildomų valandų. Visi 11 darbuotojų nuo 1 iki 29 dienos imtinai buvo atostogose. Lapkričio 29 d. užpajamuota 455 kub. m. medžio drožlių. Tokiam kiekiui pagaminti reikalinga ne mažiau kaip 25 val. Per lapkričio mėnesį nebuvo techniškai įmanoma pagaminti tokio kiekio medžio drožlių, nes nebuvo darbuotojų, likučio mėnesio pradžiai nebuvo. Lapkričio 30 d. užpajamuota 963 kub. m. ir 680 kub. m. medžio drožlių, t. y. 1643 kub. m. Tokiam kiekiui pagaminti reikalinga ne mažiau kaip 91,27 val. Per lapkričio mėnesį nebuvo techniškai įmanoma pagaminti tokio kiekio medžio drožlių, nes nebuvo darbuotojų. Gruodžio mėnesį dirbo 7 darbuotojai, iš jų tik vienas traktorininkas, kurio darbo valandos - 4 val. per dieną, 21 diena. Nėra įrašyta nė vienam darbuotojui viršvalandžių, naktinių, papildomų valandų. Gruodžio 10 d. užpajamuota 679 kub. m. medžio drožlių. Tokiam kiekiui pagaminti reikalinga ne mažiau kaip 37,72 val. Per gruodžio mėnesį nebuvo techniškai įmanoma pagaminti tokio kiekio medžio drožlių, nes iki dešimtos dienos, kuri yra net ne darbo diena, o savaitgalis ir nėra dirbančių, iki tos dienos buvo 7 darbo dienos po 4 val., t. y. 28 val., likučio mėnesio pradžiai nebuvo. Gruodžio 14 d. užpajamuota 1132 kub. m. medžio drožlių. Tokiam kiekiui pagaminti reikalinga ne mažiau kaip 62,88 val. Per gruodžio mėnesį nebuvo techniškai įmanoma pagaminti tokio kiekio medžio drožlių, nes nuo dešimtos dienos, (kuri yra net ne darbo diena, o savaitgalis) iki 14 dienos buvo tik 3 darbo dienos po 4 val., t. y. 12 val., likučio mėnesio pradžiai nebuvo. Tikslinga atsižvelgti ir į AB Energijos paskirstymo operatoriaus sąskaitas. Už elektrą pateikta sąskaita 2016-11-30 dieną yra 25,46 Eur sumai, 2016-12-30 dieną pateikta sąskaita - 0,35 Eur sumai. Traktorius su smulkintuvu yra skirti dirbti ne miške. Lauke žiemos metu nepakanka šviesos darbui su medienos smulkintuvu. Patalpoje šviesa nebuvo naudojama. Tai yra, akivaizdu, kad ūkyje nebuvo naudojama elektra spalio-gruodžio mėnesiais. Tai yra, V. K. ūkis negalėjo pagaminti tokio kiekio medžio drožlių, kokį deklaravo pagaminęs ir pardavęs. (t. 2, b. l. 136-140)

Iš 2018-07-18 vietos (pastatų, laukų) apžiūros protokolo su priedais matyti, kad apžiūros objektas – (duomenys neskelbtini) esantys pastatai, kuriuose galimai laikytos V. K. drožlės bei laukas, kuriame atlikta melioracija, tas drožles panaudojant. Nuvykta į Pakruojo rajone esantį (duomenys neskelbtini). Nuo (duomenys neskelbtini) pusės pravažiavus visą kaimą, ties nedidele sankryža už ženklo (duomenys neskelbtini)sukama į kairę pusę. Čia matomas plytų pastatas, galimai buvusios dirbtuvės. Visame kaime vos keletas namų, nėra jokių kitų didesnių pastatų, angarų, išskyrus šį kompleksą. Pasak liudytojų parodymų, drožlės buvo laikytos (duomenys neskelbtini) kaime esančiose buvusios lentpjūvės patalpose – angare. Sustojama prie šių dirbtuvių – angaro. Padaromos kelios nuotraukos. Matosi, kad dirbtuvės neseniai betonuotomis grindimis: jos naujos, akivaizdu, kad klotos nesenu laiku ir skiriasi nuo viso pastato būklės – visas pastatas senas, aptrupėjęs, išdužusiais langais. Iš kitos pastato pusės keletas žmonių dengia stogą, šalia pastato stovi jiems vadovaujantis asmuo – ikiteisminio tyrimo metu apklaustas A. B.. Tyrėja pasitikslina, ar tai tikrai tas pastatas, kuriame buvo laikomos 2016 metais ūkininko V. K. medžio drožlės. A. B. patvirtina, kad tai tikrai tas pastatas ir patikslina, kad tame pačiame komplekse, perėjus per šalia esančio gyvenamojo namo kiemą, už jo yra dar vienas didelis angaras, kuriame taip pat buvo laikomos drožlės ir parodo, kur šis angaras. Angaras nufotografuojamas. Ruošiantis išvažiuoti tolesniam veiksmų atlikimui, į kiemą įvažiuoja V. K.. Paaiškinus jam, kad atliekami procesiniai veiksmai – apžiūra, jis sutinka patikslinti, kokiomis priemonėmis buvo barstomos į laukus medžio drožlės, su kokia priemone jos vežtos bei kur yra laukas, kuriame atliko melioraciją ir naudojo jo drožles. Važiuojama tuo pačiu keliu, kaip atvykta, Nr. 152, nuo Linkuvos. Įvažiuojama į (duomenys neskelbtini), kur ties antra sankryža sukama į dešinę ir įvažiuojama į ūkinių pastatų kompleksą. Čia V. K. parodo žalios spalvos priekabą, kuria vežamos drožlės, patikslindamas, kad vienoje telpa apie 30-32 kubus medžio drožlių. Ji nufotografuojama. Taip pat parodo priekabą – barstytuvą, kuris išberia į jį sukrautas priemones – drožles, šieną, mėšlą. Patikslina, kad drožlių į tokį telpa apie 15 kubinių metrų. Jis nufotografuojamas. Toliau važiuojama į lauką, kuriame, pagal bylos medžiagą, buvo atlikti melioracijos darbai ir išbarstytos drožlės. Lauko buvimo vieta nustatoma pagal individualų numerį ir žemėlapio įrašus RC. V. K. pasisiūlo palydėti ir taip pat parodyti, kur yra laukas. Nuvykstama (duomenys neskelbtini) gatve, link (duomenys neskelbtini) kaimo. Matomas ieškomas laukas, kuris šiuo metu apaugęs javais. Netoli nuo gatvės lauke plotas, kuriame niekas neauga, mėtosi sudžiūvę augalai, suverstos į krūvas žemės su stagarais. Nematyti jokių drožlių nei šiame tuščiame plote, nei dirvoje. Laukas ir sausasis plotas nufotografuojami (t. 2, b. l. 113-135).

Iš 2018-05-23 specialisto išvados Nr. 04/13-2-7-5582 (t. 5, b. l. 14-141) matyti, kad FNTT prie Lietuvos Respublikos VRM Šiaulių ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyriausioji specialistė R. Č. 2018 m. balandžio 23 d. – 2018 m. gegužės 23 d. atliko V. K. ūkinės finansinės veiklos tyrimą už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. kovo 1 d. ir nustatė, kad V. K., gyvenančiam (duomenys neskelbtini), buvo išduota individualios veiklos pažyma Nr. 806473 už laikotarpį nuo 2001 m. birželio 4 d. iki 2018 m. vasario 14 d., PVM mokėtoju gyventojas įregistruotas nuo 1996 m. balandžio 1 d., PVM mokėtojo kodas LT100000577518, pagal PVM deklaracijas gyventojo pagrindinės vykdomos veiklos rūšis nurodyta – grūdinių (išskyrus ryžius), ankštinių ir aliejinių sėklų augalų auginimas (011100), tiriamuoju laikotarpiu gyventojo V. K. veiklos buhalterinę apskaitą tvarkė VšĮ LŽŪKT Pakruojo rajono biuras (2016 m. vasario 22 d. sutartis Nr. 16/2839). Pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 21 straipsnį už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas, pagal minėto įstatymo 10 straipsnio (2012.06.29 įstatymu Nr. XI-2174 straipsnio pakeitimas) 8 dalį gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla, apskaitą, be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų, gali tvarkyti pats gyventojas ir pagal 11 straipsnį (2012.04.24 įstatymu Nr. XI-1988 straipsnio pakeitimas) už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti šio Įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą.

Jeigu gyventojas V. K. laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 29 d. iki 2017 m. sausio 4 d. medžio drožlių nepagamino ir jų nepardavė, tai lentelėje Nr. 4 nurodytose PVM sąskaitose faktūrose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie ūkinės operacijos turinį, t. y. minėtuose dokumentuose užfiksuotos neįvykusios ūkinės operacijos, kurių rekvizitas ūkinės operacijos turinys neatitinka tikrovės. Jeigu gyventojas V. K. nepardavė bendrovėms: (duomenys neskelbtini) ir ūkininkui A. M. 4384 kubinių metrų medžio drožlių iš viso už 93732,99 EUR (77465,28 + 16267,71 PVM), tai gyventojas, įforminęs neįvykusias ūkines operacijas PVM sąskaitomis faktūromis ir jų duomenis įrašęs į buhalterinę apskaitą, nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio (2012 m. balandžio 24 d. įstatymu Nr. XI-1988 straipsnio pakeitimas) 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 13 straipsnio 3 dalies reikalavimų.

Jeigu gyventojas V. K. nepardavė medžio drožlių ūkio subjektams pagal PVM sąskaitas faktūras, kuriose vienas iš rekvizitų – ūkinės operacijos turinys neatitinka tikrovės, tai dėl neįvykusių ūkinių operacijų užfiksavimo dokumentuose ir įrašymo į buhalterinę apskaitą, iš viso už 93732,99 EUR (77465,28 + 16267,71 PVM), nesilaikant 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies ir 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto bei 3 dalies reikalavimų, tyrimo metu negalima iš dalies nustatyti gyventojo V. K. veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 29 d. iki 2017 m. vasario 28 d.

Jeigu gyventojas V. K. pagamino bei bendrovėms: (duomenys neskelbtini) ir ūkininkui A. M. pardavė medžio drožlių iš viso už 93732,99 EUR (77465,28 + 16267,71 PVM), tai dėl ūkinių operacijų užfiksavimo apskaitoje nenustatyta apskaitos tvarkymo neatitikimų, dėl to galima nustatyti gyventojo V. K. veiklą, turtą ir įsipareigojimų dydį už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 29 d. iki 2017 m. vasario 28 d.

Jeigu pagal liudytojo apklausos protokolų duomenis ūkininkas A. M. neatliko paslaugų gyventojui V. K., tai 2016 m. lapkričio 25 d. PVM sąskaitoje faktūroje AM Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie ūkinės operacijos turinį, t. y. minėtame dokumente užfiksuota neįvykusi ūkinė operacija, kurios rekvizitas ūkinės operacijos turinys neatitinka tikrovės. Jeigu ūkininkas A. M. neatliko paslaugų gyventojui V. K., tai gyventojas V. K., įrašęs į buhalterinę apskaitą duomenis apie neįvykusią paslaugą už 35526,99 EUR (29361,15 + 6165,84 PVM) pagal ūkininko A. M. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio (2012 m. balandžio 24 d. įstatymu Nr. XI-1988 straipsnio pakeitimas) 2 dalies, 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 13 straipsnio 3 dalies reikalavimų.

Jeigu gyventojas V. K. negavo iš ūkininko A. M. paslaugų pagal PVM sąskaitą faktūrą, kurioje vienas iš rekvizitų – ūkinės operacijos turinys neatitinka tikrovės, tai dėl neįvykusios ūkinės operacijos užfiksavimo buhalterinėje apskaitoje už 35526,99 EUR (29361,15 + 6165,84 PVM) (72 priedas), nesilaikant 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies ir 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto bei 3 dalies reikalavimų, tyrimo metu negalima iš dalies nustatyti gyventojo V. K. veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 25 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.

Jeigu gyventojas V. K. gavo iš ūkininko A. M. paslaugas, tai dėl ūkinės operacijos užfiksavimo apskaitoje nenustatyta apskaitos tvarkymo neatitikimų, dėl to galima nustatyti gyventojo V. K. veiklą, turtą ir įsipareigojimų dydį už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 25 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.

Jeigu gyventojas V. K. negavo iš ūkininko A. M. paslaugų už 35526,99 EUR (29361,15 + 6165,84 PVM), tai gyventojas V. K. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė PVM deklaraciją (forma FR0600) už 2016 metų lapkričio mėnesį, kurioje deklaravo neteisingus duomenis apie įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM, atskaitomą PVM ir mokėtiną į biudžetą PVM, t. y. į valstybės biudžetą privalo sumokėti iš viso 6166,00 EUR PVM.

Jeigu gyventojas V. K. negavo iš ūkininko A. M. paslaugų už 35526,99 EUR (29361,15 + 6165,84 PVM), jeigu pagal liudytojų parodymus gyventojas V. K. laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 29 d. iki 2016 m. gruodžio 14 d. nepagamino iš viso 3909 kubinių metrų medžio drožlių už 56602,32 EUR ir įvairiems ūkio subjektams nepardavė medžio drožlių iš viso už 83577,16 EUR (69072,03 + 14505,13 PVM), tai V. K. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje metinėje pajamų deklaracijoje (forma GPM308) įrašė neteisingus duomenis apie individualios veiklos pajamas ir leidžiamus atskaitymus, t. y. nepagrįstai padidino 69072,00 EUR individualios veiklos pajamas ir 85963,00 EUR (56602,32 + 29361,15) leidžiamų atskaitymų sumą.

Jeigu gyventojas V. K. gavo iš ūkininko A. M. paslaugas, tai dėl ūkinės operacijos užfiksavimo apskaitoje nenustatyta apskaitos tvarkymo neatitikimų, dėl to galima nustatyti gyventojo V. K. veiklą, turtą ir įsipareigojimų dydį už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 25 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.

Jeigu pagal liudytojų apklausos protokolų duomenis darbuotojams: A. D., A. B., A. J. ir K. M., kurie dirbo pagal darbo sutartis, laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. vasario 28 d. buvo išmokėtas didesnis darbo užmokestis iš viso 4467,34 EUR, kurio apskaičiavimas ir išmokėjimas nebuvo užfiksuotas gyventojo V. K. buhalterinėje apskaitoje, tai gyventojas V. K., nepagrindęs apskaitos dokumentais ir neįtraukęs į apskaitą priskaityto iš viso 5878,08 EUR ((4467,34 x 100/ (100 – 15 + 6 + 3)) ir iš viso 4467,34 EUR išmokėto darbo užmokesčio, nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio (2012 m. balandžio 24 d. įstatymu Nr. XI-1988 straipsnio pakeitimas) 2 dalies ir 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

Jeigu pagal liudytojų apklausos protokolų duomenis darbuotojams: A. D., A. B., A. J. ir K. M. buvo išmokėtas didesnis darbo užmokestis, tai dėl gyventojo darbuotojams papildomų su darbo santykiais susijusio išmokėto atlyginimo neįforminimo apskaitos dokumentais ir neužfiksavimo gyventojo V. K. buhalterinėje apskaitoje, nesilaikant 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies ir 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų, negalima iš dalies nustatyti gyventojo V. K. turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. vasario 28 d.

Jeigu pagal liudytojų apklausos protokolų duomenis darbuotojams: A. D., A. B., A. J. ir K. M., kurie dirbo pagal darbo sutartis, 2016 metais ir 2017 metų sausio – vasario mėnesiais buvo išmokėtas didesnis darbo užmokestis iš viso 4467,34 EUR, tai nebuvo apskaičiuotos pajamų, privalomojo sveikatos draudimo mokesčio sumos ir socialinio draudimo įmokos. Tyrimo metu apskaičiuota priskaičiuoto darbo užmokesčio suma, iš viso 5878,08 EUR, nuo kurios papildomai apskaičiuotas pajamų mokestis iš viso 881,72 EUR (5878,08 x 15 %), privalomojo sveikatos draudimo mokestis iš viso 352,68 EUR (5878,08 x 6 %), socialinio draudimo įmokos 1997,37 EUR [(5878,08 x (30,98 % + 3 %)] ir įmokos į Garantinį fondą 11,76 EUR (5878,08 x 0,2 %).

Gyventojas V. K. pateikė Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai 2017 m. vasario 3 d. užpildytą Metinę A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaraciją (forma FR0573) už 2016 metus, kurioje deklaravo, kad gyventojas nuolatiniams Lietuvos gyventojams išmokėjo 33789,24 EUR apmokestinamųjų (neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio) ir neapmokestinamųjų išmokų bei sumokėjo 2035,00 EUR pajamų mokesčio sumą.

Jeigu pagal liudytojų apklausos protokolų duomenis darbuotojams: A. D., A. B., A. J. ir K. M., kurie dirbo pagal darbo sutartis, 2016 metais buvo išmokėtas didesnis darbo užmokestis, tai gyventojas V. K. į minėtą deklaraciją įrašė neteisingus duomenis apie išmokėtas A klasės išmokas ir sumokėtą pajamų mokestį, t. y. įrašė mažiau išmokėtų A klasės išmokų iš viso 5162,13 EUR (5878,08 – 715,95) ir pajamų mokesčio iš viso 774,00 EUR.

Tiriamuoju laikotarpiu gyventojas V. K. kas mėnesį Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai teikė pranešimus apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM 05). Prie kiekvieno pranešimo pateikti priedai SAM3SD, kuriuose nurodyti duomenys apie pajamas, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir įmokų sumos pagal kiekvieną apdraustąjį asmenį, nurodant apdraustojo vardą, pavardę.

Jeigu pagal liudytojų apklausos protokolų duomenis darbuotojams: A. D., A. B., A. J. ir K. M., kurie dirbo pagal darbo sutartis, 2016 metais ir 2017 m. sausio ir vasario mėnesiais buvo išmokėtas didesnis darbo užmokestis iš viso 5878,08 EUR, tai Gyventojas V. K. pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai neteisingus duomenis apie apdraustųjų pajamų ir įmokų sumas pranešimuose apie apdraustuosius per ataskaitinį laikotarpį (forma SAM 05), prieduose (SAM3SD) ir pranešimuose apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą (forma 2-SD), t. y., sumažino pajamų sumas, iš viso 5878,08 EUR, iš kurių: 2016 metais – 5162,13 EUR, 2017 m. sausio – vasario mėnesiais – 715,95 EUR, įmokų sumas iš viso 1997,37 EUR, iš kurių: 2016 metais – 1754,09 EUR, 2017 metų sausio – vasario mėnesiais – 243,28 EUR.

Jeigu bendrovės(duomenys neskelbtini)bei ūkininkas A. M. laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 29 d. iki 2017 m. sausio 4 d. neįsigijo iš gyventojo V. K. medžio drožlių iš viso už 93732,99 EUR (77465,28 + 16267,71 PVM), tai lentelėje Nr. 4 nurodytose PVM sąskaitose faktūrose (54 – 60 priedai) nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie ūkinės operacijos turinį, t. y., minėtuose dokumentuose užfiksuotos ūkinės operacijos, kurių rekvizitas ūkinės operacijos turinys neatitinka tikrovės. Jeigu bendrovės: (duomenys neskelbtini)bei ūkininkas A. M. neįsigijo iš gyventojo V. K. medžio drožlių iš viso už 93732,99 EUR (77465,28 + 16267,71 PVM), tai minėtos bendrovės ir ūkininkas įrašę į buhalterinę apskaitą duomenis apie neįvykusią ūkinę operaciją iš viso už 93732,99 EUR pagal gyventojo V. K. išrašytas PVM sąskaitas faktūras, nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio (2012 m. balandžio 24 d. įstatymu Nr. XI-1988 straipsnio pakeitimas) 2 dalies, 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 13 straipsnio 3 dalies reikalavimų.

Jeigu bendrovės: (duomenys neskelbtini)bei ūkininkas A. M. neįsigijo iš gyventojo V. K. medžio drožlių pagal PVM sąskaitas faktūras, kuriose vienas iš rekvizitų – ūkinės operacijos turinys neatitinka tikrovės, tai dėl neįvykusių ūkinių operacijų užfiksavimo buhalterinėje apskaitoje iš viso už 93732,99 EUR, nesilaikant 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies ir 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto bei 3 dalies reikalavimų, tyrimo metu negalima iš dalies nustatyti bendrovių: (duomenys neskelbtini) bei ūkininko A. M. veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 29 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. bei bendrovės (duomenys neskelbtini) – už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 4 d. iki 2017 m. kovo 1 d.

Jeigu bendrovės: (duomenys neskelbtini)bei ūkininkas A. M. įsigijo iš gyventojo V. K. medžio drožlių, tai dėl ūkinių operacijų užfiksavimo apskaitoje nenustatyta apskaitos tvarkymo neatitikimų, dėl to galima nustatyti bendrovių: (duomenys neskelbtini)bei ūkininko A. M. veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 29 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. bei bendrovės (duomenys neskelbtini)– už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 4 d. iki 2017 m. kovo 1 d.

Jeigu gyventojas V. K. medžio drožlių nepardavė, tai bendrovės (duomenys neskelbtini) ir ūkininkas A. M. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė PVM deklaracijas (forma FR0600) už nurodytus laikotarpius, kuriose deklaravo neteisingus duomenis apie įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM, atskaitomą PVM ir mokėtiną į biudžetą PVM, t. y., lentelėje Nr. 5 nurodyti mokėtojai į valstybės biudžetą privalo sumokėti iš viso 16269,00 EUR PVM, iš kurių: 1058,00 EUR ŽŪB (duomenys neskelbtini); 6724,00 EUR UAB (duomenys neskelbtini); 631,00 EUR (duomenys neskelbtini)6093,00 EUR ūkininkas A. M.; 1763,00 EUR (duomenys neskelbtini).

Jeigu gyventojas V. K. medžio drožlių nepardavė, tai bendrovės (duomenys neskelbtini) bei ūkininkas A. M., įtraukę į buhalterinę apskaitą medžio drožlių pirkimo ūkines operacijas iš viso už 93732,99 EUR (77465,28 + 16267,71 PVM) t. y.: bendrovė (duomenys neskelbtini) 2016 m. lapkričio mėnesį nepagrįstai padidino trumpalaikio turto sumą 5035,95 EUR (įrašė į balansinės sąskaitos Nr. 202 „Pirkti pašarai“ debetą); bendrovė (duomenys neskelbtini) 2016 metų lapkričio – gruodžio mėnesiais nepagrįstai padidino trumpalaikio turto sumą 32018,04 EUR (įrašė į balansinės sąskaitos Nr. 2017 „Žaliavos ir komplektavimo gaminiai“ debetą); bendrovė (duomenys neskelbtini)2016 metų lapkričio mėnesį nepagrįstai padidino gyvulininkystės gamybos sąnaudas 3003,90 EUR (įrašė į balansinės sąskaitos Nr. 619 „Gyvulininkystės gamybos išlaidos“ debetą); ūkininkas A. M. 2016 m. lapkričio – gruodžio mėnesiais nepagrįstai padidino medžiagų sąnaudas 29014,14 EUR (įrašė į balansinės sąskaitos Nr. 61701 „Medžiagos“ debetą); bendrovė (duomenys neskelbtini)2017 m. sausio mėnesį nepagrįstai padidino trumpalaikio turto sumą 8393,25 EUR (įrašė į balansinės sąskaitos Nr. 20160 „Degalai“ debetą).

Iš 2018-12-17 specialistės R. Č. paaiškinimų protokolo matyti, kad specialistė nurodė, jog tyrimo metu palyginus duomenis apie darbuotojams A. D., A. B., A. J. ir K. M.išmokėtą darbo užmokestį pagal atlyginimų šifruotes bei atlyginimų išmokėjimo žiniaraščius ir pagal liudytojų parodymus, nustatyta, kad šiems darbuotojams 2016 metais ir 2017 m. sausio - vasario mėnesiais išmokėtas didesnis darbo užmokestis iš viso 4467,34 eurai. Buhalterinėje apskaitoje dėl šio realiai išmokėto darbo užmokesčio 4467 eurų skirtumo turėjo būti užfiksuota: nuo jo skaičiuojamas priskaitytas darbo užmokestis 5878,08 Eur. Šiais veiksmais išvengta mokėtinų mokesčių – 3243,53 Eur (pajamų mokestis iš viso 881,72 EUR (5878,08 x 15 %), privalomojo sveikatos draudimo mokestis iš viso 352,68 EUR (5878,08 x 6 %), socialinio draudimo įmokos 1997,37 EUR [(5878,08 x (30,98 % + 3 %)] ir įmokos į Garantinį fondą 11,76 EUR (5878,08 x 0,2 %). (t. 5, b. l. 159-161)

Iš 2018-04-10 Pakruojo rajono savivaldybės administracijos žemės ūkio skyriaus pateiktos informacijos matyti, kad ūkininkas V. K. arba jo įgaliotas asmuo dėl žemės sklypo, kurio unikalus numeris 6580-0004-0003 (ar kito sklypo) drenažo statybos leidimo nei 2016 m., nei kitu laikotarpiu nesikreipė. (t. 2, b. l. 177)

Iš 2018-10-15 Šiaulių apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos informacijos matyti, kad inspekcija susipažino su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdyboje atliekamą ikiteisminį tyrimą ir specialisto išvada, kuri perduota vertinti Atrankos ir paramos audito departamentui ir kad specialisto išvadoje priskaičiuota žala bus išieškoma Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka, todėl Šiaulių apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija ikiteisminio tyrimo byloje civilinio ieškinio nereikš. (t. 4, b. l. 97)

Teismas privalo išsamiai ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir nuosprendį pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamojo posėdžio metu bei teismo pripažinti atitinkančiais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio reikalavimus. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 2 dalies nuostata (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teismas) ir 5 dalies nuostata (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą) įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę ir kokios išvados jais remiantis darytinos. Įrodymais gali būti pripažinti tik tokie duomenys, kurie buvo gauti teisėtais būdais ir kuriuos galima patikrinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys). Be to, šie duomenys turi patvirtinti arba paneigti bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Ištyręs byloje esančius duomenis, teismas privalo nuosprendyje konstatuoti, ar surinktų įrodymų pakanka, ar jais galima tiksliai nustatyti visas įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes – padaryti vienareikšmę išvadą apie šių aplinkybių buvimą ar nebuvimą.

Nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje, objektas yra duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo tvarka, o objektyvioji pusė pasireiškia veikimu. Baudžiamajai atsakomybei pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalį yra būtinos šios objektyvios sąlygos: 1) įrašymas į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingų duomenų apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą, siekiant išvengti mokesčių; 2) šių dokumentų pateikimas valstybės įgaliotai institucijai. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio prasme žinomai neteisingais yra laikomi duomenys, neatitinkantys subjekto, kurio vardu pateikiama deklaracija arba nustatyta tvarka patvirtinta ataskaita ar kitas dokumentas, pajamų, pelno, turto ar jų naudojimo. Baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje nustatyta nusikaltimo sudėtis yra formali. Nusikalstama veika laikoma baigta, kai kaltininkas įrašo žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ir pateikia juos valstybės įgaliotai institucijai. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos subjektas yra asmuo (fizinis ar juridinis), kurį įstatymas įpareigojo pateikti deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą, taip pat sumokėti pagal pateiktus dokumentus apskaičiuotą mokestį, teikti deklaracijas arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą. Minėto straipsnio 1 dalyje nustatyta nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia. Asmuo suvokia, kad jis pateikė žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą valstybės įgaliotai institucijai, siekdamas išvengti mokesčių, ir to nori.

Nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, tiesioginis objektas yra buhalterinės apskaitos vedimo tvarka, o papildomas – valstybės finansiniai interesai. Apgaulingo apskaitos tvarkymo objektyviąją pusę apibūdina veika (veikimas arba neveikimas), padariniai ir priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Buhalterinė apskaita šio BK straipsnio prasme – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Pagal įstatymą apskaitos dokumentas – tai popierinis ar elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje baudžiamoji atsakomybė nustatyta už apgaulingą teisės aktų reikalaujamą buhalterinės apskaitos tvarkymą ir kitas veikas. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas, sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus, tai yra, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir kita. Baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį atsiranda tada, kai iš straipsnio dispozicijoje išvardytų veikų padarymo negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pavyzdžiui, dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.). Baudžiamojo kodekso 222 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai sukelia šiame straipsnyje numatytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Įstatyme šie padariniai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl pakanka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, o kilus abejonėms dėl jų pagrįstumo gali būti skiriama ekspertizė. Apgaulingo apskaitos tvarkymo subjektai yra asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnius. Apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas yra tyčinis nusikaltimas.

Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, į apskaitą privalu įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu. Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Tai reiškia, kad analizuojant asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus turi būti įmanoma nustatyti realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė. (LAT 2015-04-14 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-176-303/2015. Teismų praktika. 2015, 43, p. 340-358)

Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamųjų V. K., L. K., A. M. ir D. M. kaltė, padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, yra visiškai įrodyta ir veikos kvalifikuotos teisingai, kadangi V. K. ir A. M., kaip vykdantys individualias žemės ūkio veiklas, pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 11 straipsnį buvo atsakingi už buhalterinių įrašų teisingumą, pagal 21 straipsnį buvo atsakingi už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, todėl jie, pasirašydami dokumentus, susijusius su medžio drožlių ir melioracijos paslaugų pardavimu-pirkimu, ir šiuos duomenis pateikdami įtraukti į apskaitą, žinodami, kad paslaugos realiai nesuteiktos ir negautos, ir dokumentų turinys neatitinka tikrovės, tuos veiksmus atliko sąmoningai. Be to, kaltinamasis V. K., išmokėjęs savo ūkio darbuotojams didesnį darbo užmokestį ir jo neužfiksavęs buhalterinėje apskaitoje, pateikė šiuos neteisingus duomenis jo apskaitą tvarkančiam VšĮ LŽŪKT Pakruojo rajono biurui įtraukimui į apskaitą ir tokiu būdu išvengė mokėtinų mokesčių. Tokie kaltinamųjų V. K. ir A. M. veiksmai yra tyčiniai ir teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį, kaip apgaulingas apskaitos tvarkymas, sukėlęs šio straipsnio 1 dalyje numatytas pasekmes. Veikas dėl medžio drožlių ir melioracijos paslaugų pardavimo – pirkimo forminimo kaltinamieji V. K. ir A. M. padarė, veikdami bendrai su kaltinamaisiais (savo sūnumis) L. K. ir D. M., kurie nebuvo susiję su savo tėvų ūkiais jokiais darbiniais santykiais, tik kaip patys paaiškino, geranoriškai padėdavo. Kaltinamieji L. K. ir D. M. padėjo V. K. ir A. M. apgaulingai tvarkyti ūkių apskaitas, nes būtent jie pasirūpino ir suorganizavo, kad fiktyvaus turinio dokumentai būtų parengti, surašyti, V. K. ir A. M. pasirašyti ir įtraukti į apskaitą, tai yra, jie kaip padėjėjai teikė priemones ir pagalbą, darant nusikalstamas veikas. Tokie kaltinamųjų L. K. ir D. M. veiksmai yra teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį. Kaltinamojo L. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti dar ir pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį dėl apgaulingo jo, kaip UAB (duomenys neskelbtini)vadovo, apskaitos tvarkymo, kadangi jis žinodamas, jog konkrečiuose dokumentuose apie drožlių pirkimą iš V. K. nurodytos neįvykusios ūkinės operacijos, pateikė šiuos duomenis įtraukimui į (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą. Kaltinamajam L. K. pateikus (duomenys neskelbtini)buhalterei šiuos minėtus neteisingus duomenis ir buhalterei atitinkamose įmonės PVM deklaracijose nepagrįstai įrašius minėtus drožlių pirkimus, buvo padidintos trumpalaikio turto sumos, išvengta mokėtino PVM, bei padaryta tyčinė nusikalstama veika, kuri teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalį. Kaltinamųjų V. K. ir A. M. veikos teisingai kvalifikuotos ir pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalį, kadangi kaltinamasis V. K., įrašydamas žinomai neteisingus duomenis apie savo ūkio įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM, atskaitomą PVM ir mokėtiną į biudžetą PVM apie įsigytas iš A. M. melioracijos paslaugas, ir pateikdamas šiuos duomenis elektroninio deklaravimo būdu Valstybinei mokesčių inspekcijai, deklaravo neteisingus duomenis ir išvengė mokėtino PVM, o kaltinamasis A. M., įrašydamas į deklaraciją žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną ir turtą (savo ūkio įsigytų medžio drožlių iš V. K. ūkio pirkimo PVM, atskaitomą PVM ir mokėtiną į biudžetą PVM), ir pateikdamas šią deklaraciją per buhalterę R. V. elektroninio deklaravimo būdu Valstybinei mokesčių inspekcijai, išvengė mokėtino PVM.

Kaltinamųjų V. K., L. K., A. M. ir D. M. savo kaltės neigimas dėl padarytų nusikalstamų veikų vertintinas, kaip jų pasirinkta gynybos taktika, kad išvengtų baudžiamosios atsakomybės, kadangi jų duoti paaiškinimai teisiamajame posėdyje yra paneigti ir jų kaltė yra įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

Visų pirma, kaltinamųjų kaltę patvirtina kaltinamojo A. M. pirminiai parodymai, apklausiant jį 2018 m. kovo 5 d. liudytoju ir 2018 m. kovo 6 d. apklausiant įtariamuoju. Apklausiamas liudytoju, A. M. parodė, kad neturėjo sandorių su V. K., kad jo ūkyje nėra poreikio medžio drožlėms – jos nereikalingos nei prie javų auginimo, nei melioracijos darbuose, nei šildymui. Kiek pamena, pats neatliko jokių sandorių, kurie būtų susiję su medžio drožlių pirkimu, bei nesuteikė melioracijos paslaugos V. K. ūkiui. Tačiau pasirašė tai pagrindžiančius dokumentus, kuriuose užfiksuoti sandoriai, kurių nebuvo (liudytojo apklausa buvo sustabdyta priimti sprendimą dėl jo procesinės padėties). Pareiškus įtarimą A. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį dėl apgaulingo jo, kaip gyventojo, vykdančio žemės ūkio individualią veiklą, apskaitos tvarkymo, susijusio su melioracijos darbais V. K. bei su drožlių įsigijimu, apklausiamas įtariamuoju, parodė, kad su pareikštu įtarimu susipažino, jo esmę suprato, savo kaltę pripažįsta. Paaiškino, kad turėjo sandorių su V. K.. 2016 metų rudenį V. K. buvo užsakęs melioracijos darbus keliuose savo sklypuose (duomenys neskelbtini). Jo (M.) ūkio darbuotojai atliko melioracijos darbus – molio ardymo darbus, kad galėtų nutekėti vanduo. Tai buvo ne mažiau, kaip šešiuose sklypuose, tačiau bendro jų ploto nepamena, negali įvardinti. Sutarčių nerašo, žodžiu susitaria, kada ir kur reikia atlikti darbus. Darbus atliko jo ūkio darbuotojas su ūkiui priklausančiu traktoriumi. Darbai buvo atliekami dviejų mėnesių laikotarpyje, su pertraukomis. Ten, kur buvo stovintis vanduo, buvo klojami vamzdžiai drenažui, šiuo atveju užsakovas pats atvežė vamzdžius. Kiek reikėjo sumokėti už darbus V. K. lauke, negali paaiškinti, nebeprisimena. Drenažo remonto darbams būna reikalinga šiek tiek medžio drožlių. Tai yra, keičiant dalį tranšėjos, ją reikia izoliuoti drožlėmis. Ar pas V. K. buvo naudojamos drožlės, nepamena, mano, kad buvo. Neprisimena, kada tiksliai pasirašyta 2016-10-17 Sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Paprastai nerašo sutarčių. Kas ją ruošė, neprisimena. Kodėl sutartyje nurodytas vienas sklypas, jei darbus atliko keliuose – nesigilino į turinį, mano, kad visų tiesiog nepasivargino surašyti. Bet plotas buvo didesnis, nei 21 hektaras. Ar suma, nurodyta sąskaitoje – 35526 eurai ir buvo sutarta mokėti – nepamena, negali nurodyti. Kiek patikslino buhalterė, mokėjimo nebuvo, skolų suderinimo aktų nebuvo, per 1,5 metų nesikreipė dėl apmokėjimo. Dalį sumos įskaitė drožlėmis. Bet nėra įskaitymo aktų. Paaiškino, kad darbai buvo atlikti, bet galimai ne tame sklype, kuris nurodytas dokumentuose. Dėl medienos drožlių paaiškino, kad jų šiek tiek reikia drenažui. Bet tomis datomis, pagal dvi konkrečias V. K. ūkio sąskaitas, medžio drožlių nepirko. Neturi, kur sandėliuoti drožlių, jų nekaupia. Jeigu jų reikia konkrečiam laukui drenuoti, pagal pareikalavimą iš V. K. pasiima jo darbuotojai ir veža tiesiai į laukus. Kai darbai buvo atliekami V. K., tomis papildomomis priemonėmis ir rūpinosi pats K.. Jis per visus 2016 metus galėjo savo reikmėms ar kitiems asmenims atliekamiems melioracijos darbams iš V. K. paimti ne daugiau kaip 800 kubinių metrų medžio drožlių. Tik negali įvardinti laiko, kada konkrečiai ir kur sunaudota. Bet tikrai ne 2016 lapkritį ir ne 1642 kubiniai metrai, kaip įvardinta sąskaitose. Mokėjimo už jas nebuvo. Jo sunaudotos drožlės buvo padengtos atliktų melioracijos darbų kaina. Kaip jau sakė, suderinimo ir sudengimo aktų nėra. Pasirašė sąskaitose, kuriose nurodyti neteisingi duomenys, nes jo taip paprašė. Kas konkrečiai, nepamena. Labai apgailestauja, kad netinkamai tvarkė apskaitą. Vėliau, 2018 m. gegužės 14 d. įtariamasis A. M. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad dėl pareikšto įtarimo kaltu neprisipažįsta, tyrimo metu įteikus įtarimą, dėl garbaus amžiaus daugelį dalykų, susijusių su teisiniais ir buhalteriniais reikalais jam buvo sunku suprasti. Nurodė, kad jo sūnus D. M. susitarė su V. K. dėl melioracijos darbų jo žemės sklypuose. 2016 m. jo ūkio darbuotojai darė melioracijos darbus V. K. lauke (duomenys neskelbtini). Atlikus darbus, 2016-11-25 PVM sąskaitą faktūrą už melioracijos darbus 35326,99 Eur sumai įtraukė į ūkio buhalterinę apskaitą. Pateikė foto nuotraukas iš Regia tinklapio, kaip laukas atrodė iki darbų pradžios, ir faktines nuotraukas, kaip atrodo 2018 m. pavasarį. Dalis medžio drožlių, įsigytų iš V. K., sunaudota tame lauke, kur buvo atliekami darbai, kita dalis buvo nuvežta į ūkį ir iškratyta laukuose, sumaišius su arklių mėšlu, įsigytu iš R. B. ūkio.

Tokį A. M. paaiškinimą, teismas atmeta, kadangi byloje jau buvo apklausiami liudytojai (V. K. ūkio darbuotojai ir kiti), dalyvaujant advokatui, buvo pareikštas įtarimas V. K., todėl darytina išvada, jog parodymai tarp kaltinamųjų jau buvo derinami. Teismas vertina kaip pagrįstus ir teisingus A. M. pirminius parodymus liudytojo apklausos metu ir įtariamojo apklausos metu, kadangi byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, kad kaltinamasis tuo metu nesuprato apie ką yra apklausiamas, neadekvačiai vertino situaciją, atsisakė duoti parodymus ar dėl savo sveikatos būklės negalėjo duoti parodymų, ar pripažindamas savo kaltę, save apkalbėjo. Be to, šie pirminiai parodymai dėl drožlių sandorių su V. K., dėl melioracijos darbų sutampa su kitais bylos duomenimis, paneigiančiais realiai vykusias kaltinime nurodytas ūkines operacijas atitinkamuose dokumentuose nurodytomis datomis.

Kaltinamųjų kaltę dėl V. K. ūkio neįvykusių medžio drožlių pardavimų A. M. ūkiui ir bendrovei „(duomenys neskelbtini) patvirtino liudytojų K. M., M. K. ir S. J. duoti parodymai.

Liudytojas K. M. parodė, kad dirbo pas V. K. su keliais traktoriais įvairius darbus, kad teko dirbti ir prie medžio drožlių. Iš pradžių važiuodavo kirsti krūmų, tada atsiveždavo į bazę, susmulkindavo. Smulkintuvas buvo kabinamas prie traktoriaus. Prie drožlių dirbo ir kiti traktorininkai. Prie drožlių teko dirbti gal 5 metus. Drožlės buvo sandėliuojamos (duomenys neskelbtini) arkiniame sandėlyje. 2016 metais drožlių niekas nebeėmė, drožlės buvo prastos kokybės, todėl drožlės su kratytuvu buvo išbarstytos ant K. žemės. Po to krūmų daugiau nepjovė, nesmulkino. Nepamena kokie kiekiai drožlių buvo pagaminti 2016 metais. Tyrėjai sakė, kad drožles išbarstė (duomenys neskelbtini) kaime ant lauko, o išbarstė (duomenys neskelbtini)kaime ant lauko, sumaišė kaimus. Tyrėjai davė teisingus parodymus. Liudytojo teiginys, kad tyrėjai duodamas parodymus, sumaišė kaimus (duomenys neskelbtini), atmestinas, kaip visiškai niekuo nepagrįstas ir neįtikėtinas, jog liudytojas po kelerių metų geriau galėtų atsiminti įvykius, tuo labiau nebedirbdamas ir nebebūdamas susijęs su V. K. ūkiu.

Liudytojas M. K., dirbęs V. K. ūkyje 2016 metais, nuo balandžio iki rugsėjo mėnesio, ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad V. K. ūkyje, viename sklype, birželio mėnesį apie dvi savaites buvo kertami krūmai, kurie vėliau buvo išvežti. Po to 2016 metais medžio drožlių V. K. ūkyje jis niekur nematė – jų nebuvo. Angare (duomenys neskelbtini) kaime rugpjūčio mėn. tikrai nebuvo jokių drožlių – angaras buvo remontuojamas. Liudytojas M. K. tokius savo parodymus patvirtino ir teisme, parodydamas, kad ūkininkas V. K. turėjo smulkintuvą drožlėms, bet su juo niekas ūkyje nedirbo, jokių drožlių ūkyje nebuvo, liudytojas nematė, kad jos mašinomis būtų vežamos parduoti.

Liudytojas S. J. parodė, kad jį V. K. samdė betoninių grindų betonavimui, nes jis dirba pagal verslo liudijimą, užsiima betonavimu. Angarą betonavo 2016 ar 2017 metais, neatsimena, tyrėja pasižiūrėjo sąskaitą ir pagal sąskaitą jis pasakė datą. Prieš betonavimą angaras buvo tuščias, paruoštas betonuoti, angare medžio drožlių nebuvo, angaras buvo paruoštas betonavimui, o ar kur nors aplinkui buvo drožlių, nematė. V. K. prašė, kad išbetonuotų, kad galėtų pilti derlių. Jis jokių drožlių nematė. Gal būtų atkreipęs dėmesį jeigu būtų buvusi kažkokia didžiulė krūva. Ūkininkas užsiima grūdinėmis kultūromis, o kad kurį laiką užsiėmė drožlėmis jis nežino.

Vertinant šių liudytojų K. M., M. K. ir S. J. parodymus, nenustatyta jokių aplinkybių, kad jie būtų apkalbėję V. K., jų parodymai duoti, prisiekus teismui, pasirašius dėl atsakomybės, todėl darytina išvada, kad į ūkio apskaitą įtraukti netikslūs, tikrovės neatitinkantys duomenys apie drožlių pagaminimą ir pardavimą, nes liudytojų parodymai sutampa su tyrėjos 2018 m. kovo 15 d. atliktame V. K. ūkio buhalterinės apskaitos dokumentų apžiūros protokole nustatytais faktais, jog pagal materialinės ataskaitos duomenis medžio drožlių likučio nei 2016-01-01, nei 2016-12-31 nebuvo, į apskaitą įtraukti materialinių vertybių užpajamavimo aktai, kuriais ūkyje 2016 m. vasario, birželio, rugpjūčio, lapkričio ir gruodžio mėnesiais užpajamuotos medžio drožlės, iš viso 4952 kub. m., ir iš esmės visais atvejais tą pačią dieną po užpajamavimo, užfiksuoti drožlių pardavimai. Būtent drožlių užpajamavimai ir pardavimai užfiksuoti lapkričio ir gruodžio mėnesiais, tame tarpe, A. M. ūkiui ir bendrovei (duomenys neskelbtini).

Liudytojų A. D., A. B., A. J. parodymai dėl drožlių gaminimo 2016 metais nėra pakankamai informatyvūs ir konkretūs, nes jie neprisiminė ir negalėjo tiksliai nurodyti, ar tais metais gamino drožles, kada dirbo prie drožlių, kokiais mėnesiais ir kiek buvo pagaminta drožlių. Pavieniai šių liudytojų teiginiai, kad drožles veždavo į (duomenys neskelbtini), kad drožles purtė ant ūkininko V. K. laukų (duomenys neskelbtini) (tik neatsimena kokiais metais), kad prieš betonuojant arkinį sandėlį, iš jo buvo išvežtos drožlės ir išpurtytos ant laukų, tačiau dar buvo didelė krūva lauke už arkinio sandėlio, teismo vertinami, kaip asmenų, dirbančių V. K. ūkyje ir jam pavaldžių, žinančių, kokia byla nagrinėjama, norint kažkiek pagelbėti kaltinamajam V. K..

Teismas atmeta, kaip šališkus ir akivaizdžiai suderintus su kaltinamuoju V. K. liudytojo V. K. parodymus apie medžio drožlių gaminimą, vežimą parduoti, barstymą ant laukų, prieš atliekant žemės giluminį molio sluoksnio ardymą, vykusius 2016 metais, kadangi visi kiti V. K. ūkio darbuotojai, apklausti liudytojais, įvardijo jį, kaip brigadininką, darbų skirstytoją, vyresnį pareigomis (ką jis pripažino ir pats, jog turi ūkininko V. K. pasitikėjimą), kadangi jis nebuvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, o teisme buvo apklaustas paskutinis įrodymų tyrimo pabaigoje, po visų kitų liudytojų ir rašytinių įrodymų ištyrimo, prieš kaltinamųjų apklausas. Be to, buvo iškviestas apklausai kaltinamojo V. K. gynėjo prašymu.

Teismas atmeta, kaip šališkus ir akivaizdžiai suderintus su kaltinamuoju L. K. liudytojų L. P., dirbančio (duomenys neskelbtini) inžinieriumi agronomu, ir E. N., dirbančio (duomenys neskelbtini) sandėlininku, duotus parodymus dėl medžio drožlių įsigijimo (duomenys neskelbtini)2016 m. lapkričio, gruodžio mėnesiais iš V. K., jų panaudojimo, jų kiekių, vežimo važtaraščių, kadangi liudytojai yra tiesiogiai pavaldūs (duomenys neskelbtini)direktoriui (kaltinamajam) L. K., jie buvo iškviesti į teismą apklausai kaltinamojo L. K. gynėjo prašymu, įrodymų tyrimo pabaigoje.

Kaltinamųjų kaltę dėl apskaitoje užfiksuotų neįvykusių medžio drožlių pardavimų, patvirtina ir elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokole užfiksuoti L. K. telefoniniai pokalbiai nuo 2016 m. gruodžio 10 d. iki 2017 m. sausio 25 d.

Iš pokalbių įrašų stenogramos matyti, kad 2016-12-13 užfiksuoti du pokalbiai tarp L. K. ir V. K. (pirmas pokalbis: L. K. – „tu negali paklaust buhalterės, už kiek dabar tų čipsų yra šiais metais pavaryta“; V. K. – „nedaug, tai (duomenys neskelbtini) pirko“; L. K. – „reiks kažką daryt, o tai labai trumpina jie, liepia paramą grąžint, griežtai“; antras pokalbis: L. K. – „paklausk savo buhalterės, ar ji gali dar kokią sąskaitą įrašyti į lapkritį, manau kad gali“; V. K. – „dar gali, dar suvestinių nepadarė“). Dar 2016 m. gruodžio mėnesį užfiksuoti pokalbiai tarp L. K. ir V. K., kur jie tariasi, kad reikia kažką daryti dėl V. K. ūkiui suteiktos paramos įvykdymo. 2016-12-14 ir 2016-12-15 užfiksuoti pokalbiai tarp L. K. bei D. M., kur jie kalbasi, kiek procentų pajamų turi būti gauta iš su parama susijusios veiklos; tariasi dėl sąskaitų išrašymo, vieną ar dvi sąskaitas išrašyti, jog išrašius dvi, reikia, kad jų sumos nebūtų identiškos. Taip pat yra užfiksuoti 2016-12-14 D. M. ir L. K. pokalbiai dėl V. K. ūkiui suteiktos paramos, susijusios su medžio drožlių gamyba, reikalingų pagaminti produkcijos kiekių, galimų mokėjimų agentūros sankcijų. Liudytoju apklaustas D. M. (dirbęs konsultacinėje įmonėje (duomenys neskelbtini) susijusioje su teikiama Europos Sąjungos parama) parodė, kad dėl V. K. ūkiui 2012 metais suteiktos paramos, susijusios su medžio drožlių gamyba, 2016 m. gruodžio mėn. jis telefonu konsultavo L. K., kiek atitinkamais metais turi būti gauta suplanuotų pajamų iš tos veiklos.

Iš 2016 m. gruodžio mėnesį vykusių užfiksuotų pokalbių tarp L. K., V. K., D. M. darytina išvada, jog realiai lapkričio ir gruodžio mėnesiais medžio drožlių pardavimų A. M. ūkiui ir (duomenys neskelbtini) nebuvo, kadangi pokalbiuose neužsimenama apie jokius pardavimus, o kalbamasi apie sąskaitų išrašymą atgaline data – už lapkritį; gruodžio 13, 14, 15 dienomis kalbamasi apie dokumentų, susijusių su drožlių pardavimais, forminimą, bet ne apie realų jų įsigijimą, atvežimą ir panašiai. Kaip matyti iš bylos duomenų, sąskaitos ir buvo surašytos būtent tomis datomis, kai vyksta pokalbiai: 2016-12-13 surašyta sąskaita A. M. ūkiui, 2016-12-14 surašyta sąskaita (duomenys neskelbtini)

Iš R. V., tvarkiusios A. M. ūkio buhalterinę apskaitą, darbo vietoje esančiame kompiuteryje rastos ir apžiūrėtos informacijos, užfiksuoti elektroninio susirašinėjimo duomenys: 2016-12-14 iš (duomenys neskelbtini) el. pašto į R. V. paštą buvo atsiųsti dokumentai, tai yra, skanuotos sąskaitos: 2016-11-30 sąskaita, serija 20, Nr. 16-0017 ir 2016-12-13 sąskaita, serija 20, Nr. 16-008 apie medžio drožlių pardavimus A. M., su V. K. parašais; rastas elektroninis laiškas iš el. pašto (duomenys neskelbtini)2016-12-15, kuriuo R. V. persiunčiamas iš (duomenys neskelbtini) el. pašto gautas laiškas su RC išrašu apie V. K. žemės sklypą ir V. K. sąskaitos faktūros, skirtos A. M., tai yra, 2016-11-30 ir 2016-12-13 sąskaitos. Šie duomenys rodo, kad abi paminėtos sąskaitos siųstos vienu metu, gruodžio mėnesį ir elektroninis susirašinėjimas medžio drožlių „pardavimo“ klausimais vyko iš UAB (duomenys neskelbtini)el. pašto, ir leidžia daryti išvadą, jog realiai lapkričio ir gruodžio mėnesiais medžio drožlių pardavimų iš V. K. ūkio A. M. ūkiui ir (duomenys neskelbtini) nebuvo.

Iš atliktos V. K. buhalterinės apskaitos dokumentų apžiūros, siekiant įvertinti V. K. ūkio galimybes pagaminti 2016 metais parduotų medžio drožlių kiekį, ir surašyto 2018 m. kovo 15 d. daiktų apžiūros protokolo, nustatyta, kad V. K. ūkio apskaitos duomenimis medžio drožlių likučio nebuvo nei 2016 m. sausio 1 d., nei 2016 m. gruodžio 31 d., kad į ūkio apskaitą įtraukti materialinių vertybių užpajamavimo aktai, kuriais 2016 metais užpajamuota 4952 kub. m. medžio drožlių, užpajamavimai atlikti vasario, birželio, rugpjūčio, lapkričio ir gruodžio mėnesiais ir iš esmės beveik visais atvejais tą pačią dieną po drožlių užpajamavimo užfiksuoti drožlių pardavimai. Šiuo protokolu pagal apskaitos dokumentus taip pat nustatyta, jog ūkininkas V. K. turėjo 2012 m. įsigytą medienos smulkintuvą, kurio pajėgumas pagal techninę charakteristiką iki 18 kubinių metrų per valandą, veikimas, pajungiant nuo traktoriaus darbinio veleno, tai yra, veikiant smulkintuvui, tuo pat metu turi dirbti ir traktorius, kam buvo priskirtas traktorius „John Deere“. Tuo pačiu apžiūros protokolu išanalizavus to laikotarpio V. K. ūkio darbo laiko apskaitos žiniaraščius: kiek darbuotojų kurį mėnesį dirbo, kiek valandų dirbo traktorininkas, kiek tą mėnesį konkrečiomis dienomis užpajamuota drožlių, kiek darbo laiko reikia, kad konkretūs kiekiai, kokie nurodyti užpajamavimo aktuose, būtų pagaminti, nustatyta, kad 2016 m. lapkričio ir gruodžio mėnesiais techniškai nebuvo įmanoma pagaminti tokių kiekių medžio drožlių, nes nebuvo jų likučių mėnesio pradžiai, nebuvo tiek darbuotojų ar darbo dienų. Nustatyti duomenys leidžia daryti išvadą, kad V. K. ūkis negalėjo pagaminti tokio kiekio medžio drožlių, kokį deklaravo pagaminęs ir pardavęs.

Iš 2018 m. liepos 18 d. atliktos (duomenys neskelbtini) esančių pastatų bei laukų, kur nurodoma kad laikytos medžio drožlės ir atlikta melioracija, panaudojant medžio drožles, apžiūros bei surašyto apžiūros protokolo nustatyta, kad dalyvaujant pačiam V. K. buvo nuvykta į lauką, kuriame pagal bylos medžiagą buvo atlikti melioracijos darbai ir išbarstytos drožlės, nustačius lauko buvimo vietą pagal individualų numerį, žemėlapio įrašus RC bei parodžius pačiam V. K., tame lauke nei dirvoje, nei tuščiame plote jokių drožlių nematyti ir tai užfiksuota nufotografuojant.

Iš bylos nagrinėjimo metu į bylą pateiktų dokumentų kopijų: dėl V. K. skolos ūkininkui A. M. 2016 m. gruodžio 31 d., dėl tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto tarp V. K. ir A. M. dėl šios skolos, dėl 2016 m. gruodžio 15 d. lėšų pervedimo nurodymo iš (duomenys neskelbtini) ūkininkui V. K. pagal 2016-11-30 ir 2016-12-14 sąskaitas už medžio drožles patvirtina, kad visi V. K. ūkio buhalteriniai dokumentai surašyti, ką patvirtino ir 2018-05-23 surašyta specialisto išvada, kurioje nurodyta, jog V. K. ūkio dokumentai, susiję su drožlių pajamavimu ir pardavimu, specialistei buvo pateikti ir išanalizuoti, taip pat atlikti kryžminiai patikrinimai, palyginant su ūkininko A. M. apskaita bei (duomenys neskelbtini) apskaita, ir kad palyginus šiuos duomenis, buhalterinių duomenų neatitikimų nebuvo nustatyta. Specialistė R. Č. padarė sąlyginę išvadą, kad atitinkamas drožlių kiekis nebuvo pagamintas ir nebuvo parduotas, remdamasi byloje duotais liudytojų parodymais, pateiktais daiktų apžiūros protokolais, ką patvirtino ir apklausiama teisme.

Dėl ūkininko A. M. melioracijos darbų paslaugos V. K. ūkiui atlikimo pagal 2016-11-25 surašytą sąskaitą faktūrą, liudytojas A. J. parodė, kad dirba ir A. M., ir D. M. ūkiuose traktorininku – mechanizatoriumi, todėl 2016 metais spalio mėnesį, nurodžius D. M., su A. M. traktoriumi ir prie jo prikabintu dirvos purintuvu nuvyko į Pakruojo rajoną ir su ta technika dirbo lauke (duomenys neskelbtini), kur lauką jam parodė ir į lauką palydėjo jį pasitikęs V. K.. Liudytojas parodė, kad tame lauke, važiuojant per lauką ir jį purenant, dirbo 4-5 dienas, dirbdamas lauką, medžio drožlių nenaudojo ir jokių kitų pagalbinių priemonių nenaudojo, tik matė, kad tame lauke buvo pabarstytas nedidelis sluoksnis medžio drožlių. Byloje dėl šių darbų atlikimo yra pateiktas paslaugų priėmimo – perdavimo aktas bei sąskaita faktūra, surašyti 2016 m. lapkričio 25 d., dėl žemės sklypo melioracijos darbų 35326,99 Eur sumai, 21,51 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini).

Kaltinamasis A. M., apklaustas įtariamuoju, parodė, kad melioracijos darbus V. K. 2016 m. rudenį atliko ne mažiau, kaip šešiuose sklypuose Pakruojo rajone, sutartys nebuvo surašytos, buvo žodinės, darbai buvo atliekami dviejų mėnesių laikotarpyje, kai kuriose vietose buvo klojami vamzdžiai. Parodė, kad pagal dokumentus yra surašyta sutartis dėl darbų viename sklype, kodėl apskaitoje užfiksuoti darbai tik viename sklype, negali paaiškinti, bet plotas buvo didesnis, nei 21 hektaras, kokią sumą buvo sutarta sumokėti, nepamena, negali nurodyti, kiek patikslino buhalterė, mokėjimo nebuvo, skolų suderinimo aktų nebuvo, per pusantrų metų nesikreipė dėl apmokėjimo, o bylos nagrinėjimo metu pateikė teismui atsiskaitymų suderinimo aktą. Vėliau paneigdamas tokius savo parodymus, A. M. 2018 m. gegužės 14 d. pateikė paaiškinimą, prie kurio pateikė sklypo, kuriame atlikta melioracija, nuotraukas, nurodydamas, kad pateikia nuotraukas iš REGIA tinklapio, kaip laukas atrodė iki darbų pradžios (nors pateikta nuotrauka 2018-03-15 išrašo, o darbai atlikti neva 2016 m. rudenį) ir kaip atrodo šį pavasarį ir prašė išreikalauti iš REGIA šių metų (2018 m.) nuotrauką, iš kurios bus matyti pakitimai V. K. lauke (duomenys neskelbtini), kaip sklypas atrodo dabar. Tyrėja, vertindama pateiktas nuotraukas, konstatavo, kad nėra galimybės nustatyti sklypo tapatumo, laikotarpio, kada darytos nuotraukos, po to patikrinusi REGIA duomenų bazėje sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis, konstatavo, kad nuo paaiškinime pateiktos nuotraukos niekas nesiskiria, dar papildomai patikrinusi www.maps.lt svetainėje orto forto nuotraukas 2009-2010 ir 2015-2017 metų sklypo nuotraukas, konstatavo, kad nuotraukos tarpusavyje bei su REGIA nuotrauka identiškos, nėra lauke užfiksuota jokių buvusių ir po to iškirstų medžių, krūmų, o tie, kurie buvo kraštuose, vis dar yra. Teismas nenustatė jokio pagrindo, kad šie tyrėjos užfiksuoti duomenys byloje gali būti šališki, kaip tai nurodė bylos nagrinėjimo eigoje kaltinamųjų A. M. ir D. M. gynėjas, pateikdamas prašymą teismui surengti išvažiuojamąjį posėdį, kad apžiūrėti žemės sklypus natūroje, Teismas priėmė nutartį ir tokį prašymą atmetė, nutartyje pažymėdamas, kad duomenys dėl bylos aplinkybių yra užfiksuoti ne tik šiame tyrėjos pranešime, tačiau ir kituose tyrimo veiksmų protokoluose.

Specialistė R. Č., atlikusi patikrinimą apie ūkininko A. M. apskaitoje užfiksuotos paslaugos V. K. ūkiui 21,51 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), specialisto išvadoje nurodė, kad A. M. ūkis 2016 m. spalio 17 d. sudarė penkias paslaugų teikimo sutartis dėl melioracijos darbų su skirtingais užsakovais, iš kurių viena sudaryta su V. K. dėl aukščiau paminėto sklypo. Pagal šias penkias sutartis A. M. 2016 m. lapkričio – gruodžio mėnesiais įformino 5 sąskaitas faktūras, surašė paslaugų priėmimo perdavimo aktus. Specialistė, vertindama šiuos apskaitos duomenis, konstatavo, kad ūkininkas A. M. laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 17 d. iki 2016 m. gruodžio 11 d. pagal atitinkamą kvitą iš (duomenys neskelbtini)kolonėlės Šiauliuose įsigijo žymėto dyzelinio kuro tik 228,32 litrus už 130,14 Eur, o A. M. ūkio darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose įrašyta, kad laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 17 d. iki 2016 m. lapkričio 25 d. A. J. dirbo 30 darbo dienų po 4 valandas per dieną, t. y. minėtu laikotarpiu įforminta, kad jis dirbo iš viso 119 valandų. Specialistė atsižvelgė į liudytojo V. V., dirbančio bendrovės (duomenys neskelbtini), atliekančios melioracijos darbus, direktoriumi, parodymus, kad melioracijos esmė yra atitinkamų vamzdžių (rinktuvų, sausintuvų) įkasimas į žemę, į griovius, tranšėjas, kiek 1 hektare reikėtų sunaudoti drožlių, jei jos būtų pilamos ant vamzdžių ir per kiek valandų tokiame plote būtų atlikti darbai, kiek tai galėtų kainuoti, kad vienas žmogus kasti ir drožles pilti negalėtų, nes drožlėms pilti reikalingas pakrovėjas, transporteris ar panašiai. Specialistė, remdamasi šiais duomenimis, padarė išvadą, kad jeigu ūkininkas A. M. neatliko paslaugų V. K., tai 2016 m. lapkričio 25 d. sąskaitoje faktūroje dėl melioracijos darbų nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie ūkinės operacijos turinį. Liudytojas V. V. buvo apklaustas teisme ir parodė, kad, jo nuomone, užmirkusio sklypo melioracijos darbai – tai drenažo rekonstrukcija arba naujo drenažo įrengimas, o jeigu atliekant darbus naudojamos drožlės, tai jos galėtų būti barstomos ant vamzdžių, klojant vamzdžius, o ne barstant ant dirvos.

Iš telefoninių pokalbių stenogramos matyti, jog užfiksuotas pokalbis 2016-12-13 tarp D. M. ir L. K.: D. M. sako „paskambino kažkokia buhalterė, matyt tėvo, sako, koks ten tas laukas, nieko nežinau. Sakiau L. jums paskambins. Dėl to drenažo, dėl to lauko, kadastrinis. Kažkokia buhalterė, ten gal tėvo buhalterė, dabar skambino, kažkokia buhalterė paskambino, kur čia rašyt, kokią ataskaitą“, L. K. sako „ne, ne, negali būti, aš dar nešnekėjau su tėvu nieko <...>, ne, ne negal būt, bo tėvas nežino dar nieko“. Šis pokalbis rodo, kad D. M. ir L. K. apie drenažo darbus kalbasi, tariasi gruodžio mėnesį, kai pagal pateiktus dokumentus, sutartis dėl melioracijos darbų yra spalio mėnesio, sąskaita už darbus – lapkričio mėnesio. Užfiksuotas pokalbis 2017-01-09 tarp L. K. ir R. V.: L. K. sako „Žinai, kur mes čia su D. rašėm melioracijos darbus ir čipsus <...> prašė buhalterė, mano tėvo V. K., kad būtų aktas tų darbų, kažkokio akto prašė tų darbų, darbų atlikimo aktas, ar kaip jis ten vadinas“, R. V. sako „ gerai, paruošiu“, L. K. sako „paruošk, ten A. vardu bus <...>, D. grįš, ir mes čia susimėtysim tais tikrais pokalbiais. Į įmesk man tu tą elektroninį“. Užfiksuotas dar vienas pokalbis 2017-01-16 tarp L. K. ir R. V.: L. K. sako „žinok iki D. negaliu prisiskambint, a tu neturi A. telefono? Man reiktų tų parašiukų, žinai“, R. V. sako „rytoj jau bus D.“, L. K. sako „ rytoj tada suskambinsiu, gal atveš kas nors chebra tada. Gal aš pats užvešiu“.

Telefoninių pokalbių stenogramoje užfiksuoti pokalbiai iki 2017 m. sausio 17 d., leidžia daryti išvadą, kad L. K., D. M., V. K. kalbasi ir tariasi dėl fiktyvių dokumentų forminimo (drožlių pardavimo pirkimo bei melioracijos darbų atlikimo dokumentų) net iki 2017 m. sausio 17 d.

Iš R. V., tvarkiusios A. M. ūkio buhalterinę apskaitą, darbo vietoje esančiame kompiuteryje rastos ir apžiūrėtos informacijos, užfiksuoti elektroninio susirašinėjimo duomenys: atidarius elektroninio susirašinėjimo dokumentą dėl sutarties(duomenys neskelbtini) (A. M. ir V. K. sutartis dėl melioracijos darbų) matyti, kad sutartis siųsta 2017-01-01, gavėjas (duomenys neskelbtini), siuntėjas laiške (duomenys neskelbtini), laiško turinys yra Word dokumentas su P16002 sutartimi dėl melioracijos darbų bei Exel formatu darbų priėmimo aktas. Toliau matyti Word dokumento turinys – Paslaugų teikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) – data 2016-10-17, sudaryta tarp A. M. ir V. K., dokumentas sukurtas 2016-12-15 d., redaguotas 2017-01-11 d. Exel formatu darbų priėmimo aktas sukurtas 2016-12-15 d. Toliau užfiksuoti elektroninio susirašinėjimo duomenys: laišku iš el. p. (duomenys neskelbtini) į R. V. paštą atsiųsti dokumentai 2016-12-14 NT RC duomenų banko išrašas apie V. K. priklausantį žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio data išraše 2016-12-13. Užfiksuotas elektroninio susirašinėjimo dokumentas, siųstas iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), laiškas su priedu, siuntimo laikas 2016-12-15, priedas sąskaita dėl melioracijos darbų 2016-11-25 data. Toliau rastas elektroninis laiškas iš el. p. (duomenys neskelbtini)2016-12-15 d., kuriuo persiunčiamas iš (duomenys neskelbtini)el. p. gautas laiškas R. V. su RC išrašu apie V. K. žemės sklypą ir V. K. sąskaitos faktūros, skirtos A. M. – 2016-11-30 sąskaita 20, Nr. 16-007 ir 2016-12-13 sąskaita 20, Nr. 16-008. Šie užfiksuoti elektroninio susirašinėjimo ir dokumentų siuntimo duomenys leidžia daryti išvadą, kad dokumentai dėl atliktų melioracijos darbų (sutartis, darbų priėmimo aktas, RC duomenys apie žemės sklypą) buvo sukurti ir siuntinėjami el. paštu vėliau, nei juose nurodytos datos, buvo siuntinėjami tarp L. K. ((duomenys neskelbtini)) ir D. M. ((duomenys neskelbtini)), kas liudija atliktos melioracijos darbų paslaugos fiktyvumą.

Pateikus duomenis byloje, kad melioracijos darbai buvo atlikti (duomenys neskelbtini), sklypo unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pagal nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą buvo nustatyta, jog šiam sklypui numatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos – geomorfologinis draustinis, ir pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 141.2. punktą draudžia Geomorfologinių draustinių teritorijose sausinti žemę, o norint atlikti tam tikrus, pvz., statybos darbus, būtina suderinti su aplinkos apsaugos institucija. Pagal Pakruojo rajono savivaldybės administracijos raštu pateiktą informaciją nustatyta, kad ūkininkas V. K. dėl leidimo žemės sklype, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (ar kitame sklype), atlikti drenažo darbus nei 2016 m., nei kitu laiku nesikreipė.

Liudytojo R. B. duoti parodymai, kad jis atiduodavo arklių mėšlą iš savo buvusios žmonos ūkio D. M. be jokių dokumentų forminimo, nes neturėdavo, kur dėti, o D. M. laukai buvo netoliese, maždaug už vieno ar dviejų kilometrų, kad ikiteisminio tyrimo metu vietas, kur D. M. panaudojo mėšlą tręšti savo laukams, nurodė teisingai, kad nežino, kas ir kaip mėšlą išsiveždavo, kad A. M. nepažįsta, kad nežino, kokiu laikotarpiu mėšlą draudžiama skleisti į laukus, kad nematė, ar mėšlą maišydavo su drožlėmis, kad prie jo lauko buvo supilta drožlių krūva, kurias pasipylęs buvo D. M.,- įrodomosios reikšmės šioje byloje neturi.

Iš specialistės R. Č. 2018-05-23 surašytos išvados dėl V. K. ūkinės finansinės veiklos matyti, kad specialistė atliekamo tyrimo metu palygino duomenis, užfiksuotus V. K. ūkio buhalterinėje apskaitoje (atlyginimų šifruotėse bei atlyginimų išmokėjimo žiniaraščiuose) apie darbuotojams A. D., A. B., A. J. ir K. M. išmokėtą darbo užmokestį ir minėtų liudytojų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ir padarė išvadą, kad minėtiems darbuotojams buvo išmokėtas didesnis darbo užmokestis, iš viso 4467,34 Eur, kurio apskaičiavimas ir išmokėjimas nebuvo užfiksuotas V. K. buhalterinėje apskaitoje. Specialistė prie išvados pridėjo pažymą (39 priedas), kurioje nurodytos per tiriamąjį laikotarpį minėtiems darbuotojams pagal apskaitos dokumentus išmokėtos atlyginimų sumos, jų parodymų duomenys bei apskaičiuotos skirtumų sumos. Specialistė nurodė, kokie ryšium su tuo buvo pažeisti Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimai ir kokie nesumokėti mokesčiai valstybės biudžetui. Specialistė R. Č. šias išvadas paaiškino specialisto paaiškinimų protokole, apklausta 2018-12-17 ikiteisminio tyrimo metu, bei patvirtino apklausiama bylos nagrinėjimo metu teisme.

Dėl atlyginimų išmokėjimo ir išmokamų pinigų sumų, dirbant pas V. K., liudytojas K. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad atlyginimą jam mokėdavo V. K. grynaisiais pinigais, kad išmokama suma buvo ne mažiau 350 eurų. Apklaustas teisme, jis patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, kad tiksliai nebeprisimena, už kokias atlyginimo sumas pasirašydavo algalapiuose. Liudytojas A. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pas V. K. dirba puse etato, atlyginimo gauna apie 180 eurų grynaisiais pinigais į rankas, išmoka pats ūkininkas V. K., dažniausiai ūkio patalpose, pasirašo ant algalapio apie gavimą. Neapskaitytų pajamų, papildomo atlygio negauna. Liudytojas A. D. apklaustas teisme, patvirtino, kad jo duoti parodymai tyrėjai yra teisingi, be to, nurodė, jog ne visada skaitydavo, už ką pasirašo ant algalapio. Liudytojas A. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirbdamas V. K. ūkyje atlyginimo gauna apie 350 eurų, t. y. minimalų numatytą atlygį. Dirba po 8 valandas per dieną, po 5 dienas per savaitę. Atlyginimas mokamas grynaisiais pinigais, išmoka pats V. K., tas atliekama agrochemijos, ūkininko ūkio poilsio kambaryje. Moka kartą per mėnesį - pirmąją arba paskutinę mėnesio savaitę. Visus metus būna vienodas atlyginimas. Liudytojas A. B. apklaustas teisme patvirtino, kad šie jo duoti parodymai teisingi. Liudytojas A. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jam dirbant V. K. ūkyje per paskutinius penkerius metus jam mokėjo algos minimumą, tai yra ne mažiau 370 eurų už mėnesį, šiaip apie 400 eurų, už liepą ir rugpjūtį, kai dirbama ilgiau - už maždaug dvi ilgiau dirbtas savaites, ne mažiau 600-700 eurų. Liudytojas A. J. apklaustas teisme parodė, kad gaudavo mažiau nei 400 eurų, ne taip pasakė tyrėjai, reikėjo sakyti, kad gauna 380 eurų, bet apklausoje buvo susijaudinęs, surašytų parodymų neskaitė, pasirašė. Ant algalapių pasirašydavo nežiūrėdamas, pasirašydavo ir viskas.

Liudytojai K. M., A. D., A. B. ir A. J., duodami parodymus teisme apie jiems mokėtą atlyginimą, bandė kažkiek sušvelninti savo parodymus kaltinamojo V. K. naudai, kad atseit, ne visai susigaudę dėl tyrėjos klausimų, ar kiek atlyginimo gaudavo į rankas, ar kiek ant „popieriaus“, tačiau visi patvirtino, jog jų duoti parodymai tyrėjai ikiteisminio tyrimo metu yra teisingi, todėl teismas šiuos liudytojų parodymus vertina, kaip patikimus ir teisingus.

Liudytoja N. D., tvarkanti ūkininko V. K. buhalterinę apskaitą, pateikusi visus ūkininko buhalterinius dokumentus tyrėjai pagal sąrašą, teisme patvirtino, kad V. K. buhalteriją tvarko pagal jo pateiktus dokumentus, kuriuos jis jai pristato į jos darbo vietą, tai yra, pagal ūkininko pateiktus dokumentus sudarydavo darbuotojų žiniaraščius, tabelius, grafikus, apskaičiuodavo darbo užmokestį, atostogas, atleidimus, o išmokėdavo atlyginimus darbuotojams pats ūkininkas, dėl atlyginimų iš darbuotojų jai niekas nesiskundė. Ji nėra buvusi ūkininko ūkyje, tačiau žino, kad jis vykdė medžio drožlių gamybą ir jomis prekiaudavo, nes jai reikėdavo išrašyti sąskaitas, fiksuoti kiekį, įtraukti į buhalterinę apskaitą pagamintų medžio drožlių kubinių metrų kiekį, kurį jai pasakydavo ūkininkas ir pagal tai ji viską pildydavo. Buhalterinę apskaitą ji vedė pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą, pagal programas. Ūkininkas K. jai teikė dokumentus įrašyti į apskaitą. Ji nesiaiškino dėl kažkokių sandorių, ar jie vyko, ar nevyko, nes jai to nereikėjo. V. K. ūkiui buvo suteikta nacionalinė parama, buvo parašę projektą paramai gauti, visi atsiskaitymai su Nacionaline mokėjimo agentūra vyko sklandžiai, ūkininkas vykdė visus įpareigojimus. Dėl drožlių pagaminimo kiekių jai nėra žinoma, nes ji tame procese nedalyvavo. Ataskaitas, deklaracijas, duomenis mokesčių inspekcijai teikia elektroniniu deklaravimu pagal ūkininko pateiktus dokumentus.

Liudytoja G. R., dirbusi (duomenys neskelbtini) nuo 2013 m. balandžio 4 d. iki 2018 m. rugpjūčio 14 d. vyriausia buhaltere, teisme patvirtino, kad materialiai atsakingi asmenys (sandėlininkai, mechanikai) pateikdavo buhalterijai sąskaitas, kurias sutikrindavo su duomenimis ataskaitoje, užpajamuodavo, pildydavo deklaracijas ir po to dokumentus pateikdavo mokesčių inspekcijai, Sodrai. Buhalteriniai dokumentai buvo tvarkomi (dirbama) su programa. Buhalterės atsakingos už teisingus buhalterinius įrašus. Ji pati kažkokių dokumentų nesukurdavo, iš gautų sąskaitų, ataskaitų, užpajamavimo aktų tvarkydavo ataskaitas. Neprisimena, kiek buvo gauta sąskaitų dėl medžio drožlių, kada gauta, reikia žiūrėti pagal dokumentus. Medžio drožlės buvo perkamos iš V. K., nes už jas reikėdavo apmokėti, padaryti pavedimą. Dėl medžio drožlių pirkimo iš V. K. dokumentus pateikdavo arba sandėlininkas, arba tiekėjas. Ji teikdavo mokesčių inspekcijai deklaracijas, PVM, teikdavo pagal terminą. Pateikdavo elektroniniu būdu. Neturi tokių duomenų ir mano, kad nebuvo, jog į ataskaitas galėjo būti įrašyti neteisingi duomenys dėl neįvykusių operacijų. Su direktoriumi nebuvo jokio susitarimo, kad išvengti kažkokių mokesčių. Kas pateikė 2016 metų lapkričio, gruodžio mėnesiais išrašytas dvi sąskaitas neatsimena. Įmonės vadovas yra atsakingas už buhalterinę apskaitą. Negali pasakyti apie konkrečius medžio drožlių pirkimus, ar jos buvo atvežtos į įmonę, ar nebuvo, ji neina tikrinti, gauna tik dokumentus. Darant pavedimus pagal sąskaitas, pasirašo ji ir direktorius. Tyrimui (duomenys neskelbtini)dokumentus pateikė jie. Kiek atsimena, kad tyrimui buvo išimti visi įmonės dokumentai, tiksliai negali pasakyti.

Iš liudytojų N. D. ir G. R. parodymų darytina išvada, jog į buhalterines apskaitas, ataskaitas, deklaracijas jos įtraukė tokius duomenis, kokius joms pateikdavo atsakingi asmenys, tai yra, vadovai V. K. ir atitinkamai L. K., kadangi jos pačios jokių dokumentų nesukūrė ir nepagamino, o tik pildė pagal vadovų pateiktus dokumentus ar duomenis buhalterinius įrašus ir atsakė už tų įrašų teisingumą. Liudytojų N. D. ir G. R. duoti parodymai nėra paneigti ir nebuvo ginčijami, jais netikėti teismas neturi jokio pagrindo, todėl jie laikomi patikimais įrodymais ir daroma išvada, kad jos nežinojo ir nesuprato apie kaltinamųjų V. K. ir L. K. nusikalstamų veiksmų pobūdį, kad jie teikia įtraukimui į apskaitą dokumentus apie realiai nevykusias ūkines operacijas. Šiuo atveju (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, kad dokumentus buhalterijai dėl drožlių gavimo teikė sandėlininkas, nėra svarbu, kas fiziškai pateikė dokumentus, svarbu, kas žinojo, kad tuose dokumentuose užfiksuoti duomenys yra neteisingi ir kas siekė, kad tokie neteisingi duomenys patektų į buhalterinę apskaitą, tai, būtent, bendrovės vadovas, kaltinamasis L. K., kas yra teismo konstatuota, vertinant bylos duomenis.

Kaltinamųjų V. K., L. K., A. M. ir D. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. (BK 59 straipsnis)

Kaltinamųjų V. K., L. K., A. M. ir D. M. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad veikas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį, susijusias su medžio drožlių pardavimu ir melioracijos darbų atlikimu, padarė veikdami bendrininkų grupėje. (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas)

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kurios paskirtis sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str.). Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, vykdo ne tik įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltinamojo asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą veiką bei kaltąjį asmenį. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Skirdamas bausmes kaltinamiesiems, teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje ir 54 straipsnyje nustatytas nuostatas.

Kaltinamasis V. K. neteistas (t. 7, b. l. 35-36), dirbantis – vykdantis individualią žemės ūkio veiklą (t. 7, b. l. 34), baustas administracine tvarka už neatsargius nusižengimus, susijusius su kelių eismo taisyklių pažeidimais, ir vieną kartą už tyčinį nusižengimą, visos baudos sumokėtos, galiojančių nuobaudų neturi (t. 7, b. l. 28-33), padarė vieną nesunkią ir vieną apysunkę nusikalstamas veikas (BK 11 straipsnio 3, 4 dalys), nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės skyrimui, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus V. K. bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, ir jis yra baustinas pinigine bauda, jos dydį parenkant mažesnį nei įstatyme numatytas šios bausmės rūšies vidurkis. (BK 41, 47, 63 straipsniai)

Kaltinamasis L. K. neteistas (t. 7, b. l. 23-25), dirbantis – agrochemijos direktorius (t. 7, b. l. 22), baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi (t. 7, b. l. 19-21), padarė vieną nesunkią, vieną apysunkę nusikalstamas veikas ir padėjo padaryti vieną apysunkę nusikalstamą veiką (BK 11 straipsnio 3, 4 dalys), nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės skyrimui, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus L. K. bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, ir jis yra baustinas pinigine bauda, jos dydį parenkant mažesnį nei įstatyme numatytas šios bausmės rūšies vidurkis. (BK 41, 47, 63 straipsniai)

Kaltinamasis A. M. neteistas (t. 7, b. l. 4-5), dirbantis – vykdantis individualią žemės ūkio veiklą (t. 7, b. l. 6), baustas administracine tvarka vieną kartą už kelių eismo taisyklių pažeidimą, galiojančių nuobaudų neturi (t. 7, b. l. 1), padarė vieną nesunkią ir vieną apysunkę nusikalstamas veikas (BK 11 straipsnio 3, 4 dalys), nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės skyrimui, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus A. M. bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, ir jis yra baustinas pinigine bauda, jos dydį parenkant mažesnį nei įstatyme numatytas šios bausmės rūšies vidurkis. (BK 41, 47, 63 straipsniai)

Kaltinamasis D. M. neteistas (t. 7, b. l. 17), dirbantis – buvęs (duomenys neskelbtini) direktorius, vykdantis individualią žemės ūkio veiklą (t. 7, b. l. 18, Liteko duomenys), baustas administracine tvarka už neatsargius nusižengimus, susijusius su kelių eismo taisyklių pažeidimais, galiojančių nuobaudų neturi (t. 7, b. l. 7-13), padėjo padaryti vieną apysunkę nusikalstamą veiką (BK 11 straipsnio 4 dalis), nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės skyrimui, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus D. M. bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, ir jis yra baustinas pinigine bauda, jos dydį parenkant mažesnį nei įstatyme numatytas šios bausmės rūšies vidurkis. (BK 41, 47 straipsniai)

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalies redakcija keitėsi ir atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų padarymo laiką, kaltinamajam V. K. taikytina 2011-06-21 įstatymo Nr. XI-1472 redakcija, galiojusi nuo 2011-07-05 iki 2017-01-01, kaltinamiesiems L. K. ir A. M. taikytina 2015-06-25 įstatymo Nr. XII-1871 redakcija, galiojusi nuo 2017-01-01 iki 2017-11-29. Nusikalstamų veikų padarymo metu 1 MGL dydis buvo nustatytas – 37,66 eurų.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 110 straipsnio 1 dalį civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis arba juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo arba kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 113 straipsnį civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Civilinis ieškinys išsprendžiamas, priimant nuosprendį baudžiamojoje byloje, ir gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius pateikė civilinį ieškinį dėl 1997,37 eurų turtinės žalos atlyginimo (t. 4, b. l. 99). Ieškinyje nurodė, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Civilinis ieškinys pagrįstas, žala padaryta kaltais kaltinamojo V. K. veiksmais, todėl ieškinys tenkintinas, iš V. K. priteisiant 1997,37 eurų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus naudai.

2019 m. rugpjūčio 21 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nutartimi iki šios baudžiamosios bylos išnagrinėjimo teisme paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamojo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), nekilnojamam turtui – žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro adresas: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)., vidutinė rinkos vertė 2077 eurų, siekiant užtikrinti baudžiamojoje byloje pareikštą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus 1997,37 eurų civilinį ieškinį, uždraudžiant V. K. disponuoti šiuo turtu, paliktinas galioti ir jo terminas pratęstinas iki nuosprendžio dėl priteisto civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo įvykdymo dienos. (t. 8, b. l. 34-42, 43-45, 53)

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, esantys prie baudžiamosios bylos buhalteriniai dokumentai, paimti iš V. K., iš (duomenys neskelbtini), iš A. M., nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini atitinkamai V. K., (duomenys neskelbtini) ir A. M..( BPK 94 straipsnis)

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, esantys voke prie baudžiamosios bylos tomo Nr. 7 viršelio – kompaktinė plokštelė (CD 2018-12-18), kurioje užfiksuoti duomenys, vykdant L. K. pokalbių kontrolę, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini prie baudžiamosios bylos. (BPK 94 straipsnis)

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-310 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje (2011-06-21 įstatymo Nr. XI-1472 redakcija, galiojusi nuo 2011-07-05 iki 2017-01-01), ir jį nubausti:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį 200 MGL (7532,00 eurų) dydžio bauda,

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalį 120 MGL (4519,20 eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, ir galutinę subendrintą bausmę V. K. skirti 200 MGL (7532,00 eurų) dydžio baudą, įpareigojant ją sumokėti per 14 (keturiolika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

L. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje (2015-06-25 įstatymo Nr. XII-1871 redakcija, galiojusi nuo 2017-01-01 iki 2017-11-29), 24 straipsnio 6 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį 200 MGL (7532,00 eurų) dydžio bauda,

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalį 120 MGL (4519,20 eurų) dydžio bauda.

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalį, 222 straipsnio 1 dalį 210 MGL (7908,60 eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 222 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės, ir skirti subendrintą bausmę 230 MGL (8661,80 eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 222 straipsnio 1 dalį subendrintą bausmę subendrinti apėmimo būdu su bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalį, ir galutinę subendrintą bausmę L. K. skirti 230 MGL (8661,80 eurų) dydžio baudą, įpareigojant ją sumokėti per 14 (keturiolika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje (2015-06-25 įstatymo Nr. XII-1871 redakcija, galiojusi nuo 2017-01-01 iki 2017-11-29), ir jį nubausti:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį 200 MGL (7532,00 eurų) dydžio bauda,

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalį 120 MGL (4519,20 eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, ir galutinę subendrintą bausmę A. M. skirti 200 MGL (7532,00 eurų) dydžio baudą, įpareigojant ją sumokėti per 14 (keturiolika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

D. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti 180 MGL (6778,80 eurų) dydžio bauda, įpareigojant ją sumokėti per 14 (keturiolika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti V. K., L. K., A. M. ir D. M., kad jiems paskirtos baudos turi būti sumokėtos nustatytu terminu, sumokant jas į pasirinktą Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Kvitai apie paskirtų baudų sumokėjimą nedelsiant turi būti pristatyti Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų raštinei. Nustatytu terminu baudų nesumokėjus, jų išieškojimo vykdymas bus perduotas antstolių kontorai dėl priverstinio baudų išieškojimo, tokiu atveju kaltinamieji turės antstolių kontorai padengti baudų išieškojimo išlaidas.

Priteisti iš nuteistojo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį 1997,37 eurų (vieną tūkstantį devynis šimtus devyniasdešimt septynis eurus 37 centus) dėl turtinės žalos atlyginimo civiliniam ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui, juridinio asmens kodas 288677580, buveinė Šiauliai, Ežero g. 17

2019 m. rugpjūčio 21 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nutartimi iki šios baudžiamosios bylos išnagrinėjimo teisme, paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), nekilnojamam turtui – žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro adresas: (duomenys neskelbtini)., vidutinė rinkos vertė 2077 eurų, siekiant užtikrinti baudžiamojoje byloje pareikštą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus 1997,37 eurų civilinį ieškinį, uždraudžiant V. K. disponuoti šiuo turtu, palikti galioti ir jo terminą pratęsti iki nuosprendžio dėl priteisto civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo įvykdymo dienos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, esančius prie baudžiamosios bylos buhalterinius dokumentus, paimtus iš V. K., iš (duomenys neskelbtini), iš A. M., nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti atitinkamai V. K., (duomenys neskelbtini) ir A. M..

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, esančius voke prie baudžiamosios bylos tomo Nr. 7 viršelio – kompaktinę plokštelę (CD 2018-12-18), kurioje užfiksuoti duomenys, vykdant L. K. pokalbių kontrolę, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie baudžiamosios bylos.

Turto arešto aktų registrui nedelsiant išsiųsti pranešimą apie laikino nuosavybės teisės apribojimo V. K. turtui pratęsimą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.