Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Gaudutienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 25 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p. laisvės atėmimu dešimčiai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš A. B. priteista 997,30 Lt Valstybinei ligonių kasai R. B. gydymo išlaidoms atlyginti, 75 Lt proceso išlaidų valstybei.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. nuteista už tai, kad ji 2004 m. spalio 19 d. apie 5 val. 30 min., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, V. P. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbiami), tarpusavio konflikto metu atsuktuvu du kartus durdama savo tėvui R. B. į pilvo sritį ir tuo padarydama jam durtines – pjautines pilvo žaizdas su skersinės storosios žarnos ir jos pasaito, tulžies pūslės, dvylikapirštės žarnos bei kasos galvos pažeidimais, dėl ko 2004 m. spalio 21 d. šis ligoninėje mirė, tyčia nužudė savo tėvą R. B. .

Nuteistoji A. B. apeliaciniu skundu prašo iš naujo išnagrinėti bylą, priimti teisingą sprendimą.

Apeliantė nesutinka su teismo nuosprendžiu dėl jos nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p. Nurodo, kad byloje nėra jokių tiesioginių jos kaltę patvirtinančių įrodymų. Apeliantė skunde prašo kritiškai vertinti jos dukros G. B. parodymus, nes šie yra netikslūs, - G. B. paliudijo teismui apie įvykius, vykusius ne 2004 spalio 19 d., o 2004 m spalio 18 d., be to, duoti G. B. sergant, - 2004 m. spalio 19 d. ši sirgo, ir kitiems asmenims liudytoją įtakojant, - G. B. yra nepilnametė, lengvai psichologiškai paveikiama, jautėsi nemylima, nes ji (apeliantė) laukėsi antro vaiko ir daug laiko praleisdavo pas draugą. Apeliantė tvirtina, kad kraujo dėmės ant kilimėlio, kaip aiškino G. B. , taip pat nebuvo ir ji kilimėlį išmetė ne iš karto po nusikaltimo, o tik po kurio laiko, nes pastarasis buvo senas. Taip pat apeliantė prašo, vertinant G. B. parodymus, atsižvelgti į tai, kad laiškuose, kuriuos jai rašė G. B. , ši neteigė, kad motina, tai yra A. B. , nužudė R. B. . Apeliantė skunde taip pat prašo kritiškai vertinti liudytojos R. B. parodymus dėl jos asmenybės apibūdinimo, atsuktuvo, nes ją su R. B. siejo konfliktiški santykiai ir R. B. buvo suinteresuota duoti melagingus parodymus. Liudytoja R. B. grasino ją paguldyti į psichiatrinę ligoninę ar uždaryti į kalėjimą. Apeliantė teigia, kad ji R. B. netvirtino, kad skylės buvo padarytos, būtent, atsuktuvu, ji atsuktuvą panaudojo tik kaip vaizdinę priemonę norėdama išsakyti savo abejones seseriai dėl to ar su peiliu galėjo būti padarytos skylės tėvo megztinyje. Be to, ji tėvo R. B. nemušdavo, pas ją vyrai nesilankydavo. Priešingai, pats tėvas kasdien girtaudavo, varydavo ją iš namų ir konfliktuodavo, ji kviesdavo policiją nuraminti įsisiautėjusį tėvą. Apeliantė taip pat tvirtina, kad ji visus tėvo atsuktuvus, kartu ir atsuktuvą su žalia rankena, po tėvo mirties, balandžio mėnesį pardavė Romui Danilavičiui, ką pastarasis patvirtino, o neišmetė iš karto po tėvo nužudymo.

Apeliantė skunde teigia, kad liudytojo J. P. parodymai yra neišsamūs. Apeliantė, remdamasi tuo, kad ryte, kai R. B. buvo išvežtas į ligoninę, J. P. veidas buvo sunkiai sumuštas, šis negalėjo paaiškinti, kas pastarąjį sumušė, o tėvas, prieš jį vežant į ligoninę, pasakojo, jog 2004 spalio 19 d. vakarą jį buvo užpuolę nepažįstami vaikinai, ką jis paminėjo ir gydytojai, leidžia daryti prielaidą, kad J. P. buvo kartu su R. B. , tačiau ne viską papasakojo duodamas parodymus. A. B. pažymi, kad J. P. ir R. B. nuolatos kartu girtaudavo ir vakarais retai kur nors eidavo vienas be kito.

Apeliantė nurodo, kad ekspertas, surašydamas protokolą, neužfiksavo, kad R. B. kairės rankos krumpliai buvo sumušti ir patinę, ant veido kairės pusės kaktos srityje buvo šviežias nubrozdinimas. Ekspertas nenurodė, kokiu įrankiu buvo padaryti sužalojimai, per kiek laiko galėjo išsivystyti difuzinis serofibrinis peritonitas, smegenų bei plaučių pabrinkimas ar tai galėjo susiformuoti per kelias valandas.

Apeliantė skunde prašo jos duotus parodymus 2004 m. spalio 20 d. ikiteisminio tyrimo metu vertinti kritiškai, nes ji tokius parodymus davė norėdama apsaugoti savo motiną nuo įtarimo įvykdžius nusikaltimą. Apeliantė teigia, kad negalima remtis ir jos parodymais, duotais 2005 m. balandžio 22 d., nes ji buvo sulaikyta po komplikuoto gimdymo praėjus vos penkioms dienoms ir parodymus davė tyrėjai pasitelkus psichologinį spaudimą (nurodė, kad po teismo ją paleis). Atkreipia dėmesį į tai, kad gynėjas atvyko tik į šios apklausos pabaigą, o prierašą, esantį protokole, jai tyrėja liepė parašyti. Ji teisme, suvokdama realią grėsmę už baudžiamąją atsakomybę dėl nusikaltimo, kurio nepadariusi, paneigė tokius savo parodymus. Apeliantė prašo skunde taip pat tinkamai ištirti ir įvertinti liudytojo V. R. parodymus. Minėtas liudytojas nepaneigė, kad ji 2004 m. spalio 19d. buvo pas pastarąjį, tik negalėjo prisiminti tikslaus laiko.

Teismo posėdyje apeliacine tvarka nuteistoji A. B. ir jos gynėja prašė tenkinti nuteistosios apeliacinį skundą, prokuroras prašė nuteistosios apeliacinį skundą atmesti. Nuteistosios A. B. apeliacinis skundas atmetamas.

A. B. , ikiteisminio tyrimo metu 2005 m. gegužės 2 d. apklausta įtariamąja policijos pareigūno, prisipažino, kad 2004 m. spalio 19 d. konflikto tarp jos ir R. B. metu pagriebusi iš įrankių dėžės atsuktuvą smogė juo du kartus R. B. į pilvą (t. 2, b.l. 5-6). Vėlesnių apklausų ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme A. B. nepatvirtino savo šių ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, aiškino, kad ji nukentėjusiojo R. B. nenužudė, iš 2004 m. spalio 18 d. į 19 d. buvo namuose, - vakare su motina R. B. gėrė alų, o atėjus J. P. nuėjo miegoti. Ryte atsikėlusi rado tėvą susirietusį virtuvėje, tėvas skundėsi skausmu pilvo srityje.

Teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje (Lietuvos Respublikos BPK 301 straipsnio 1 dalis). Byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai (Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio 4 dalis), bet jie patys savaime nelaikytini įrodymais Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio prasme. Tačiau tai nereiškia, kad teismas, priimdamas nuosprendį, neturi atsižvelgti į juos tikrinant bei vertinant teisiamajame posėdyje gautus liudytojų parodymus, specialisto išvadas, byloje esančius dokumentus ir daiktus. Ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotų parodymų perskaitymas ir analizė bendrame bylos duomenų kontekste turi reikšmės formuojantis teismo vidiniam įsitikinimui galutinai vertinant įrodymus.

Apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjos (t.1, b.l. 41-47) liudytoja A. B. nepilnametė dukra G. B. apie jai žinomas R. B. nužudymo aplinkybes parodė, jog 2004 m. spalio vidury, sekmadienį, apie 4 valandą ryto ji prabudo nuo triukšmo, kilusio virtuvėje, - virtuvėje kažkas bildėjo, krito indai, buvo girdimas mamos A. B. balsas, tačiau pažiūrėti į virtuvę, kas ten vyksta, nėjo. Jos močiutė R. B. miegojo kartu su ja kambaryje, išėjusi iš kambario niekur nebuvo. Ryte, apie 6 val., į kambarį atbėgo jos motina A. B. ir pradėjo purtyti R. B. , sakė, jog R. B. miršta. Ji vėliau girdėjo, kaip A. B. prašė močiutės R. B. niekam nesakyti, jog ji nužudė senelį R. B. , ir už ją prisiimti kaltę, pagrasino, jog jeigu ši prasitars, nužudys senelę ir G. B. . Po įvykio ji ant kilimėlio matė jos rankos delno dydžio kraujo dėmę. Šį kilimėlį A. B. išmetė. Liudytoja G. B. savo parodymuose pažymėjo ir tai, kad praėjus kuriam laikui po įvykio jai A. B. pati prisipažino nužudžiusi R. B. ir paaiškino dėl kokių motyvų ir kokiu būdu nužudė nukentėjusįjį, - supykusi dėl R. B. priekaištų pagriebė po ranka pasitaikiusį atsuktuvą žalia rankena ir juo dūrė nukentėjusiajam. Siekiant pašalinti bet kurias abejones dėl šių G. B. parodymų teisingumo ikiteisminio tyrimo metu G. B. buvo atlikta psichologinė ekspertizė. Ekspertai psichologinio tyrimo metu nustatė, kad G. B. , atsižvelgiant į jos individualias savybes, intelektą bei mąstymą, galėjo suprasti 2004 m. spalio 19 d. naktį vykusių veiksmų pobūdį, esmę ir reikšmę. Pas G. B. nėra stebima artimųjų pas kuriuos ji dabar gyvena įtaka dėl ikiteisminio tyrimo teisėjui duotų parodymų apie įvykio aplinkybes, taip pat nėra padidinto įtaigumo požymių, atminties sutrikimų, ji neturi polinkio meluoti ir fantazuoti (t.1, b.l. 56-57). Pirmosios instancijos teisme nepilnametė liudytoja G. B. , kuri buvo apklausta dalyvaujant jos atstovui pagal įstatymą, taip pat neabejodama patvirtino savo ankstesnius parodymus apie R. B. nužudymo aplinkybes (t.2, b.l. 162-163). Liudytojos G. B. parodymai, jog R. B. nužudė, būtent, jos motina A. B. smogdama šiam atsuktuvu žalia rankena bei tai, kad A. B. reikalavo, jog R. B. už ją prisiimtų kaltę, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme buvo vienodi, nuoseklūs ir neprieštaravo vieni kitiems. Šiuose G. B. parodymuose nurodytas R. B. padarytų sužalojimų būdas atitinka ir teismo medicinos eksperto paaiškinimus, duotus teisiamojo posėdžio metu. Teismo medicinos ekspertas, susipažinęs su bylos medžiaga, išklausęs liudytojų parodymus, davė išvada, kad sužalojimai pilvo srityje R. B. galėjo būti padaryti atsuktuvu, nes šis yra duriantis – pjaunantis įrankis, o veiklioji jo dalis yra plokščia (t.2, b.l. 157). Eksperto paaiškinimai dėl R. B. nustatytų sužalojimų padarymo būdo neprieštarauja teismo medicinos specialisto išvadoms (t.1, b.l. 79-82), tik patikslina jas. Kolegija neturi pagrindo abejoti teismo medicinos specialisto išvadomis ir tikėti A. B. apeliacinio skundo aiškinimais, kad R. B. buvo nustatyti ne visi jam padaryti sužalojimai. Kaip matyti iš teismo medicinos specialisto išvados, ekspertas atliko išsamų R. B. lavono išorinį ir vidinį tyrimą, nustatė, kokie sužalojimai R. B. (tarp jų ir A. B. nurodytus, - kraujosruvos kaktos srityse) ir kokiu būdu buvo padaryti. Byloje nėra jokių duomenų, kad R. B. be jam nustatytų sužalojimų, būtų padaryti dar kokie nors kiti sužalojimai. Be to, liudytojos G. B. parodymų teisingumą netiesiogiai patvirtina ir liudytojų R. B. , V. P. parodymai. Liudytoja R. B. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad A. B. dukra G. B. jai yra sakiusi, jog 2004 m. spalio 19 d. naktį A. B. dūrė R. B. atsuktuvu žalia rankena ir šį nužudė, po šio įvykio A. B. grasino R. B. , kad ši niekam apie tai neprasitartų (t.1, b.l. 34-35). Papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b.l. 36) liudytoja R. B. šiuos savo parodymus papildė ir nurodė, kad po įvykio, R. B. atlikus ekspertizę, pati A. B. ne tik žodžiais paaiškino, bet ir judesiais parodė kaip buvo sužalotas R. B. , - paėmusi į ranką kažkokį atsuktuvą juo drabužiuose padarė skylutes ir pasakė, kad, būtent, tokios skylutės buvo padarytos R. B. . Pirmosios instancijos teisme liudytojos R. B. parodymai buvo tapatūs jos ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams. Liudytoja V. P. , apklausta ikiteisminio tyrimo metu ir teisme (t. 1., b.l. 29-30, 31, 151-152), taip pat parodė, kad jai G. B. yra pasakojusi, jog A. B. reikalavo, kad R. B. už ją prisiimtų kaltę dėl R. B. nužudymo, to nepadarius, grasino nužudyti R. B. ir G. B. . Be to, pažymėjo, jog jai ir pati R. B. po kurio laiko prisipažino, kad R. B. nužudė A. B. , o kaltę ji iš pradžių už A. B. prisiėmė, nes pastaroji ją šantažavo, grasino nužudyti, jeigu pasakytų tiesą. Visi proceso dalyviai, tame tarpe ir nuteistoji A. B. , pirmosios instancijos teismo posėdyje turėjo galimybę užduoti visiems liudytojams klausimus, į jų užduotus klausimus buvo pateikti išsamūs, logiški atsakymai. Kolegija neturi pagrindo abejoti minėtais liudytojų R. B. , V. P. , kartu ir liudytojos G. B. parodymais, jų parodymai dėl nuteistosios A. B. atliktų smurtinių veiksmų 2004 m. spalio 19 d. R. B. atžvilgiu, grasinimų R. B. ir A. B. prašymo prisiimti už ją kaltę dėl R. B. nužudymo, gretinant juos tarpusavyje, atitinka vieni kitiems. Ta aplinkybė, kad liudytojų R. B. ir V. P. parodymai yra išvestiniai iš R. B. , A. B. , G. B. kalbų, nemenkina minėtų parodymų įrodomosios reikšmės. Baudžiamojo proceso įstatymas įrodymais pripažįsta ne tik tiesioginius ar pirminius įrodymų šaltinius, bet ir netiesioginius ar išvestinius įrodymus, jei jie nors ir pakopiškai, tačiau nuoseklia grandine patikimai pagrindžia tarpinį faktą, o per jį ir įrodinėjimo dalyką ar jo elementą. Todėl paminėti įrodymai bei jų pagrindu padarytos išvados atitinka baudžiamojo proceso kodekso reikalavimus ir sudaro objektyvų pagrindą juos vertinti kaip patvirtinančius nusikalstamos veikos buvimą ir A. B. kaltę padarius tuos veiksmus. Nuteistosios A. B. tvirtinimas, kad liudytojos R. B. , V. P. ją apkalba, yra deklaratyvus ir niekuo nepagrįstas.

A. B. , apklausta pirmosios instancijos teisme, neigė nužudžiusi nukentėjusįjį R. B. , tačiau aptartų įrodymų pagrindu nustatyta, kad, būtent, A. B. 2004 m. spalio 19 d. apie 5.30 val. smogė du kartus atsuktuvu R. B. į pilvą ir padarė sužalojimus, buvusius priežastiniame ryšyje su R. B. mirtimi. Šie byloje surinkti įrodymai (liudytojų G. B. , R. B. , V. P. parodymai, teismo medicinos specialisto išvadoje, eksperto paaiškinimuose užfiksuoti duomenys), patvirtinantys A. B. dalyvavimą jai inkriminuoto nusikaltimo padaryme, atitinka ir pačios nuteistosios A. B. ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotus parodymus apie R. B. nužudymo aplinkybes, jos atliktus veiksmus R. B. atžvilgiu. A. B. , prisipažinusi 2004 m. spalio 19 d. nužudžiusi R. B. , detalizuodama savo atliktus veiksmus R. B. atžvilgiu, nurodė, kaip ji, supykusi dėl R. B. priekaištų jai, dešine ranka paėmusi iš įrankių dėžės atsuktuvą juo du kartus smogė R. B. į pilvą. Pažymėjo, kad apie tai ji papasakojo ir savo dukrai G. B. (t.2, b.l. 5-6). Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kad A. B. , duodama šiuos parodymus ikiteisminio tyrimo metu, galėjo apkalbėti save, parodymus A. B. davė dalyvaujant advokatui, pastabų dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų pareikšta nebuvo.

Nuteistosios A. B. aiškinimais, kad R. B. sužalojimus, buvusius tiesioginiame ryšyje su pasekmėmis (R. B. mirtimi), galėjo padaryti kitas kuris nors asmuo, tame tarpe J. P. , kolegija neturi pagrindo tikėti. Byloje ištirtais ir nuosprendžiu įvertintais įrodymais, kurie byloje nėra paneigti, matyti, kad nei liudytoja G. B. , nei kiti liudytojai neparodė, kad J. P. ar kuris nors kitas asmuo būtų dūręs R. B. į pilvą.

Taip pat atmetama ir A. B. iškelta versija, kad ji 2004 m. spalio 19d. buvo pas V. R. . Apklaustas liudytoju V. R. negalėjo prisiminti ar A. B. 2004 m. iš spalio 18 d. į spalio 19 d. pas jį nakvojo, parodė tik tai, kad A. B. dažnai pas jį nakvodavo.

Byloje surinktų įrodymų visetas rodo, kad A. B. teisėtai ir pagrįstai pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas A. B. kaltės klausimą, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kuriuos būtų galima pripažinti turėjusiais esminės reikšmės išsamiai išnagrinėti bylą ir paveikusiais teisėto ir pagrįsto nuosprendžio priėmimą, nepadarė.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistosios A. B. apeliacinį skundą atmesti.