- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-10-05
- Bylos Nr.
- N-62-1696-07
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Antanas Ablingis (pran.)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutarimo G. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Šiaulių miesto Vyriausiojo policijos komisariato (toliau - ir Institucija) pareigūnas G. J. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad jis 2007 m. kovo 3 d., apie 1⁴⁵ valandą, prie Radviliškio g. 45 namo, Šiauliuose, būdamas neblaivus priešinosi Šiaulių miesto Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Patrulių rinktinės pareigūnams A. K. ir A. S. , juos stumdė. Ši G. J. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 187 straipsnio 1 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2007 m. balandžio 6 d. nutarimu G. J. pripažino kaltu padarius ATPK 187 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, už kurį skyrė 300 Lt baudą. Teismas įvertino G. J. paaiškinimus, nukentėjusiųjų A. K. , A. S. , liudytojų G. Š. , D. J. , D. B. parodymus ir nustatė, kad G. J. priešinosi policijos pareigūnams, kurie atvyko į įvykio vietą gavę pranešimą apie viešosios tvarkos pažeidimą. Nors pats kaltinamasis neprisipažino padaręs pažeidimą, įvykio aplinkybes ir jo kaltę įrodydamas teismas rėmėsi nuosekliais policijos pareigūnų parodymais nuo jų duotų pirminių paaiškinimų iki apklausos teisme, liudytojo G. Š. parodymais apie muzikos triukšmą ir vaikinų elgesį kieme, Šiaulių m. VPK informacijos žurnalo išrašais apie užregistruotą pranešimą apie triukšmą, administracinio teisės pažeidimo protokolu, testo alkoholio kiekiui nustatyti protokolu. Visi šie teisėtu būdu surinkti įrodymai atitinka tarpusavyje, todėl jais netikėti teismas neturėjo pagrindo, jų visuma daugiau nei pakankama G. J. kaltei įrodyti. Vertindamas įrodymus teismas atmetė liudytojų D. J. ir D. B. teisme duotus parodymus, kurie neatitinka nustatytai tiesai byloje, ir jais nesirėmė priimdamas sprendimą dėl G. J. veikos. Atsižvelgęs, kad šie liudytojai būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą administracinio teisės pažeidimo byloje teismui teikė priešingus ir tiesos neatitinkančius, t.y. melagingus parodymus, teismas jiems iškėlė ATPK 187² straipsnyje numatytų administracinių teisės pažeidimų bylas. Teismas taip pat nurodė, kad G. J. ne tik pasipriešino policijos pareigūnams, bet ir nevykdė jų teisėto nurodymo vykti į policijos komisariatą (ATPK 187 str. 2 d.), tačiau nesant šio kvalifikuojančio požymio pareikštame kaltinime teismas negalėjo sunkinti pažeidėjo teisinės padėties, dėl ko G. J. neteisėtą veiką paliko kvalifikuotą pagal ATPK 187 straipsnio 1 dalį. G. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad teisės pažeidimą jis padarė būdamas neįgalus, ką patvirtina teismui pateikti dokumentų nuorašai. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad teisės pažeidimą jis padarė būdamas neblaivus, ką patvirtina byloje esantis testo alkoholio kiekiui nustatyti protokolas, kuriame nurodytas nors ir labai nežymiai, tačiau viršijantis leistiną kiekį dydis. Atsižvelgęs į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, praeityje padarytus teisės pažeidimus, tačiau nebegaliojančias administracines nuobaudas, teismas G. J. skyrė sankcijoje numatytos baudos vidurkį.
II.
G. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutarimą ir bylą nutraukti. Apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
1. Administracinio teisės pažeidimo jis nepadarė. Kartu su broliu ir draugu D. B. buvo ką tik išėję parūkyti į kiemą, kai į jį atvažiavo policijos pareigūnai. Jie neprisistatė, pasiteiravo ar čia jie triukšmauja. Taip pat reikalavo, kad jie eitų namo. Jam nesutikus liepė sėstis į automobilį ir pasivažinėti. Kur ir kodėl jie nepasakė. Jis atisakė sėsti į automobilį, dėl ko vienas iš pareigūnų stvėrė jį už striukės rankovės bei pradėjo tempti. Jis įsikibo į laiptinės duris. Tada kitas pareigūnas pradėjo purkšti dujas į veidą, o pirmasis spausti pirštais akis. Vienas iš pareigūnų spyrė jam į kojas ir jis buvo parverstas. Jam uždėti antrankiai. Vėliau jis nuvežtas į policijos komisariatą.
2. Teismas dar iki bylos nagrinėjimo buvo suinteresuotas jį nubausti, nes jam nebuvo įteiktas šaukimas į teismą. Apie posėdį jis sužinojo pats.
3. Teismas įrodymus vertino subjektyviai. Jo paties bei liudytojų D. J. ir D. B. parodymai buvo nuoseklūs, objektyvūs, sutapo net smulkmenose. Jie buvo apklausti paeiliui, negirdint anksčiau duotų parodymų. Tuo tarpu policijos pareigūnai teisme buvo apklausiami vienas kitam girdint, klydo detalėse, atsakinėdami į klausimus tarėsi tarpusavyje, negalėjo paaiškinti, kodėl tarnybiniuose pranešimuose nurodytas pažeidimo laikas – 1⁴⁵ val., tuo tarpu liudytojas G. Š. nurodė, kad iškvietė policiją apie 1⁰⁰ val. ir jie atvyko po 1-2 minučių.
4. Lengvas girtumo laipsnis yra nuo 0,41 promilės, o jam nustatyta tik 0,4 promilės.
5. Teismas nutarime nurodė, kad policijos pareigūnai parodė, jog atvažiuodami prie minėto namo jie girdėjo grojančią lauke muziką. Privažiavę prie minėto namo pamatė, kad kieme stovi šviesios spalvos VW Golf automobilis, kurio galinis dangtis pakeltas, iš automobilio sklido muzika. Tačiau policijos pareigūnai teismo posėdžio metu aiškiai pasakė, kad triukšmo kieme nebuvo ir muzika negrojo, kai jie atvažiavo į kiemą, kad jį su kitais rado tik lauke rūkančius.
6. Policijos pareigūnai privalėjo surinkti įkalčius (Patrulių veiklos instrukcijos 142 straipsnis), o būtent butelį, iš kurios pasak jų jis tyčia gėrė alų, tačiau tai nepadaryta.
7. Teismas neteisingai aiškina liudytojo G. Š. parodymus. Liudytojas teisme nenurodė, kad prie automobilio stovėjo būtent jis su broliu. Jie filmą baigė žiūrėti apie 1³⁰ valandą, todėl negalėjo stovėti lauke 1 valandą ir liudytojas G. Š. negalėjo jų matyti. Be to, minėtas liudytojas teisme nenurodė, kad būtent iš jo (G. J. ) automobilio sklido muzika. Liudytojas tik pasakė, kad automobilis buvo šviesios spalvos.
8. Teismas neteisingai atmetė D. J. ir D. B. parodymus aiškindamas, kad jie neatitinka nustatytai tiesai byloje, ir rėmėsi tik nepagrįstais pareigūnų parodymais. Pastarieji yra suinteresuoti teikti jiem naudingus parodymus, nes viršijo įgaliojimus.
9. Teismas neatsižvelgė, kad dėl šio įvykio Šiaulių miesto apylinkės prokuratūroje yra pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 40-2-064-07 dėl policijos pareigūnų piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ar įgaliojimų viršijimo.
10. Teismas nepagrįstai iš pateiktos prokuratūros surinktos medžiagos pasiėmė tik pareigūnam naudingus dokumentus - alkoholio testą ir policijos iškvietimų išklotinę.
11. Teismas akivaizdžiai palaikė pareigūnus, atsisakydamas patenkinti prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą, kol prokuratūra pateiks galutines savo išvadas.
12. Policijos pareigūnai jam pateikė nurodymus eiti rūkyti į laiptinę, vėliau eiti miegoti į lovą, ir trečią - pasivažinėti po miestą. Po to policijos darbuotojai pradėjo jį tempti į automobilį. Teismas nubaudė jį už pasipriešinimą policijos darbuotojams, tačiau neįvardino, kokiais veiksmais jis pasipriešino policijos darbuotojams. Jis nevykdė jokių aktyvių veiksmų, tik laikėsi įsikibęs į duris, kad jo neišvežtų. Daugiau jokių veiksmų neatliko. Mano, kad jo veikoje nėra ATPK 187 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties.
13. Liudytojai D. J. ir D. B. sakė tiesą, tad teismas neteisingai iškėlė jiems bylas pagal ATPK 187² straipsnį.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu, kuris, vadovaujantis ATPK 257 straipsniu, priskirtinas teismo prerogatyvai.
Vadovaujantis ATPK 257 straipsniu, organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pakartotinai įvertinusi pirmosios instancijos teismo surinktus ir įvertintus įrodymus, sutinka su šio teismo padarytomis išvadomis, kurios buvo grindžiamos G. J. kaltinančiais policijos pareigūnų A. S. ir K. nuosekliais parodymais, taip pat liudytojo G. Š. parodymais, Šiaulių m. VPK informacijos žurnalo išrašais apie užregistruotą pranešimą dėl triukšmo, administracinio teisės pažeidimo protokolu. Pažymėtina, kad minėtas išvadas taip pat patvirtina ir byloje gauti nauji įrodymai, kurie dėl pagrįstų priežasčių nebuvo tirti pirmosios instancijos teisme, išnagrinėjusiame bylą 2007 m. balandžio 6 d. O būtent, pateiktoje baudžiamojoje byloje Nr. 40-2-064-07 esanti Viešosios įstaigos Šiaulių apskrities ligoninės 2007 m. balandžio 16 d. pažyma (baudžiamosios bylos lapas 37) patvirtina, kad G. J. nuo 2007-01-01 iki 2007-04-20 minėtoje įstaigoje nesigydė, o tai paneigia jo nurodytas aplinkybes, kad po įvykio dėl policijos pareigūnų papurkštų dujų jis kreipėsi į šią ligoninę, kur jam buvo atliktos atitinkamos procedūros. Be to, 2007 m. gegužės 8 d. nutarimu G. J. buvo pripažintas kaltu dėl ATPK 178 straipsnio 1 dalyje bei 183 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų (baudžiamosios bylos lapas 45) dėl to, kad 2006 m. kovo 3 d. apie 1⁴⁵ val. viešoje vietoje Radviliškio gt. 45 namo kieme gėrė alų, taip pažeisdamas žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę, bei garsiai leido muziką iš automobilio VW Golf, o atvykus policijos pareigūnams garsiai šūkavo, taip trikdydamas viešąją rimtį. Šis nutarimas apskųstas nebuvo ir yra įsiteisėjęs. Juo taip pat paneigiamos G. J. nurodytos aplinkybės. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. liepos 10 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 40-2-064-07 buvo nutrauktas policijos pareigūnų veiksmuose nesant nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Byloje duomenų, kad minėtas nutarimas buvo apskųstas įstatymo nustatyta tvarka, taip pat nėra.
Įvertinus minėtų byloje pateiktų įrodymų visumą spręstina, kad G. J. veikoje ATPK 187 straipsnio 1 dalyje numatyto teisės pažeidimo sudėtis konstatuota teisėtai ir pagrįstai. Jis stumdydamasis pasipriešino policijos pareigūnams A. S. ir A. K. , kurie tuo metu vykdė viešosios tvarkos saugojimo pareigas, turėjo pagrįstą įtarimą, kad G. J. yra padaręs teisės pažeidimus bei teisėtai ėmėsi veiksmų pristatyti teisėtvarkos pažeidėją į policijos tarnybines patalpas.
Apelianto argumentai, kad teismo posėdžio metu policijos pareigūnai aiškiai pasakė, jog kai jie atvažiavo triukšmo kieme nebuvo ir muzika negrojo, prieštarauja teismo posėdžio protokole užfiksuotiems A. S. ir A. K. parodymams (b. l. 27-28). Pastabų protokolui nei apeliantas, nei jo atstovė nepateikė, tad pagrindo juo abejoti nėra.
Argumentai dėl teismo išankstinio suinteresuotumo atmestini kaip nepagrįsti. G. J. buvo išaiškinta teisė nušalti bylą nagrinėjusį teisėją, tačiau šia teise jis nepasinaudojo (b. l. 10, 26).
G. J. už nurodytą pažeidimą buvo skirta 300 Lt bauda. Individualizuojant nuobaudą buvo konstatuota atsakomybę sunkinanti aplinkybė – pažeidimas padarytas neblaivaus asmens, tačiau įvykio dieną G. J. buvo nustatyta 0,4 promilių etilo alkoholio koncentracija (b. l. 3) iškvėptame ore, o tai neviršija maksimalios leistinos ribos, numatytos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 3 punkte. Todėl, vadovaujantis minėtų taisyklių 2 punkto 4 dalimi, G. J. įvykio metu buvo blaivus. Atsižvelgus į šią nustatytą aplinkybę neblaivumas turi būti pašalintas iš aplinkybių, į kurias atsižvelgtina individualizuojant G. J. skirtiną nuobaudą. Įvertinus kitas pirmosios instancijos teismo nustatytas tai įtakojančias aplinkybes, G. J. paskirtoji bauda mažintina iki artimesnės minimaliai ribos, o būtent iki 110 Lt.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 4 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30, 30² straipsniais, 187 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
G. J. apeliacinį skundą atmesti.
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutarimą pakeisti ir G. J. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą skirti 110 (vieno šimto dešimties) Lt baudą.
Nutartis neskundžiama.