Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2006-02-07 · Baudžiamoji byla Nr. 2K-149/2006

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-02-07
Bylos Nr.
2K-149/2006
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Viktoras Aidukas (pirm.), Albinas Sirvydis, Antanas Klimavičius (pran.)
Nuteistasis
A. K., ir Ž
Nukentėjusysis
D. J. M., E. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 2K-149 /2006Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.8.1. 1.1.8.13.(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. vasario 7 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Aiduko, Albino Sirvydžio ir pranešėjo Antano Klimavičiaus,

sekretoriaujant E. Jasionienei,dalyvaujant prokurorui R. Žukauskui,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. kasacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2005 m. gegužės 2 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį už D. J. M. turto vagystę laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už E. G. turto vagystę laisvės atėmimu dvejiems metams; pagal BK 187 straipsnio 3 dalį už D. J. M. turto sugadinimą 30 parų arešto, pagal BK 187 straipsnio 3 dalį už E. G. turto sugadinimą 40 parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 6 dalimi, 65 straipsniu paskirtosios bausmės (už kiekvieno nukentėjusiojo turto vagystę ir sugadinimą) subendrintos apėmimo būdu, o šios subendrintos bausmės iš dalies sudėtos ir subendrinta bausmė A. K. paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 3 dalimi paskirta bausmė subendrinta iš dalies sudedant su Vilniaus apygardos teismo 2002 m. liepos 3 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir galutinė subendrinta bausmė A. K. paskirta laisvės atėmimas trejiems metams.

Iš A. K., I. K. ir Ž. G. solidariai priteista nukentėjusiajam D. J. M. 873,88 Lt ir nukentėjusiajam E. G. 8450 Lt turtinei žalai atlyginti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 1 dalimi ir 3 dalimi iš nuteistojo A. K. priteista 250 Lt valstybei už gynėjo paslaugas.

Skundžiama taip pat Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 15 d. nutartis, kuria A. K. apeliacinis skundas atmestas.

Šioje byloje taip pat nuteisti ir Ž. G., I. K., A. I., R. B., tačiau dėl jų kasaciniai skundai nėra paduoti.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe kartu su I. K. ir Ž. G. laikotarpiu nuo 2004 m. liepos 2 d. 23.00 val. iki 2004 m. liepos 3 d. 03.35 val., (duomenys neskelbtini) garažų bendrijoje (duomenys neskelbtini), išlaužę garažo Nr. 349 durų pakabinamą spyną, laikiusią valkės ąselę, įsibrovė į garažo vidų, tyčia išdaužė D. J. M. priklausančio automobilio „AUDI 80“ (duomenys neskelbtini) kairės pusės užpakalinių durelių 80 Lt vertės stiklą, sudaužė 120 Lt vertės degimo spynelę ir sugadino automobilyje buvusią 49 Lt vertės vaistinėlę su vaistais, t.y. tyčia sugadino turtą, kurio vertė 249 Lt, bei pagrobė D. J. M. priklausantį 2000 Lt vertės automobilį „AUDI 80“ (duomenys neskelbtini) su jame buvusiais daiktais: 3 vnt. garsajuosčių, kurių kiekvienos vertė 11 Lt, iš viso už 33 Lt, trimis raktais, kurių kiekvieno vertė yra 10 Lt, iš viso už 30 Lt, ir 49 Lt vertės vaistinėlę su vaistais, t.y. iš viso pagrobė turtą, kurio vertė 2112 Lt.

Be to, A. K., veikdamas bendrininkų grupe kartu su I. K. ir Ž. G., laikotarpiu nuo 2004 m. liepos 2 d. 23.00 val. iki 2004 m. liepos 3 d. 03.35 val., (duomenys neskelbtini) garažų bendrijoje (duomenys neskelbtini), turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, tyčia išardė E. G. nuomojamo garažo Nr. 363-365 sienos kampą, tuo padarydami nukentėjusiajam 150 Lt turtinę žala, ir, įsibrovę į vidų, pagrobė garažo nuomininkui E. G. priklausančius daiktus: 600 Lt vertės dažymo pulverizatorių „DEVILBIS“, 1000 Lt vertės dažymo pulverizatorių „NALKOM“, 1700 Lt vertės šildymo katilą „REMINGTON“, 100 Lt vertės gruntavimo pulverizatorių, 1500 Lt vertės automobilių poliravimo mašinėlę „RUPES“, 500 Lt odinę striukę „Hugo Boss“. Tęsdami nusikaltimą, jie nuo garaže stovėjusio I. P. naudojamo automobilio „BMW 325“ (duomenys neskelbtini) nuėmė ir pagrobė 4 vnt. po 300 Lt vertės lietus ratlankius „BORBET“, iš viso už 1200 Lt, ir padangas „R 16“, kurių kiekvienos vertė yra 75 Lt, iš viso už 300 Lt vertės, 2 vnt. buferių po 500 Lt, iš viso už 1000 Lt, 300 Lt vertės sportinį vairą „Momo“ ir 100 Lt vertės pavarų perjungimo rankenėlę „M 3“, t. y. padarė nukentėjusiajam E. G. 8300 Lt turtinę žalą.

Šalies argumentai

Nuteistasis A. K. kasaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2005 m. gegužės 2 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 15 d. nutartį bei gražinti bylą nagrinėti iš naujo.

Skunde kasatorius nurodo, kad teismas neatsižvelgė į Vilniaus apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 2 d. nutartį, kuria nuteistojo A. K. padarytos nusikalstamos veikos pagal 2002 m. liepos 3 d. nuosprendį buvo perkvalifikuotos, paskirtos naujos, švelnesnės bausmės, o galutinė subendrinta bausmė sutrumpinta vieneriais metais. Be to, teismas neįskaitė į bausmės laiką sulaikymo ir suėmimo laiko. Teigia, kad augina mažametį vaiką, kuriam reikalinga parama, dirba, ir nebuvo jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų iniciatorius bei prisipažino dėl visko, kas iš tiesų įvyko. Anot kasatoriaus, jo mašiną be leidimo buvo paėmęs jo brolis I. K. ir Ž. G., o jis visą laiką buvo namie, šventė dukters gimtadienį, ir tai gali paliudyti A. G., M. G. ir kiti. Mano, jog teismas neįvertino to, jog nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme Ž. G. prisipažino, kad pareigūnai vertė jį parodyti, jog kasatorius dalyvavo nusikalstamose veikose. Priimtus sprendimus teismai pagrindė Ž. G., kuris yra narkomanas, parodymais, taip pažeidžiant BPK 20 straipsnio nuostatą, pagal kurią įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti šiame Kodekse numatytais proceso veiksmais. Be to, mano, kad teismai neteisingai paskyrė bausmę, nes neapsvarstė galimybės taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 62 straipsnio 1 dalies, 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. K. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl kasaciniame skunde nurodomų BK pažeidimų

Nepagrįstas kasatoriaus teiginys, kad pirmosios instancijos teismas, subendrindamas 2005 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu paskirtą galutinę bausmę su ankstesniu 2002 m. liepos 3 d. nuosprendžiu paskirta ir neatilikta bausmės dalimi, neatsižvelgė į Vilniaus apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 2 d. nutartį, kuria nuteistojo A. K. padarytos nusikalstamos veikos pagal 2002 m. liepos 3 d. nuosprendį buvo perkvalifikuotos, paskirtos naujos, švelnesnės bausmės, ir galutinė subendrinta bausmė sutrumpinta vieneriais metais, nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas 2005 m. gegužės 2 d. nuosprendyje buvusį netikslumą, susijusį su A. K. paskutiniuoju teistumu pagal 2002 m. liepos 3 d. nuosprendį, išsprendė priėmęs 2005 m. gegužės 16 d. nutartį. Šioje nutartyje teismas, vadovaudamasis BPK 361, 362 straipsniais, atsižvelgė į vėlesnį 2002 m. liepos 3 d. nuosprendžiu nustatytų veikų perkvalifikavimą, paskirtos galutinės bausmės sušvelninimą vieneriais metais ir atitinkamai lygtinio atleidimo laiko sutrumpinimą vieneriais metais bei padarė teisingą išvadą, kad A. K. naujas nusikalstamas veikas įvykdė neatliktos bausmės laikotarpiu, būdamas lygtinai atleistas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą. Tai, kad perkvalifikavus ankstesnes A. K. padarytas veikas ir paskyrus vieneriais metais trumpesnę galutinę subendrintą bausmę, vienerias metais sutrumpėjo neatliktos bausmės laikotarpis, dar nereiškia, kad, skiriant naują bausmę pagal BK 64 straipsnį, teismui buvo privalu paskirti švelnesnę bausmę.

Pagal BK 66 straipsnį, skirdamas asmeniui bausmę, teismas privalo į paskirtą bausmę įskaityti kardomojo kalinimo (suėmimo) laiką. Šio straipsnio prasme kardomajam kalinimui (suėmimui) yra prilyginamas bei į paskirtą bausmę turi būti įskaitomas ir laikino sulaikymo laikas. Kasatoriaus argumentas, kad pirmos instancijos teismas į paskirtos bausmės laiką neįskaitė laikino sulaikymo bei suėmimo laiko, neatitinka tikrovės. Vilniaus rajono apylinkės teismas šį klausimą tinkamai išsprendė 2005 m. gegužės 2 d nuosprendžio aprašomojoje ir rezoliucinėje dalyse bei BK 66 straipsnio reikalavimų nepažeidė.

Kasaciniame skunde kasatorius nurodo, kad teismai neteisingai paskyrė bausmę, nes neapsvarstė galimybės taikyti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 62 straipsnio 1 dalies, 62 straipsnio 2 dalies 2 punkto. Toks kasatoriaus argumentas yra nepagrįstas. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kasatoriaus paminėtų straipsnių taikymas priklauso nuo to, ar yra nustatytos jų taikymui būtinos sąlygos. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos dvi iš dalies savarankiškos atsakomybę lengvinančios aplinkybės: pirma, kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis; antra, kaltininko pagalba aiškinantis nusikalstamą veiką ar joje dalyvavusius asmenis. BK 62 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 2 punkto taikymas taip pat siejamas su konkrečiomis baudžiamajame įstatyme nurodytomis aplinkybėmis. Pagal šio straipsnio 1 punktą bausmė švelninama, kai yra šių sąlygų visuma: nusikalstamą veiką padaręs asmuo savo noru atvyko ar pranešė apie nusikalstamą veiką; prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi; ir/ar padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką; visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. O BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punktas taikomas, jeigu yra šios sąlygos: yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių; bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jei ji buvo padaryta; ir kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti. Bylos medžiaga patvirtina, kad teismai neturėjo jokio įstatyminio pagrindo taikyti kasatoriaus nurodytus straipsnius. Teismai nenustatė šių straipsnių taikymui būtinų konkrečių aplinkybių, tuo labiau, šių aplinkybių visumos.

BPK reikalauja, kad teisėjai įrodymus įvertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ir vadovaudamiesi įstatymu. Kasatoriaus pateikiami samprotavimai, kad, skirdamas bausmę, teismai privalėjo atsižvelgti į tai, jog jis augina mažametį vaiką, kuriam reikalinga parama, dirba ir nebuvo nusikalstamų veikų iniciatorius, teismui nėra privalomi. Kolegija daro išvadą, kad teismai laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas padarė visiškai pagrįstą išvadą, kad kasatoriaus nurodomos aplinkybės, įvertinus jo gyvenimo būdą ir kitus byloje esančius duomenis (teistas septynis kartus, teistumas neišnykęs, nusikaltimai padaryti neatliktos bausmės laikotarpiu, dviejų atsakomybę sunkinančių aplinkybių buvimas ir kt.), neleidžia švelninti jam paskirtą bausmę.

Dėl kasaciniame skunde nurodomų BPK pažeidimų

Skirtingai nei teigia kasatorius, jis neprisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas nei ikiteisminio tyrimo metu, nei visų instancijų teisminiuose procesuose. O teiginys, kad nuteistasis Ž. G. apeliacinės instancijos teisme prisipažino, kad pareigūnai vertė jį parodyti, jog kasatorius dalyvavo nusikalstamose veikose, yra deklaratyvus. Ž. G. apeliacinės instancijos teisminiame nagrinėjame nedalyvavo ir tokių parodymų negalėjo duoti. Teismas taip pat neturėjo jokio pagrindo netikėti Ž. G., kuris, anot kasatoriaus, yra narkomanas, parodymais. Ž. G. gyvenimo būdo ypatumai nėra susiję su šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamais įvykiais. Nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, teismas nuteistojo Ž. G. paaiškinimus įvertino kitų įrodymų kontekste, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes.

Kasatoriaus motyvai dėl to, kad jo mašiną be leidimo buvo paėmęs brolis I. K. ir Ž. G., o jis visą laiką buvo namie, šventė dukters gimtadienį, susiję su faktinių aplinkybių nustatinėjimu bei jų vertinimu, ir todėl nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas (BPK 369 straipsnis). Analogiški kasatoriaus motyvai buvo išdėstyti apeliaciniame skunde ir dėl jų išsamiai pasisakė apeliacinės instancijos teismas. Byloje neginčytinai nustatyta, kad nusikalstamų veikų padarymo metu A. K. nebuvo namuose. Šią išvadą teismai pagrindė kasatoriaus telefono numerio pokalbių išklotine, nuteistųjų I. K., Ž. G. parodymais, paties A. K. rašytais laiškais broliui.

Nesant BPK 369 straipsnyje numatytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties keitimo arba naikinimo pagrindų, kasacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo A. K. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Viktoras AidukasAlbinas SirvydisAntanas Klimavičius