Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2023-07-05 · Byla Nr. N1-1886-961/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-07-05
Bylos Nr.
N1-1886-961/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-13459-2023-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ilona Mateikienė
Kaltinamasis
E. L.
Advokatai
Ričardas Užolas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. N1-1886-961/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13459-2023-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.6 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. liepos 5 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė,sekretoriaujant Solveigai Pervenei,dalyvaujant prokurorei Ingridai Gureckienei,kaltinamajam E. L. (E. L.), jo gynėjui advokatui Ričardui Užolui,laiduotojui M. P. (M. P.),

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), nevedęs, mokosi (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. L. vairavo motorinę transporto priemonę neblaivus šiomis aplinkybėmis:

jis 2023 m. balandžio 14 d., apie 23.46 val. (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje, (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volkswagen Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu (alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, prietaiso Nr. ARKL0751) nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,60 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Teisiamojo posėdžio metu E. L. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2023 m. balandžio 14 d. su šeima buvo šventėje – tetos jubiliejuje. Jam buvo labai bloga nuotaika, todėl po baliaus pasakė tėvui, kad nori su taksi važiuoti namo, ir jis leido. Grįžus namo pasidarė dar liūdniau, todėl išgėrė. Baliuje jis alkoholio nebuvo gėręs. Tuomet nutarė nueiti į mašiną pasiklausyti muzikos. Kai sugrojo keletą dainų, nusprendė automobiliu kelis ratus apvažiuoti aplink namą. Išvažiavus netrukus ir nutiko eismo įvykis. Nemanė, kad alkoholis bus jį taip paveikęs. Iki tol buvo ragavęs tik alaus per draugų gimtadienius. Niekada prieš tai nebuvo gėręs stipraus alkoholio. Teisės vairuoti transporto priemones dar neturėjo, buvo tik išsilaikęs teorijos egzaminą. Tuo metu jam buvo (duomenys neskelbtini) metų. Automobilis pagal dokumentus priklauso tėvui, bet pirktas jis buvo už jo paties pinigus, užsidirbtus dirbant (duomenys neskelbtini) praeitais metais. Registravo jį tėvo vardu, kad būtų pigesnis draudimas, ir kad tėvas galėtų jį kontroliuoti. Mašina kainavo apie 1000 eurų. Labai neatsakingai pasielgė. Eismo įvykio metu apgadino kito asmens automobilį. Gyvena su tėvais ir seneliais. Mano, kad jo tėvas būtų geras laiduotojas, jis daro jam gerą įtaką, mokosi iš jo. Tėvas jam yra autoritetas. Po įvykio nebevartoja jokio alkoholio.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. E. L. padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis E. L. parodė, kad pranešimas apie įtarimą jam yra įteiktas, įtarimo esmė ir turinys jam yra išaiškintas bei suprantamas. Dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę pilnai pripažįsta ir gailisi. Priklausomybių ligų centro ir psichiatro įskaitoje nėra įrašytas. Šiuo metu yra mokinys, mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje (duomenys neskelbtini). Sutinka duoti parodymus. 2023 m. balandžio 14 d., apie maždaug 18 val. jis kartu su savo mama, tėčiu ir sese taksi važiavo į tetos jubiliejų, kuris vyko „(duomenys neskelbtini)“ restorane, esančiame (duomenys neskelbtini). Restorane šventė gimtadienį, visi svečiai sėdėjo prie vieno bendro, ilgo stalo Jis sėdėjo viename stalo gale, o jo tėvai – kitame gale. Nori paminėti, kad alkoholio jis šventės metu nevartojo. Jau įpusėjus šventei, prisimena, kaip sėdėjo prie stalo (ant jo jau buvo visiems supiltos taurės su šampanu), jis paėmė šampano taurę į ranką ir norėjo paragauti šampano. Tačiau tuo momentu prie jo priėjo jo tėtis M. ir liepė jam padėti šampaną ir negerti. Dėl to jis padėjo šampaną atgal, nespėdamas paragauti nei vieno gurkšnio. Maždaug apie 23 val. jam pasidarė liūdna, visi šoko, jis nenorėjo šokti, sėdėjo prie stalo vienas. Apskritai jam visą dieną buvo bloga nuotaika, buvo depresijoj, nebenorėjo jau būti šventėje, todėl priėjo prie tėvų ir pasakė, kad jam nusibodo ir kad gal važiuos namo, pasėdės prie kompiuterio. Tėvai leido jam važiuoti namo, todėl jis per programėlę „Bolt“ išsikvietė taksi ir išvažiavo namo. Grįžo namo greitai, kadangi nuo to restorano iki namų maždaug 5-10 minučių kelio. Būnant namie, jam pasidarė labai liūdna dėl asmeninių problemų. Todėl užlipo į namo antrą aukštą ir viename iš kambarių buvo sekcija, kurioje, žinojo, kad yra alkoholio. Jis paėmė „Finlandia“ degtinę, kokios talpos, neatsimena, bet butelis buvo didelis. Jis jau buvo pradarytas, jame buvo maždaug pusė talpos degtinės. Kiek tiksliai į stiklinę įsipylė, jis neprisimena, tačiau buvo ne mažai. Tikslas išgerti alkoholio buvo tiesiog nusiraminti, galvojo, kad jam padės, jis nusiramins. Išgėrė per kelis kartus, užsigerdamas sultimis. Išgėręs nusprendė pasiklausyti muzikos automobilyje „Volkswagen Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris stovėjo kieme. Šį automobilį pirko maždaug prieš 3 mėnesius kartu su tėčiu, tačiau už automobilį mokėjo jis iš savo uždirbtų pinigų, kuriuos užsidirbo 2022 m. vasarą UAB „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ dviračių plovykloje. Už automobilį mokėjo apie 1 000 Eur. Automobilį užrašė ant tėčio, kadangi taip tėčiui būtų jį lengviau kontroliuoti, jeigu kažką pridarytų. Be to, automobilyje buvo ir pusbrolio atiduota garsinė kolonėlė, dėl to jis nuėjo į automobilį, kad garsiai paklausytų muzikos. Sėdint automobilyje jam pasidarė dar blogesnė nuotaika, kadangi dainos nebuvo linksmos, dėl to nusprendė apvažiuoti ratą aplink gyvenvietę. Nori paminėti, kad jis jau buvo išsilaikęs „Regitroje“ teoriją, o kelias aplink gyvenvietę jam buvo labai gerai žinomas, kadangi, išsilaikęs teoriją, jis su tėčiu važinėdavo šiuo keliu. Kiek tiksliai laiko jis prasėdėjo automobilyje, nežino, tačiau paklausė kelių dainų. Be to, jis nesuprato, kad jis yra girtas, kadangi gerai jautėsi, ir galvojo, kad naktis ir nebebus jokių mašinų, dėl to užvedė automobilį ir pradėjo važiuoti. Pavažiavo maždaug 500 metrų. Kadangi važiavo šalutiniu keliu ir artėjo jau prie pagrindinio kelio, jis sulėtino greitį. Nori paminėti, kad ta sankryža yra labai blogo matomumo, nors jis kelis kartus ir pažiūrėjo į kairę ir dešinę pusę, tačiau kairę pusę užstoja medžiai ir sankryžoje nėra jokio veidrodžio, kad galima būtų pamatyti iš kairės/nugaros pusės atvažiuojančias mašinas. Sankryža taip pat yra apšviesta. Dėl šių priežasčių jis nepamatė iš kairės pusės atvažiuojančio automobilio žibintų. Jis padidino greitį ir, tik įvažiavęs į sankryžą, pastebėjo iš kairės pusės atvažiuojantį automobilį. Pradėjo stabdyti, tačiau jau buvo vėlu ir atsitrenkė į to automobilio dešinės pusės priekinį ratą. Po smūgio šis automobilis nuriedėjo į kitos gatvės pusės kelkraštį. Išlipęs iš automobilio, pamatė, kad automobiliai yra sudaužyti. Pamatė, kad automobilis, į kurį atsitrenkė, buvo „Toyota“. Iš jo išlipo vyras. Jis šio iškart atsiprašė, pasakė, kad čia jo kaltė, ir paprašė jo nekviesti policijos, kadangi norėjo be jos viską išsiaiškinti. Tačiau šis vis tiek išvietė policiją. Policijos laukė ilgai, kiek tiksliai, neprisimena. Kol laukė policijos, alkoholio nevartojo. Kai atvažiavo policijos pareigūnai, šie alkotesteriu patikrino jo girtumą. Kuomet pareigūnas paklausė, kur jis vartojo alkoholį, jis galimai pasakė, kad pas tetą jubiliejuje. Iš tikrųjų jis pasakė neteisingai, kadangi buvo šoke, labai išsigandęs, dėl to sunkiai dėliojo mintis. Alkotesteriu jo girtumą tikrino du kartus. Pirmu pūtimu įpūtė 1,66 promilės, o antru pūtimu – 1,60 promilės. Kai pareigūnas tikrino jo girtumą alkotesteriu, jis rankoje laikė savo telefoną. Jam pradėjo skambinti mama, o pareigūnas, tai pamatęs, paėmė jo telefoną ir pabendravo su jo mama, pranešė visą situaciją. Po maždaug 10 minučių į įvykio vietą atėjo jo tėtis, su kuriuo po to nuėjo namo. Jo automobilį „Volkswagen Golf“ išvežė tralas. Nori paminėti, kad jis yra sportuojantis, nerūko, alkoholio nevartoja. Tik, kai kam nors iš jo draugų sueina (duomenys neskelbtini) metų, gali truputį išgerti lengvo alkoholinio gėrimo (alaus, sidro). Dėl įvykio jis labai nuoširdžiai gailisi, supranta, kad pasielgė labai neteisingai, suvokia savo veiksmus ir jų pasekmes (b. l. 59-60).

Liudytojas E. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2023 m. balandžio 14 d., apie 23.30 val. savo automobiliu „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), iš darbo važiavo vienas namo. Apie 22.50 val., jam važiuojant (duomenys neskelbtini) g., pagrindiniu keliu, pajautė smūgį į dešinę pusę iš šalutinio kelio. Jo mašina pradėjo slysti. Kai mašina sustojo kelkraštyje, jis išlipo iš savo automobilio ir pamatė vidury gatvės sustojusį „Volkswagen Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), automobilį, kuris ir buvo atsitrenkęs į jo automobilį. Iš minėto „Volkswagen Golf“ automobilio išlipo jaunas vaikinas, kuris priėjo prie jo ir bandė susitarti be policijos. Tačiau jis pastebėjo, kad vaikino artikuliacija buvo bloga, šis svirduliavo. Jis vaikinui pasakė, kad šis girtas, o jis tą neigė. Vaikinas jo prašė viską išspręsti be policijos, tačiau jų mašinos buvo labai stipriai sudaužytos ir, įtardamas, kad „Volkswagen Golf“ vairuotojas gali būti neblaivus, jis vis tiek paskambino bendruoju pagalbos Nr. 112 ir pranešė apie įvykį. Vaikinas jo toliau prašė be policijos viską išsiaiškinti, tačiau ją jau buvo iškvietęs. Po maždaug valandos į įvykio vietą atvažiavo policijos pareigūnai. Kol laukė policijos pareigūnų, „Volkswagen Golf“ vairuotojas nieko negėrė, visą laiką jis šį matė, kadangi šis vis vaikščiojo paskui jį ir atsiprašinėjo. Atvykus policijos pareigūnams, matė, kaip šie alkotesteriu tikrino vaikino – „Volkswagen Golf“ vairuotojo neblaivumą. Pamena, kad pirmu pūtimu šis pripūtė 1,66 promilės, o antru pūtimu – 1,60 promilės. Po kurio laiko atėjo ir vairuotojo tėtis. Eismo įvykio metu jis nenukentėjo (b. l. 32-33).

Liudytojas P. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog jis dirba (duomenys neskelbtini) vyriausiuoju patruliu. 2023 m. balandžio 14 d., jam kartu dirbant su kolega vyriausiuoju patruliu R. S., iš OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje, įvyko eismo įvykis ir jo kaltininkas galimai neblaivus. Nuvykus į įvykio vietą, sankryžoje pamatė kelkraštyje stovintį automobilį „Toyota“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir kitos pusės kelkraštyje stovintį automobilį „Volkswagen Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Abu automobiliai buvo apdaužyti. Įvykio vietoje buvo ir abiejų automobilių vairuotojai. Automobilio „Toyota“ vairuotojas, kaip vėliau paaiškėjo, vardu E. R., paaiškino, kad, šiam važiuojant pagrindiniu keliu, t. y. (duomenys neskelbtini) gatve, iš šalutinio kelio išvažiavo automobilis „Volkswagen Golf“, kuris nepristabdė ir atsitrenkė į „Toyota“ automobilį. E. R. taip pat nurodė, kad „Volkswagen Golf“ vairuotojas jam pasirodė neblaivus ir, be to, prašė nekviesti policijos. Tačiau šis vis tiek iškvietė. Tuomet su kolega bendravo su „Volkswagen Golf“ vairuotoju. Kaip paaiškėjo, tai buvo E. L. Jis iš karto pajautė nuo E. alkoholio kvapą, jo judesiai buvo nekoordinuoti, kalbėjo ne visai rišliai. Jis E. paklausė, ar šis vartojo alkoholį, jis atsakė, kad taip, prieš maždaug dvi valandas, tetos gimtadienyje. Paklausus, kiek jam metų, šis atsakė – (duomenys neskelbtini). Po to jis vaikino paklausė, kodėl jis taip pasielgė. E. jam paaiškino, kad susipyko su drauge ir išvažiavo pasivažinėti. Tuomet jie patikrino alkotesteriu abiejų vairuotojų blaivumą. E. buvo nustatytos 0,00 promilės, o E. pirmu pūtimu – 1,66 promilės girtumas, o po maždaug 15 minučių antru pūtimu – 1,60 promilės girtumas. E. L. buvo labai susijaudinęs, pradėjo verkti. Paklausė, kur jis gyvena. Šis atsakė, kad čia netoli. Pasakė jam, kad skambintų savo tėvams, kad vienas iš jų ateitų į įvykio vietą. Tačiau kaip tik tuo metu E. pradėjo skambinti jo mama. Jis liepė E. paaiškinti mamai visą situaciją, tačiau matė, kad E. nelabai suprato, dėl to jis pakėlė ragelį ir pradėjo pokalbį su vaikino mama, o po to ir su jo tėčiu. Jis tėčiui viską paaiškino ir paprašė, kad pastarasis ateitų. Šis pasakė, kad greitai bus, nes jam čia eiti tik pusę kilometro. E. tėtis M. atėjo gan greitai, paaiškino jam visą situaciją. Patikrino ir tėvo blaivumą alkotesteriu, nustatė 0,00 promilių blaivumą. Automobilis „Volkswagen Golf“ buvo išvežtas į saugomą aikštelę, dėl E. vairavimo transporto priemonę neturint teisės vairuoti ir dėl eismo įvykio pradėjo teiseną. E. buvo perduotas tėčiui M. pagal vaiko perdavimo aktą ir šie kartu išėjo namo (b. l. 38-39).

Liudytojas M. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog E. L. yra jo sūnus. Savo sūnų galėtų apibūdinti kaip neproblematišką vaiką. Šis labai jautrus, kartais daug pasipasakoja apie savo problemas, o kartais – ne. E. yra atsakingas, pats daro namų darbus, nereikia versti. Iš mokyklos nusiskundimų apie E. niekada nėra gavę. E. yra baigęs programavimo kursus. Turi motorolerio teises. E. šiuo metu laikosi ir „B“ kategorijos teises. 2023 m. sausio 14 d. išsilaikė „Regitros“ teoriją, tačiau praktikos dar nelaikė. 2023 m. vasario 4 d. jis nupirko automobilį „Volkswagen Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris yra užrašytas jo vardu. Jį pirko savo sūnui E. su tikslu, kad, kai šis išsilaikys teises, automobilis bus jo. Jis ir jo žmona turi atskirus savo automobilius. Nuo to momento, kai nupirko minėtą „Volkswagen“ automobilį, jis visą laiką stovėdavo jų namų kieme. E. jį prižiūrėdavo, o, kadangi yra išsilaikęs „Regitroje“ teorijos egzaminą, jis su E. kelis kartus šiuo automobiliu yra važinėję. Tačiau vienas E. niekada automobiliu nėra važiavęs. Automobilio raktai visą laiką yra namuose, kartu su visais kitais automobilių raktais. E. juos kartais paimdavo, tačiau tik tam, kad sutvarkytų automobilį, išvalytų saloną, langus ir pan. 2023 m. balandžio 14 d., apie 18 val. jis kartu su savo žmona, dukra, anūke ir sūnumi E. važiavo į artimos giminaitės gimtadienį kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) gatvėje. Būnant kavinėje, jie visi sėdėjo prie didelio stalo, tačiau sūnus E. sėdėjo kitame stalo gale, prie kito jaunimo. Kadangi jie su žmona beveik nevartoja alkoholio, griežtai šiuo klausimu prižiūri ir sūnų E. Nori paminėti, kad niekada nėra matęs E. išgėrusio. Visos šventės metu jis vis pasižiūrėdavo į E., ar šis nevartoja alkoholio. Vienu momentu pamatė, kad šis rankose laiko šampano taurę. Jis iškart atsistojo ir priėjo prie E. Pasakė, kad negertų alkoholio. E. atsakė „gerai“ ir padėjo taurę atgal ant stalo. Toliau, tiksliai laiko neprisimena, bet tai buvo apie 22-23 val., šventės metu E. priėjo prie jo ir pasakė, kad jau nori važiuoti namo, nes jam čia liūdna. Geriau namie kompiuteriu pažais. Jis pasakė gerai. Nori paminėti, kad E. visiškai neatrodė išgėręs, puikiai orientavosi, nuo jo nesklido alkoholio kvapas. E. pats telefonu išsikvietė sau taksi. Jis dar palydėjo E. iki lauko ir matė, kaip šis sėda į taksi ir nuvažiuoja namo. Su žmona grįžo į namus, (duomenys neskelbtini), apie 12.30-1.00 val. nakties. Nei jis, nei žmona nepastebėjo, kad kieme nėra automobilio „Volkswagen Golf“, kadangi kieme dar stovėjo jo, žmonos ir dukros automobiliai. Užėję namo, pamatė, kad E. namuose nėra, todėl skambino jam į telefoną. Į skambutį atsiliepė pareigūnas ir pasakė, kad jų sūnus E. padarė eismo įvykį. Ir tik tuomet jis pamatė, kad automobilio „Volkswagen Golf“ nėra kieme. Po pokalbio su pareigūnu jis iš karto nuėjo į įvykio vietą, t. y. (duomenys neskelbtini) g. sankryžą. Atėjęs pamatė du sudaužytus automobilius, vieną jo – „Volkswagen Golf“, ir „Toyota“ automobilį. Įvykio vietoje buvo ir pareigūnai. Pareigūnai paaiškino, kad jo sūnus E. padarė autoįvykį ir yra neblaivus. Pareigūnai patikrino alkotesteriu ir jo girtumą. Kadangi buvo visiškai blaivus, pareigūnai jam perdavė jo sūnų E., o automobilį „Volkswagen Golf“ tralas išvežė į aikštelę. Po šio įvykio kalbėjo su sūnumi, šis labai pergyvena, pastoviai atsiprašinėja. Sūnus suvokė savo veiksmus, kad pasielgė labai neteisingai (b. l. 44-46).

2023 m. gegužės 5-8 d. Objektų apžiūros protokole nurodoma, kad buvo apžiūrėti pareigūnų ekipažo V1722 kūno kamera daryti vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuota įvykio vieta bei įvykio dalyviai. Apžiūrimas pirmasis vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20230415-003426UTC+0300“. Įrašo trukmė 30 min. Paleidus vaizdo įrašą matoma, kaip policijos pareigūnai važiuoja tarnybiniu automobiliu. Atvažiavus į įvykio vietą, policijos pareigūnai išlipa iš automobilio ir prieina prie ant kelio stovinčio vyro ir vaikino. Matoma, kaip kelio kelkraštyje stovi pilkos spalvos automobilis, o kitoje gatvės pusėje, kitame kelkraštyje – dar vienas pilkos spalvos automobilis. Matoma, kad automobiliai yra apdaužyti. Pareigūnas Nr. 2 klausia, kuris iš jų yra vairuotojas. Vaikinas pakelia ranką. Sako, kad neturi teisių ir yra kaltas. Toliau vaizdo įraše užfiksuota, kaip pareigūnas prie tarnybinio automobilio tikrina vaikino girtumą. Tikrinimo metu vaikinas prisistato E., pasako, kad pirmą kartą gyvenime normaliai išgėrė ir atsisėdo už vairo pasivažinėti. Alkoholį vartojo prieš maždaug dvi valandas. Toliau matoma, kaip pirmą kartą vaikinui įpūtus į alkotesterį, alkotesteriui suskambėjus garsiniu signalu pareigūnas konstatuoja „vienas šeši šeši“. Pareigūnas praneša, kad reikės palaukti 15-20 minučių ir po to antrą kartą alkotesteriu pasitikrinti girtumą. Pareigūnas įsodina vaikiną į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo kamerą. Vaikinas sako pareigūnams, kad jo tėvai yra baliuje. Tuo metu vaikinui paskambina į telefoną mama ir jis paduoda telefoną pareigūnui Nr. 2, kad šis pabendrautų su mama. Tuo tarpu policijos pareigūnas Nr. 1 užsirašo vaikino duomenis. Toliau pareigūnas Nr. 1 prieina prie vyro ir klausia, ar jam viskas tvarkoje. Vyras atsako, kad prasiskėlė galvą nedaug, tačiau jam medikų pagalbos nereikia. Pareigūnas žibintuvėliu pašviečia į vyro pakaušį, tačiau ant jo matomų žaizdų nesimato. Pareigūnas Nr. 1 duoda vyrui parašyti paaiškinimą dėl eismo įvykio. Pareigūnas grįžta į automobilį ir pildo procesinius dokumentus. Pareigūnai atlieka įvykio vietos apžiūrą. Vyras duoda pareigūnui parašytą paaiškinimą. 23.55 val. pareigūnas Nr. 1 prieina prie tarnybinio automobilio laikino sulaikymo kameros, kurioje sėdi vaikinas, ir paduoda jam iš pakuotės išsilupti alkotesterio vamzdelį. 00.16 val. vaikinas pučia į alkotesterį. Alkotesteriui suskambėjus garsiniu signalu, pareigūnas konstatuoja „vienas šeši nulis“. Toliau vaizdo įraše užfiksuota, kaip pareigūnas alkotesteriu tikrina vyro girtumą. Vyras įpučia 0,00 promilių. Antrajame vaizdo įraše pavadinimu „PSS-20230415-010427UTC+0300“ ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota (b. l. 49-50).

2023 m. balandžio 15 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad 2023 m. balandžio 15 d. E. L. fiksuoti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Asmuo nurodė alkoholį vartojęs prieš 2 valandas. Įvertinus bendrą asmens būklę konstatuota, jog eiti tiesia linija – pėda po pėdos negali; stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) negali. Atlikus neblaivumo patikrą alkoholio kiekio matuokliu Draeger Alcotest 7510 Nr. ARKL-0751, 00.41 val. E. L. iškvėptame ore nustatyta 1,66 promilės etilo alkoholio koncentracija, o 2023 m. balandžio 15 d., 01.00 val. – 1,60 promilės etilo alkoholio koncentracija (b. l. 13).

Alkotesterio „Draeger Alcotest 7510“ Nr. ARKL-0751 kvituose užfiksuota, kad 2023 m. balandžio 15 d. pirmo tikrinimo metu 00.37.54 val. nustatytas 1,66 promilės girtumas, antro patikrinimo metu 01.00.17 val. E. L. nustatytas 1,60 promilės girtumas. Alkotesteris metrologiškai patikrintas, patikra galioja iki 2023 m. birželio 18 d. (b. l. 14-16).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis (2023 m. balandžio leidinys), vidutinė 1998 m. laidos automobilio „Volkswagen Golf“, kategorija M1-AB, hečbekas, kaina Lietuvoje su PVM – 1280 Eur (b. l. 27).

VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio „Volkswagen Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkas yra M. P., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 26).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole su priedais nurodoma, kad buvo apžiūrėtas ir aprašytas lengvasis automobilis „Volkswagen Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuriam po eismo įvykio sudaužytas visas priekis (b. l. 17-23).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad yra įrodyta, jog E. L. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volkswagen Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, jog jo iškvėptame ore yra mažiausia 1,60 promilės etilo alkoholio koncentracija. Pats kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino visiškai ir nurodė, jog įvykio dieną su tėvais buvo giminaitės jubiliejuje, iš šventės su tėvų leidimu parvyko namo, kur jam pasidarė liūdna, todėl pavartojo namie rasto stipraus alkoholio – degtinės „Finlandia“, manydamas, kad alkoholis išsklaidys liūdesį. Tuomet nuėjo į mašiną, kuri buvo jam nupirkta už susitaupytus pinigus, paklausyti muzikos. Po kelių dainų nusprendė apvažiuoti kelis ratus savo automobiliu, nes nesijautė girtas. Už pusės kilometro, sankryžoje išvažiuodamas iš šalutinio kelio dėl blogo matomumo nepastebėjo pagrindiniu keliu iš kairės atvažiuojančio automobilio „Toyota“ ir trenkėsi į jį. „Toyotos“ vairuotojas iškvietė policiją, kol laukė policijos, alkoholio nevartojo. Atvykę pareigūnai nustatė girtumą. Patikrinimo rezultatų kaltinamasis neginčijo. E. L. kaltę taip pat įrodo bei jo paaiškinimus patvirtina liudytojo E. R. parodymai apie tai, kad važiuojant iš darbo namo pagrindiniu keliu ((duomenys neskelbtini) gatve), sankryžoje pajautė smūgį į automobilio dešinę pusę iš šalutinio kelio. Kai mašina nuslydusi į kelkraštį sustojo, išlipęs pamatė vidury gatvės sustojusį „Volkswagen Golf“ automobilį, kuris prieš tai buvo atsitrenkęs į jo automobilį. Jaunas „Volkswagen Golf“ vairuotojas norėjo susitarti be policijos, bet pastebėjęs jo blogą artikuliaciją ir svirduliavimą bei įtardamas, kad vaikinas neblaivus, policiją iškvietė. Kol atvyko policija, vaikinas nieko negėrė, vaikščiojo paskui jį ir atsiprašinėjo. Policijos pareigūnai dviem pūtimais vaikinui nustatė 1,66 ir 1,60 promilės girtumą. Policijos pareigūnas P. S. paliudijo, kad pagal iškvietimą atvykęs į eismo įvykio vietą, (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje rado du apdaužytus automobilius „Volkswagen Golf“ ir „Toyota“ bei abiejų automobilių vairuotojus. „Toyota“ vairuotojas aiškino, kad jam važiuojant pagrindiniu keliu, iš šalutinio išvažiavo ir į jį trenkėsi automobilis „VW Golf“, pastarojo vairuotojas jam pasirodė neblaivus. Bendraudamas su „Volkswagen Golf“ vairuotoju E. L., pajuto nuo jo alkoholio kvapą, pastebėjo nekoordinuotus judesius ir ne visai rišlią kalbą. Iškviestiems policijos pareigūnams patikrinus E. L. alkotesteriu, įtarimas, kad „Volkswagen Golf“ vairuotojas neblaivus, pasitvirtino. Tuo tarpu „Toyota“ vairuotojas buvo blaivus. Neblaivumo nustatymo aktas ir alkotesterio „Draeger Alcotest 7510“ Nr. ARKL-0751 rodmenys objektyviai patvirtino, kad E. L. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis vairavo neblaivus, jam nustatytas vidutinis girtumas – 1,60 promilės. Prietaisas metrologiškai patikrintas, pagrindo abejoti jo duomenimis nėra. Visi šie duomenys tarpusavyje sutampa, vieni kitus papildo, jie nėra prieštaringi. Nors kaltinamasis teigė, jog nepaisant išgertos degtinės, sėsdamas vairuoti jis jautėsi gerai, bylos faktinės aplinkybės tai akivaizdžiai paneigia, neblaivumo nustatymo akte nurodoma aplinkybė, kad eiti tiesia linija vairuotojas nesugebėjo, pataikyti pirštu į nosies galą taip pat, aplinkinių pastebėti koordinacijos sutrikimai, dėmesio stoka sankryžoje, liudija, kad dėl išgerto alkoholio kaltinamojo koordinacija ir reakcija buvo gerokai sutrikusios, vairuodamas tokios būklės jis kėlė akivaizdų pavojų kitiems eismo dalyviams ir jų turtui. Būdamas išgėręs stipraus alkoholio – degtinės kaltinamasis turėjo suvokti, kad jis yra apgirtęs ir transporto priemonės vairuoti negali, juolab, kad dar nėra įgijęs teisės vairuoti, bet sąmoningai ignoravo šį faktą, t. y. darydamas nusikalstamą veiką veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, kadangi jis transporto priemonę valdė, kai nustatytas 1,5 promilės viršijantis girtumas.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisme buvo gautas kaltinamojo tėvo M. P. prašymas atleisti E. L. nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jo atsakomybei pagal laidavimą. Prašyme nurodoma, jog kaltinamasis atitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje nurodytas sąlygas atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, neskiriant užstato. M. P. pagal išsilavinimą yra buhalteris, yra keturių bendrovių vyr. buhalteris, dar vienos – generalinis direktorius. Daug metų ir sėkmingai dirba šį darbą. Nėra teistas, jo asmeninės savybės ir veiklos pobūdis darys sūnui teigiamą įtaką, todėl mano, kad yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo (b. l. 112-113). Taip pat gautas analogiškas kaltinamojo E. L. prašymas, kuriame šis nurodo, kad anksčiau nebuvo teistas, nėra padaręs jokios nusikalstamos veikos, mokykloje pagal pažangumą yra pirmame pažangiausių mokinių penketuke, suprasdamas savo netinkamą ir nepateisinamą elgesį pilnai pripažįsta kaltę ir atlygino eismo įvykiu padarytą žalą. Labai gailisi dėl įvykio, tai bus pamoka visam gyvenimui. Suprato, kad Kelių eismo taisyklių nesilaikymas gali atnešti daug nelaimių ne tik jam, bet ir kitiems asmenims. Ateityje laikysis įstatymų ir nedarys jokių teisės pažeidimų. Prašo atleisti jį nuo atsakomybės pagal laidavimą minimaliam terminui, laiduotoju paskiriant tėvą M. P., kuris jam yra autoritetas, yra asmuo, vertas teismo pasitikėjimo ir ateityje jam darys teigiamą įtaką (b. l. 122-123). Abu asmenys patvirtino, kad jiems yra žinomos ir suprantamos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pasekmės.

Teisiamojo posėdžio metu M. P. prašė atleisti jo sūnų nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Paaiškino, kad yra kaltinamojo tėvas. Sūnus yra atsakingas ir savarankiškas jaunuolis. Žino savo tikslą ir daro viską, kad jo pasiektų. Turi teisę vairuoti motorolerį. Pats išmoko teoriją, Regitroje išsilaikė teises. Tėvams jo pamokų tikrinti nereikia, jis viską pats padaro. Atlieka pareigas, priskirtas namuose. Jo nereikia tėvams kontroliuoti. Jei šeimoje būna ginčų, sūnus sugeba išklausyti kitų argumentus, taip pat apginti savo nuomonę. Jei mato, kad yra neteisus, pats tai pripažįsta. Jis jautrus, tačiau nėra užsispyręs. Įvykusi situacija jam visiškai nebūdinga. Jiems, kaip tėvams, iki šiol sunku patikėti tuo, kas įvyko. Apie įvykį sužinojo iš policijos. Iš pradžių net galvojo, kad tai balandžio 1 d. pokštas. Sūnus labai pergyvena dėl įvykio. Klauso jo, kaip tėvo. Pernai vasarą susirado darbą ir dirbo (duomenys neskelbtini). Šiemet ta pati įmonė jį su malonumu priėmė vėl. Nuo birželio 11 d. dirba. Sūnus iki šiol nesupranta, kaip viskas atsitiko. Matomai nesuprato, kad yra apgirtęs. Jautėsi gerai. Per dvejus motorolerio vairavimo metus yra padaręs tik vieną KET pažeidimą, nes nežinojo, kad su savimi reikia vežiotis dokumentus. Jis pats (laiduotojas) taip pat nėra linkęs daryti kelių eismo taisyklių pažeidimus. Du kartus eisme krovininis automobilis buvo uždengęs kelio ženklus, tad nedaug yra viršijęs greitį, nežinodamas, koks ten greitis leidžiamas. Jis nėra greičio mėgėjas, sūnus mato, kaip jis važinėja, kaip laikosi Kelių eismo taisyklių. Stengiasi vairuodamas jam būti pavyzdžiu. Sūnus labai norėjo nuo 18 metų turėti teises ir automobilį. Norėjo praktikuotis vairuoti jau su savo automobiliu, pats jį susirado, dvejus metus taupė jam pinigus. Niekas iš šeimos tuo automobiliu nesinaudojo. Jis pats tik vieną kartą juo pavažiavo, kad pažiūrėtų, kas per mašina. Ketino vėliau perregistruoti mašiną sūnaus vardu.

Vadovaujantis BK 40 straipsnio nuostatomis, nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali būti atleistas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą. Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-31/2010, Nr. 2K-51/2010).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad E. L. padarė nesunkų nusikaltimą, yra neteistas ir nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (b. l. 80), per pastaruosius penkerius metus tik du kartus buvo baustas administracine tvarka: vieną kartą už važiavimą visuomeniniu transportu be bilieto, kitą – už tai, kad sustabdytas nepateikė transporto priemonės techninės apžiūros ir draudimo dokumentų, abi baudos sumokėtos, nuobaudų galiojimas išnykęs (b. l. 81-82). Savo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, tai lengvina jo atsakomybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sunkinančių kaltinamojo atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Girtumas yra jo veiką kvalifikuojanti aplinkybė ir atsakomybės nesunkina. Teigiamai charakterizuojamas ugdymo įstaigos administracijos. (Duomenys neskelbtini) administracija apibūdina E. L. kaip pareigingą, mandagų, aktyviai mokyklos gyvenime dalyvaujantį mokinį, nepraleidinėjantį pamokų, gerai besimokantį. Nurodoma, kad vaiko tėvai labai rūpinasi sūnumi, domisi jo pasiekimais ir elgesiu (b. l. 79). Bylos nagrinėjimo dienai E. L. jau pilnametis. Todėl, įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pobūdį bei pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, galima pagrįstai manyti, jog dalyvavimas baudžiamajame procese jam padarė pakankamą poveikį, E. L. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų ir gali būti atleistas nuo atsakomybės pagal laidavimą be papildomų įpareigojimų, kurie būtų privalomi taikant BK 93 straipsnyje numatytą nepilnamečio atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės (būtų skiriamos auklėjamojo poveikio priemonės). Nagrinėjamu atveju E. L. yra palankesnis ne BK 93 straipsnio, o BK 40 straipsnio nuostatų taikymas.

BK 40 straipsnyje yra nustatyta, kad asmuo pagal laidavimą gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tokiu atveju, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Kaip jau minėta, byloje pateiktas prašymas perduoti E. L. jo tėvo M. P. atsakomybei pagal laidavimą. Pateikti duomenys patvirtina, kad M. P. neteistas (b. l. 117), per pastaruosius penkerius metus penkis kartus baustas administracine tvarka, daugiausiai už nedidelius KET pažeidimus (b. l. 118-120). Teigiamai charakterizuojamas darbdavio, kuris jį apibūdina kaip atkaklų, darbštų, pasižymintį geru strateginiu mąstymu darbuotoją, principingą, savikritišką, reiklų sau ir kitiems asmenį, kruopštų ir pareigingą vadovą, atsakingą ir patikimą žmogų (b. l. 116). Po eismo įvykio atlygino sudaužyto automobilio savininkui turtinę žalą (b. l. 121). Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atlikto nepilnamečio individualaus vertinimo metu pažymėta, kad abu nepilnamečio tėvai dirbantys, jie geba rūpintis, auklėti ir ugdyti sūnų, tarpusavyje nekonfliktuoja ir neturi žalingų įpročių. Bendraujant su tėvu ir vaiku stebimas glaudus tarpusavio pasitikėjimu pagrįstas santykis (b. l. 73-74). Teismo įsitikinimu, M. P. charakterizuojantys duomenys, jo ir kaltinamojo artimas, ilgalaikis bei tvirtas šeimyninis ryšys, savitarpio pasitikėjimu, pagarba ir parama pagrįsti santykiai leidžia pagrįstai konstatuoti, jog jis yra vertas teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą poveikį sūnui E. L. Taigi įvertinus aukščiau išdėstytą konstatuotina, jog M. P. atitinka įstatyme numatytus laiduotojui keliamus reikalavimus.

Teismui nustačius visas BK 40 straipsnyje numatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas, E. L. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę, laiduotojo asmenybę, jų socialinę ir turtinę padėtį (kaltinamasis dar moksleivis, turi galimybę dirbti tik vasarą) nustatytinas minimalus BK 40 straipsnyje numatytas laidavimo terminas, be užstato.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Pagal BK 67 straipsnį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tuo tarpu pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi ir teismų praktika, baudžiamojo poveikio priemonių taikymo, tarp jų ir turto konfiskavimo, ir jų parinkimo klausimas paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018 ir kt.). Pagal teismų praktiką tai, ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės, kelias ir kokias iš jų tikslinga parinkti, kiekvienoje byloje teismas sprendžia individualiai, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, nagrinėjamos padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Asmeniui, atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamojo poveikio priemonė skiriama vadovaujantis šių priemonių prevencine paskirtimi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-511/2019 ir kt.).

E. L. šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus, t. y. nusikalstamą veiką padarė naudodamasi teise vairuoti transporto priemones. BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teismas vertina, kad E. L. pirmą kartą teisiamas už nusikalstamą veiką, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, niekada nėra praeityje baustas už vairavimą esant neblaiviam. Tačiau, kita vertus, kaltinamasis pasielgė itin lengvabūdiškai, nevertindamas, kad po neseniai vartoto alkoholio jo reakcija ir koordinacija gali būti sutrikusi, teisės vairuoti jis apskritai dar neturi, vairuodamas neblaivus sukėlė eismo įvykį. Šios aplinkybės rodo neatsakingą kaltinamojo požiūrį į eismo saugumą. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad kaltinamasis lengvabūdiškai sėdo vairuoti automobilį neblaivus, nors tam visiškai nebuvo būtinybės. Vis tik, teismo įsitikinimu, svarbu ir tai, kad kaltinamasis yra itin jauno amžiaus, nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis, taigi gyvenimiškos patirties stoka, jaunatviškas negebėjimas pasirinkti tinkamą variantą problemos sprendimui vietoj alkoholio vartojimo galimai ir įtakojo nepakankamai atsakingą elgesį, nes kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys sudaro pagrindą manyti, kad teisei priešingas elgesys kaltinamajam nėra būdingas, o buvo atsitiktinio pobūdžio. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, tai, kad įvykiu sukeltos pasekmės, tuo pačiu – į tai, kad administraciniame procese nukentėjusiam asmeniui žala atlyginta, kaltinamasis ne tik mokosi, bet ir dirba, kas rodo, kad jis linkęs elgtis atsakingai, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirtį padės įgyvendinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimas terminui, viršijančiam įstatymų leidėjo nustatytą minimumą, tačiau nesiekiančiam šio termino vidurkio – vieneriems metams šešiems mėnesiams. Terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

BK 72 straipsnyje numatyta, jog turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Teismų praktikoje atkreiptas dėmesys į tai, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Todėl taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas. Tai reiškia, kad už teisės pažeidimą skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017).

E. L. nurodo, jog vairavo tėvo M. P. vardu registruotą transporto priemonę, tačiau kaltinamasis nurodė, o jo tėvas patvirtino, kad automobilis įgytas už vaiko pinigus ir faktinis jo savininkas yra sūnus, automobilis buvo registruotas tėvo vardu, kol sūnus išsilaikys teises, vėliau būtų buvęs perrašytas jam. M.P. juo nesinaudojo ir neprieštarauja, kad jis būtų konfiskuotas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konfiskuotinas pats automobilis, o ne jo vertė.

Lietuvoje analogiškos transporto priemonės „Volkswagen Golf“ vidutinė vertė su PVM yra 1280 eurų, kuri neabejotinai yra sumažėjusi po eismo įvykio, todėl transporto priemonės konfiskavimas tikrai nėra neproporcinga padaryto teisės pažeidimo pavojingumui baudžiamojo poveikio priemonė.

Teismo įsitikinimu, aptartos baudžiamojo poveikio priemonės motyvuos kaltinamąjį ateityje elgtis atidžiai bei rūpestingai, nepažeidinėti visuomenėje galiojančių taisyklių ir eismo saugumo reikalavimų.

Kiti procesiniai klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu E. L. paskirtos kardomosios priemonės specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 62-63) – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – panaikintinos.

Kompiuterinė laikmena su vaizdo įrašais iš įvykio vietos bei pranešimo Bendrajam pagalbos centrui įrašu paliktina saugoti prie bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

E. L. (E. L.) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, perduodant jį M. P. (M. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams, be užstato, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti E. L. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi ir 72 straipsniu, paskirti E. L. baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti jam priklausantį, tačiau M. P. vardu registruotą automobilį „Volkswagen Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini).

Kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – panaikinti.

Kompiuterinę laikmeną su vaizdo įrašais iš įvykio vietos bei pranešimo Bendrajam pagalbos centrui įrašu palikti saugoti prie bylos.

E. L. išaiškinti, kad jeigu laidavimo metu jis padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti panaikintas ir tokiu atveju bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Taip pat išaiškinti, kad jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

M. P. išaiškinti, kad jis, būdamas laiduotoju, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju, atsižvelgus į laidavimo atsisakymo priežastis, bus sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ilona Mateikienė