- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-10-31
- Bylos Nr.
- 2-14577-909/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-11124-2012-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Justa Raciūtė
- Ieškovas
- N. G.
- Atsakovas
- UAB „VITLENA“
- Kategorijos
- 14.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 14.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 14.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėja Justai Raciūtei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės N. G. ieškinį atsakovui UAB „VITLENA“ dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, neturtinės žalos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į teismą dėl 728 Lt neišmokėto darbo užmokesčio, 7 644 Lt delspinigių, 728 Lt išeitinės išmokos, 364 Lt už nepanaudotas atostogas, 1 000 Lt neturtinės žalos, 5 procentų metinių palūkanų priteisimo iš atsakovo UAB „VITLENA“ (b.l. 1-5). Ieškovė nurodė, kad įsidarbino pas atsakovą įmonėje masažuotoja už 400 Lt darbo užmokestį per mėnesį. 2011-12-19 ieškovė buvo įspėta apie darbo sutarties nutraukimą, nuo 2012-01-09 ieškovė buvo priverstinėje prastovoje. Nurodė, kad atsakovas jai yra nesumokėjęs už 2012 m. sausio ir vasario mėnesius. Taip pat nurodo, kad atsakovui nesumokėjus jai darbo užmokesčio, jai teko skolintis pinigų, jausti stresą, nepatogumus, teko apriboti būtiniausius poreikius, dėl ko ieškovė patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 1000 Lt.
Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovas 2012-10-17 pateikė darbo sutarties kopiją, darbo grafiko kopijas, pažymą apie apskaičiuotą ir neišmokėtą vidutinį darbo užmokestį bei kitus dokumentus, kuriuos buvo atsakovas įpareigotas pateikti 2012-08-13 nutartimi (b.l. 37-47).
UAB „VITLENA“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, gautas įmonės direktoriaus D. K. prašymas atidėti teismo posėdį. Prašyme nurodyta, kad įmonė dėl finansinių sunkumų negali turėti advokato, o D. K. negali atvykti dėl ligos (b.l. 36). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymui savo prašymui pagrįsti, todėl teismas šio prašymo netenkino ir, ieškovei neprieštaraujant, nutarė bylą nagrinėti atsakovo atstovui posėdyje nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 246 str. 2 d.). Parengiamajame teismo posėdyje papildomi pasirengimo bylai nagrinėti teisme veiksmai nebuvo reikalingi, todėl, vadovaudamasis CPK 231 straipsnio 5 dalimi, teismas pradėjo bylą nagrinėti iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio, nepriimdamas CPK 232 straipsnyje nurodytos nutarties.
Šalies argumentai
Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad jai darbo užmokestis nebuvo sumokėtas už 2012 metų sausio-vasario mėnesius. Atsakovo pateiktų darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų duomenų teisingumo neginčijo, nesutiko su atsakovo paskaičiuotų delspinigių dydžiu, mano, kad jie turėtų būti skaičiuojami nuo 2012 m. sausio 1 d. iki ieškinio teismui padavimo dienos. Ieškovė prašė ieškinį tenkinti visiškai.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė dirbo masažuotoja UAB „VITLENA“ nuo 2010-10-26 iki 2012-02-21 sudarytos Darbo sutarties Nr. 35 pagrindu (b.l. 37-39). 2011-12-19 ieškovei buvo įteiktas įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 129 straipsnio 2 dalį (b.l. 7). Tarp ieškovės ir atsakovo susiklostę darbo santykiai 2012-02-21 nutrūko pagal DK 129 straipsnio 2 dalį (b.l. 37-39). VSDFV duomenimis ieškovei buvo apskaičiuotas mokėtinas darbo užmokestis ir išeitinė išmoka (b.l. 11), tačiau faktiškai jis buvo neišmokėtas (b.l. 41, 42, 43, 47).
Pagal DK 93 straipsnį darbdavys privalo suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu. DK 35 straipsnis nustato, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Įvertinus byloje esančius įrodymus konstatuotina, kad atsakovas neįvykdė prievolės laiku mokėti darbo užmokestį (b.l. 37-39, 40, 41, 42, 43). Taip pat ieškovei nebuvo sumokėta kompensacija už 17,5 darbo dienų nepanaudotas kasmetines atostogas (b.l. 41) (DK 177 str.) bei 779,52 Lt išeitinė išmoka, mokėtina už du mėnesius pagal ieškovės darbo stažą (b.l. 41) (DK 140 str. 1 d. 2 p.).
DK 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo iš darbo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Byloje nustačius, kad atsakovas neįvykdė pareigos atsiskaityti su atleidžiama darbuotoja, ieškovės naudai iš atsakovo priteistina 1563,42 Lt (neįskaitant mokesčių) nesumokėto darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, išeitinės išmokos (DK 141 str. 1 d., 186 str., 229 str., CPK 417 str.).
DK 141 straipsnio 3 dalis nustato, kad „kai su darbuotoju uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelstą laiką“. Remiantis 2003-05-27 Vyriausybės nutarimu Nr. 650 ,,Dėl darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo”, vienos darbo dienos vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas sumuojant 3 paskutinius kalendorinius mėnesius, einančius prieš tą mėnesį, už kurį mokamas vidutinis užmokestis ir gauta suma dalijama iš faktiškai dirbtų dienų skaičiaus. Pagal darbdavio pažymą ieškovės vidutinis dienos darbo užmokestis sudaro 18,65 Lt (b.l. 41). Atsakovas pateikė įrodymus, kad su ieškove nėra atsiskaityta ne dėl jos kaltės, todėl, vadovaujantis DK 141 straipsnio 3 dalimi, ieškovei už laikotarpį nuo atleidimo dienos (2012-02-21) iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2012-10-31) priteistina 3201,12 Lt vidutinio darbo užmokesčio (neįskaitant pajamų mokesčio ir privalomojo socialinio draudimo įmokos) (18,65 Lt x 177 d.d. ? 3301,05 Lt), o už laikotarpį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos – po 18,65 Lt (neįskaitant pajamų mokesčio ir privalomojo socialinio draudimo įmokos) per dieną, už 20 val. per savaitę, nuo sprendimo priėmimo dienos (2012-10-31) iki visiško atsiskaitymo (CPK 417 str.).
Dėl delspinigių
Ieškovė prašo priteisti 7 644 Lt delspinigių nuo to momento, kada turėjo būti išmokėtas darbo užmokestis iki ieškinio padavimo dienos. Pagal DK 207 straipsnį „kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui išmokami įstatymų nustatyto dydžio delspinigiai“. Lietuvos Respublikos delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje numatyta sankcija darbdaviui taikoma tol, kol darbuotoją ir darbdavį sieja darbo santykiai. Tokį delspinigių instituto taikymą patvirtina ir kasacinio teismo praktika, kurioje ne kartą aiškinta, kad delspinigiai yra skaičiuojami už laiką, kol darbuotojui išmokamos pavėluotos išmokos, bet ne ilgiau, kaip iki darbo santykių su išmokas pavėlavusiu išmokėti darbdaviu pasibaigimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2001 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-679/2001; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2010).
Taigi nagrinėjamoje byloje delspinigiai turėjo būti skaičiuojami iki atleidimo iš darbo dienos - 2012-02-21. Pagal atsakovo pateiktą pažymą už 2012 m. sausio mėnesio vėluotą išmokėti darbo užmokestį delspinigių suma yra 26,26 Lt, už 2012 m. vasario mėnesį – 69,84 Lt (b.l. 43). Atsižvelgiant į tai, jog byloje nustatyta, kad darbo užmokestis vėluojamas išmokėti dėl atsakovo kaltės, iš jo ieškovei priteistina 0,07 proc. dydžio delspinigiai iki atleidimo iš darbo dienos nuo neišmokėtos sumos, iš viso 96,10 Lt (DK 207 str. 1 d., 2012-01-19 Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas Nr. A1-30 „Dėl delspinigių dydžio patvirtinimo“). Nors ieškovė teismo posėdžio nesutiko su atsakovo pateiktu delspinigių skaičiavimu, tačiau nenurodė teismui konkrečių nesutikimo motyvų. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovė neteisingai skaičiuoja delspinigius, todėl ieškinio reikalavimas dalyje dėl 7547,90 Lt delspinigių priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl neturtinės žalos
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnis yra specialioji teisės norma, reglamentuojanti neturtinės žalos atlyginimą. Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos neturtinės žalos atlyginimo sąlygos ir jos dydžio skaičiavimo kriterijai. Teismas, spręsdamas neturtinės žalos klausimą, taip pat privalo vadovautis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais. Aiškindamas ir taikydamas šias materialinės teisės normas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra savarankiškas pažeistų darbo sutarties šalių teisių gynimo būdas (DK 250 str.), taikomas tada, jeigu nustatomos būtinosios atsakomybės sąlygos: neteisėta veika, dėl neteisėtos veikos patirta neturtinė žala, priežastinis neteisėtos veikos ir neturtinės žalos ryšys, kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje B. T. v. Ukmergės nestacionarių socialinių paslaugų centras, bylos Nr. 3K-3-37/2009). Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus, ir ji priteisiama tuo atveju, kai nustatoma, jog teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 29 d. nutartis civilinėje byloje A. G. v. UAB „Skuodo komunalinis ūkis“, bylos Nr. 3K-3-400/2008).
Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo priteisti 1000 Lt neturtinės žalos, nurodydama, kad darbdaviui laiku nesumokėjus darbo užmokesčio, ji privalėjo skolintis pinigų, teko labai apriboti savo poreikius, dėl to ji patyrė emocinį stresą, nepatogumus, atsirado neužtikrintumas dėl ateities. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovo turtinė padėtis yra sunki, yra kreiptasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismas įvertindamas tai, kad ieškovei laiku nebuvo mokamas darbo užmokestis ir su ja nebuvo visiškai atsiskaityta atleidimo iš darbo dieną, pripažįsta, kad atsakovas pažeidė teisės aktų reikalavimus, tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad darbo užmokestis nebuvo išmokėtas dėl įmonės sunkios ekonominės situacijos, ieškovė laiku buvo įspėta apie ketinimą nutraukti darbo sutartį dėl darbų apimties ir finansinių lėšų sumažėjimo (b.l. 7), dėl ko ji kitoje įmonėje įsidarbino nuo 2012-01-10 (b.l. 9), nenustatęs, kad ieškovė būtų buvusi atleista neteisėtai, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo principais, atmeta ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo kaip nepagrįstą.
Dėl procesinių palūkanų
Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šis ieškinio reikalavimas negali būti tenkinamas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.37 straipsnis, kurio 2 dalyje įtvirtinta skolininko pareiga mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, netaikomas darbo bylose (siekiant skatinti teismų sprendimų vykdymą), nes yra taikomas specialaus pobūdžio DK 300 straipsnis. Pagal įstatyminį reglamentavimą DK nuostatos reguliuodamos darbo santykius turi pirmenybę bendrųjų privatinės teisės nuostatų atžvilgiu (DK 11 straipsnio 1 dalis). DK 300 straipsnis yra speciali darbo teisės norma, pagal kurią, tais atvejais, kai darbdavys nevykdo teismo sprendimo, darbuotojo prašymu teismas priima nutartį išieškoti darbuotojui darbo užmokestį už visą laiką nuo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos iki jo įvykdymo dienos. Ši DK nuostata įstatymo leidėjo iš esmės yra skirta skatinti darbdavį vykdyti prievoles darbuotojų naudai, tokiu būdu darbuotojui suteikiant papildomą teisių ir teisėtų interesų teisminę gynybą. Pabrėžtina, kad kartu taikant tiek DK 300 straipsnį, tiek CK 6.37 straipsnį dėl procesinių palūkanų susidarytų netoleruotina dvigubų finansinių sankcijų taikymo situacija, todėl darbo santykiuose taikytinas tik DK 300 straipsnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2010). Procesinės palūkanos priteisiamos tuo atveju, kai ginčas kyla ne iš darbo, o iš civilinių teisinių santykių. Įstatymų leidėjas darbuotojams yra numatęs kitus teisių gynimo būdus, kaip pavyzdžiui vidutinio darbo užmokesčio priteisimas už uždelsimo laiką, priverstinės pravaikštos laiką ir pan. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nagrinėjamu atveju, ieškovės reikalavimas dėl 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo yra netenkintinas, kadangi ieškovei yra priteistas vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką nuo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas iš dalies, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 149 Lt žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 1 d. 1 p., 96 str. 1 d.).
Kadangi iš atsakovo priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/ 1K-355 nustatyta minimali 10 Lt suma, todėl nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 414 straipsniu,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo UAB „VITLENA“, j.a.k. 123095275, ieškovės N. G., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 1563,42 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus šešiasdešimt tris Lt 42 ct) neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų (neįskaitant pajamų mokesčio ir privalomojo socialinio draudimo įmokos), 96,10 Lt (devyniasdešimt šešis Lt 10 ct) delspinigių, 3301,05 Lt (tris tūkstančius tris šimtus vieną Lt 05 ct) vidutinio darbo užmokesčio (neįskaitant pajamų mokesčio ir privalomojo socialinio draudimo įmokos) už uždelsimo laiką nuo darbo sutarties nutraukimo (2012-02-21) iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2012-10-31) bei vidutinį darbo užmokestį skaičiuojant po 18,65 Lt (aštuoniolika Lt 65 ct) (neįskaitant pajamų mokesčio ir privalomojo socialinio draudimo įmokos) per dieną, už 20 val. per savaitę, nuo sprendimo priėmimo dienos (2012-10-31) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Sprendimo dalį dėl 389,76 Lt (trijų šimtų aštuoniasdešimt devynių Lt 76 ct) (neįskaitant pajamų mokesčio ir privalomojo socialinio draudimo įmokos) išieškojimo ieškovei N. G. iš atsakovo UAB „VITLENA“ vykdyti skubiai.
Likusioje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo UAB „VITLENA“, j.a.k. 123095275, 149 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt devynis Lt) bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą (sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660). Mokėjimo kvitą būtina pateikti teismui.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.