Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2018-05-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-554-224/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2018-05-10
Bylos Nr.
1-554-224/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jonas Malinauskas
Kaltinamasis
H. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-554-224/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14972-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.1; 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.8; 1.1.8.12; 1.1.8.15; 1.1.13; 1.2.4.6.1; 2.1.16.1.9; 2.1.16.1.13; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 10 d.Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėjas Jonas Malinauskas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Neringos Kaminskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje H. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), turintis vidurinį išsilavinimą, išsituokęs, nedirbantis, teistas Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį, 64¹ straipsnį, paskirta galutinė 6 mėnesių viešųjų darbų bausmė, bausmę atlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis H. J. 2018 m. kovo 31 d. apie 16.00 val. (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo bendro naudojimo koridoriuje, pirmame aukšte, konflikto metu, tyčia smurtavo prieš Ž. M., kuriai jis sugriebė už plaukų, juos patempė bei delnu sudavė jai vieną kartą į veido sritį ir taip smurtaudamas nukentėjusiajai Ž. M. sukėlė fizinį skausmą.

Apklaustas įtariamuoju, H. J. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė, jog kaltu prisipažįsta pilnai bei paaiškino, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). Jo kaimynė Ž. M. gyvena to paties namo trečiame aukšte, o jis gyvena pirmame aukšte. 2018 m. kovo 31 d. apie 16.00 val. jis išėjo iš savo namų, kadangi ėjo į krepšinio rungtynes. Jam išėjus pro buto duris, pirmame aukšte, laiptinėje stovėjo dvi kaimynės – Ž. M. ir I. Lipdamas laiptais, jis atsitrenkė į Ž. M.. Jam atsitrenkus, Ž. M. paklausė jo „ar nepraeini?“. Dėl to tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kurio metu jis sugriebė Ž. M. už plaukų ir nestipriai timptelėjo. Tuomet kaimynė I. atsistojo tarp jo ir Ž. M., tačiau jis dar vieną kartą sudavė delnu Ž. M. per veidą, kur tiksliai ir į kurią pusę sudavė, jis pasakyti negali. Netrukus iš Ž. M. buto atėjo ir jos vyras, tačiau visas konfliktas tarp jo ir Ž. M. jau buvo nurimęs. Ž. M. vyras paklausė, kas įvyko, tačiau jis jam nieko nesakė ir išėjo pro lauko duris. Po to įvykio jis nekalbėjo su Ž. M., tačiau dėl šio įvykio jis atsiprašys jos. Dėl savo poelgio jis nuoširdžiai gailisi, pažada, kad ateityje daugiau taip nepasikartos. Tą dieną jis buvo blaivus, taip pasielgė, nes labai susinervino dėl to ir sudavė Ž. M.. Jis supranta, kad savo poelgiu galėjo Ž. M. sukelti fizinį skausmą (bylos lapai (toliau – b. l.) 52 – 53).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu byloje surinkti bei žemiau aptariami įrodymai.

Nukentėjusioji Ž. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. kovo 31 d. apie 16.00 val. ji susiruošė eiti į miestą. Jai išėjus į laiptinę, pirmame namo aukšte, adresu (duomenys neskelbtini) sutiko pareinant kaimynę iš (duomenys neskelbtini) buto I. O.. Jos abi sustojo pasikalbėti. Joms besikalbant, iš (duomenys neskelbtini) buto išėjo jų kaimynas vardu H., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus. H., lipdamas laiptais žemyn, tyčia savo dešiniu pečiu užkabino jai kairį petį. Tuomet ji be pykčio pasakė kaimynui „ką tu nepraeini?“. Tuomet kaimynas H. atsisuko į ją ir, pasakęs „kas tau nepatinka, nori problemų?“, sugriebė jai už kairės rankos ir patempė. Ji nustūmė nuo savęs H. Tada jis supyko ir pradėjo rodyti agresiją, sugriebė kaire ranka jai už palaidų plaukų ir patempė. Ji norėjo bėgti į namus, o H. – ją vytis, tačiau jam kelią pastojo kaimynė I. O.. Tuomet ji pasakė H., kad jeigu jis nenusiramins, tai iškvies policiją. Tuomet H. per I. O. delnu sudavė jai į kairę veido pusę ir bandė kumščiu dar kartą suduoti, bet nepataikė, nes jį prilaikė I. O.. H. pradėjo žodžiais grasinti, kad ji negyvens, koliojo ją necenzūriniais žodžiais. Tada iš buto atėjo jos vyras V. M.. H. pradėjo provokuoti jos vyrą eiti su juo muštis, tačiau jos vyras nesileido į kalbas. Tuomet H. išėjo iš laiptinės, o ji su savo vyru grįžo į namus. Tai buvo pirmas kartas, kai šis kaimynas prieš ją smurtavo. Dėl kokių priežasčių prieš ją smurtavo H., ji nežino. Kuomet kaimynas H. patempė jai už plaukų ir sudavė delnu į veidą, jai skaudėjo ir ji jautė fizinį skausmą, tačiau kai jis buvo sugriebęs jai už rankos, ji skausmo nepajautė, kadangi buvo su striuke. Civilinio ieškinio ikiteisminio tyrimo metu ji nereikš (b. l. 26 – 29, 30 – 31).

Liudytoja I. O. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyvena name adresu (duomenys neskelbtini). 2018 m. kovo 31 d. apie 16 val. 15 min. ji, grįžusi iš parduotuvės, name, kuriame gyvena, laiptinėje, pirmame aukšte susitiko kaimynę Ž. M. ir sustojo pasikalbėti. Joms besikalbant, iš pirmame namo aukšte esančio (duomenys neskelbtini) buto išėjo ten pas draugę gyvenantis vyriškis vardu H. Ar jis buvo blaivus, ji negali pasakyti, iš pažiūros jis neatrodė neblaivus. H., praeidamas pečiu užkliudė Ž. M., o ši jam pasakė „nepraeini?“. Tuomet H. kažką atsakė, ji girdėjo tokius žodžius kaip „kas tau yra?“, „žiurkė“ ir dar įvairių keiksmažodžių. Taip pat H. užsimojo dešine ranka ir delnu pliaukštelėjo Ž. M. į dešinę veido pusę. Tuomet ji atsistojo tarp H. ir Ž. M. ir bandė juos išskirti, kadangi tiek Ž. M., tiek ir H. vienas kitą įžeidinėjo ir keikė necenzūriniais žodžiais, H. dar bandė paliesti Ž. M. už plaukų tačiau ji jam to neleido. Netrukus iš buto atėjo Ž. M. vyras V. M., tačiau jis H. nieko nesakė ir nesileido į konfliktą su juo. H. taip pat nieko nesakė Ž. M. vyrui, nesiūlė jam eiti aiškintis ar muštis, ar kažko panašaus. Netrukus H. išėjo iš laiptinės, Ž. M. vyras grįžo į butą, o pati Ž. M. išėjo į vaistinę. Smūgis, kurį H. sudavė Ž. M., nebuvo stiprus, ant Ž. M. veido nesimatė net paraudimo. Pats H. jų name problemų nekelia. Jos manymu, dėl kilusio konflikto kalti tiek H., tiek ir Ž. M. (b. l. 39 – 40).

Liudytojas V. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad (duomenys neskelbtini) jis kartu su savo žmona Ž. M. nuomojasi butą jau apie metus laiko, per tą laiką jokių konfliktų su kaimynais nėra buvę. Jų butas yra trečiame namo aukšte. 2018 m. kovo 31 d. apie 16.00 val. jis miegojo savo bute, kai išgirdo triukšmą laiptinėje, girdėjo moteriškų balsų riksmus, tačiau kas ir ką tiksliai sakė, jis negirdėjo. Jis iš karto išbėgo į laiptinę ir suprato, kad konfliktas vyksta pirmame namo aukšte. Lipdamas laiptais girdėjo vyrišką balsą sakant „tu čia nevaikščiosi, aš tave užmušiu“. Nubėgęs žemyn, jis pamatė savo žmoną ir kaimynę I. O., stovinčias aukščiau ant laiptų, o vyras, kuris gyvena jų laiptinės pirmame aukšte, vardu H. ar H., stovėjo prie išėjimo iš laiptinės durų. Pamatęs jį, H. pasakė jam „ko dar tu čia nori?“, „einam į lauką“. Jis šio vyro nieko neklausė, jam visiškai nieko nesakė ir H. išėjo iš laiptinės pro duris. Jis paklausė savo žmonos, kas įvyko ir ji pasakė, kad H. trenkė delnu jai per veidą. Jis su savo žmona grįžo į butą, ten ji papasakojo jam, kad šis vyras, praeidamas užkliudė ją pečiu, tuomet ji jam kažką pasakė, po to, tas vyras sugriebė jai už rankos, už plaukų, tada delnu vieną kartą sudavė jai į dešinį skruostą. Kaimynė I. O. juos išskyrė, nes tas vyras jau buvo sugniaužęs kumštį ir būtų sudavęs jo žmonai, tačiau tuo metu atbėgo jis. Kaip vyko pats konfliktas, jis pats nematė. Jo žmona skundėsi, kad jai skauda skruostą, taip pat sakė, kad jai buvo išrauta plaukų. Vėliau atvyko policijos pareigūnai. Su minėtu kaimynu H. anksčiau nėra buvę jokių konfliktų (b. l. 42 – 43).

Protokole-pareiškime, kurio pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, Ž. M. nurodė, jog 2018 m. kovo 31 d. apie 16 val. 15 min. namo laiptinėje, adresu (duomenys neskelbtini) ją sumušė kaimynas iš (duomenys neskelbtini) buto, vardu (duomenys neskelbtini), kurio pavardės ji nežino. Dėl to jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl jos sumušimo (b. l. 1).

Iš apžiūros protokolo matyti, jog 2018 m. kovo 31 d. nuo 20 val. 50 min. iki 21 val. 5 min. buvo apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta – (duomenys neskelbtini) esančio namo 4 laiptinės įėjimas, pirmo aukšto laiptų aikštelė ir į antrą namo aukštą vedantys laiptai. Apžiūros metu nusikalstamos veikos tyrimui reikšmingų objektų nerasta. Apžiūros metu padarytos fotonuotraukos (b. l. 8 – 13).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvadoje Nr. G 301/2018 (06) nurodyta, kad Ž. M. kūno paviršiuje, apžiūrint 2018 m. balandžio 5 d., objektyvių trauminio poveikio žymių nėra. Nesant objektyvių trauminio poveikio žymių, nėra galimybės nustatyti sužalojimo padarymo mechanizmą, sužalojimo padarymo laiką, trauminių poveikių skaičių bei kvalifikuoti sveikatos sutrikdymo mastą. Esant bylos medžiagoje duomenims, patvirtinantiems mušimo ar kitokio smurtavimo faktą, neatmetama fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajai galimybė (b. l. 35).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo G. Š. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, siekiant nustatyti asmenį, kuris sumušė Ž. M., buvo tikrinamos policijos registruose esančios duomenų bazės. Tikrinimo metu buvo nustatyta, jog Ž. M. sumušęs asmuo yra H. J., kuris gyvena (duomenys neskelbtini) (b. l. 44 – 45).

Aukščiau aptartų įrodymų pagrindu įrodyta, jog kaltinamasis H. J. mušdamas sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai Ž. M. ir tuo jis padarė BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Prokurorė teismui pateikė pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Prokurorės pareiškimas tenkinamas.

Pranešime ir protokole, kuriuos pasirašė kaltinamasis H. J., jam buvo išaiškinta baudžiamojo proceso įstatymo numatyta galimybė baudžiamąjį procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu. H. J. susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, pasekmes suprato ir sutiko, jog prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko ir su prokurorės pasiūlyta bausmės rūšimi bei jos dydžiu (b. l. 72 – 75, 76 – 77).

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis H. J. padarė nusikalstamą veiką, kurią įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). H. J. nusikaltimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). H. J. teistas, bausmę atlikęs, tačiau jis turi neišnykusį ir nepanaikintą teistumą (b. l. 59 – 61, BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktis). Kaltinamasis baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų ir nesumokėtų baudų (b. l. 62 – 66). H. J. išsituokęs, nedirbantis, psichikos – priklausomybių stebimų pacientų tarpe neįrašytas, nesigydė (b. l. 58, 69, 70). Kaltinamojo H. J. atsakomybę lengvina aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, b. l. 52 – 53). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Įvertinęs visas nustatytas bylos aplinkybes bei kaltinamojo H. J. asmenybę, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis bus įgyvendinta jam paskyrus prokurorės pasiūlytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kadangi ši bausmės rūšis pilnai atitiks bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus.

Kadangi kaltinamojo H. J. baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka – teismo baudžiamuoju įsakymu ir jis pilnai pripažino savo kaltę, todėl jo atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis ir jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinama H. J. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 54 – 55).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 – 422 straipsniais,

nusprendžia:

H. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, H. J. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį bausmės vykdymo metu pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, arba mokytis bei per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti H. J. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti nuteistajam H. J., jog jis per 14 (keturiolika) dienų nuo patvirtinto teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo dienos, nesutikdamas su bausmės paskyrimu, turi teisę paduoti teismui, priėmusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą su reikalavimu surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu per 14 (keturiolika) dienų toks nuteistojo prašymas nebus pateiktas, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Patvirtintą teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą įteikti nuteistajam H. J..

Teisėjas Jonas Malinauskas