Vilniaus apygardos teismo nutartis

2008-12-30 · Civilinė byla Nr. 2A-1185-611/2008

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-12-30
Bylos Nr.
2A-1185-611/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Volskienė, Alma Urbanavičienė, Andžej Maciejevski (pran.)
Atsakovas
L.Pužo, UAB „Ergo Lietuva“, UAB „BTA draudimas“, Lino Pužo
Ieškovas
Tryg Vesta Forsikring A
Kategorijos
  • 73.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1185-611/2008Procesinio sprendimo kategorija: 73.2.6.1.; 121.15.; 121.18.; 121.21
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2008 m. gruodžio 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andžej Maciejevski,

teisėjų Almos Urbanavičienės, Virginijos Volskienėssekretoriaujant Violetai Kamašinienei,dalyvaujant ieškovo atstovui adv. P.Čerkai,

atsakovo L.Pužo individualios įmonės direktorei Editai Masilaiskienei ir atstovui adv. Tomui Juodžiui,

atsakovo UAB „Ergo Lietuva“ atstovui Jonui Masiokui,atsakovo UAB „BTA draudimas“ atstovui Rokui Tverijonui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Tryg Vesta Forsikring A/S ir atsakovo Lino Pužo individualios įmonės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Tryg Vesta Forsikring A/S ieškinį atsakovams UAB "BTA draudimas", UADB "ERGO Lietuva" ir Lino Pužo individualiai įmonei dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas Tryg Vesta Forsikring A/S patikslintu ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų UAB "BTA draudimas", UADB "ERGO Lietuva" ir Lino Pužo individualios įmonės 43 700 Lt žalos atlyginimą, 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2007-01-16 kelyje Kaunas - Vilnius, dėl atsakovui Lino Pužo individualiai įmonei priklausantį vilkiką MAN 1934, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavusio asmens kaltės įvyko kelių eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala trečiųjų asmenų transporto priemonėms. Įvykio metu buvo apgadinta ieškovo apdraustai kompanijai TransCargo A/S priklausanti krovininio automobilio puspriekabė, valst. Nr. MV 8751. Atsakovo civilinė atsakomybė autoįvykio metu buvo apdrausta privalomuoju transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimu atsakovo UAB "BTA draudimas" įmonėje. Atsakovo Lino Pužo individualios įmonės vilkiko tempiamos puspriekabės buvo apdraustos ir atsakovo UAB "ERGO Lietuva" vežėjų automobiliais atsakomybės (CMR) draudimu. Draudimo bendrovės žalos neatlygino. Ieškovas nurodė, kad puspriekabei padaryta žala siekia 109437 DKK (Danijos kronų). Kadangi puspriekabės remontas buvo ekonomiškai nenaudingas ir netikslingas, ieškovas puspriekabės savininkui išmokėjo 179000 DKK, o sugadintą puspriekabę pardavė už 84000 DKK. Ieškovo patirta žala sudarė 43700 Lt. Atlyginęs draudėjui padarytą žalą, ieškovas įgijo teisę regreso tvarka reikalauti padarytos žalos atlyginimo iš asmens, atsakingo už eismo įvykį, bei jo draudikų. Atsakovai žalos neatlygino, į raginimus neatsakė. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad puspriekabė yra savarankiška transporto priemonė, ji turi savo registraciją, todėl privalomasis civilinės atsakomybės draudimas jai turi galioti. Draudimo polise, pagal kurį ieškovas išmokėjo draudimo išmoką, numatyta 10000 DKK frančizė.

Atsakovo UAB "BTA draudimas" atstovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Manė, kad remiantis LR Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 3 str. 3 d. prievolė mokėti išmoką už kaltininko valdomai transporto priemonei padarytus apgadinimus nekyla.

Atsiliepimas

Atsakovo UADB "ERGO Lietuva" atstovai prašė ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo 4130 Lt atstovavimo išlaidų. Nurodė, kad šiam atsakovui nekyla prievolė mokėti draudimo išmoką už sugadintą puspriekabę pagal jo ir Lino Pužo individualios įmonės 2006-11-30 sudarytą Vežėjų automobiliais atsakomybės (CMR) draudimo sutartį, kadangi įvykis nelaikytinas draudiminiu.

Šalies argumentai

Atsakovo Lino Pužo individualios įmonės atstovai su ieškiniu sutiko iš dalies, prašė ieškinį šio atsakovo atžvilgiu atmesti. Pažymėjo, kad žalą, kuri buvo padaryta puspriekabei, turi atlyginti atsakovas UADB "ERGO Lietuva". Atstovų nuomonė, ieškovo pozicija, kad puspriekabės remontas netikslingas, yra teisinga ir pagrįsta.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008 m. rugsėjo 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovui Tryg Vesta Forsikring A/S iš atsakovo Lino Pužo individualios įmonės 43700 Lt nuostoliams atlyginti bei 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo 2008 m. sausio 21 d. ir iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 6383,13 Lt. teismo išlaidų. Kitų atsakovų atžvilgiu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad kelyje Kaunas – Vilnius 2007 m. sausio 16 d. įvykusio eismo įvykio pasekoje buvo sugadinta ieškovo draudėjau TransCargo A/S priklausanti atsakovo Lino Pužo I.Į. vilkiko velkama puspriekabė (1t.b.l.12, 14). Po autoįvykio atliktu vertinimu buvo nustatyta, kad puspriekabei, kurios iki sugadinimo rinkos vertė buvusi 179000 DKK (Danijos kronų), buvo padaryta 109437 DKK žala (1t.b.l.17-33,161-170). Kadangi žalos dydis sudarė beveik du trečdalius puspriekabės rinkos vertės, todėl buvo pripažinta, kad jos atkūrimas (remontas) ekonomiškai netikslingas. Atlyginęs draudėjai – TransCargo A/S puspriekabės vertę 179000 DKK, pardavęs sugadintą puspriekabę ir taip savo patirtus nuostolius sumažinęs iki 95000 DKK arba 43700 Lt (1t.b.l.115,118), ieškovas įgijo teisę regreso tvarka savo patirtų nuostolių atlyginimo reikalauti iš atsakingų už autoįvykį asmenų (CK 6.101 str. 4 d. 4 p.). Dėl autoįvykio kaltu pripažintas atsakovo Lino Pužo I.Į. vairuotojas, kuris pažeidė Kelių eismo taisykles ir buvo nubaustas administracine bauda (1 t.b.l.156,157). Todėl teismas sprendė, kad už autoįvykį, o kartu ir už ieškovui padarytus nuostolius, atsakovas L.Pužo I.Į. yra atsakingas. Nuomos ir bendradarbiavimo sutartimis TransCargo A/S patikėtos atsakovei Lino Pužo I.Į. puspriekabės buvo apdraustos nuo ugnies, vagystės, transporto priemonės avarijos draudikės – atsakovo UADB “Ergo Lietuva” Priedu Nr.3, kuris yra ne Civilinės atsakomybės, o Vežėjų automobiliais atsakomybės (CMR) draudimo sutarties sudėtine ir neatskiriama dalimi. Todėl teismas nusprendė, kad atsakovo UADB “Ergo Lietuva” solidarinė atsakomybė su atsakove Lino Pužo I.Į., šiuo atveju neatsirado. Teismas pažymėjo, kad atsakovas Lino Pužo I.Į., atlyginęs ieškovui nuostolius, regreso tvarka galės reikalauti iš bendrovės “Ergo Lietuva” išmokėti jam draudimo išmoką. Atsakovas UAB “BTA draudimas” už autoįvykio metu apgadintą automobilį Renault Šafrane draudimo išmoką sumokėjo tretiesiems asmenims. Puspriekabės ši bendrovė nebuvo apdraudusi ir prievolė mokėti ieškovui draudimo išmoką šiai bendrovei nekyla.

Šalies argumentai

Ieškovas Tryg Vesta Forsikring A/S apeliaciniu skundu prašė pakeisti iš dalies 2008 m. rugsėjo 17 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimą, papildomai solidariai priteisiant visą žalą 43 700 Lt iš atsakovo UADB “Ergo Lietuva“, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas pagal į bylą pateiktus įrodymus. Ieškovas sutinka, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog už padarytą žalą atsakinga Lino Pužo individuali įmonė. Juridinį faktą, kad ieškovo puspriekabė buvo visiškai sunaikinta, patvirtino ieškovo ir atsakovo UADB „Ergo Lietuva“ pateikti ekspertų apžiūros aktai, kuriuose buvo nustatyta, jog puspriekabės rinkos vertė iki eismo įvykio buvo 179 000 DKK, o padaryta žala siekė 109 437,40 DKK. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad puspriekabė buvo visiškai sunaikinta, kadangi jos remontų kaštai (108 614 DKK) ir likutinės vertės po autoįvykio (84 000 DKK) suma (192 614 DKK) yra ženkliai didesnė nei puspriekabės vertė iki autoįvykio (179 000). Ieškovas sutinka su teismo išvada, jog Lino Pužo individuali įmonė negali būti laikoma apdraustuoju asmeniu remiantis draudimo polisu Nr. 622-171.300. Ieškovas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, kad atsakovo UADB „Ergo Lietuva“ ir atsakovo Lino Pužo individualios įmonės pasirašytas priedas Nr.3 nėra civilinės atsakomybės draudimas, nes sudarytas kaip priedas prie vežėjų automobiliais atsakomybės (CMR) draudimo liudijimo. Mano, jog tai, kad draudimas nuo puspriekabės sunaikinimo įformintas kaip priedas prie vežėjų automobiliais atsakomybės (CMR) draudimo liudijimo, šio draudimo nedaro negaliojančiu. Savo esme, šis draudimas yra kasko draudimas. Atsižvelgiant į LR CK 6.193 str. 4 d. visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. Mano, kad teismas be pagrindo nesiaiškino atsakovo UADB „Ergo Lietuva“ draudimo sutarties sąlygų ir jos sudarymo aplinkybių, nepasisakė, kodėl draudikas neturi atlyginti apdraustajam padarytos žalos, todėl be pagrindo visą žalą priteisė tik iš atsakovo Lino Pužo individualios įmonės, kaip už žalą atsakingo asmens, o nepriteisė solidariai jo riziką apdraudusio draudiko. Pažymi, jog atsakovas, sumokėdamas papildomą draudimo įmoką, pagrįstai tikėjosi, kad jei dėl jo kaltės būtų padaryta žala patikėtoms puspriekabėms, draudimo bendrovė šią žalą atlygins. Net jeigu ir būtų nustatytas faktas, jo atsakovą galima laikyti apdraustuoju asmeniu ne tik UADB „Ergo Lietuva“ draudimo bendrovėje, tuomet vistiek, taikant LR CK 6.1001 str. 4 d., kuris numato, kad kai draudimo suma viršija draudimo vertę apdraudus tą patį objektą pagal kelias draudimo sutartis su skirtingais draudikais (dvigubas draudimas), tuomet draudimo išmoka, kurią turi mokėti kiekvienas draudikas, sumažinama proporcingai draudimo sumos sumažinimui pagal atitinkamą draudimo sutartį, t.y. šiuo atveju UADB „Ergo Lietuva“ atsakytų pusės draudimo sumos (ieškinio reikalavimo) apimtyje. Ieškovas Tryg Vesta Forsikring A/S atsiliepimu į atsakovo Lino Pužo individualios įmonės apeliacinį skundą pažymėjo, jog pirmos instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias subrogaciją. Taip pat sutinka su teismo išvada, jog atsakovas negali būti apdraustuoju asmeniu, atsižvelgiant į ieškovo Tryg Vesta Forsikring ir TransCargo A/S draudimo polisą. Pažymi, jog šalys buvo susitarę ne dėl krovinių pervežimo, o dėl puspriekabės transportavimo, o draudimo sutartyje nurodytos sąlygos nurodo, jog apdraustuoju asmeniu nelaikomas subjektas, kuris transporto priemonę naudoja transportavimui (sąlygų 1.1 p. 3 d.). Atsakovas buvo sugadintos puspriekabės kartu valdytojas ir vežėjas, atsakovo įmonė puspriekabę gabeno nesinaudodamas pagal jos tikslinę paskirtį. Draudimo sutartyje yra nurodomo, jog ji galioja poliso savininkui ir teisėtiems puspriekabės naudotojams. Taip pat, faktą, kad atsakovas nebuvo apdraustasis pagal minėtą sutartį, patvirtina ir pačio atsakovo veiksmai sudarant atskirą puspriekabių draudimą su atsakovu UADB „Ergo Lietuva“. Nurodo, kad pirmos instancijos teismas neteisingai nustatė, kad tarp atsakovo ir UADB „Ergo Lietuva“ pasirašytas priedas NR. 3 nėra turto draudimas. Draudimo priede Nr.3 nustatyta, kad UADB “Ergo Lietuva“ apdraudžia atsakovo atsakomybę už jam patikėtą turtą, taip pat draudiminė apsauga galioja visiškos puspriekabių žūties atveju. Draudikas be teisėto pagrindo atsisakė išmokėti draudimo išmoką. UADB “Ergo Lietuva“ pripažino, kad apdraudė atsakovo naudojamas puspriekabes nuo visiško jų sunaikinimo.

Atsakovas Lino Pužo individuali įmonė apeliaciniu skundu prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškovo Tryg Vesta Forsikring A/S ieškinį atmesti. Atsakovas mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias subrogaciją. Subrogacija, numatyta LR CK 6.1015 str. yra LR CK 6.101 str. 4 d. numatyta įstatyminė cesija, t. y. LR CK 6.1015 straipsnis yra vienintelis, kai įstatymo tai laikoma įstatymine cesija draudimo teisiniuose santykiuose. Atsižvelgiant į nustatytąjį teisinį reglamentavimą, šiuo atveju yra svarbus draudėjo ir žalą padariusio asmens santykių nustatymas ir tinkamas kvalifikavimas, būtent TransCargo A/S ir atsakovo Lino Pužo individualios įmonės, santykius reglamentuojančios 2005 m. rugsėjo 29 d. bendradarbiavimo sutarties, bei TransCargo A/S su ieškovu sudarytos draudimo sutarties sąlygų aiškinimas ir taikymas, ko, atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas visiškai neatliko. Atsižvelgiant į bendradarbiavimo sutartį, akivaizdu, jog bendradarbiavimo sutarties šalys siekė nustatyti sąlygas, jog TransCargo A/S yra pilnai atsakingas už pilną perduodamų puspriekabių draudimą, o atsakovo atsakomybės dydis ribojamas išskaitos, kurią TransCargo A/S žalos atveju dengia pats, dydžiu. Iš byloje pateiktos sutarties akivaizdžiai matyti, kad draudėjas, TransCargo A/S, apdraudė ne tik save, bet ir draudimų sąlygų Nr. FPA 1, 1.1 skyriuje nurodytą asmenų ratą. Atsakovas draudėjo perduotas puspriekabes naudojo teisėtai sudarytos bendradarbiavimo sutarties pagrindu, todėl atsakovas taip pat patenka į apdraustųjų asmenų ratą pagal draudimo sutartį. Iš esmės tokia draudimo sutartis yra laikytina trečiųjų asmenų naudai (LR CK 6.191 str.), todėl vadovaujantis draudimo sutarties nuostatomis subrogacija į apdraustąjį asmenį yra negalima (LR CK 6.1015 str. 1 d.). Nustačius, jog pagal draudimo sutartį atsakovas yra apdraustasis, ieškovo ieškinys turėjo būti atmestas. Ieškovas mano, kad teismas pažeidė skolininko daugeto ir sutarčių aiškinimo taisykles. Byloje ieškovo reikalavimai buvo pareikšti trims atsakovams, tai yra laikytina, kad nagrinėjamoje situacijoje yra skolininkų daugetas. Su pirmos instancijos teismo išvada, jog draudikui UADB „Ergo Lietuva“ solidarioji atsakomybė neatsiranda, ieškovas nesutinka. Atsakovas Lino Pužo individuali įmonė sumokėjo atsakovui UADB „Ergo Lietuva“ visas įmokas, kad įsigaliotų draudimas ir būtų apdrausta civilinė atsakomybė už naudojamas puspriekabes. Tinkamai vykdęs draudimo sutartį draudėjas turi iš draudimo sutarties kilusią reikalavimo teisę, kad dėl apdrausto turto praradimo ar sugadinimo atsiradusius nuostolius atlygintu draudikas, ir ši draudėjo teisė turėjo teismo būti ginama. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo konstatavo, jog „Priedas Nr. 3 Atsakomybė už patikėtą turtą – puspriekabes“ nesukuria draudikui UADB „Ergo Lietuva“ pareigos atlyginti nuostolius už atsakovą. Nagrinėjant bylą UADB „Ergo Lietuva“ neneigė, jog yra apdraudusi atsakovą, tik laikėsi pozicijos, jog įvykis gali būti nedraudinimis. Teismas netyrė ir nevertino aplinkybių, jog atsakovo atsakomybė, sudarius bendradarbiavimo sutartį su TransCargo A/S, buvo ribota. Taip pat nevertino ir netyrė įrodymų patvirtinančių, jog atsakovas buvo apdraustasis pagal draudiko TransCargo A/S draudimo sutartį su ieškovu, šių įrodymų vertinimas būtų teismui padėjęs tinkamai nustatyti faktines bylos aplinkybes dėl subrogacijos galimumo, apimties. Teismas nepateikė jokių motyvų ir argumentų, dėl ko nustatė, jog tarp atsakovo ir UADB „Ergo Lietuva“ neatsiranda solidarinė atsakomybė. Be to, teismo nurodytos išvados yra prieštaringos, nes teismui konstatavus, jog UADB „Ergo Lietuva“ solidarios atsakomybės neatsiranda, akivaizdu, jog regreso teisės atsakovas į UADB „Ergo Lietuva“, atlyginęs ieškovui nuostolius, neįgis. Atsakovas atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą nurodo, kad sutinka iš dalies dėl to, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, nustatančias draudiko solidariąją atsakomybę. Pažymi, jog nesutikimo su teismo sprendimu argumentai yra išdėstyti jo apeliaciniame skunde. Nurodo, jog kiti ieškovo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro apeliacijos pagrindo, nes jais nėra reiškiamas nesutikimas su teismo sprendimu, nenurodomos bylos aplinkybės, įrodymai, kiti teisiniai argumentai, kuriais pagrindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Prašo apeliacinės instancijos teismo ieškovo apeliacinį skunda atmesti, atsakovo apeliacinį skundą tenkinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti.

Atsiliepimas

Atsakovas UADB“ Ergo Lietuva“ atsiliepime į atsakovo Lino Pužo individualios įmonės apeliacinį skundą prašė panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimą, nurodė, kad sutinka su atsakovo motyvais dėl netinkamo teisės normų taikymo, taip pat mano, kad ieškovo ieškinys atsakovo atžvilgiu yra atmestinas. UADB „Ergo Lietuva“ nesutinka su atsakovo teiginiu, jog draudimo priedas Nr. 3 sukuria draudikui pareigą atlyginti nuostolius. Pabrėžia, jog draudimo polisas galioja tik visiškos puspriekabių žūties atveju. 2007-01-16 eismo įvykio metu nėra pagrindo sugadintos puspriekabės laikyti visiškai žuvusia ar sunaikinta, kadangi jos atkūrimo kaštai sudaro tik vos daugiau nei pusę nesugadintos puspriekabės rinkos vertės, taigi UAB „Ergo Lietuva“ neturi pareigos išmokėti draudimo išmokos dėl puspriekabės apgadinimo. Draudikas UADB „ Ergo Lietuva“ mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas ,reglamentuojančias subrogaciją. Remiantis 2005-09-29 sudarytos bendradarbiavimo sutarties tarp atsakovo ir TransCrago A/S, 2 str. 4 d. užsakovas TransCargo A/S įsipareigojo pilnai apdrausti puspriekabę visoje pervežimo teritorijoje galiojančiu draudimu. Pažymi, jog draudimų sutarties sąlygų Nr. FPA 1 1.1 punkte nurodoma, kad draudimas galioja kiekvienam asmeniui, kuris teisėtai naudojasi transporto priemone, tai reiškia, jog draudimo sutartis galioja inter alia atsakovo atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, kad apdraustasis ir už žalą atsakingas asmuo yra tas pats, UADB „Ergo Lietuva“ mano, kad subrogacija atsakovo atžvilgiu yra negalima, kadangi draudėjas TransCargo A/S kaip tik ir draudė nuo to, kad įvykus draudiminiam įvykiui, nei jis, nei apdraustieji nepatirtų nuostolių dėl puspriekabei padarytos žalos. Tuo tarpu, jei subrogacija atsakovo atžvilgiu būtų galima, puspriekabės draudimas netektų prasmės. Atsakovas UADB „Ergo Lietuva“ atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašo teismo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti visas iš ieškovo Tryg Vesta Forsikring A/S visas atsakovo patirtas bylinėjimosi apeliacinės instancijos teismo išlaidas. Atsakovas UADB „Ergo Lietuva“ nurodo, kad tarp jo ir Lino Pužo individualios įmonės kasko sutartis nebuvo sudaryta. Ieškovo minimos Transporto priemonių draudimo taisyklės nėra tarp UADB „Ergo Lietuva“ ir Lino Pužo individualios įmonės sudarytos draudimo sutarties pagrindas, šios taisyklės draudimo sutartyje nenurodomos ir sutarties sudarymo metu draudėjui neįteiktos. Atsakovas UADB „Ergo Lietuva“ nesutinka su ieškovo teiginiu, jog puspriekabės buvo visiškai sugadintos. 2007-01-16 eismo įvykio metu sugadintos puspriekabės nėra pagrindo laikyti visiškai žuvusia ar sunaikinta, kadangi jos atkūrimo (remonto) kaštai sudarė tik vos daugiau nei pusę nesugadintos puspriekabės rinkos vertės. Remiantis LAT praktika, transporto priemonė gali būti pripažįstama sunaikinta tik tuomet, jei jos kaštai siektų transporto priemonės rinkos vertę. Taigi, minėtų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo pripažinti eismo įvykio metu puspriekabę visiškai žuvusia ar sunaikinta. Atsakovas nesutinka su ieškovo argumentais, jog atsakovas Lino Pužo individuali įmonė nėra apdraustasis remiantis 2007-01-01 transporto priemonių draudimo polisu Nr. 622-171.300, ieškovo išduotą draudėjui TransCargo A/S. Pažymi, jog draudimų sutarties sąlygų Nr. FPA 1 1.1 punkte nurodoma, kad draudimas galioja kiekvienam asmeniui, kuris teisėtai naudojasi transporto priemone, tai reiškia, jog draudimo sutartis galioja inter alia atsakovo atžvilgiu. Taip pat UABD „Ergo Lietuva“ nesutinka su ieškovo teiginiu, kad puspriekabė turi būti laikytina transportuojamu kroviniu. Tarp atsakovo Lino Pužo ir TransCargo A/S sudarytos 2005-09-29 bendradarbiavimo sutarties matyti, jog dėl puspriekabės naudojimo tarp šalių susiklostė panaudos, o ne vežimo teisiniai santykiai. Be to, iš bendradarbiavimo sutarties 3 str. 4 p. matyti, kad puspriekabės būdavo gabenamos ne tik į priekį, bet ir atgal, t.y. vežėjui pristačius krovinį į jų paskirties vietas, puspriekabės nebūdavo perduodamos krovinių gavėjams, bet likdavo žinioje ir būdavo grąžinamos užsakovui. Todėl akivaizdu, jog puspriekabės buvo ne kroviniai, o transporto priemonės krovinių pervežimams vykdyti. UADB „Ergo Lietuva“ nesutinka su ieškovo teiginiu, jog atsakovas Lino Pužo individuali įmonė sudarydama draudimo sutartį su UADB „Ergo Lietuva“ tik patvirtina, kad atsakovas nebuvo apdraustasis remiantis draudimo polisu Nr.622-171.300. Minėtoje sutartyje 2 str.4 d. už puspriekabių draudimą buvo atsakingas užsakovas TransCargo A/S, o tuo tarpu vežėjas Lino Pužo individuali įmonė pagal 3 str. 5 d. buvo atsakinga tik už vežėjo civilinės atsakomybės draudimą. Vykdydama bendradarbiavimo sutarties reikalavimus, Lino Pužo individuali įmonė sudarė su UADB „Ergo Lietuva“ vežėjo civilinės atsakomybės draudimo sutartį, kuria inter alia apdraudė savo, kaip vežėjo, civilinę atsakomybę už laikinai patikėtą turtą – puspriekabes. UADB „Ergo Lietuva“ nesutinka su ieškovo reikalavimais dėl žalos priteisti solidariai iš atsakovo UADB „Ergo Lietuva“. Tarp atsakovo Lino Pužo individualios įmonės ir UAD „Ergo Lietuva“ yra susiklostę civilinės atsakomybės draudimo teisiniai santykiai, todėl atsižvelgiant į LR CK 6.987 str., atsakovo UADB “Ergo Lietuva” pareiga išmokėti draudimo išmoką galėtų atsirasti tik tomis sąlygomis ir tose ribose, kurios nustatytos draudimo sutartyje – tik visiškos puspriekabių žūties atveju. Atsakovo UADB “Ergo Lietuva” įsitikinimu pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino tarp atsakovo Lino Pužo individualios įmonės sudarytos Vežėjų automobiliais atsakomybės (CMR) draudimo sutarties sąlygas.

Atsakovas „BTA draudimas“ atsiliepime į atsakovo Lino Pužo individualios įmonės apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. UAB „BTA draudimas“ nurodė, jog puspriekabė buvo be savarankiško valdytojo, buvo velkama vilkiko MAN 1934, valst. Nr. 765, todėl puspriekabės valdytoju ir naudotoju buvo minėto vilkiko vairuotojas. Mano, kad remiantis LR Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 3 str. 3 d. prievolė mokėti išmoką už kaltininko valdomai transporto priemonei padarytus apgadinimus nekyla. Taip pat mano, kad remiantis byloje pateiktu ieškovo draudimo poliso punktu Nr. FPA 1 1.1 punktas galioja kiekvienam asmeniui, kuris teisėtai naudojasi apdrausta transporto priemone. Taigi, atsakovas pateko į apdraustųjų ratą. Tokiu atveju subrogaciją į atsakovą kaip į apdraustąjį asmenį buvo negalima.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo apeliacinis skundas atmestinas, atsakovo Lino Pužo individualios įmonės apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Pirmos instancijos teismas teisingai nustatė, kad kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda, 51,4 kilometre, dėl atsakovo L.Pužo IĮ vairuotojo A. R. kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sugadinta ieškovo draudėjui Transcargo A/S priklausanti atsakovo vilkiko MAN 19.342, valst.reg.Nr.(duomenys neskelbtini) velkama puspriekabė SCHMITZ, Nr.MV 8751 (I t., b.l.156-157). Dėl to ginčo byloje nėra. Taip pat byloje nėra ginčo dėl to, kad po minėtos puspriekabės apžiūros buvo nustatyta, kad jos remonto darbų kaina sudaro 109437 DKK (Danijos kronų), rinkos vertė iki jos sugadinimo buvo 179000 DKK. Kadangi remonto darbų kaina sudarė beveik 2/3 puspriekabės rinkos vertės, todėl ieškovas nusprendė, kad remontuoti minėtą puspriekabę netikslinga, išmokėjo puspriekabės savininkui visą jos rinkos vertę, o už parduotą puspriekabę gavo 84000 DKK.

Byloje kilo ginčas dėl to, ar atsakovui L.Pužo IĮ galioja puspriekabės savininkui ieškovo suteikta draudiminė apsauga. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad TransCargo A/S minėtą puspriekabę naudojo pagal nuomos sutartį Nr.15386, sudarytą su Cargobull Services (I t., b.l.55-56). Be to, TransCargo A/S, kaip užsakovas, sudarė bendradarbiavimo sutartį su atsakovu L.Pužo IĮ, kaip vežėju, (I t., b.l.58-61, 62-65), pagal kurią atsakovas įsipareigojo pervežti užsakovo pateiktus krovinius iš Klaipėdos uosto į užsakovo nurodytą vietą už tam tikrą šalių sutartą atlyginimą. Be to, TransCargo A/S įsipareigojo puspriekabes apdrausti nuo visų rizikų pervežimo teritorijoje. Pagal minėtos sutarties 3 p. šalys susitarė dėl atsakovo L.Pužo IĮ atsakomybės apimties puspriekabės sugadinimo ar praradimo atveju, t.y. kad atsakovas tokiu atveju kompensuoja TransCargo A/S frančizės sumą. Įvertinus minėtą sutartį, jos turinį, darytina išvada, kad šalys susitarė dėl krovinių vežimo, o puspriekabės atsakovui buvo suteikiamos panaudos pagrindais neatlygintinai pervežti TransCargo A/S pateiktą krovinį, t.y. puspriekabės buvo suteikiamos kaip transporto priemonės, o jų transportavimas nėra sutarties dalykas. Kaip matyti iš byloje esančio transporto priemonės draudimo bendrojo poliso Nr.622-171 (I t., b.l.90-98), sugadintos puspriekabės naudotojas TransCargo A/S buvo sudaręs su ieškovu draudimo sutartį nuo trijų rizikų – civilinės atsakomybės, Kasko ir gaisro, draudiminė apsauga galiojo nuo 2007-01-01, taip pat polise nurodoma, kad draudimui galioja sąlygos Nr.FPA 1. Dėl atsakovo L.Pužo IĮ vairuotojo kaltės eismo įvykyje sugadinus puspriekabę SCHMITZ, Nr.MV8751, ieškovas pripažino tai draudiminiu įvykiu, dėl to išmokėjo draudimo išmoką. Pagal ieškovo draudimo sąlygų Nr.FPA 1 (I t., b.l.191-200,201-212) 1.1 p. draudimas galioja poliso savininkui, <...>, taip pat kiekvienam asmeniui, kuris teisėtai naudojasi apdrausta transporto priemone, leidžia ja naudotis arba vairuoja ją. Numatyta išimtis, kad draudimas negalioja įmonėms, kurios turi transporto priemones pardavimui, transportavimui arba komisavimui. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tarp TransCargo A/S ir atsakovo L.Pužo IĮ susiklosčiusius santykius, jų pobūdį, pripažintina, kad atsakovas teisėtai naudojo jo sugadintą puspriekabę panaudos pagrindais, o atlyginimą jis gaudavo tik už krovinio pervežimą, t.y. puspriekabė jam buvo suteikta kaip transporto priemonė, kurios pagalba buvo pervežamas atsakovui perduotas pervežti krovinys. Taigi, pripažintina, kad puspriekabė nebuvo atsakovui suteikta transportavimui, todėl aukščiau nurodyta draudimo sąlygų išimtis atsakovui netaikytina. Ieškovas apeliaciniame skunde vadovaujasi draudimo są1ygų Nr.FPA 1 4.4.1. p. f papunkčiu, tačiau tokio šiose sąlygose nėra, o draudimo sąlygų 4.1.1 p. f papunktyje numatyta draudimo negaliojimo išimtis netaikytina nagrinėjamu atveju netaikytina, kadangi puspriekabė nebuvo atsakovui perduota nuomos pagrindais. Tokiu atveju pripažintina, kad atsakovui taip pat galiojo puspriekabės Kasko draudiminė apsauga tokia pačia apimti kaip ir draudėjui TransCargo A/S. Dėl šios priežasties ieškovas neįgijo subrogacijos teisės pagal LR CK 6.101 str. 4 d. ir 6.1015 str. 1 d. į atsakovą L.Pužo IĮ. Pirmosios instancijos teismas minėtų draudimo sąlygų Nr.FPA 1 netyrė ir nevertino, tuo pažeisdamas LR CPK 185 str., 270 str. 4 d., nes dėl šių sąlygų įrodomosios reikšmės nepasisakė, neatsižvelgė į jas, netinkamai aiškino byloje esančią bendradarbiavimo sutartį tarp TransCargo S/A ir atsakovo L.Pužo IĮ, todėl netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą (LR CPK 185 str., 329 str. 1 d.). Dėl nurodytų priežasčių atsakovo L.Pužo IĮ apeliacinis skundas tenkintinas, pirmos instancijos teismo sprendimas pakeistinas, ieškovo ieškinys atsakovo L.Pužo IĮ atžvilgiu atmestinas.

Atsakovas L.Pužo IĮ su atsakovu UAB „ERGO Lietuva“ buvo sudarę Vežėjų automobiliais atsakomybės (CMR) draudimo sutartį (I t., b.l.120-121) dėl atsakovo L.Pužo IĮ atsakomybės pagal 1956 m. CMR konvenciją. Sudarydamos šią draudimo sutartį šalys draudimo liudijimo priedu Nr.3 (I t., b.l.126) papildomai susitarė dėl atsakovo atsakomybės už patikėtą jam turtą –puspriekabes, viena iš draudimo rizikų – transporto priemonės avarija. Be to, susitarime nurodoma, kad draudiminė apsauga galioja visiškos puspriekabių žūties atveju. Šis susitarimas vertintinas, kaip šalių individualiai aptartas susitarimas, kurio iniciatorius buvo atsakovas L.Pužo IĮ, todėl nepagrįstas ieškovo argumentas, kad ginčui turi būti taikoma LR CK 6.193 str. 4 d., nes atsakovas L.Pužo IĮ nėra vartotojas ir nėra sudaręs sutarties prisijungimo būdu. Be to, toks šalių susitarimas dėl žalos atlyginimo puspriekabės visiškos žūties atveju reiškia, kad draudimo išmoka mokama tik pripažinus, kad puspriekabė buvo visiškai sunaikinta. Ieškovas nepagrįstai vadovaujasi atsakovo sudarytomis Transporto priemonių draudimo taisyklėmis Nr.030, kadangi tarp atsakovu sudarymo draudimo sutarties priede Nr.3 nėra nuorodos, kad draudimui taikomos šios taisyklės. Be to, minėtos taisyklės iš esmės yra Kasko draudimo taisyklės, o atsakovai susitarė dėl atsakovo L.Pužo IĮ atsakomybės draudimo, jei puspriekabės būtų visiškai sunaikintos. Todėl šioje byloje turi būti vadovaujamasi eismo įvykio metu galiojusių LR Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr.795 patvirtintų „Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių“ 14 p. sąlyga, kad turtas laikomas sunaikintu, kai jį remontuoti ekonomiškai netikslinga, t.y. jeigu būtinos remonto išlaidos yra lygios 75 procentams turto rinkos vertės iki eismo įvykio arba didesnės. Šis norminis aktas yra aukštesnės galios ir nesant tarp atsakovų sudarytos draudimo sutarties draudimo taisyklių, turi būti vadovaujamasi aukštesnės galios norminiu aktu. Byloje nustatyta, kad sugadintos puspriekabės remonto išlaidos nesiekia 75 procentų nuo puspriekabės rinkos vertės iki eismo įvykio, todėl negali būti pripažįstama, kad puspriekabė buvo visiškai sunaikinta. Ieškovo nurodoma LR CK 6.1001 str. 4 d. nagrinėjamu atveju taip pat negali būti taikoma, kadangi ši norma taikytina tais atvejais, kai turtas yra apdraustas pagal kelias draudimo sutartis su skirtingais draudikais, tačiau dėl tokios pačios draudimo rūšies. Tuo tarpu ieškovas draudimo išmoką išmokėjo pagal Kasko rizikos dradimą, o atsakovas L.Pužo IĮ atsakovo UAB „ERGO Lietuva“ bendrovėje buvo apdraudęs savo civilinę atsakomybę puspriekabės visiškos žūties dėl avarijos atveju, t.y. dėl kitokios draudimo rizikos rūšies. Kadangi atsakovui L.Pužo IĮ taip pat galiojo ieškovo suteikta draudiminė apsauga, kaip ir TransCargo A/S, todėl ginčo atveju pripažintina, kad atsakovo L.Pužo IĮ civilinė atsakomybė prieš atsakovą nekilo, puspriekabė nebuvo visiškai sunaikinta, todėl nekilo ir atsakovo UAB „ERGO Lietuva“ prievolė atlyginti ieškovui patirtus nuostolius. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atmetė ieškovo ieškinį atsakovo UAB „ERGO Lietuva“ atžvilgiu. Dėl šios priežasties ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, o primos instancijos teismo sprendimas šioje dalyje paliktinas nepakeistas.

Ieškovo ieškinį atmetus, turi būti iš naujo paskirstytos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos. Atmetus ieškinį, panaikintina pirmos instancijos teismo sprendimo dalis dėl ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo L.Pužo IĮ, kadangi ieškinį atmetus, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos 93 str.). Atsakovas L.Pužo IĮ už apeliacinį skundą sumokėjo 1311 Lt žyminio mokesčio (II t., b.l.31) bei patyrė 1109,14 Lt advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme, todėl atmetus ieškinį, šios išlaidos atsakovui priteistinos iš ieškovo (LR CPK 93 str., 98 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 17 d. sprendimą dalyje, kuria ieškovo Tryg Vesta Forsikring A/S ieškinys buvo patenkintas ir jam iš atsakovo Lino Pužo individualios įmonės buvo priteista 43700 Lt nuostolių bei 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo 2008-01-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 6383,13 Lt bylinėjimosi išlaidų, pakeisti ir šioje dalyje ieškovo Tryg Vesta Forsikring A/S ieškinį atmesti.

Likusioje dalyje Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 17 d. sprendimą palikti galioti nepakeistą.

Priteisti atsakovui Lino Pužo individualiai įmonei iš ieškovo Tryg Vesta Forsikring A/S 2420,14 Lt (du tūkstančius keturis šimtus dvidešimt litų 14 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kolegijos pirmininkas Andžej MaciejevskiTeisėjai Alma UrbanavičienėVirginija Volskienė