- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-05
- Bylos Nr.
- 2-7674-860/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01912-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Saulius Jakaitis
- Pareiškėjas
- Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
- Advokatai
- Jevgenija Dubrovskaja
- Kategorijos
- 3.1.7.4Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, ir jų apmokėjimas
- 3.1.7.13Kiti su bylinėjimosi išlaidomis susiję klausimai
- 3.2.3.2Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.7.1Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
- 3.2.7.2Pirmosios instancijos teismo nutarčių rūšys, priėmimo tvarka ir turinys
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo civilinėje byloje Nr. 2-7674-860/2018,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018-12-19 nutartimi, civilinėje byloje Nr. 2-7674-860/2018, patvirtino pareiškėjų R. T. ir D. T. sudarytą taikos sutartį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (pakeitimo) pasikeitus aplinkybėms.
2. 2019-04-01 teisme gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas, kuriuo prašo: atnaujinti terminą prašymui dėl papildomo sprendimo priėmimo paduoti ir išspręsti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų klausimą, kurias valstybė patyrė teikdama antrinę teisinę pagalbą R. T..
Šalies argumentai
Prašyme nurodė, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – Tarnyba) sprendimu pareiškėjai R. T., civilinėje byloje Nr. 2-7674-860/2018, buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, kurią teikė advokatė Jevgenija Dubrovskaja; pareiškėja buvo 100 procentų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Šalys byloje sudarė taikos sutartį, kurią teismas 2019-12-19 nutartimi patvirtino, tačiau nepasisakė dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų. Tarnyba bylos nagrinėjimo metu nepateikė pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo, kadangi neturėjo žinių apie bylos nagrinėjimo eigą; apie vykusį bylos nagrinėjimą Tarnyba sužinojo tik 2019-03-14, gavusi advokatės prašymą. Pažymėjo, kad šioje byloje už teiktą antrinę teisinę pagalbą susidarė 158,21 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas atmestinas.
Dėl prašymo atnaujinti terminą prašymui dėl papildomo sprendimo priėmimo paduoti.
3. CPK 277 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.
Pagal CPK 78 straipsnio 1 dalį, asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas; teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.
4. Minėta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba nurodė, jog jai nebuvo žinoma apie šalių sudarytą taikos sutartį iki tol, kol advokatė nesikreipė su prašymu dėl darbo užmokesčio išmokėjimo už suteiktą antrinę teisinę pagalbą šioje byloje.
5. Nagrinėjamu atveju, Tarnyba kartu su prašymu pateikė advokatės Jevgenijos Dubrovskajos 2019-02-22 prašymą, Tarnyboje užregistruotą 2019-03-14, kuriame advokatė nurodė bylas, kuriose teikė antrinę teisinę pagalbą.
6. Taigi darytina išvada, kad Tarnyba tik 2019-03-14 sužinojo apie advokatės teiktą teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-7674-860/2018; Tarnyba 2019-03-20 gavo pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, todėl praleidusi terminą kreipėsi į teismą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo šioje byloje.
7. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad Tarnyba praleido įstatymo nustatytą terminą prašymui dėl papildomo sprendimo byloje priėmimo paduoti dėl svarbių priežasčių, todėl esant tokioms aplinkybėms, terminas atnaujintinas.
Dėl papildomo sprendimo priėmimo.
8. Prašymą padavęs asmuo - Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, teigia, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas (Vilniaus rajono rūmai) 2018-12-19 nutartimi, civilinėje byloje Nr. 2-7674-860/2018, patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, tačiau teismas nutartyje nepasisakė dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų; kitaip sakant, nebuvo išspręstas klausimas dėl išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą nagrinėjant civilinę bylą priteisimo.
9. Nagrinėjamu atveju civilinė byla buvo pradėta nagrinėti pagal ginčo teisenos taisykles, ieškovui D. T. pateikus ieškinį atsakovei R. T. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (pakeitimo) pasikeitus aplinkybėms, tačiau ieškovui ir atsakovei sutarus taikiai, byla buvo užbaigta nagrinėti teismui 2018-12-19 nutartimi patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį.
Atsakovei R. T. buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, valstybės turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos byloje sudarė 158,21 Eur.
10. CPK 94 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu šalys, sudarydamos taikos sutartį, nenumatė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos, teismas bylinėjimosi išlaidų proceso šalims nepaskirsto.
Kadangi šalys, sudarydamos taikos sutartį, nenumatė savo patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, tad teismas tvirtindamas taikos sutartį, vadovaudamasis CPK 94 straipsnio 2 dalimi, bylinėjimosi išlaidų, tame tarpe ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, nepaskirstė. Teismas laikė, kad šalys lieka prie savo patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, kad teismas 2018-12-19 priimdamas nutartį byloje neišsprendė bylinėjimosi išlaidų, tame tarpe išlaidų, susijusių su valstybės garantuojama antrine teisine pagalba, atlyginimo klausimo.
11. Kita vertus, vis tik laikant, kad byloje atskirai turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo ir šis klausimas nebuvo išspręstas minėtoje teismo nutartyje, tai vis tiek nėra pagrindo nagrinėjamu atveju priteisti šių išlaidų.
Visų pirma, šalys abipusių nuolaidų būdu ginčą išsprendė taikiai ir byloje sudarė taikos sutartį, tad nėra pagrindo išvadai, kad sprendimas yra priimtas kurios nors šalies naudai, juo labiau atsakovės.
Antra, ieškovo byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos taip pat nebuvo priteistos. Tad nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (ar jų dalį) priteisus iš ieškovo, pastarasis atsidurtų nelygiavertėje padėtyje su atsakove, taigi, būtų pažeistas lygiateisiškumo principas (CPK 17 straipsnis).
Trečia, nagrinėjamu atveju atsižvelgtina ir į tai, kad ieškovo elgesys procese buvo tinkamas, nenustatyta jokių piktnaudžiavimo atvejų, iš ginčo teisenos šalių prašymu buvo pereita į bylos nagrinėjimą ypatingąja teisena, byla iš esmės išnagrinėta dviejuose teismo posėdžiuose ir pan.; tad šiuo atveju atsakovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų (ar jų dalies) priteisimas iš ieškovo prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams bei neskatintų ateityje šalis ginčus spręsti taikiai tarpusavio nuolaidų keliu.
12. Taigi, ieškovas bet kokiu atveju turi būti atleistas nuo šių išlaidų valstybei atlyginimo (CPK 96 straipsnis, 99 straipsnis).
13. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad papildomo sprendimo priimti nėra pagrindo, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR CPK 277 straipsnio 5 dalimi, 290 – 291 straipsniais, teismas
nutaria:
Atmesti pareiškėjo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo civilinėje byloje Nr. 2-7674-860/2018.
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.