- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-03-03
- Bylos Nr.
- eI-979-629/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03496-2016-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Milda Vainienė
- Pareiškėjas
- A. G.
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
- Kategorijos
- 12.2.3Mokesčio apskaičiavimas pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą
- 12.1223.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.3Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. (A. G.) skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
A. G. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 69–77) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Klaipėdos AVMI) 2016 m. vasario 26 d. sprendimą Nr. (9.6)FR0682-102, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovė, VMI) 2016 m. gegužės 24 d. sprendimą Nr. 68-132, Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK) 2016 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą Nr. S-165(7-122/2016) bei pavesti centriniam mokesčių administratoriui skundą nagrinėti iš naujo, atlikti pakartotinį mokestinį patikrinimą bei priimti naują sprendimą.
Pareiškėjas nurodė, kad mokestinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad 2008–2012 m. jo patirtos išlaidos neva viršijo gautas pajamas ir kitas pinigines lėšas, t. y. minėtu laikotarpiu pareiškėjas 393 968 Lt išlaidas dengė iš nenustatytų ir įstatymų nustatyta tvarka neapmokestintų pajamų šaltinių. Pareiškėjas nesutinka su mokesčių administratoriaus pozicija, kad 2008 m. sausio 1 d. jis galėjo turėti tik ne daugiau nei 75 000 Lt santaupų, vietoj nurodytų 100 000 Lt sumos. Be to, pareiškėjas nesutinka ir su mokesčių administratoriaus vertinimais dėl neatlygintinai gautų pinigų iš Rusijos Federacijoje gyvenusio senelio G. G. (G. G.) bei dėl pareiškėjo tėvų negalėjimo disponuoti papildoma suma 30 000 Eur.
Pareiškėjo teigimu, Klaipėdos AVMI klaidingai nustatė, jog jo išlaidos pragyvenimui 1997–2003 m. sudarė ne mažiau nei 38 985,60 Lt. Šias išlaidas Klaipėdos AVMI netiksliai apskaičiavo remdamasi 1997–2003 m. surinktais ir susistemintais Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Statistikos departamentas) duomenimis. Mokesčių administratorius neatsižvelgė į pareiškėjo paaiškinimus, jog nuo pat vaikystės iki šiol jis vis dar gyvena su savo tėvais jų bute, todėl pareiškėjui pragyvenimas (maistas ir būstas) praktiškai nieko nekainuoja. Kadangi pareiškėjas nebuvo ir iki šiol nėra sukūręs savo šeimos ir gyvena kartu su tėvais, kurie vis dar išlaiko pareiškėją, 1997–2003 m. laikotarpiu gautą darbo užmokestį ir kitas pajamas pareiškėjui pavyko susitaupyti ir paversti asmeninėmis santaupomis grynaisiais. Pareiškėjo manymu, apskaičiuojant jo pragyvenimo išlaidas, neteisingai paimti Statistikos departamento duomenys. Nors MGK nurodė, kad pats pareiškėjas prašė išlaidas vertinti pagal Statistikos departamento duomenis, tačiau, anot pareiškėjo, jis pirmą kartą susidūrė su mokestiniu patikrinimu, neturėjo atstovo, taigi nesuprato mokestinio patikrinimo esminių aplinkybių ir nežinojo, kokius duomenis pateikti, kaip surašyti paaiškinimą, todėl klaidingai sutiko pasirinkti VMI darbuotojos nurodytą mokesčių apskaičiavimo būdą pagal Statistikos departamento duomenis. Pareiškėjo teigimu, 1997–2003 m. jo pajamos, atskaičius mokesčius sudarė daugiau nei 42 500 Lt, todėl 2003 m. gruodžio 21 d. jis galėjo turėti ir turėjo realias galimybes susitaupyti bent 30 000 Lt grynaisiais.
Pasak pareiškėjo, 200 000 Lt dalį iš visų 2008 m. sausio 1 d. ne banke turėtų 470 000 Lt grynųjų sudarė jo senelio dovanotos piniginės lėšos. Po senelio G. G. mirties seneliui priklausęs nekilnojamasis turtas Vladikaukazo mieste kartu su visu kitu turtu (antikvaru, meno dirbiniais ir kt.) paveldėjimo teise atiteko pareiškėjo tėvui V. G. (V. G.) ir tėvo seseriai V. K., gyvenusiai Vladikaukaze, kuri ir rūpinosi minėto turto pardavimo klausimais. Piniginės lėšos, tiek pareiškėjo tėvo, tiek jo šeimos narių per kelis kartus buvo pervežtos per sieną nedidelėmis sumomis (iki deklaruotinos sumos). Pagal Rusijos Federacijos, kurios teritorijoje pareiškėjo šeima nuvykusi pas G. G. laikotarpiu nuo 1989 iki 1993 m. gaudavo dovanų grynųjų nedidėlėmis sumomis, įstatymus, jų perdavimo faktas nereikalavo privalomojo dokumentinio patvirtinimo. Gabenant grynuosius nedidelėmis sumomis ir kertant Lietuvos Respublikos sieną taip pat nebuvo privaloma deklaruoti kartu su savimi gabenamų piniginių lėšų. Pasak pareiškėjo, šių piniginių lėšų tiek jis, tiek jo šeima nedeklaravo dėl įstatymų nežinojimo. Pareiškėjo nuomone, tiek mokesčių administratoriaus, tiek MGK išvados paremtos prielaidomis, o ne patikrintais faktais. Atkreipė dėmesį, jog VMI nesikreipė į Rusijos Federacijos institucijas, siekdama įsitikinti, ar laikotarpiu nuo 1989 iki 1993 m. pareiškėjas ar jo šeimos nariai buvo išvykę į užsienį, t. y. rezidavo tose valstybėse. Mokesčių administratorius taip pat nesikreipė į atitinkamas Rusijos Federacijos institucijas, siekdamas išsiaiškinti kur, kada ir kokiomis sąlygomis gyveno pareiškėjo senelis, kuo jis vertėsi, kokias ir kiek pajamų gaudavo, kur dirbo, kokio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto turėjo ir pan., kada ir kokiomis aplinkybėmis mirė ir t. t. Iš esmės neatlikęs jokių operatyvinio patikrinimo veiksmų mokesčių administratorius netinkamai ir neproporcingai paskirstė įrodinėjimo pareigą, ją perkeldamas išimtinai tik pareiškėjui, kuris turi ženkliai ribotesnes galimybes gauti reikiamą informaciją. Pareiškėjas taip pat pabrėžė, kad VMI ignoravo faktą, jog visi pinigų perdavimo sandoriai vyko tarp tėvų ir vaikų arba brolių ir seserų, todėl tokie sandoriai galėjo būti vykdomi kitokiomis sąlygomis nei numatyta Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK), t. y. neįforminus jų dokumentais.
Pareiškėjas taip pat nurodė, kad laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. iš savo tėvų neatlygintinai gavo apie 150 000 Lt ir 30 000 Eur. atkreipė dėmesį, jog pareiškėjo tėvas pateiktame paaiškinime davė tapačius parodymus bei papildomai nurodė, kad mirus tėvui, nekilnojamas turtas paveldėjimo teise atiteko jo seseriai, kuri vėliau jam perdavė 62 200 JAV dolerių. Anot pareiškėjo, Klaipėdos AVMI neatliko jokios pareiškėjo tėvų gautų pajamų ir patirtų išlaidų analizės laikotarpiu iki mokestinio patikrinimo pradžios. Pareiškėjo šeimos turimas turtas ir gyvenimo santaupos iki tiriamo mokestinio laikotarpio pradžios liko neįvertintos ir nepagrįstai atmestos vien tik jų nedeklaravimo faktu. Gyventojai turtą turėjo deklaruoti tik tuo atveju jeigu 2003 m. gruodžio 31 d. jie turėjo pinigines lėšas, turimas bankuose ir kitose kredito įstaigose ir ne bankuose ir kitose kredito įstaigose, jeigu jų bendra suma viršija 50 000 Lt. Tokiu būdu įstatymas nenumatė pareigos dviejų asmenų šeimai deklaruoti piniginių lėšų, turimų ne banko įstaigose iki 100 000 Lt, todėl mokesčių administratorius nepagrįstai neįskaitė šios sumos į galimas turėti pareiškėjo tėvų santaupas, juolab, kad ši suma savo pinigine išraiška artima pareiškėjo nurodomai 30 000 Eur sumai. Pareiškėjo įsitikinimu, siekdama pagrįsti arba paneigti pareiškėjo ir jo tėvo duotus parodymus, Klaipėdos AVMI privalėjo atlikti tokią pačią jo tėvų gautų pajamų ir išlaidų analizę, kokia buvo atlikta ir įforminta patikrinimo akte, tiriant paties pareiškėjo gautų pajamų ir išlaidų analizę.
Pareiškėjo teigimu, jam nepagrįstai paskaičiuoti delspinigiai už laikotarpį nuo 2011 m. gegužės 3 d. iki 2016 m. sausio 8 d., nes delspinigiai galėjo būti skaičiuojamas tik už maksimalų 180 dienų terminą. Neteisingai priskaičiuoti delspinigiai yra neprotingai dideli, neproporcingi pažeidimui, netikslingi, nes nebūtų pasiekti naudingi tikslai. Pažymėjo, kad MGK detaliau nepasisakė dėl delspinigių apskaičiavimo pagrįstumo, jų dydžio ir apskaičiavimo laikotarpio trukmės.
Atsiliepimas
Atsakovė VMI atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 85–91).
Nurodė, kad pareiškėjo asmeninių santaupų (100 000 Lt) įvertinimui, Klaipėdos AVMI analizavo pareiškėjo disponuojamas pajamas bei patirtas išlaidas iki tikrinamojo laikotarpio pradžios. Kalbant apie ne grynaisiais pinigais gaunamas pajamas, šiuos duomenis Klaipėdos AVMI gali matyti surinkusi informaciją iš trečiųjų asmenų, tuo tarpu dėl turimų grynųjų pinigų yra atliekamas tyrimas ir gautų duomenų pagrindu atliekamas apskaičiavimas, kad būtų galima nustatyti, kokia lėšų suma asmuo galėjo disponuoti tikrinamojo laikotarpio pradžioje. Atkreipė dėmesį, jog mokestinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas nėra pateikęs vienkartinės gyventojo (šeimos) 2003 m. gruodžio 31 d. turėto turto deklaracijos (forma FR0593), t. y. nedeklaravo, kad 2003 m. gruodžio 31 d. turėjo piniginių lėšų ne banke, todėl buvo atlikta pareiškėjo 1997–2003 m. laikotarpio pajamų ir išlaidų analizė, kurios metu nustatyta, kad pareiškėjas 2003 m. gruodžio 31 d. piniginių lėšų ne banke neturėjo, o įvertinus piniginių lėšų likučius banko sąskaitose laikotarpių pradžiai ir pabaigai, gautas pajamas ir patirtas išlaidas, mokestinio patikrinimo metu konstatuota, kad pareiškėjas 2008 m. sausio 1 d. galėjo turėti ne daugiau kaip 75 000 Lt piniginių lėšų ne banke.
Dėl ginčijamų tėvų dovanotų 30 000 Eur piniginių lėšų VMI paaiškino, kad pareiškėjas buvo nurodęs, jog 2008–2012 m. iš savo tėvų neatlygintinai gavo apie 150 000 Lt ir 30 000 Eur. Dokumentų, patvirtinančių dovanojimo sandorius, pareiškėjas nepateikė ir aplinkybių apie realų piniginių lėšų perdavimo faktą, nenurodė. Pareiškėjo tėvas nurodė, kad pinigai sūnui buvo perduodami skirtingomis sumomis, esant poreikiui, jokie dokumentai įforminti nebuvo, pinigai sūnui buvo perduodami asmeniškai namuose grynais pinigais ir kad kiti asmenys perduodant pinigus nedalyvavo. Klaipėdos AVMI, atlikusi pareiškėjo tėvų operatyvius patikrinimus, nustatė, kad jie 2008–2012 m. galėjo disponuoti ne didesne kaip 150 000 Lt piniginių lėšų suma. Dovanojimo sandoriai vyko tarp tėvų ir vaikų, abi šalys nurodė analogiškus duomenis apie sudarytus sandorius, todėl vadovaujantis protingumo kriterijumi, buvo padaryta išvada, kad jie galėjo būti vykdomi kitokiomis sąlygomis nei numatyta CK, todėl konstatuota, kad pareiškėjo tėvai 2008–2012 m. galėjo dovanoti Pareiškėjui 150 000 Lt, bet ne didesnę sumą, tačiau neturėjo finansinių galimybių dovanoti nurodytos 30 000 Eur sumos. Nors pareiškėjas nurodė, kad tėvai dovanojo jam lėšas iš savo tėvų paveldėto turto, o pareiškėjo tėvas nurodė, kad mirus tėvui, nekilnojamasis turtas paveldėjimo teise atiteko jo seseriai, kuri vėliau jam perdavė 62200 JAV dolerių, tačiau paprašius pateikti patvirtinančius dokumentus, pareiškėjo tėvas nurodė, kad sutarčių su seserimi jis nesudarinėjo, todėl pateikti piniginių lėšų perdavimą patvirtinančių dokumentų negali. Atsižvelgiant į tai, kad nebuvo pateikti dokumentai ir nebuvo pagrįstas ginčo sumų realumas, patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas neįrodė gavęs iš tėvų 30 000 Eur sumą ir ji nebuvo pripažinta pareiškėjo gautomis pajamomis. Atsakovė pabrėžė, jog, atliekant mokesčių apskaičiavimą pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, objektyviai yra įmanomi tam tikri netikslumai, nes mokesčių administratorius yra priverstas vadovautis ne tiksliais, o tikėtinais ir galimais paskaičiavimais. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 70 str. 1 d. norma skirta tam, kad būtų nustatytas mokėtinos prievolės dydis, atitinkantis protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingumo kriterijus. Tai reiškia, kad mokesčių administratoriaus nustatytas mokėtinos prievolės dydis laikytinas pagrįstu tiek, kiek neperžengia šių įvertinimo kriterijų, todėl tam, kad būtų paneigtas tokiu būdu nustatytas mokestinės prievolės dydis, pareiškėjas turi pateikti įrodymus, patvirtinančius, jog nurodytų įvertinimo kriterijų buvo nesilaikyta, t. y. įrodyti, kad mokesčio administratoriaus nustatytas mokestinės prievolės dydis neatitinka protingumo bei teisingumo kriterijų.
Dėl priskaičiuojamų delspinigių atsakovė paaiškino, kad pareiškėjas padavė skundą, todėl pagal MAĮ 110 str. 1 d., atmetus skundą, delspinigiai skaičiuojami už visą laikotarpį. Todėl delspinigiai apskaičiuoti pagrįstai už numatytą laikotarpį.
Šalies argumentai
Dėl pareiškėjo argumentų, kad turėjo santaupų, nes gyveno kartu su tėvais, kurie jį ir išlaikė VMI pažymėjo, kad pareiškėjas 2016 m. kovo 18 d. pateiktame skunde dėl Klaipėdos AVMI sprendimo, prašė jį atleisti nuo apskaičiuotų delspinigių, motyvuodamas tuo, kad yra paėmęs kreditą įmonės pelno mokesčiui sumokėti, taip pat teigė gaunantis mažas pajamas, turi problemų su sveikata ir dėl to patiria papildomas išlaidas, be to, padeda savo tėvams, kurie yra sulaukę pensinio amžiaus, tačiau teikdamas skundą teismui nurodo, kad jam pragyvenimas (maistas ir būstas) praktiškai nieko nekainuoja, nėra sukūręs savo šeimos ir gyvena kartu su tėvais, kurie vis dar jį išlaiko. Atsakovės teigimu, šie prieštaringi pareiškėjo argumentai laikytini jo gynybine pozicija, siekiant pagrįsti savo pajamas.
VMI taip pat pažymėjo, jog pareiškėjas savo 2015 m. spalio 16 d. paaiškinime Klaipėdos AVMI nurodė, kad apytikslių vartojimo bei kitų 2008–2012 m. laikotarpiu patirtų išlaidų prisiminti negali ir apskaičiuoti patirtas išlaidas neturi galimybės, todėl prašė jas vertinti pagal Statistikos departamento duomenis. VMI nuomone, nors pareiškėjui patikrinimo metu ir buvo pasiūlyta vertinti jo patirtas išlaidas, vadovaujantis Statistikos departamento skelbiamomis vidutinėmis vartojimo išlaidomis, tačiau pareiškėjas galėjo su tuo nesutikti bei pateikti faktiškai patirtas išlaidas, pagrįstas dokumentais, patvirtinančiais šių patirtų išlaidų dydžius ir pan. Pabrėžė, kad nei teikdamas skundą dėl Klaipėdos AVMI sprendimo, nei MGK dėl VMI sprendimo, pareiškėjas nepateikė pagrįstų kitokių dydžių kaip to reikalaujama teismų praktikoje.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos AVMI, VMI bei MGK sprendimų, kuriais pareiškėjui apskaičiuoti papildomai mokėtini mokesčiai, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad Klaipėdos AVMI, atlikusi pareiškėjo mokestinį patikrinimą dėl gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM) bei privalomojo sveikatos draudimo įmokos (toliau – ir PSDĮ) apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo už 2008–2012 m. laikotarpį, nustatė, kad pareiškėjo 2010–2012 m. patirtos išlaidos viršijo gautas pajamas 393 968 Lt, taigi šias išlaidas dengė iš nenustatytų ir įstatymų nustatyta tvarka neapmokestintų pajamų šaltinių, todėl 2016 m. sausio 18 d. patikrinimo aktu Nr. FR0680-11, vadovaudamasi MAĮ 70 str. 1 d., apskaičiavo pareiškėjui papildomai mokėtina 17 123 Eur GPM sumą. Nors pareiškėjas Klaipėdos AVMI buvo nurodęs, jog 2008 m. sausio 1 d. ne banke jis turėjo 470 000 Lt, iš kurių 100 000 Lt asmeninės santaupos ir 370 000 Lt neatlygintinai gauta iš senelio (200 000 Lt gimtadienio proga ir 170 000 Lt po senelio mirties už parduotą nekilnojamąjį turtą), be to, 2008 m. sausio 23 d. gavo neatlygintiną 85 000 Eur paskolą iš Rusijos Federacijos piliečio A. B. D. (A. B. D.) bei 150 000 Lt ir 30 000 Eur dovanų iš tėvų, Klaipėdos AVMI konstatavo, kad 200 000 Lt (senelio dovanotos lėšos) ir 170 000 Lt (lėšos, gautos už parduotą seneliui priklausiusį turtą) realiai nebuvo jam perduotos, taip pat pareiškėjas realiai negavo 85 000 Eur paskolos, o tėvai pareiškėjui 2008–2012 m. galėjo padovanoti tik 150 000 Lt (b. l. 10–29).
Klaipėdos AVMI 2016 m. vasario 26 d. sprendimu Nr. (9.6)FR0682-102 iš esmės patvirtino patikrinimo nustatytas aplinkybes, tačiau pakeitė patikrinimo akte klaidingai apskaičiuotą 17 123 Eur GPM sumą dėl konvertavimo iš litų į eurus ir nurodė pareiškėjui sumokėti 17 122,33 Eur GPM, taip pat apskaičiavo 6 983,68 Eur GPM delspinigius bei skyrė 1 711 Eur GPM baudą (b. l. 30–36).
Pareiškėjas Klaipėdos AVMI sprendimą apskundė atsakovei, tačiau VMI 2016 m. gegužės 24 d. sprendimu Nr. 68-132 pareiškėjo skundo netenkino ir patvirtino Klaipėdos AVMI 2016 m. vasario 26 d. sprendimą Nr. (9.6) FR0682-102 (b. l. 37–49).
Pareiškėjas VMI sprendimą apskundė MGK, tačiau pastaroji 2016 m. rugpjūčio 11 d. Nr. S- S-165(7-122/2016) pareiškėjo skundo taip pat netenkino (b. l. 51–65).
Kaip matyti iš skundo argumentų, pareiškėjas nesutinka su mokesčių administratoriaus pozicija dėl 2008–2012 m. gautų pajamų vertinimo, t. y. iš senelio gautų 370 000 Lt bei tėvų dovanotų 30 000 Eur nepripažinimo realiai gautomis pajamomis, taip pat dalies jo nurodytų santaupų (25 000 Lt) nepripažinimo.
Pažymėtina, kad pareiškėjas 2013 m. lapkričio 9 d. Klaipėdos AVMI pateiktame paaiškinime (MGK byla, I t., b. l. 117–119) nurodė, jog 200 000 Lt sudarė jo senelio dovanotos piniginės lėšos, t. y. 2003 m. kovo 10 d. pareiškėjui 25-ojo gimtadienio proga šią sumą, 1989–1993 m. gautą iš pareiškėjo senelio pareiškėjui padovanojo jo tėvas V. G., kuris geležinkelio transportu, vykdamas aplankyti tėvo į Rusijos Federaciją, per ketverius metus dalimis atsigabeno minėtą sumą ir saugojo ją savo bute Klaipėdoje.
Atkreiptinas dėmesys, jog mokestinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjo tėvas nebuvo pateikęs vienkartinės gyventojo (šeimos) 2003 m. gruodžio 31 d. turėto turto deklaracijos (forma FR0593), nors iš pareiškėjo pasakojimo matyti, kad 200 000 Lt suma jo tėvo buvo sukauta dar iki 2003 m. Teismas pažymi, kad tuo atveju, jei pareiškėjo tėvas turėjo sukaupęs ženklias sumas grynųjų pinigų, jis jas turėjo deklaruoti pagal Lietuvos Respublikos vienkartinio gyventojų turto deklaravimo įstatymo 3 str. 1 p., nustatantį, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas privalo deklaruoti nuo 2003 m. gruodžio 31 d. pinigines lėšas, turimas bankuose ir kitose kredito įstaigose ir ne bankuose ir kitose kredito įstaigose, jeigu jų bendra suma viršija 50 000 Lt. Nurodyto įstatymo 4 str. 2 d. įtvirtinta, kad jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas šio įstatymo nustatyta tvarka turto nedeklaravo, šiuo turtu negali būti pagrindžiami kito turto įsigijimo šaltiniai. Jokių objektyvių įrodymų, be pareiškėjo žodinių paaiškinimų, pareiškėjas dėl 200 000 Lt grynųjų pinigų dovanos nepateikė, taigi sutiktina su Klaipėdos AVMI, VMI bei MGK pozicija, kad pareiškėjo nurodoma iš senelio gauta 200 000 Lt dovana negali būti pripažįstama realiai gautomis lėšomis.
Pareiškėjas 2013 m. lapkričio 9 d. Klaipėdos AVMI pateiktame paaiškinime (MGK byla, I t., b. l. 117–119) nurodė, kad pinigai buvo gauti iš mirusio senelio turtą pardavusios pareiškėjo tėvo sesers ir į Lietuvą įvežti 2006 m. birželį jo, jo tėvo ir sesers po 12 400 JAV dolerių bei 2006 m. rugpjūčio mėnesį – jo tėvų po 12 500 JAV dolerių ir perduoti pareiškėjui. Pažymėtina, kad pareiškėjas jokiais įrodymais negrindė ir savo pasakojimo apie ir po senelio mirties už parduotą nekilnojamąjį turtą grynaisiais pinigais gautą 170 000 Lt lėšų sumą – pareiškėjas nei teismui nei mokesčių administratoriui nepateikė jokių įrodymų apie senelio turto, jo paveldėtojus, turto pardavimą ir už tai gautų lėšų perdavimą pareiškėjo šeimai ir jam pačiam. Be to, kaip teisingai pažymėjo MGK, laikotarpiu nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. nei pareiškėjas, nei jo tėvai ar sesuo nedeklaravo grynųjų pinigų sumų įsivežimo vykstant per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, nors pagal Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 14 str. 2 d. (redakcija, galiojusi nuo 2004 m. gegužės 1 d. iki 2007 m. birželio 15 d.) muitinės įstaigos privalo registruoti kiekvieną grynųjų pinigų įvežimo į Lietuvos Respubliką iš trečiųjų šalių ir išvežimo iš Lietuvos Respublikos į trečiąsias šalis atvejį, jeigu įvežamų arba išvežamų grynųjų pinigų vienkartinė suma viršija 10 000 Lt ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta.
Nors pareiškėjas piniginių lėšų nedeklaravimą teisina teisės aktų reikalavimų nežinojimu, tačiau teismas pabrėžia, jog įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas nepateisina netinkamo įstatymų reikalavimų vykdymo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų pagrįsti jo pasakojimą 370 000 Lt iš senelio gavimą. Teismas pabrėžia, jog dėl įrodymų vertinimo analogiškos kategorijos bylose (kuomet, remiantis įvairiais civiliniais sandoriais, įrodinėjamas (grindžiamas) mokesčių mokėtojo gautų pajamų realumas) Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) (žr. 2007 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-301/2007) yra išaiškinęs, jog įrodinėjimo dalykas šiuo atveju yra aplinkybės, ar pinigų sumos mokesčių mokėtojui realiai buvo ar nebuvo perduotos, t. y. gautos ar negautos pajamos. Šios aplinkybės turėtų būti įrodinėjamos tiesioginiais įrodymais, iš kurių galima daryti vienareikšmę išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes (pvz., mokėjimo pavedimai, patvirtinantys lėšų judėjimą; asmenų, iš kurių pajamos neva gautos, paaiškinimai apie tai, kad lėšos perduotos ar neperduotos; kitų liudytojų, galinčių patvirtinti ar paneigti lėšų perdavimą, parodymai). Įstatymas nedraudžia įrodinėti ir netiesioginiais įrodymais, t. y. įrodymais, daugiareikšmiai susijusiais su įrodinėjimo dalyką sudarančiomis aplinkybėmis (pvz., įrodymai apie tai, kokiomis lėšomis galėjo disponuoti asmuo, iš kurio galėjo būti gautos pajamos; įrodymai apie gautų lėšų panaudojimo aplinkybes ir pan.). Tokio pobūdžio bylose išvada apie tai, kad mokesčių mokėtojas nepagrindė pajamų, neturėtų būti daroma vien netiesioginių įrodymų pagrindu (pvz., įrodymai apie tai, kad paskolos davėjas neturėjo teisėtų pajamų). Tačiau bet kokiu atveju teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, o netiesioginiai įrodymai gali būti naudingi patvirtinant ar paneigiant tiesioginių įrodymų pagrindu formuluojamas išvadas.
Taigi, kaip pripažįstama LVAT praktikoje, išvados apie mokesčio mokėtojo tam tikrų civilinių sandorių (šiuo atveju dovanojimo) pagrindu gautų pajamų realumą darytinos sistemiškai bei kompleksiškai įvertinus visus tiesioginius bei netiesioginius įrodymus, pagrindžiančius ar paneigiančius objektyvų pajamų gavimo faktą. Vien pareiškėjo bei jo tėvų pasakojimas, nesant realaus pajamų gavimo fakto, patvirtinto visapusiška pajamų gavimo faktinių aplinkybių analize, paties pajamų gavimo nepagrindžia. Tokia išvada darytina ir atsižvelgiant į MAĮ 10 str. nuostatas, įtvirtinančias turinio viršenybės prieš formą principą, pagal kurį mokesčių teisiniuose santykiuose viršenybė teikiama šių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai išraiškai.
Dėl pareiškėjo teiginių apie asmenines 100 000 Lt santaupas grynaisiais pinigais, teismas pažymi, kad Klaipėdos AVMI patikrinimo metu išsamiai išanalizavo visus objektyvius duomenis apie laikotarpiu nuo 1997 m. (kada pareiškėjas pirmą kartą įsidarbino) iki 2008 m. sausio 1 d. gautas pajamas bei patirtas išlaidas ir nustatė, jog pareiškėjas galėjo būti sukaupęs ne didesnę nei 75 000 Lt piniginių lėšų sumą. Pabrėžtina, jog 2015 m. spalio 16 d. paaiškinime pats pareiškėjas nurodė, jog apytikslių vartojimo bei kitų 2008–2012 m. laikotarpiu patirtų išlaidų prisiminti negali ir apskaičiuoti patirtas išlaidas neturi galimybės, todėl prašė jas vertinti pagal Statistikos departamento duomenis. Statistinių duomenų naudojimo galimybę išlaidoms apskaičiuoti įtvirtina ir VMI viršininko 2004 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. VA-103 patvirtintų Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklių 16 p., kuriame nustatyta, jog tais atvejais, kai nėra galimybių nustatyti konkrečių išlaidų sumų, vertinimui atlikti gali būti naudojami statistiniai duomenys ar duomenys iš kitų, taisyklių X dalyje nurodytų, informacijos šaltinių. Pareiškėjas nepateikė mokesčių administratoriaus skaičiavimus paneigiančių įrodymų, tad jo nusiskundimai statistinių duomenų naudojimu vertinami kritiškai.
Atmestini ir pareiškėjo teiginiai dėl neva netinkamai įvertintų jo tėvų galimybių dovanoti pareiškėjui 30 000 Eur. Priešingai nei teigia pareiškėjas, Klaipėdos AVMI atliko pareiškėjo tėvų gautų pajamų ir patirtų išlaidų analizę, t. y. buvo atlikti pareiškėjo tėvų V. G. ir J. G. operatyvūs patikrinimai (MGK byla, I t., b. l. 155–157, 162–163, 166–169). Šių patikrinimų metu surinkti duomenys taip pat nebuvo paneigti jokiais rašytiniais įrodymais, todėl laikytini pagrįstais.
Be to, teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas nurodo, jog ginčijamas sumas gavo grynaisiais pinigais. LVAT yra išaiškinęs, kad mokesčio mokėtojas, pasirinkdamas pajamas gauti grynaisiais pinigais (dėl ko šių pajamų gavimo faktas nėra fiksuojamas kredito įstaigose esančių sąskaitų įrašuose) ir šių pajamų nedeklaruodamas pateikiant atitinkamo mokestinio laikotarpio pajamų deklaracijas (pvz., kai tokios deklaracijos teikimas nėra privalomas), prisiima ir visą riziką dėl jam tenkančios įrodinėjimo naštos (2013 m. balandžio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-602-27/2013; 2013 m. sausio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2923/2012; 2016 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-777-438/2016).
Pažymėtina, jog pagal MAĮ 67 str. įtvirtintą teisinį reglamentavimą, nustačius, kad mokesčių administratorius pateikė pakankamai duomenų, įrodančių mokesčio ir su juo susijusių sumų apskaičiavimo pagrįstumą bei teisingumą, mokesčių mokėtojui, kuris nesutinka su mokesčių administratoriaus apskaičiavimu, tenka pareiga įrodyti, jog mokesčių administratorius neteisingai apskaičiavo mokesčio ir su juo susijusias sumas. Tačiau šiuo atveju pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų bei įrodymų, paneigiančių mokesčių administratoriaus nustatytas faktines aplinkybes. Teismo vertinimu, vien tik pareiškėjo teiginiai apie sukauptas santaupas ir gautas dovanas negali būti pripažįstami tinkamu realaus piniginių lėšų gavimo fakto pagrindimu.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Klaipėdos AVMI pagrįstai pareiškėjo išlaidas, viršijusias pagrįstas pajamas, laikė B klasės pareiškėjo pajamomis ir nuo jų paskaičiavo GPM.
Pareiškėjas taip pat teigia, jog mokesčių administratorius nepagrįstai jam apskaičiavo delspinigius už ilgesnį nei 180 dienų terminą, t. y. už laikotarpį nuo 2011 m. gegužės 3 d. iki 2016 m. sausio 8 d.
Pažymėtina, kad pagal MAĮ 96 str. 1 d. 2 p. delspinigiai mokesčių mokėtojui skaičiuojami už nesumokėtą arba pavėluotai sumokėtą patikrinimo metu mokesčių administratoriaus nustatytą nedeklaruotą deklaruojamą ar neapskaičiuotą nedeklaruojamą mokestį (įskaitant mokestį, kuris turėjo būti apskaičiuotas muitinės deklaracijoje). Pagal MAĮ 97 str. 2 d. šio įstatymo 96 str. 1 d. 2 p. nurodytu atveju delspinigiai skaičiuojami nuo kitos dienos po to, kai mokestis pagal tuo metu galiojančius mokesčių teisės aktus turėjo būti sumokėtas į biudžetą, iki patikrinimo rezultatus įforminančio dokumento surašymo dienos, o nesumokėjus mokesčio per šio įstatymo 81 str. 2 d. nustatytą terminą (muitinės administruojamo mokesčio – per šio Įstatymo 81 str. 4 d. nustatytą terminą), delspinigių skaičiavimas tęsiamas nuo kitos dienos po minėto termino pasibaigimo.
Nagrinėjamu atveju patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjo išlaidos viršijo pajamas 2010–2012 m. Pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – ir GPMĮ) 27 str. 1 d. metinė pajamų mokesčio deklaracija už praėjusį mokestinį laikotarpį teikiama iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 d. Vadovaujantis GPMĮ 27 str. 5 d. GPM turi būti sumokėtas į biudžetą iki šiame straipsnyje nustatyto metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikimo termino pabaigos. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą darytina išvada, kad GPM už 2010 m. gautas pajamas iš nenustatytų ir Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka neapmokestintų pajamų šaltinių pareiškėjas turėjo sumokėti iki 2011 m. gegužės 2 d. imtinai (2011 m. gegužės 1 d. buvo sekmadienis), tačiau to nepadarė, todėl, vadovaujantis MAĮ 97 str. 2 d., delspinigiai jam skaičiuojami nuo kitos dienos po to, kai mokestis turėjo būti sumokėtas t. y. nuo 2011 m. gegužės 3 d. iki patikrinimo rezultatus įforminančio dokumento surašymo dienos, t. y. 2016 m. sausio 8 d. Taigi už minėtą laikotarpį delspinigiai pareiškėjui apskaičiuoti pagrįstai. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjo nurodomas 180 dienų terminas pagal MAĮ 98 str. 2 d. skaičiuojamas nuo teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo dienos. Taigi pareiškėjas pareigos mokėti mokestį atsiradimo momentą neteisingai sutapatina su teisės privestinai išieškoti atsiradimo momentu, todėl nepagrįstai nurodo 180 dienų delspinigių skaičiavimo termino pažeidimą. Kol nagrinėtas mokestinis ginčas nebuvo pasibaigęs galutiniu ir įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu, nebuvo atsiradusi teisė privestinai išieškoti mokestinę nepriemoką, todėl nebuvo prasidėjęs ir įstatyme numatytas 180 dienų delspinigių skaičiavimo terminas.
Darytina išvada, kad Klaipėdos AVMI 2016 m. vasario 26 d. sprendimas Nr. (9.6)FR0682-102, VMI 2016 m. gegužės 24 d. sprendimas Nr. 68-132 bei MGK 2016 m. rugpjūčio 11 d. sprendimas Nr. S-165(7-122/2016) yra teisėti ir pagrįsti, todėl nėra pagrindo jų panaikinti ir pavesti centriniam mokesčių administratoriui pareiškėjo skundą nagrinėti iš naujo ar atlikti pakartotinį mokestinį patikrinimą bei priimti naują sprendimą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 str., 86–87 str., 88 str. 1 p., 132 str. 1 d. ir 133 str.,
nusprendžia:
Atmesti pareiškėjo A. G. (A. G.) skundą kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.