- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-14
- Bylos Nr.
- 1A-137-134-2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Bronė Vidzėnienė (pirm.), Algirdas Gaputis, Ričardas Gilys
- Kaltinamasis
- V. N.
- Nukentėjusysis
- V. M.
- Advokatai
- Raimundas Kurklietis
- Kategorijos
- 2.4.2Neįsiteisėjusio nuosprendžio ar nutarties apskundimas (BPK 311-319 str.)
Pranešėja Bronė VidzėnienėBaudž.byla Nr. 1A-137-134/2014Teisėjas Donatas JatužisProcesinio sprendimo kategorija: 2.4.2 (S) Teisminio sprendimo Nr. 1-50-2-00133-2012-0
2014 m. kovo 14 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Bronės Vidzėnienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo V. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo V. N. išteisintas, nesant jo veiksmuose nusikaltimų, numatytų BK 235 str. 1 d., 236 str. 1 d., sudėties.
V. M. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. N. išteisintas kaltinus jį tuo, kad jis 2011 m. lapkričio 17 d. Panevėžio miesto apylinkės prokuratūroje, Kauno g. 58, Panevėžio mieste, 2011 m. lapkričio 16 d. pareiškimu melagingai pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą bei melagingai įskundė prokuratūrai nekaltą asmenį- V. M., kaip padariusį nusikalstamą veiką, tai yra, kad V. M. individualios įmonės 2006 m. rugpjūčio 25 d. darbų priėmimo aktas yra suklastotas, dėl to, 2011 m. gruodžio 8 d. Panevėžio apskrities vyriausiajame policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis Nr.50-1-00514-11 pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 300 str. 1 d., ir V. M. buvo pradėtas persekioti.
Be to, jis išteisintas kaltinus jį tuo, kad 2011 m. gruodžio 6 d., medžiagoje Nr. 0111000724959, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato patalpose, kabinete Nr. 211, Tulpių g. 60, Panevėžio mieste, nuo 15.30 val. iki 17.10 val., apklausiamas kaip liudytojas ir būdamas įspėtas pagal BK 235 str. 1 d. dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, jis davė melagingus parodymus apie tai, kad 2006 m. rugpjūčio 25 d. darbų priėmimo akte, skiltyje „Darbus priėmė: UAB „V“, įm.k Direktorius: V. N." pasirašė ne jis, nors 2012 m. gegužės 17 d. specialisto išvadoje Nr. 11-125(12) konstatuota, kad nurodyto akto skiltyje pasirašė pats V. N..
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nukentėjusysis V. M. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir V. N. nuteisti pagal BK 235 str. 1 d., 236 str. 1 d. bei tenkinti jo civilinį ieškinį.
Skunde nurodo, kad V. N. 2011-11-16 kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės prokuratūrą dėl V. M. esą padarytų nusikaltimų, siekiant užvaldyti UAB ,,V“ didelės vertės turtą, klastojant oficialius dokumentus ir apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą. V. N. šį pareiškimą pateikė po to, kai V.M. P. miesto apylinkės teismui pateikė priešieškinį civilinėje byloje, kurioje V. N. buvo pateikęs ieškinį V. M. bendrovei. V. N. apklausose, vykusiose ikiteisminio tyrimo metu, būdamas įspėtas pagal BK 235 str. už melagingų parodymų davimą, tvirtino nepasirašęs 2006-08-25 Darbų priėmimo akte. Rašysenos specialistui 2012-05-17 išvadoje nustačius, kad šiame dokumente pasirašė V. N., šis, nepaisydamas išvados, 2012-09-12 skundu kreipėsi į ikiteisminio tyrimo teisėją, prašydamas panaikinti prokurorų nutarimus nutraukti tyrimą V. M..
Apeliantas teigia, kad V. N., inicijuodamas jam baudžiamąjį procesą, siekė, kad jis atsisakytų savo priešieškinio civilinėje byloje. Abejodamas savo parašo autentiškumu Darbų atlikimo akte, V. N. civilinėje byloje galėjo prašyti atlikti rašysenos ekspertizę, tačiau šia teise nepasinaudojo ir kreipėsi į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo V. M.. V. N. konsultavo profesionalus teisininkas – advokatas Ž. R., kuris, pasak V. N., ir surašė pareiškimą prokuratūrai, todėl V. N. advokato neabejotinai buvo informuotas apie melagingo įskundimo pasekmes.
Teismas, išteisindamas V. N., rėmėsi tik išteisintojo parodymais ir civilinės bylos duomenimis, pagal kuriuos 2006-08-25 Darbų priėmimo akte nurodyti elektrifikavimo darbai nebuvo atlikti. Tačiau teismas nesirėmė ikiteisminio tyrimo Nr. 50-9-000168-12 metu duotais V. M. parodymais, kuriais nustatyta, kad V. M. ginčo darbus atliko ne išteisintajam priklausančios UAB ,,V“, o kitos išteisintojo bendrovės - UAB ,,R“ teritorijoje. Išteisintasis civilinėje ir šioje byloje klaidino teismą teigdamas, kad sandėlio, kuriame V. M. atliko darbus, UAB ,,V“ teritorijoje nėra, nors toks sandėlis yra UAB ,,R“ teritorijoje.
Teismas nesirėmė specialisto V. L. paaiškinimu, kad ginčo dirbtuvės buvo elektrifikuotos, tačiau dėl dokumentų nebuvimo negalima pasakyti, kas tuos darbus atliko. Teismas taip pat nesirėmė liudytojo V. Ž. parodymais, kad jis 2006 m. G k. V. M. užsakymu kasė tranšėjas elektros kabelio tiesimui.
Šalies argumentai
Apeliantas teigia, kad jis tiek civilinėje, tiek baudžiamojoje byloje paaiškino, kurioje vietoje paklojo elektros įvadą ir kokius darbus atliko, o V. N. nei vienoje byloje nenurodė, kas elektrifikavo ginčo sandėlį.
Apibendrindamas apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad V. N., kreipdamasis į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, sąžiningai klydo, nes byloje nustatytos aplinkybės rodo V. N. sąmoningą siekį apeliantą melagingai įskųsti ir duoti melagingus parodymus.
Teismo posėdyje prokurorė prašė nukentėjusiojo apeliacinį skundą atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinis skundas atmestinas. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje teisingai nurodė, kad BK 235 str. ir 236 str. numatytos nusikalstamos veikos padaromos tik tiesiogine tyčia. Šiuose straipsniuose vartojama sąvoka ,,melagingas“ reiškia visišką ar dalinį tikrovės neatitikimą, sąmoningą jos iškraipymą ar realiai egzistuojančių faktų neigimą ir vietoje jų išgalvotų faktų nurodymą (kasacinė nutartis Nr. 2K-21/2008). Šių nusikaltimų subjektas turi suvokti, kad duoda tikrovės neatitinkančius parodymus, nori, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje (BK 235 str.), supranta, kad pareigūnams pateikia žinomai tikrovės neatitinkančias žinias apie asmens neva padarytą nusikalstamą veiką, numato, kad dėl to gali būti pradėtas melagingai įskųsto asmens baudžiamasis persekiojimas, ir to siekia (BK 236 str.). Tačiau asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, jei davė tegul ir objektyvios tikrovės neatitinkančius parodymus, jei jis neprisiminė įvykio aplinkybių ir sąžiningai klydo, duodamas šiuos parodymus ir pranešdamas apie nebūtą nusikaltimą.
Apeliacinio skundo pagrindiniai argumentai, kuriais ginčijamos teismo išvados dėl išteisintojo V. N. kaltės nebuvimo, susiję su tuo, kad apelianto V. M. vadovaujama UAB ,,E“ atliko elektros įvedimo darbus V. N. bendrovėje ,,V“, tačiau ne ginčo, o kitame sandėlyje, todėl, pasak apelianto V. N., teigdamas nepasirašęs šių darbų priėmimo 2006-08-25 akte, sąmoningai melavo. Tačiau, kaip jau aptarta, asmens kaltės klausimo dėl BK 235, 236 str. numatytų veikų išsprendimui svarbu ne tai, kokia iš tiesų buvo faktinė situacija, apie kurią asmuo davė parodymus, o tai, ar asmuo sąžiningai klydo dėl šios situacijos, ar, priešingai, sąmoningai siekė suklaidinti teisėsaugos institucijas ir įskųsti nekaltą asmenį. Apeliaciniam skunde siekiama išplėsti bylos nagrinėjimo dalyką, perkeliant akcentą nuo V. N. veikos subjektyviosios pusės įvertinimo į tai, ar V. M. bendrovė atliko elektros įvedimo darbus išteisintojo bendrovėje, ar jų neatliko, nors tai nėra pagrindinis šios bylos nagrinėjimo dalykas ir ši aplinkybė neturi esminės reikšmės V. N. baudžiamosios atsakomybės klausimo išsprendimui. Dėl nurodytos priežasties apeliacinės instancijos teismas šiame sprendime nenustatinėja elektros įvedimo darbų V. N. bendrovėje aplinkybių ir šį klausimą aptaria tiek, kiek jis susijęs su byloje sprendžiamu V. N. baudžiamosios atsakomybės dėl melagingo įskundimo ir melagingų parodymų davimo klausimu.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad išteisintojo veiksmus būtina vertinti tarp jo ir apelianto vadovaujamų bendrovių susiklosčiusių civilinių ir baudžiamųjų santykių kontekste. Byloje nustatyta, kad išteisintasis A. N., būdamas UAB ,,V“ direktoriumi, 2011 m. ieškiniu kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismą, prašydamas priteisti iš UAB ,,E“ (buvusios V. M. IĮ) 27034 Lt avansą ir procesines palūkanas, motyvuodamas tuo, kad UAB ,,E“ jo antrinių žaliavų sandėlyje neatliko elektrifikavimo darbų ir negrąžino sumokėto avanso. V. M., atstovavęs UAB ,,E“, pateikė priešieškinį, kuriame reikalavo iš UAB ,,V“ priteisti 51878 Lt ir procesines palūkanas už UAB ,,E“ atliktus darbus. Tuomet V. N. 2011-11-16 pareiškimu kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės prokuratūrą, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą UAB ,,E“ vadovui V. M. dėl dokumentų suklastojimo, motyvuodamas tuo, kad V. M. civilinėje byloje pateikė galimai suklastotus dokumentus, tarp kurių buvo ir ginčijama 2006-08-25 V. M. IĮ elektros darbų priėmimo aktas, kuriame V. N. nepasirašė.
Kadangi nagrinėjamoje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl elektros įvedimo darbų atlikimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi šiuo klausimu kitose civilinėse bylose ir ikiteisminiuose tyrimuose priimtais sprendimais. Teismas pagrįstai nurodė, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-03-30 sprendimu ir Panevėžio apygardos teismo 2012-09-06 nutartimi pripažinta, kad V. M. UAB ,,E“ neatliko statybos darbų ir iš šios bendrovės V. N. UAB ,,V“ priteisė grąžinti sumokėtą avansą. Šiuose sprendimuose nurodyta, kad UAB ,,E“ pateiktas 2006-08-25 darbų priėmimo aktas, pasirašytas V. N., neįrodo, kad UAB ,,E“ atliko elektrifikavimo darbus, o kitų patikimų įrodymų, patvirtinančių tokių darbų atlikimą, UAB ,,E“ nepateikė.
Šalies argumentai
Įsiteisėjus Panevėžio apygardos teismo 2012-09-06 nutarčiai, V. M., siekdamas paneigti civilinio proceso metu priimtus jam nepalankius sprendimus, 2012-09-20 inicijavo ikiteisminio tyrimo pradėjimą V. N.. V. M. pareiškime prokuratūrai prašė nustatyti, ar V. N. UAB ,,V“, vengdama atsiskaityti su V. M. UAB ,,E“ už jos teritorijoje UAB ,,V“ atlikus elektros įvedimo darbus, nepadarė sukčiavimo nusikaltimo. Apeliantas skunde plačiai remiasi savo paties, liudytojo V. L. šiame ikiteisminiame tyrime duotais parodymais, kurie, pasak apelianto, patvirtina, kad jo vadovaujama bendrovė tikrai atliko elektrifikavimo darbus V. N. vadovaujamos bendrovės sandėlyje. Tačiau Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorės 2013-07-11 nutarimu šis ikiteisminis tyrimas nutrauktas. Įsiteisėjusiame sprendimu padaryta analogiška civilinėse bylose priimtai išvada : tai, kad nei liudytojo V. L., nei paties V. M. parodymai, nei V. N. 2006-08-25 pasirašytas darbų priėmimo aktas neįrodo, kad V. M. bendrovė atliko V. N. bendrovės elektrifikavimo darbus.
Šioje byloje apklaustas liudytojas V. L. iš esmės patvirtino ikiteisminiame tyrime dėl sukčiavimo duotus parodymus : tai, kad nesant techninių dokumentų, negalima nustatyti, ar UAB ,,E“ atliko elektros įvedimo darbus V. N. bendrovės sandėlyje. Apeliaciniame skunde minimi liudytojo V. Ž. parodymai nėra informatyvūs, nes jis teisme parodė tik tai, kad 2006 m. G k. kasė tranšėjas, tačiau nežino, ar buvo nutiestas elektros kabelis, ar ne.
Apibendrindama kolegija daro išvadą, kad civiliniame ir baudžiamajame procese nebuvo surinkti patikimi duomenys, patvirtinantys, kad apelianto bendrovė išteisintojo bendrovės teritorijoje atliko elektrifikavimo darbus. Tai, kad V. N. kreipėsi į prokuratūrą dėl to, kad V. M. 2006-08-25 darbų priėmimo akte galimai suklastojo jo (V. N.) parašą dar iki galutinių sprendimų civiliniame ir baudžiamajame procesuose, tik patvirtina jo šios bylos nagrinėjimo metu nurodytą motyvą - įsitikinimą, kad šiame dokumente nurodyti darbai iš tiesų nebuvo atlikti ir šis dokumentas yra suklastotas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo ir tai, kad nuo V. N. pasirašymo 2006-08-25 darbų priėmimo akte iki jo kreipimosi į prokuratūrą 2011-11-16 buvo praėję daugiau kaip penkeri metai ir šis ilgas laiko tarpas taip pat turėjo įtakos V. N. suklydimui dėl jo parašo autentiškumo.
Apeliaciniame skunde V. N. nesąžiningumas motyvuojamas jo nuoseklia pozicija bylos tyrimo metu : tai, kad jis dėl skundo prieš V. M. padavimo konsultavosi su savo advokatu, turėjusiu jį įspėti dėl pačiam V. N. kilsiančios atsakomybės už melagingą įskundimą ir melagingus parodymus, tuo, kad V. N. skundė procesinius sprendimus nutraukti ikiteisminį tyrimą ir tuomet, kai buvo gauta rašysenos specialisto išvada, kad 2006-08-25 darbų priėmimo akte pasirašė pats V. N., tuo, kad V. N. parodymai dėl dokumento suklastojimo proceso metu buvo nuoseklūs ir kategoriški. Tačiau tokia apelianto argumentacija išplaukia iš jo pagrindinės prielaidos : tai, kad V. N., žinodamas, kad apeliantas nesuklastojo dokumento, atkakliai siekė jį patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Kolegija, šiame sprendime paneigusi šią prielaidą, V. N. nuoseklią poziciją bylos nagrinėjimo metu vertina kaip patvirtinančią jo įsitikinimą, kad jis nepasirašė 2006-08-25 darbų priėmimo akte.
Apibendrindama kolegija pripažįsta teisinga pirmosios instancijos teismo išvadą, kad V. N. sąžiningai klydo manydamas, kad 2006-08-25 darbų priėmimo akte esantis parašas gali būti suklastotas, todėl, kreipdamasis į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, sąmoningai neklaidino teisėsaugos institucijų. Neįrodžius V. N. veiksmuose tiesioginės tyčios melagingai įskųsti V. M. ir duoti melagingus parodymus, V. N. pagal BK 235 str. 1 d. ir 236 str. 1 d. išteisintas pagrįstai.
V. N. išteisinus BPK 303 str. 5 d. 1 p. numatytu pagrindu – nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, jo civilinis ieškinys pagrįstai paliktas nenagrinėtas (BPK 115 str. 3 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
N. V. M. apeliacinį skundą atmesti.