Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.4.1.; 1.2.26.2.1. (S)

Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas Giedrius Endriukaitis, sekretoriaujant Indirai Kišmachovaitei, dalyvaujant prokurorui V. R., nukentėjusiajai R. I., kaltinamajam G. C., jo gynėjai advokatei L. D., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. C., gimęs (duomenys neskelbtini) Kauno m., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 8 klasių išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, teistas 4 kartus: 1) 1999-11-03 Kauno m. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 272 str. 2 d. – 2 laisvės atėmimu, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 47 str. bausmės vykdymas atidėtas 2) 2001-11-14 Kauno m. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 225 str. 3 d. – 2 m. laisvės atėmimu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 43 str. galutinė bausmė 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo 3) 2004-07-07 Kauno m. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 290 str. - 3 mėn. laisvės atėmimu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. bausmė subendrinta su 2001-11-14 nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė 6 mėn. laisvės atėmimo 4) 2007-05-31 Kauno apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., 284 str. 1 d., 180 str. 1 d. – 3 m. 6 mėn. laisvės atėmimu, bausmę atlikęs (teistumas neišnykęs), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 181 str. 1 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis G. C. 2012 m. balandžio 8 d., apie 19 val., viešoje vietoje - parduotuvėje „Ražė“, adresu Medekšinės g. 8 A, Kaune, pašalinių asmenų akivaizdoje vartojo necenzūrinius žodžius bei vandališkais veiksmais - kumščiu daužydamas bei koja spardydamas parduotuvės sienas, grasindamas parduotuvės darbuotojai R. I. fiziniu susidorojimu - sudeginti, užmušti, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės tvarką.

Kaltinamasis G. C. pagal jam pareikštus kaltinimus kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad atėjo pas draugą, išgėrė. Tada ėjo į parduotuvę nusipirkti alkoholio. Užėjo į parduotuvę pasakė pardavėjai: „duok dvi bonkas, svarais imsi pinigus“. Pardavėja jam sakė: „čia ne keitykla, tu dar skolingas“. Jis sakė pardavėjai: „imk svarais, rytoj išsikeisiu, atnešiu skolą“. R. I. nesutiko, įvyko konfliktas, jam nedavė alkoholio. Jis pardavėjai siūlė užstatyti telefonus, kad rytojaus dieną grąžins skolą už tas dvi bonkas, bet ji nesutiko. Jis norėjo išeiti iš parduotuvės, bet jį vėl provokavo. Atvažiavo apsaugos darbuotojai, jį išsivedė į lauką. Atėjo L. U., jis jai pasiūlė eiti pakalbėti su apsauga, kad jį paleistų, nes nieko nepadarė. Vėl užėjo į parduotuvę, įvyko konfliktas, kurio metu pasakė, kad jį pasodins. Tada jis išėjo susinervavęs, sudavė vieną kartą kumščiu. Paskui atvažiavo pareigūnai ir jį išsivežė. Jį specialiai provokavo, kad uždarytų, sakė, kad senai norėjo uždaryti. Jis norėjo išeiti iš parduotuvės, bet jį specialiai kalbino. R. I. yra pasakiusi, kad specialiai „tempė gumą, kad suimtų C.“. Nurodo, kad jis keikėsi, parduotuvės viduje nieko nedarė, nespardė, nedaužė. Tik lauke su kumščiu vieną kartą į koloną sudavė. Sakė „sudeginti“, tai ta prasme, kad jis pasakys pareigūnams, kad parduotuvėje nepilnamečiams alkoholį pardavinėja. Tai toks išsireiškimas. Grasinti užmušti gal iš pykčio ir pasakė. Tada buvo išgėręs, pripūtė 0,39 promilės. Buvo truputį apsvaigęs, bet negirtas. Konflikto metu parduotuvėje buvo V. E., kai ėjo antrą kartą, parduotuvėje buvo L. U. ir apsaugos darbuotojai. Antrą kartą ėjo prašyti, kad paleistų. Nukentėjusioji apsaugos darbuotojams nurodė, kad jis jai grasino su pistoletu, o jo išsireiškimai „kurva“, tai čia profesija, o „žiurkė“, tai yra gyvūnas. Nukentėjusiajai grasinti negrasino, gal taip išsprūdo iš nervų. Kai R. I. jį provokavo, keikė, tada ir pasakė. Jam esant parduotuvėje kas puolė į galvą, tą ir sakė. To priežastis buvo, kad R. I. jį koliojo pirma. Jis buvo tik įėjęs į parduotuvę, o pardavėja jau buvo apmokyta paspausti mygtuką, kad atvažiuotų pareigūnai ir jį suimtų. Pardavėjai dar nieko nebuvo pasakęs. Pardavėjos pirma jis paprašė duoti du butelius „šnapso“, siūlė palikti užstatą, padėjo ant stalo tris telefonus užstatui. Pardavėja nesutiko, pradėjo aiškinti, kad jį uždarys, o prieš tai klausė, kur jis buvo. Grasinimai įvyko po to, kai paprašė dviejų butelių. Tada pardavėja jį pradėjo vadinti vagimi, o tada jis atsakė tuo pačiu. Nukentėjusioji jam pasakė: „Pagaliau aš tave uždarysiu, senai norėjau“. Jis jai išeidinėjo iš parduotuvės, o ji vėl pradėjo jį specialiai kabinti, provokuoti. Jis ėjo pro duris, apsaugos darbuotojai jau buvo atvažiavę. Su juo prieš tai parduotuvėje buvo V. M.. Kai jis įėjo į parduotuvę, V. M. buvo užėjęs kartu su juo. V. M. dar pardavėjai pasakė, kad yra skoloje ir užneš pinigus antradienį. V. M. gal ir girdėjo jo pokalbį su pardavėja, tiksliai pasakyti negali. Parduotuvėje buvo užėjęs V. M., parduotuvėje dar buvo V. E.. Parduotuvės viduryje nebuvo jokių spardymų. Lauke vaikų nebuvo. Smūgį lauke trenkė iš pykčio, nenorėjo nieko sužaloti. Smūgį suduoti į medį nėra blogai. Pardavėjai jis siūlė apie 30 svarų, svarų ji neėmė, sakė, kad „čia ne keitykla“. Po to siūlė užstatu palikti telefonus. Telefonus pasiūlė, kaip užstatą už buvusią skolą ir už du butelius degtinės. Rytojaus dieną būtų išsikeitęs ir atnešęs. Nukentėjusioji atsakė, kad jai nereikia vogtų telefonų ir jį įžeidė. Nukentėjusioji sakė: „jūs visi sėdėję, tu irgi sėdėsi“, ji iš karto paspaudė mygtuką. Po sulaikymo telefonus jis atidavė pusseserei, pinigai buvo paimti Kauno tardymo izoliatoriuje, bet net į bylą neįrašė. Svarai buvo padėti po telefono dangteliu. Iš jo paėmė centais gal 4 - 5 litus.

Nukentėjusioji R. I. parodė, kad tą dieną, balandžio 8 d., ji dirbo parduotuvėje „Ražė“. Apie 19 valandą atėjo agresyviai nusiteikęs C.. Prieš tai lauke ji girdėjo triukšmą ir bildesį. Lauke spardė į sieną, bet į lauką ji neišėjo. Atėjęs jai pareiškė: „duok du butelius 0,7 degtinės ir užkandos“. Ji atsakė, kad neduos, kad jis jai skolingas. Tai ne pirmas kartas, kai jie ateidavo. Jie pastoviai ateidavo su broliu, su pistoletais, reikalaudavo degtinės ir užkandos. Bijodama dėl savo gyvybės ji duodavo. Tą kartą taip pat koliojosi visokiais žodžiais, jos manymu buvo išgėręs. C. sako: „duok du butelius 0,7 degtinės ir užkandos“. Ji atsakė, kad neduos. Jokių svarų Cianas jai nesiūlė. Numetė jai du telefonus ir pasakė, kad juos už tai pasiimtų. Ji atsakė, kad vogtų daiktų neima, tai jis jai pradėjo sakyti: „Tu gal nežinai, kas aš esu toksai. Žiurke, tu, nevaikščiosi ant žemės“, pradėjo spardyti sieną, daužyti kumščiais viduje. Ji nieko nelaukdama paspaudė mygtuką, kad atvažiuotų apsauga. Po šio įvykio jai sutriko sveikata, lankėsi pas gydytojus, pamačiusi juos, visa dreba, tikrai jų bijo. Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti jos parodymai teisingi. C. iš karto su keiksmais atėjo, kumščius atstatęs. Tuomet ji iš karto ir paspaudė mygtuką. Jai neliko daugiau ko laukti. C. jai numetė du telefonus. Ji suprato, kad telefonai gal už tuos butelius, C. jokių svarų jai nesiūlė. Buvo kalba apie skolą. Jie visą laiką prieš 10 valandą vakarą parduotuvėje pasirodo. Vieną kartą jos sūnui buvo įrėmęs pistoletą, kad nedavė. C. jai skolingas apie 400 litų. Jie bijodavo dėl savo gyvybės, nes tai ne pirmas kartas. C. pasakė, kad seniai tą skolą jai atidavė, jokių skolų jis nepripažįsta. To konflikto metu parduotuvėje buvo pirkėjai, bet jų neprisimena. Žmonės, įėję į vidų, pamatę C. išėjo. Vaikai prie lango stovėjo. Jos draugas V. E. buvo viduje, girdėjo ir buvo išlindęs pasižiūrėti. Iškviesta apsauga atvažiavo per kokias 4 - 5 minutes. Kai atvažiavo apsauga, G. buvo viduje, gal jau buvo šiek tiek nurimęs. Tiesiog jį išvedė į lauką. Ji paaiškino apsaugos darbuotojams, kad G. C. įžūliai, agresyviai elgėsi, tikriausiai ji prašė iškviesti policiją, gal ir pati skambino, nes pasirodė, kad apsauga ilgokai neatvažiuoja. Apsaugos darbuotojai G. C. išvedė į lauką ir jie ten šnekėjosi. G. C. vadino ją žiurke, grasino sudeginti. Žodį „sudeginti“ G. C. pasakė pilna ta žodžio prasme - padegti. Kaip nurodė, tai yra netiesa, nes jie nieko nepardavinėjo nepilnamečiams. Čia jų išgalvota. Po to į parduotuvę atbėgo G. C. pusseserė L.. Tada jie kartu atėjo. L. sakė: „ką tu čia darai, kam policiją kvieti“, pagrasino, pagąsdino, kad geruoju nesibaigs. Parduotuvėje buvo du apsaugos darbuotojai, C. ir L.. L. dar ją pagąsdino, o C. dar padaužė sieną. Vėl jį apsaugos darbuotojai išvedė į lauką, atvažiavo policiją ir jį išvežė. Nurodo, kad jai grasinimai pasipylė po to, kai nedavė alkoholio. Paspaudė apsaugos mygtuką, nes bijojo. Kai būdavo parduotuvėje viena, tai jiems duodavo butelius, nes bijodavo dėl savo gyvybės. Jis ateidavo su broliais, turėdavo kišenėje pistoletą. Kai vieną kartą nedavė, jo brolis su pistoletu grasino jos sūnui. Jie bijojo realių grasinimų įvykdymo. Grasinta buvo dėl to, kad nedavė butelių alkoholio. G. C. iš kojos ir kumščiais daužė sieną viduje. Ji tai matė, buvo triukšmas, žmonės bijojo įeiti į parduotuvę. Dar matė E., buvo daugiau žmonių, už lango vaikai stovėjo. Šis įvykis patraukė pašalinių žmonių dėmesį. G. C. veiksmai sutrikdė normalų parduotuvės darbą. Jos sveikata buvo sutrikdyta. G. C. norėjo juos įbauginti. Jai davė suprasti, kad bus problemų, ir praeitą kartą teisme sakė: „nu palauk, žiurke, tu dabar atsiimsi“. Jos parodymams pagrasinimas neturėjo įtakos, jie eilę metų ją traumavo. Prašydamas degtinės, G. C. nežadėjo atsiskaityti. Ji matė, kad jis neturi pinigų ir nesiruošia atsiskaityti, atsakė, kad neduos. Tada buvo šviesus metas, buvo žmogus parduotuvėje, jai buvo drąsiau. G. C. jokių svarų jai nesiūlė, telefonus numetė. Kai numetė telefonus, ji nežinojo, kaip tai suprasti. Grasinimai pasipylė iš karto, liepė duoti butelius ir užkandos, šveitė tuos telefonus. Grasinimai buvo pasakant: „Žiurke, aš tave sudeginsiu, tu ant žemės nešliaužiosi“. Mygtuką paspaudė, kaip jis atėjo agresyviai nusiteikęs. Nurodo, kad matė du telefonus, nesakė, kad buvo trys telefonai. Gal klaida buvo padaryta, tiksliai neįvardins. Galbūt jis telefonus pametė už tuos butelius. Mygtuką ji paspaudė, kai G. C. pareikalavo degtinės ir pasipylė keiksmažodžiai. Apsaugą kvietė, kai pamatė, kad jis agresyviai nusiteikęs. Tai buvo ne pirmas kartas, o koks dvidešimtas. Jie gale darbo ateidavo prašyti butelio. Ji duodavo, nes bijojo dėl savo gyvybės. Jai padaryta moralinė žala, naktį neužmiega, kreipėsi į gydytojus, geria vaistus, negali dirbti. Tais veiksmais turtinė žala jai nepadaryta. Prieš ją fizinio smurto nenaudojo.

Liudytojas V. G. parodė, kad dirbo su kolega V.. Buvo vakaras. Iš VPK budėtojo gavo pranešimą, kad Romainiuose, maisto produktų parduotuvėje, yra kažkoks konfliktas tarp pardavėjos ir piliečio. Atvyko į įvykio vietą. Ten jau buvo „Jungties“ apsaugos darbuotojai. Jis liko mašinoje, o kolega nuėjo išsiaiškinti, kas ten yra. Pilietis buvo lauke, buvo ramus, nieko nesakė, nebuvo aršus. Kolega išsiaiškino, priėmė pareiškimą, atsivedė pilietį. Pilietis sėdo pas juos į mašiną, važiuojant buvo ramus, prievartos naudoti nereikėjo. Kas vyko parduotuvėje, negali pasakyti. Jie su kaltinamuoju kalbėjo. Kaltinamasis pasakojo, kad grįžo iš Anglijos. Tarp jų ir kaltinamojo konfliktų nebuvo. Kaltinamasis sakė, kad tarp jo ir pardavėjos įvyko kažkoks konfliktas, nes nuo seno buvo skolingas. Asmeniškai jis su pardavėja nebendravo. Jiems atvykus jau buvo „Jungtis“ privažiavusi. Jo kolega nuėjo į parduotuvę bendrauti, o jis liko prie mašinos. Nurodo, kad visko tiksliai jau neprisimena. Kažkoks konfliktas buvo. Parduotuvės pardavėja neaiškino dėl konflikto.

Liudytojas S. V. parodė, kad Romainiuose įvyko incidentas tarp šio piliečio ir maisto prekių pardavėjos. Atvyko, lygtais į vakarą, rado du apsaugos darbuotojus ir šitą žmogų, stovintį lauke, prie prekybinio kiosko. Šitas žmogus buvo visiškai ramus. Kaip suprato, iš apsaugos darbuotojų nebuvo naudojama prievarta. Jis žmogų pasodino į tarnybinį automobilį. Jo kolega tuo metu sėdėjo automobilyje. Jis užėjo į parduotuvę, rado pardavėją ir vyriškį. Pardavėja paaiškino, kad šis pilietis grasino padegti, ištempti į lauką, sumušti. Pardavėja paaiškino, kad žmogus atėjo ir norėjo be pinigų, į skolą paimti degtinės, jinai nedavė, dėl to žmogus supyko ir įvyko konfliktas. Neatsimena, ar pardavėja nurodė, kad jai buvo pasiūlytas koks užstatas. Gal ir nemokamai norėjo, tiksliai negali atsakyti, ar nemokamai, ar į skolą. Jie su kaltinamuoju kalbėjo, kaltinamasis sakė, kad nesenai grįžo iš Anglijos. Neprisimena, ar kaltinamasis sakė dėl ko įvyko konfliktas. Žmogus buvo ramus, specialių priemonių nereikėjo naudoti. Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus tvirtina, nes buvo mažiau laiko pradėję. V. G. buvo su juo, sėdėjo mašinoje. Jis V. G. papasakojo konflikto priežastį.

Liudytoja L. U. parodė, kad kaltinamasis yra jos pusbrolis. Buvo vakaras, dar netamsu, paskambino pusbrolis G. ir pasakė: „aš sulaikytas, ateik paimsi telefonus“. Ji atėjo, G. buvo piktas, truputį rėkavo, bet jis visada rėkauja išgėręs. Ji pasiėmė tuos telefonus. Dar lauke G. kumščiu į sieną davė. Atvykusi ji rado G., du apsaugos darbuotojus ir šeimininkę. Jie visi buvo parduotuvės viduje. Jie ten pykosi, aiškinosi. Ji G. sutramdė, G. verkė, davė ji jam per veidą. Paskui G. išėjo į lauką. Ji dar bandė su šeimininke kalbėti, bet šeimininkė nekalbėjo su ja. G. visą laiką keikėsi, jo tokia natūra. Kol atvažiavo policijos pareigūnai, G. buvo ramus. Nežino, dėl ko kilo konfliktas. G. jai nesakė. Vedėja kalba, kad G. prašė „šnapso“ už dyką. G. kažkiek pinigų turėjo, tardytoja jos klausė, ar ji paims pinigus, bet ji neėmė. P. S. vienu momentu buvo prie parduotuvės. Ji buvo ir laukė, kol atvažiavo policija. G. jai padavė telefonus - tris, ar keturis, negali pasakyti. G. labai verkė. Ji sudavė G. į veidą parduotuvėje, kad neverktų, nesinervuotų, liepė G. susiimti ir davė per veidą. G. buvo piktas, išgėręs visą laiką būna toksai, garsiai šaukė savo keiksmažodžius. Keiksmažodžiai buvo: „Nachui, čiulpk“. Kam keiksmažodžius sakė, nežino. Kai ji atėjo į parduotuvę, stovėjo apsauginiai, G. stovėjo prie sienos, vedėja už prekystalio. Parduotuvėje apgadinimų ji nematė. Nukentėjusioji sakė, kad jie reketuot atėjo, prašyti „šnapso“. Lauke G. irgi keikėsi, apsiramino prieš policijos atvažiavimą. Ji nukentėjusios klausė, ką G. padarė, siūlė susitaikyti, dovanoti, nukentėjusioji griežtai atsisakė, pasirodė pikta. Ji prie parduotuvės vaikų nepastebėjo, pašalinių žmonių nebuvo. S. stovėjo lauke. Nurodo, kad tyrėja jai sakė: „gal paimsi telefoną ir pinigėlius“, ji neklausė, kiek buvo pinigų. Tų daiktų ji neėmė. Parduotuvėje G. rėkė, bet ji nežino ant ko jis rėkė. Parduotuvėje buvo du apsauginiai, ji, C. ir šeimininkė. G. rėkė, bet konkrečiai į kažką nežiūrėjo. Jis turėjo pinigų, bet kiek, nežino. Ji nežinojo, kad jis tuo metu eis į parduotuvę. Ji grasinimų negirdėjo, buvo tik keiksmažodžiai. Buvo kalbama, kad parduotuvėje parduodami alkoholiniai gėrimai ir cigaretes nepilnamečiams, bet pati tai nėra mačiusi.

Liudytojas V. E. parodė, kad buvo užsukęs pas draugę į parduotuvę. Buvo sandėlyje prie prekystalio, gėrė kavą, atėjo tas pilietis, pradėjo reikalauti dviejų butelių 0,7 l degtinės, užkandos. Pardavėja sakė, kad reikalingi pinigai. Pilietis pradėjo sakyti: „Tai ką, aš telefoną duosiu, tu, žiurke, neduosi, aš tave už plaukų tempsiu, uždegsiu, uždarysiu“. Paskui pardavėja paspaudė mygtuką ir iškvietė apsaugą. Pilietis dar į sieną spyrė, jam piliečio veiksmai pasirodė ganėtinai realūs. Ir po posėdžio, eidamas pro šalį, pasakė: „dabar, žiurke, tu, kentėsi“. Nurodo, kad jis matė, kaip pilietis siūlė pardavėjai telefonus. Pinigų neturėjo. Telefonus pardavėjai siūlė kaip užstatą už degtinę. Kai pardavėja atsisakė priimti, tada pradėjo gąsdinti. Spardė į medinę sieną. Žalos nepadarė. Kai spardė į sieną, parduotuvėje buvo jis ir nukentėjusioji.

Liudytojas V. M. parodė, kad tai buvo Velykų diena. Atvažiavo pas juos G. aplankyti vaikų, grįžo tą pačią naktį iš užsienio, atsivežė dovanų, butelį. Nuėjo ir dar butelį nusipirko. Po trijų butelių jis pasiūlė nueiti į parduotuvę dar nusipirkti butelio. G. pasakė, kad turi svarų ir litų. Kiek G. turėjo pinigų, negali pasakyti. Beeinant jis G. pasakė: „jei kartais neturėsi litų, paliksi svarus, atneši litus, pasiimsi tuos svarus“. Eidami sutiko P. S.. Užėjo į parduotuvę, kažkaip persimetė ant tų žodžių, G. paprašė butelio. Jis pasakė: „duok tuos svarus, po to atneši litus ir pasiimsi svarus“. Jis apsisuko ir su S. išėjo iš parduotuvės. Tada iš karto privažiavo apsauginių mašima, paklausė, kas atsitiko. Jis atsakė, kad nieko neatsitiko ir jie nuėjo namo. Išeidamas jokio „kipišo“ negirdėjo, jei būtų girdėjęs, būtų traukęs G. iš tos parduotuvės. Sutiko draugą ir su draugu išėjo iš parduotuvės. C. liko parduotuvėje. Parduotuvėje buvo likęs C., vedėja ir vedėjos draugas. Nematė, kaip C. prašė butelių.

Liudytojas D. R. parodė, kad jis dirba UAB „Jungtis“ apsaugos darbuotoju. Jie atvyko, nes buvo paspaustas užpuolimo mygtukas, atvyko adresu Medekšinės g. 6, Kaune. Ten yra parduotuvė. Kaltinamasis iš pardavėjos reikalavo bonkos. Įėję į parduotuvę pamatė jaunuolį ir pardavėją, kurie konfliktavo, už kasų buvo vyras. Kaltinamasis buvo parduotuvėje. Jis atvyko su E. B.. Pardavėja paaiškino, kad jaunuolis jos prašė, kad duotų bonką. Jaunuolis neturėjo pinigų – litais, turėjo tik svarais ar eurais. Pardavėja sakė, kad iškvietė policiją, nes ją pastoviai reketuoja. Pardavėja paprašė, kad jie jaunuolį sulaikytų iki atvyks policija. Jie jaunuolį išsivedė į lauką ir laukė policijos. Parduotuvėje kaltinamasis nieko netrankė, nedaužė, bet žodžiais konfliktavo su pardavėja, pasikeikė. Lauke elgėsi ramiai, supykęs trenkė į koloną, bet nieko kolonai nepadarė. Jie buvo vėl užėję į parduotuvę vieną kartą, kaltinamas norėjo nusipirkti rūkyti, bet vėl pradėjo pyktis, tai išėjo iš parduotuvės. Kai buvo užėję į parduotuvę antrą kartą, kaltinamasis nusipirko rūkyti, pradėjo koliotis, keiktis, tada vėl išėjo iš parduotuvės. Dar atėjo kaltinamojo pusseserė, davė kaltinamajam bart. Tada jie išsivedė jaunuolį į lauką. Kaip jis suprato, nukentėjusioji sakė, kad jos žodžiu prašė, siūlė pinigus, tik ne litus. Taip sakė kaltinamasis, pati nukentėjusioji nesakė, kad jai siūlė pinigų. Jis nepamena, kaip kaltinamasis prašė to alkoholio. Parduotuvėje buvo triukšmas, kai du žmonės garsiai konfliktavo. Keikėsi kaltinamasis, pardavėja nesikeikė, kaltinamasis sakė keiksmažodžius. Ar buvo grasinta pardavėjai, nepamena, gali būti, kad kaltinamas taip sakė, kad padegs parduotuvę. Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus tvirtina. Dar buvo kažkoks S., kuris kažką nusipirko kioske ir, kuris kalbėjo su kaltinamuoju. S. atėjo, kai jie pirmą kartą išėjo iš parduotuvės. Kaltinamojo pusseserė atėjo prieš antrą kartą įeinant į parduotuvę. Gal ir buvo prie parduotuvės vaikų, bet jie buvo toli. Kaltinamasis parduotuvės viduje niekur nespyrė, nesudavė, nieko nesugadino. Kaltinamasis turėjo telefonus, nes skambino. Ar buvo telefonai ant prekystalio padėti, nežino. Pardavėja sakė, kad kaltinamasis siūlė telefonus už degtinę. Kaltinamasis pagrasino padegti, kai jie antrą kartą atėjo į parduotuvę. Pirmą kartą jie greitai išėjo į lauką, kai antrą kartą užėjo į parduotuvę, kaltinamasis degtinės neprašė.

Liudytojas P. S. parodė, kad jis tuo metu buvo už kampo, girdėjo, kaip rėkavo moteriškas balsas. Balsas sklido iš parduotuvės vidaus. G. C. buvo užėjęs į parduotuvę apsipirkti. Jis matė, kaip G. C. atėjo į parduotuvę, pats girdėjo, kaip rėkavo ir keikėsi vedėja. G. C. nerėkavo ir nesikeikė, G. C. garsiai kalba, stiprus jo balsas, G. C. nerėkavo. Parduotuvėje triukšmas buvo, bet nesigirdėjo, ką sako. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi. Atvažiavo apsauga, sugalvojo kažkokią nesąmonę, kad C. ginkluotas ar ką, apsauga matė, kad C. nieko neturi, tik parėkavo. Nematė, kad G. C. kam suduotų ar spardytų. Konflikto metu toliau žmonių buvo, jie nekreipė dėmesio, nes nebuvo tokio triukšmo, į parduotuvę žmonės nėjo. Jam alkoholį pardavė pati vedėja. Tuo metu žmonių parduotuvėje nebuvo. Pats girdėjo iš G. C., kad parvažiavo iš kažkur ir parsivežė svarų. Iš G. C. ir iš kitų girdėjo, kad vedėja iš G. C. neėmė svarų. Apie telefonus jis nieko nežino. Vedėja duoda į skolą. Jis dažnai lankosi toje parduotuvėje, pardavėja parduodavo vaikams cigaretes ir alkoholinius gėrimus. Pardavėja ir skolon duodavo, ten yra juoda knyga. Jis negaudavo skolon, nes dar buvo skolingas.

2012-04-08 įvykio vietos apžiūros protokolas, planas – schema prie jo patvirtina, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, adresu: Medekšinės g. 8 A, Kaune, esanti maisto prekių parduotuvė (t. 1, b. l. 4 - 6, 7, 8).

Pristatyto asmens testo alkoholiui protokolas Nr. 5822 patvirtina, kad 2012-04-08 22:56:03:07, patikrinus G. C. neblaivumą, nustatyta 0,39 ‰ (t. 1, b. l. 24).

2012-04-08 asmens kratos protokolu nustatyta, kad atlikus G. C. asmens kratą, paimtas mobilaus ryšio telefonas „Nokia 2630“, kuris saugomas Kauno m. Santakos PK (t. 1, b. l. 25, 27).

Motyvuojamoji dalis

Surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog kaltinamojo G. C. kaltė dėl viešosios tvarkos pažeidimo įrodyta, tai yra įrodyta, jog jis 2012 m. balandžio 8 d., apie 22 val., parduotuvėje „Ražė“, adresu Medekšinės g. 8 A, Kaune, pašalinių asmenų akivaizdoje, vartodamas necenzūrinius žodžius, įžūliais veiksmais kumščiu daužė bei koja spardė parduotuvės sienas, grasino parduotuvės darbuotojai - pardavėjai R. I. fiziniu susidorojimu - sudeginti, užmušti. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pripažino tik tai, kad keikėsi necenzūriniais žodžiais, kumščiu trenkė į koloną. Tačiau teismas, remdamasis nukentėjusiosios, liudytojo V. E., buvusio parduotuvės patalpose konflikto metu, parodymais, kitų liudytojų parodymais (D. R., E. B., L. U.), pripažįsta įrodyta ir tai, kad kaltinamasis ne tik keikėsi, bet ir daužė bei spardė parduotuvės sienas, grasino nukentėjusiajai.

Nustatyta, kad konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios kilo dėl to, kad R. I. atsisakė G. C. parduoti degtinės. Aukščiau paminėti kaltinamojo veiksmai vertintini kaip akivaizdžiai neadekvatūs situacijai, priešiški visuomenės rimčiai ir tvarkai, prieštaraujantys priimtoms visuomenės moralės normoms, demonstruojantys visuotiniai priimtinų elgesio normų ignoravimą, neigiamą požiūrį į galimybę taikiai spręsti ginčą, demonstratyviai pažeminantys ne tik nukentėjusiąją, bet ir parodantys nepagarbą kitiems tiesiogiai konfliktą mačiusiems asmenims. Parduotuvėje pradėto konflikto pobūdis ir eiga patvirtina, jog kaltinamasis aiškiai suvokė pažeidžiantis viešąją tvarką ir taip elgtis norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje, kai ji padaryta tokioje vietoje, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne, svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-670/2002, „Teismų praktika“ Nr. 18).

Kaltinamasis prašė jo veiksmus kvalifikuoti kaip baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 284 str. 2 d. Įstatymų leidėjas išdėstydamas nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo požymius nurodė, jog nusikaltimas yra padaromas įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, arba vandališkais veiksmais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką, o baudžiamasis nusižengimas padaromas kai necenzūriniais žodžiais ar nepadoriu elgesiu yra trikdoma viešoji rimtis ar tvarka. Išoriniai nusikalstamos veikos požymiai, kvalifikuojantys viešosios tvarkos pažeidimą kaip nusikaltimą, yra įžūlus elgesys, grasinimai, vandališki veiksmai bei tokia veika sukelti padariniai - visuomenės viešosios rimties ir tvarkos sutrikdymas. Kaltinamasis įvykio metu neapsiribojo necenzūriniais žodžiais ar nepadoriu elgesiu. Jis aiškiai ir nedviprasmiškai išsakė grasinimus nukentėjusiajai, elgėsi vandališkai - kumščiu daužė ir spardė parduotuvės sienas. Be to, akivaizdu, kad kaltinamojo padaryti veiksmai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką (buvo sutrikdytas parduotuvės darbas), todėl jie ikiteisminio tyrimo metu teisingai buvo kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Taigi kaltinamojo elgesys negali būti įvertintas kaip baudžiamasis nusižengimas, nes aiškiai pranoksta BK 284 str. 2 d. dispozicijoje aprašytos veikos pobūdį.

Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. sankcijoje numatytos viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

Skiriant bausmę G. C. atsižvelgtina į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus, kaltininko asmenybę bei kitas aplinkybes (BK 54 str. 2 d.). Kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra nesunkus, tyčinis ir baigtas. Kaltinamasis G. C. anksčiau teistas (1 t., b. l. 61 - 67), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 95 - 96), Lietuvos darbo biržoje darbo paieškos nutrauktos 2004-12-21 (1 t., b. l. 92), nedirbantis, neregistruotas Sodros duomenų bazėje (1 t., b. l. 93), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas (1 t., b. l. 98), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės padalinio psichiatrijos ligoninės stacionare gydėsi 3 kartus, paskutinį kartą laikotarpiu nuo 2000-06-14 iki 2000-06-21 (1 t., b. l. 100), iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Kauno 1 teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvados Nr. 93TPK-281 matyti, kad G. C. atlikti teismo psichiatrinę ekspertizę nereikalinga (1 t., b. l. 105). Kaltinamojo G. C. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad bausmė turi atitikti teisingumo kriterijų, į tai, kad kaltinamasis padarė tyčinę nusikalstamą veiką būdamas teistas, todėl jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, jos dydį, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, skiriant mažesnį, nei sankcijos vidurkis.

Kaltinamasis G. C. buvo sulaikytas 2012-04-08 19 val. 40 min. (1 t., b. l. 28), 2012-04-10 Kauno m. apylinkės teismo nutartimi G. C. skirta kardomoji priemonė – suėmimas 10 dienų, terminą skaičiuojant nuo 2012-04-08 (1 t., b. l.52), 2012-04-18 Kauno m. apylinkės teismo nutartimi kardomoji priemonė – suėmimas pratęsta dviems mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2012-04-18 (1 t., b. l. 59 – 60), 2012-06-11 Kauno m. apylinkės teismo nutartimi kardomoji priemonė - suėmimas pratęsta dviems mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2012-06-18 (1 t., b. l. 157 – 158). Laikas, kaltinamojo išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime, įskaitytinas į bausmės laiką.

Kaltinamasis G. C. buvo kaltinamas ir tuo, kad jis 2012 m. balandžio 8 d., apie 19 val. parduotuvėje „Ražė“, adresu Medekšinės g. 8 A, Kaune, neturėdamas teisėto pagrindo, panaudodamas psichinę prievartą, atvirai savo naudai vertė R. I. atlikti turtinio pobūdžio veiksmus, t. y. grasindamas ją sudeginti, užmušti, taip pat duodamas suprasti, kad jo reikalavimo nevykdymas jai brangiai kainuos, reikalavo perduoti jam du butelius po 0,7 litro degtinės bei užkandos, t.y. buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 181 str. 1 d.

Kaltinamasis dėl šio kaltinimo išteisintinas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Pagal Lietuvos Respublikos BK 181 str. 1 d. atsako tas, kas neturėdamas teisėto pagrindo atvirai ar užmaskuotai savo ar kitų asmenų naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti grasindamas prieš nukentėjusį ar kitą asmenį panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti jo turtą, paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas, arba panaudodamas kitokią psichinę prievartą.

Kaltinamasis parodė, kad neturėjo litų ir iš pradžių siūlė už degtinę sumokėti svarais, po to siūlė kaip užstatą palikti du mobiliojo ryšio telefonus. Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad „jis pareikalavo pas mane 2 butelius 0,7 litro degtinės ir užkandos. Aš atsisakiau duoti. tada jis ant prekystalio numetė 3 MRT telefonus ir pasakė „pasiimk, žiurke“. Aš jų neėmiau ir pasakiau, kad neduosiu“ (protokolas - pareiškimas, t. 1, b.l. 3; liudytojo apklausos protokolas, t. 1, b.l. 11). 2012-04-10 teismo posėdžio metu nukentėjusioji parodė, kad „kai sakiau, kad neduosiu alkoholio, jis man tris telefonus pametė už tuos butelius“ (t 1, b.l. 43), taip pat nukentėjusioji 2012-06-20 teismo posėdžio metu pripažino, kad kaltinamasis mobilius telefonus siūlė už degtinę (t. 1, b.l. 182). Liudytojas V. E. taip pat parodė, kad kaltinamasis telefonus siūlė pardavėjai kaip užstatą už degtinę, kai atsisakė priimti, tada jis pradėjo grasinti (t. 1, b.l. 186).

Taigi šių įrodymų pagrindu nustatyta, kad kaltinamasis turėjo keletą mobilaus ryšio telefonų, grasino nukentėjusiajai tik po to, kai ši atsisakė paimti telefonus kaip užstatą už degtinę ir iškvietė apsaugą. Pažymėtina, kad nukentėjusioji pripažino tą faktą, kad apsaugą ji iškvietė iš karto, pamačiusi, jos vertinimu, agresyviai nusiteikusį kaltinamąjį. Prašydamas jam duoti du butelius degtinės ir užkandos ir siūlydamas už tai mobiliojo ryšio telefonus, kaltinamasis jokių grasinimų nukentėjusiosios atžvilgiu neišreiškė. Dėl to nėra jokio pagrindo kaltinamojo veiksmus vertinti kaip turto prievartavimą, t.y. kaip vertimą neatlygintinai perduoti turtą nesant teisėto pagrindo. Vėliau išsakyti necenzūriniai žodžiai ir grasinimai nukentėjusiosios atžvilgiu vertintini kaip atsakas į tai, kad nukentėjusioji atsisakė parduoti degtinę ir iškvietė apsaugą, o ne kaip veiksmai, padaryti siekiant priversti nukentėjusiąją perduoti turtą. Tokie veiksmai kvalifikuotini tik kaip viešosios tvarkos pažeidimas.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. C. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir paskirti 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Kardomąją priemonę suėmimą pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Į bausmės laiką įskaityti laiką, kaltinamojo išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2012-04-08 iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p., G. C. pagal Lietuvos Respublikos BK 181 str. 1 d. išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Mobilaus ryšio telefoną „Nokia 2630“, asmens kratos metu paimtą iš G. C., saugomą Kauno m. Santakos PK (b. l. 27), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti G. C..

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno miesto apylinkės teismą.