Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ilonos Jakubėnienės, Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas) ir Nijolės Matuzevičienės,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo viršininko P. B. teikimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nuteistajam M. M..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

7. BK 51 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, jo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar jis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti. Jeigu teismas nusprendžia pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas negali būti trumpesnis negu penkeri ir ilgesnis negu dešimt metų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.

8. Įstatymų leidėjas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimą terminuoto laisvės atėmimo bausme įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą teismui, gavus bausmę vykdančios institucijos teikimą, kiekvienam nuteistajam taikyti minėtą institutą, o tik kaip galimybę sušvelninti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, kad nuteistajam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus jam švelnesnę bausmę. Ar yra pagrindas nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuoto laisvės atėmimo bausmę, sprendžiama pagal nuteistąjį pataisos proceso metu surinktus charakterizuojančius duomenis.

9. Nuteistojo asmens bylos duomenys patvirtina, kad M. M. atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytą formalų kriterijų. Šiuo metu nuteistasis yra atlikęs daugiau kaip 20 metų paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės (nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2002 m. balandžio 19 d.), tačiau vien šio formalaus kriterijaus, sprendžiant nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, nepakanka. Kaip minėta, privaloma įvertinti nusikalstamo elgesio riziką, elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti. Atitinkamo dydžio laisvės atėmimo bausmės atlikimas savaime nepatvirtina to, kad konkrečiu nagrinėjamu atveju bausmės tikslai buvo pasiekti ir nuteistasis padarė tinkamas išvadas dėl savo elgesio, iš esmės pakeitė savo ankstesnes antivisuomenines nuostatas ir nebėra pavojingas visuomenei. EŽTT jurisprudencijoje taip pat nurodyta, kad vien tik faktas, jog asmuo kali ilgą laiką, nesusilpnina valstybės pozityvios pareigos apsaugoti visuomenę. Valstybė turi vykdyti šią pareigą ir riboti laisvę nuteistiesiems iki gyvos galvos tol, kol jie kelia grėsmę visuomenei (EŽTT 2013 m. liepos 9 d. sprendimas byloje Vinter ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 66069/09, 130/10 ir 3896/10).

10. Iš teisėjų kolegijai pateiktos medžiagos, o būtent – 2024 m. vasario 21 d. socialinio tyrimo išvados Nr. RV-24-1015, matyti, kad nuteistasis M. M. laisvės atėmimo vietos įstaigoje stengiasi savo laiką praleisti prasmingai, nuo 2022 m. spalio 24 d. užsiima darbine veikla (Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo viršininko 2024 m. kovo 8 d. sprendimu Nr.NĮ-24-189 leidimas užsiimti individualia kūrybine veikla nuteistajam iki gyvos galvos M. M. pratęstas iki 2025 m. kovo 7 d.), nuosekliai ir aktyviai dalyvavo pozityvaus užimtumo veiklose, socialinės reabilitacijos programose ir priemonėse, demonstruoja aukštą motyvaciją dalyvauti įvairiuose renginiuose bei užsiėmimuose, daug dėmesio skyrė bendravimui su dvasininku. Bausmės atlikimo metu M. M. charakterizuojamas kaip ekstravertiškas, besistengiantis valdyti emocijas, prisitaikyti prie situacijos. Drausmine tvarka jis baustas 1 kartą – 2004 m. rugsėjo 30 d., galiojančių drausminių nuobaudų neturi, skatintas iš viso 3 kartus – už gerą elgesį ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos priemonėse. Nuteistasis palaiko socialinius ryšius su mama ir dukterėčia, bendrauja laiškais. Stengiasi atsiriboti nuo neigiamai charakterizuojamų asmenų. Įstaigos vidaus tvarkos taisyklių nepažeidžia, su darbuotojais išlieka mandagus bei pagarbus. Nepastebėta, kad nuteistasis turėtų problemų dėl priklausomybės psichiką veikiančioms medžiagoms, neužfiksuota atvejų, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis laisvės atėmimo vietos įstaigoje būtų vartojęs psichiką veikiančias medžiagas. Šiuo metu bausmę nuteistasis atlieka paprastoje grupėje. Teismo nuosprendžiais nuteistajam buvo priteista atlyginti 4000 Lt žalą nukentėjusiajai ir 52 008,80 Lt atlyginti solidariai su bendrininkais. Pats nuteistasis teigia, kad žalą atlygino teisminio nagrinėjimo metu, tai patvirtinančių duomenų nėra. Šiaulių kalėjimo Finansų skyriaus duomenimis, nuteistasis vykdomųjų raštų neturi.

11. Aukščiau aptartos aplinkybės nuteistąjį M. M. neabejotinai apibūdina teigiamai ir, svarstant galimybę pakeisti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuota laisvės atėmimo bausme, vertintinos pozityviai, tačiau pažymėtina, kad tinkamai atlikti bausmę, laikytis vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų yra kiekvieno nuteistojo pareiga, o viena iš labai svarbių ir reikšmingų aplinkybių, sprendžiant šį klausimą, be kita ko, yra nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, ypač – pažanga mažinant tokią riziką (BVK 88 straipsnio 3 dalis). Šiuo metu nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nėra žema – nustatyta vidutinė. Matyti, kad nuo pirminio – 2016 m. rugpjūčio 24 d. atlikto nuteistojo rizikos vertinimo taikant OASys metodiką, ši rizika iki šiol nepakito. Nors ir stebimos nuteistojo pastangos valdyti kriminogeninius veiksnius, tačiau akivaizdi pažanga šiuo metu nefiksuojama. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Šiuo atveju nustatyti šie nuteistojo kriminogeniniai veiksniai: kriminalinė patirtis; mačiau struktūruotoje aplinkoje galintis išryškėti polinkis pasiduoti neigiamai įtakai; anksčiau pasireiškęs nuteistojo naivumas bei nepatenkinti emociniai poreikiai; gilumo stokojantis savo nusikalstamo elgesio vertinimas; praeityje stebėtas abejingumas aplinkinių gerovės atžvilgiu. Nors statinių kriminogeninių veiksnių nuteistasis savo pastangomis sumažinti negali, tačiau, kaip matyti iš pateiktos išvados, didžiąją dalį nuteistojo rizikos sudaro dinaminiai, t. y. kintantys kriminogeniniai veiksniai, kurie priklauso tik nuo nuteistojo elgesio pokyčių ir dedamų pastangų jį koreguoti.

12. Teismui pateikta 2024 m. vasario 21 d. Socialinio tyrimo išvada patvirtina, kad nuteistasis dalyvauja organizuojamuose socialinės reabilitacijos programose ir priemonėse – suimtųjų ir nuteistųjų pozityvaus užimtumo priemonėse (fizinis lavinimas, savišvieta, kultūrinė veikla), daug dėmesio skyrė ir bendravimui su dvasininku, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, demonstruoja aukštą motyvaciją dalyvauti įvairiuose renginiuose bei užsiėmimuose, dalyvavo paskaitoje „Pozityvus mąstymas kaip konfliktų grėsmės mažinimo veiksnys“, kriminalinės subkultūros apraiškų laisvės atėmimo vietose prevenciniuose užsiėmimuose, įvairiose pozityvaus užimtumo priemonėse, susitikimuose su Lietuvos veiklių žmonių bendrijos nariais, kitais savanoriais, 2020 m. sėkmingai baigė elgesio korekcinę programą „Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“, 2022 m. spalio mėn. dalyvavo dailės terapijos programoje R.A.K.T.A.S., 2023 m. kovo-liepos mėn. – savęs formavimo teoriniuose ir praktiniuose mokymuose, 2023 m. rugpjūčio-rugsėjo mėn. – teoriniuose-praktiniuose mokymuose „Nesmurtinis bendravimas“; 2023 m. rugsėjo-gruodžio mėn. – dailės terapijos programoje R.A.K.T.A.S., Šiaulių kalėjime periodiškai kreipiasi į psichologus. Tačiau Socialinio tyrimo išvada taip pat patvirtina ir tai, kad nors ir stebima nuteistojo teigiama elgesio dinamika izoliacijos sąlygomis, tačiau mažiau struktūruotoje aplinkoje polinkis pasiduoti neigiamai įtakai gali vėl išryškėti ir veikti kaip kriminogeninis veiksnys. Be to, nuteistojo dėmesio koncentracija į praeities įvykius („užstrigimas“ ties kalinimo Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime bei dalyvavimo gaujos veikloje laikotarpiu) gali apsunkinti bendravimą su aplinkiniais žmonėmis, kas paveiktų ir nuteistojo prisitaikymą visuomenėje. Pakartotinio susikalstamo elgesio rizikos nemažina ir nustatyti šie kriminogeniniai veiksniai: gilumo stokojantis savo nusikalstamo elgesio vertinimas bei praeityje stebėtas abejingumas aplinkinių gerovės atžvilgiu. Kaip matyti, nuteistasis dėl padarytų veikų gailisi, įžvelgia tame savo atsakomybę, tačiau tuo pat metu yra linkęs save teisinti susiklosčiusiomis aplinkybėmis, linkęs ieškoti pateisinimų savo poelgiams, stokoja empatijos aukoms. Nors nuteistasis posėdžio metu aukštesnės instancijos teisme išreiškė nesutikimą su kai kuriomis šio Socialinio tyrimo išvadomis, apibūdinančiomis jo emocinę gerovę (4.8. p. „Nuteistasis nesiekia socialinės izoliacijos, tačiau palaikomi santykiai dažniau išlieka formalūs ir nepereina į gilesnį tarpusavio ryšį.“) ar jam taikytas resocializacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus (5.1. p. „Būdamas Šiaulių kalėjime nuteistasis į psichologus kreipiasi periodiškai, tačiau turimi tikslai neatitinka psichologo konsultacijų krypties.“), kaip neatitinkančiomis tikrovės, tačiau teisėjų kolegija su šiais skundo argumentais negali sutikti. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo abejoti pagal teisės pažeidėjo įvertinimo metodiką OASys, aprobuotą kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2012 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. V-211, šią socialinio tyrimo išvadą parengusios, aukštąjį universitetinį išsilavinimą turinčios, teisės psichologijos magistro kvalifikacinį laipsnį bei OASys pirminių mokymų pažymėjimą įgijusios specialistės kompetencija ir patirtimi, o nurodytus duomenis vertinti kitaip, kaip to nori nuteistasis.

13. Taigi, įvertinus M. M. nustatytų kriminogeninių veiksnių skaičių, jo asmens bylos medžiagą, teigti, kad nuteistojo pastangų jau pakanka paskirtai bausmei sušvelninti, šiuo metu dar nėra pagrindo. Nuteistasis turi pašalinti arba reikšmingai sumažinti kai kuriuos kriminogeninius veiksnius, kritiškai įvertinti socialinio tyrimo išvados duomenis ir dėti maksimalias pastangas, kad nuo jo priklausantys dinaminiai veiksniai, vertinant jo nusikalstamo elgesio riziką, sumažėtų ir jo nusikalstamo elgesio rizika būtų mažesnė nei vidutinė ar bent jau aiškiai mažėtų ir leistų teismui manyti, kad paleidžiamas į laisvę nuteistasis nėra pavojingas visuomenei. Teisėjų kolegija sutinka, kad yra stebimi teigiami nuteistojo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčiai, nuteistasis stengiasi aktyviai dalyvauti resocializacijos procese, vis tik šios aplinkybės, įvertinus duomenis apie nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius, dar nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistojo padėtis jau gali būti lengvinama taikant jo atžvilgiu BK 51 straipsnio nuostatas.

14. Be kita ko, teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad M. M. anksčiau teistas buvo ne kartą, o keturis kartus, nusikalstamas veikas pradėjo daryti dar būdamas nepilnametis. Pirmą kartą Klaipėdos rajono teismo 1988 m. liepos 9 d. nuosprendžiu pagal BK 146 straipsnio 2 dalį už vagystę jis nuteistas laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 2 metams. Klaipėdos rajono teismo 1990 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu jis nuteistas pagal BK 118 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnio 2 dalį ir 118 straipsnio 2 dalį („Išžaginimas“) laisvės atėmimu 10 metų. Nors iš laisvės atėmimo vietos paleistas 1997 m. rugpjūčio 11 d. lygtinai, neatlikęs 2 metų 11 mėnesių, tačiau nepraėjus nė mėnesiui įsijungė į nusikalstamo susivienijimo veiklą, buvo aktyvus šio susivienijimo daromų nusikaltimų dalyvis ir, veikdamas kaip šio susivienijimo narys, jis padarė 15 nusikalstamų veikų (dalyvavo šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje, neteisėtai disponavo šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu – susprogdinant (automobilių aikšteles bei laivą („Duomenys neskelbtini“) )). Taip pat betarpiškai pats, veikdamas tiesiogine tyčia nužudė 3 žmones, dar vieną nužudė kartu su kitais susivienijimo nariais, betarpiškai atlikdamas smurtinius veiksmus, dar vieno žmogaus nužudyme dalyvavo atlikdamas antraeilį vaidmenį. Dėl šių nusikaltimų jis Vilniaus apygardos teismo 2006 m. sausio 16 d. nuosprendžiu nuteistas subendrinta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme. Be to, tuo pačiu laikotarpiu jis tyčia nužudė dar vieną žmogų, kurio nužudymas nebuvo susijęs su jo veikla nusikalstamame susivienijime, už kurį jis nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2002 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu laisvės atėmimu 17 metų ir pripažintas itin pavojingu recidyvistu (Asmens bylos 1 d., 3 t.). Iš šių duomenų akivaizdu, kad nuteistojo vykdomi nusikaltimai vis sunkėjo, jis negebėjo pasimokyti iš ankstesnių savo klaidų, paskirtos bausmės jo elgesiui teigiamos įtakos nepadarė, o pastarieji nusikaltimai, už kuriuos jis šiuo metu atlieka subendrintą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, sukėlė ir nepataisomas pasekmes – nužudyti net 5 žmonės. Šios aplinkybės atskleidžia ženkliai didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei. Ir nors paminėtos aplinkybės jau buvo įvertintos nuosprendžiu skiriant bausmę, tačiau sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, analizuojant nuteistojo asmenybę, jo elgesio pokyčius, bausmės poveikį nuteistajam, šios aplinkybės taip pat vertintinos. Kaip nustatyta socialinio tyrimo išvadoje, nors nuteistasis dėl padarytų nusikalstamų veikų gailisi, tačiau tuo pat metu yra linkęs save teisinti susiklosčiusiomis aplinkybėmis, ieškoti pateisinimų savo poelgiams, bei stokoja empatijos aukoms. Teismo vertinimu, šios aplinkybės rodo nuteistojo nepakankamai savikritišką požiūrį į savo padarytas nusikalstamas veikas ir jomis sukeltas skaudžias bei negrįžtamas pasekmes.

Motyvuojamoji dalis

15. Teisėjų kolegija pažymi, kad laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme instituto paskirtis yra teigiamai veikti asmenis, kurie suprato ir įvertino savo elgesį, pakeitė požiūrį į savo padarytą nusikaltimą bei visuomenei reikšmingas vertybes, savo elgesiu įrodė pasiryžimą sugrįžti į visuomenę kaip visaverčiai jos nariai. Bausmės pakeitimas terminuota bausme nėra atleidimas nuo bausmės, bet yra kitokia bausmės forma. EŽTT praktika ir baudžiamojo įstatymo pokyčiai, suteikę asmenims, nuteistiems laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, viltį išeiti į laisvę, negali būti aiškinami ir taikomi taip, jog suteiktų galimybę pasinaudoti šia teise tokiems asmenims, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė ir gali būti sumažinta, taip pat tie, kurie nedėjo tinkamų ir nuoširdžių pastangų išpirkti savo kaltę. Apygardos teismo vertinimu, nuteistajam išliekanti nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamumo rizika, nustatyti jo dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, nuteistojo požiūris į savo veiksmus (nuteistasis kaltę pripažįsta iš dalies, yra linkęs savo nusikalstamas veikas pateisinti, ne visą bausmės atlikimo laiką pripažino kaltę), dar neleidžia daryti neabejotinos išvados, kad nuteistajam sutrumpinus paskirtos bausmės laiką, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis ir realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai. Nors M. M. elgesys bausmės atlikimo metu progresuoja teigiama linkme, tačiau padaryta pažanga dar nėra akivaizdi ir įtikinanti, ir šiuo metu nesuteikia pagrindo išvadai, kad nuteistasis jau padarė išvadas dėl savo neteisėto elgesio pasekmių ar yra pasirengęs laikytis visuomenėje nustatytų normų, savo tikslų siekti tik teisėtais būdais. Dėl to šiuo metu sprendimas nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti švelnesne bausme būtų per ankstyvas.

16. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo viršininko P. B. teikimas dėl nuteistajam M. M. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsniu, 364 straipsniu,

nutaria:

Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo viršininko P. B. teikimo dėl nuteistajam M. M. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Šiaulių apygardos teismą.