- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-04
- Bylos Nr.
- 2A-302-524/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erika Misiūnienė, Algirdas Gailiūnas, Almantas Padvelskis
- Pareiškėjas
- D. L.
- Suinteresuotas asmuo
- Tauragės rajono savivaldybės administracijos Socialinės, F. L., B. L., R. L.
- Advokatai
- Laimutis Jankauskas, Stanislava Jorudienė, Arūnas Žlioba
- Kategorijos
- 26.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėjas A. Bazilius Procesinio sprendimo kategorija 26.3; 121.21
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
2008 m. gruodžio 4 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Erika Misiūnienė, kolegijos teisėjai Algirdas Gailiūnas, Almantas Padvelskis, sekretoriaujant Jolantai Dryžienei, dalyvaujant pareiškėjai D. L., jos atstovei advokatei Stanislavai Jorudienei, suinteresuoto asmens Tauragės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovei Jolantai Katauskienei, suinteresuotiems asmenims F. L., B. L., jų atstovui advokatui Laimučiui Jankauskui, suinteresuoto asmens R. L. atstovui advokatui Arūnui Žliobai, ekspertui Dariui Tamašauskui, uždarame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų B. L. ir F. L. ir suinteresuoto asmens R. L. apeliacinius skundus dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos D. L. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Tauragės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui, B. L., F. L. dėl R. L. pripažinimo neveiksniu ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja D. L. su pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti R. L. neveiksniu, skirti teismo psichiatrijos ekspertizę, skirti pareiškėją D. L. R. L. globėja. Nurodo, kad po įvykusio nelaimingo atsitikimo R. L. nesuvokia aplinkos, nesupranta savo veiksmų esmės, jam reikalinga nuolatinė priežiūra ir slauga. Pažymi, kad yra R. L. sutuoktinė, gyvena moralų ir tvarkingą gyvenimą, augina du nepilnamečius vaikus, todėl prašo skirti ją globėja.
Žemesnės instancijos teismas
Tauragės rajono apylinkės teismas 2007 m. gruodžio 18 d. sprendimu pareiškėjos pareiškimą tenkino, pripažino R. L. neveiksniu, inicijavo civilinės bylos dėl globos nustatymo ir globėjo R. L. paskyrimo iškėlimą. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad R. L. sveikatos būklė atitinka abu LR CK 2.10 str. 1 d. nustatytus pripažinimo neveiksniu kriterijus: R. L., remiantis atlikta teismo psichiatrijos ir teismo psichologijos ekspertize, diagnozuota galvos smegenų trauminė liga, be to, jis negali suprasti ir valdyti savo veiksmų esmės. Remiantis nustatytomis aplinkybėmis konstatavo, kad yra pagrindas pripažinti R. L. neveiksniu bei inicijuoti globos nustatymą ir globėjo paskyrimą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu suinteresuoti asmenys B. L. ir F. L. prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą ? pareiškėjos pareiškimą atmesti. Apeliantai pažymi, kad R. L. nebuvo informuotas ir nedalyvavo bylos nagrinėjime, todėl buvo pažeistos procesinės teisės normos. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą tiesiogiai neapklausęs teismo eksperto, atlikusio ekspertizę, todėl neįsitikimo, kokiais kriterijais remdamasis ekspertas padarė ekspertizės akte suformuluotą išvadą. Pažymi, kad pareiškimas turėjo būti atmestas, nes nebuvo jokių objektyvių duomenų apie suinteresuoto asmens R. L. psichinę sveikatą bei motyvų, kuriais buvo galima pripažinti asmenį neveiksniu. Konstatavo, kad nesant aiškios teismo psichiatrijos išvados, jog R. L. serga psichikos liga ar silpnaprotyste, nebuvo teisinio pagrindo pripažinti R. L. neveiksniu.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į suinteresuotų asmenų B. L. ir F. L. apeliacinį skundą pareiškėja D. L. prašo Tauragės rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, o suinteresuotų asmenų apeliacinį skundą atmesti. Pažymi, kad teismo psichiatrijos ekspertizės akte nurodyta, jog F. L. į teismo posėdį kviesti ir jį apklausti netikslinga, todėl pirmosios instancijos teismas nepažeidė apeliaciniame skunde nurodytų procesinės teisės normų. Teigia, kad ekspertas buvo apklaustas viename iš teismo posėdžių, papildoma ekspertizė atlikta pagal teisėjo užduotus klausimus, todėl apklausti ekspertą nebuvo jokios būtinybės, be to, apeliantai tokio prašymo pirmosios instancijos teisme nepateikė. Konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai išnagrinėjo bylą ir objektyviai įvertino visus surinktus įrodymus bei padarė teisingas ir pagrįstas išvadas.
Atsiliepimu į suinteresuotų asmenų B. L. ir F. L. apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo R. L. prašo apeliacinį skundą tenkinti. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neinformavo jo apie proceso eigą, nelaikė dalyvaujančiu byloje asmeniu, todėl priimtas teismo sprendimas yra neteisingas. Teigia, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo jokio medicininio dokumento, liudijančio apie R. L. psichinės sveikatos sutrikimus, todėl mano, jog byla išnagrinėta nevisapusiškai.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo R. L. prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 18 d. sprendimą ir pareiškėjos pareiškimą atmesti. Apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neišklausė jo, nepranešė apie teismo posėdį, todėl priimtas teismo sprendimas yra neteisingas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į suinteresuoto asmens R. L. apeliacinį skundą suinteresuoti asmenys B. L. ir F. L. prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 18 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepriėmė jokios nutarties dėl R. L. dalyvavimo teismo posėdyje apribojimų, nepagrįstai eliminavo iš dalyvaujančių civilinėje byloje sąrašo, todėl priėmė sprendimą dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisių ir pareigų, o tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.
Atsiliepimu į suinteresuoto asmens R. L. apeliacinį skundą pareiškėja D. L. prašo Tauragės rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, o R. L. apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad apie pirmosios instancijos teismo posėdį R. L. žinojo, jame dalyvauti nenorėjo, be to, nesuvokė jo esmės. Teigia, kad teismo psichiatrijos ekspertizę atlikęs ekspertas nerekomendavo R. L. apklausti teismo posėdyje.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-07-11 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008 teismams yra išaiškinęs, kad pagal CPK 464 straipsnio 1 dalį byloje dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu dalyvaujantys asmenys yra pareiškėjas, taip pat asmuo, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, ir globos institucija, kaip suinteresuoti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu fizinio asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu ar ribotai veiksniu, dėl sveikatos būklės, patvirtintos eksperto išvada, negalima iškviesti ir apklausti teisme ar įteikti jam teismo dokumentus, teismas bylą nagrinėja šiam asmeniui nedalyvaujant. CPK 467 str. 1 d. nustatyta, kad bylą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu teismas nagrinėja žodinio proceso tvarka, pranešęs paminėtiems dalyvaujantiems byloje asmenims. Pranešimas šios normos prasme reiškia ne bet kokį informavimą, kurį buvus įrodinėja pareiškėja D. L., nurodydama, jog ji pranešė R. L. apie iškeltą bylą, o apie tinkamą informavimą CPK 117-124 str. nustatyta tvarka. Iš išdėstytų procesinio įstatymo nuostatų darytina išvada, kad nurodyta proceso dalyvių sudėtis yra būtina, išskyrus atvejį, kai asmuo, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, dėl savo sveikatos būklės, patvirtintos eksperto išvada, negali dalyvauti teismo posėdyje. Tai reiškia, kad byla dėl asmens pripažinimo neveiksniu nedalyvaujant šiam asmeniui, kai dėl jo eksperto išvadoje nepatvirtinta ar eksperto neišaiškinta, jog jis pagal psichinę būklę negali dalyvauti teismo posėdyje, negali būti nagrinėjama. Juolab šiam asmeniui nedalyvaujant, negali vykti teismo posėdis, kuriame iš esmės svarstomas jo neveiksnumo nustatymo klausimas. Šioje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodo ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos Nr. R(99)⁴ 13 principą – teisę būti asmeniškai išklausytam, pagal kurį ši suinteresuoto asmens teisė turėtų būti garantuota kiekviename procese, kuris galėtų turėti įtakos jo teisiniam veiksnumui, bei Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, kur taip pat pripažįstama, kad bylose, kuriose sprendžiamas asmens teisinio veiksnumo klausimas, psichikos sutrikimų turintis asmuo turėtų būti išklausytas asmeniškai arba turėtų būti naudojama kokia nors atstovavimo forma. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymi, kad atsižvelgiant į proceso dėl asmens pripažinimo neveiksniu teisines ir socialines pasekmes asmeniniam šio asmens savarankiškumui ir laisvei, jo tiesioginis dalyvavimas teismo procese yra būtinas ne tik dėl jo, kaip byloje dalyvaujančio asmens, procesinių teisių (teisės būti asmeniškai išklausytam, teisės pareikšti nušalinimą bylą nagrinėjančiam teisėjui, teisės duoti paaiškinimus, dėstyti argumentus ir teikti prašymus, teisės išdėstyti savo nuomonę baigiamojoje kalboje) įgyvendinimo užtikrinimo, bet ir dėl galimybės teisėjui susidaryti objektyvią nuomonę apie asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, psichinę būklę bei gebėjimą suvokti savo veiksmų reikšmę ar juos valdyti ir taip patikrinti byloje surinktos medžiagos, taip pat ir teismo psichiatro eksperto išvados, kuri teismui nėra privaloma (CPK 218 straipsnis), tikrumą bei tinkamai įvertinti juridinį asmens neveiksnumo kriterijų.
2006 m. gruodžio 28 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte konstatuota, kad R. L. dėl organinio amnezinio sindromo, ryškių atminties sutrikimų negali dalyvauti teismo posėdyje ir negali būti apklausiamas(t.1, b.l.40), 2007-09-27 ekspertizės akte (t.1, b.l.166) ši išvada patikslinta, nurodant, kad jis teismo posėdyje negali suteikti informacijos apie savo sveikatą ir negali būti apklausiamas, tačiau šios išvados nenurodo, jog jis nesupras pranešimo apie teismo posėdžio laiką ir vietą esmės. Iki kol asmuo nepripažintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu neveiksniu, preziumuojama, jog jam yra suprantamos tokio pranešimo teisinės pasekmės. 2006-12-28 ekspertizės akto pirmojoje išvadoje nurodyta, atminties sutrikimai ateityje gali mažėti, tai priklauso nuo reabilitacijos aktyvumo. Šią išvadą paaiškino apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas ekspertas Darius Tamašauskas patvirtindamas šią išvadą, papildomai nurodydamas, kad R. L. traumos viena iš pasekmių yra pažintinių ir motorinių funkcijų atsistatymas, todėl įgyvendinant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 str. teismo pareiga yra užtikrinti, kad asmuo vien formaliais argumentais, grindžiamais tik psichinio sutrikimo diagnoze, kuri R. L. nebuvo nustatyta, nebūtų skubotai pripažintas neveiksniu. Todėl paminėtais motyvais, eksperto paaiškinimu ir vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika šios kategorijos bylose šioje byloje būtina ambulatorinė teismo psichiatrinė ekspertizė, kurią atlieka Centrinės teismo psichiatrinės komisijos ekspertai. Be to, būtina aiškintis ir vertinti visus įrodymus dėl R. L. traumos pasekmių jo socialiniam gyvenimui, t. y. nustatyti, kaip konkrečiai jis nesugeba suprasti savo veiksmų ar jų kontroliuoti. Todėl būtina papildomai rinkti įrodymus, nes asmens nesugebėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti gali būti įrodinėjamas šalia ekspertizės akto ir kitomis CPK 177 str. 2, 3 d. nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis. Perduodant bylą nagrinėti iš naujo atsižvelgtina į tai, kad R. L. yra lengviau atvykti į teismo posėdį Tauragėje - jo gyvenamojoje vietoje - nei į apeliacinės instancijos teismo posėdį Klaipėdoje, kur jis buvo kviečiamas atvykti.
Todėl byloje nustačius, jog R. L. nebuvo tinkamai pranešta apie teismo posėdį, jam asmeniškai įteikiant pranešimą apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir jam apeliaciniame skunde remiantis šia aplinkybe yra nustatytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, be to, būtina rinkti naujus įrodymus (CPK 329 str. 3 d. 1p.)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325-330 straipsniais, teismas
nutaria:
Tauragės rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 18 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo .